Per metus lietuviai išmeta apie 100 tūkst. tonų plastiko atliekų. Deja, Europoje perdirbama tik mažiau nei trečdalis plastiko atliekų, tad vis svarbiau tampa naudoti plastiko gaminius, kuriuos vėliau bus galima perdirbti arba jie jau pagaminti iš anksčiau panaudoto plastiko. Ypač daug plastiko atliekų susikaupia renginių metu.

Pasak  „Žalgiris Group“ maitinimo organizavimo vadovo Tado Štramaičio, vidutiniškai per vienerias Eurolygos rungtynes sunaudojama 7 000 vienkartinių bokalų, o nuo šio sezono pradžios jau sunaudota 188 100 bokalų. Vien pernai po renginių buvo išmestos 3,42 tonos plastiko.

Todėl, siekdama sumažinti taršą ir kurti tvaresnę ateitį, įmonė renginių metu pradės naudoti daugkartinius puodelius. Iniciatyva nuo kovo pabaigos jau įgyvendinama „Žalgiris Group“ valdomame Dariaus ir Girėno stadione, o nuo kito sezono bus vykdoma ir „Žalgirio“ arenoje. Skaičiuojama, kad įgyvendinus daugkartinių puodelių iniciatyvą, išmetamo plastiko kiekis sumažės iki 80 proc.

Siekdama sumažinti taršą ir kurti tvaresnę ateitį, įmonė renginių metu pradės naudoti daugkartinius puodelius.

 

Žalesnė ateitis – visų atsakomybė

Daugkartinio naudojimo indai tinka visoms gėrimų kategorijoms: tiek šaltiems, tiek karštiems, ir yra gaminami iš visiškai perdirbamo polipropileno plastiko (PP). Naujoji iniciatyva – aplinkai draugiškas, gamtos išteklius tausojantis sprendimas, skirtas masiniams renginiams – ženkliai prisideda prie „Žalgiris Group“  tvarumo tikslų.

„Mes esame matomi viešojoje erdvėje, todėl turime daugiau galimybių ir atsakomybių formuoti tvaraus vartojimo kultūrą Lietuvoje. Tikime, kad įgyvendinant tvarias iniciatyvas mus dažniau rinksis tie atlikėjai, renginių organizatoriai ir žiūrovai, kuriems taip pat svarbios išteklių tausojimo, tvarumo ir plastiko mažinimo temos. O tie, kam šie klausimai – nauji, gaus progą išbandyti ir galbūt pritaikyti renginiuose matytą praktiką savo buityje. Planetos išsaugojimas ne tik verslo, bet ir kiekvieno iš mūsų atsakomybė“, – sakė T. Štramaitis.

Prieš iniciatyvą įgyvendinant dideliu mastu, ji buvo išbandyta Eurolygos ketverto finalo metu. „Per finalo ketvertą daugkartinius puodelius išbandėme su savo tiksline auditorija. Iniciatyva buvo priimta labai pozityviai, ją teigiamai įvertino ir renginio organizatoriai, ir klientai, todėl esame pasiruošę ją įdiegti visur“, – apie projekto plėtrą kalbėjo „Žalgiris Group“ maitinimo organizavimo vadovas.

Vien pernai po renginių buvo išmestos 3,42 tonos plastiko.

 

Papildomi resursai iššūkiams įveikti

Įgyvendinant tokio dydžio naujoves neišvengiamai kyla ir iššūkių, kuriuos įmonė jau numatė ir pasiruošė įveikti. Daugkartinių puodelių gamyba užtrunka gerokai ilgiau nei vienkartinių, todėl gali atsirasti nesklandumų užtikrinant pakankamą jų kiekį. Taip pat pačių indų surinkimas bei plovimas reikalauja papildomo laiko ir išteklių, kurių nereikėdavo, naudojant vienkartinius indus.

„Be gamybos ir tiekimo iššūkių numatėme, kad stadiono svečiai puodelius po renginių gali išsinešti su savimi arba išmesti į tam skirtas vietas. Norint kuo lengviau susitvarkyti su šiais iššūkiais, svarbus stadiono svečių švietimas dėl žaliosios politikos. Dėsime visas pastangas, kad svečiai indus paliktų jų surinkimo vietose, kurios bus stadione, arba grąžintų atgal į barus“, – sakė T. Štramaitis.

Ši iniciatyva prisideda prie kitų įgyvendintų „Žalgiris Group“ valdomų objektų sprendimų spręsti taršos krizę bei skatinti tvarumą sporto ir pramogų industrijoje. Prieš keletą metų ant „Žalgirio“ arenos stogo sumontuota 500 kW saulės elektrinė, kuri gamina net trečdalį energijos pastato poreikiams. Praėjusiais metais, siekiant paskatinti bioįvairovei itin svarbių bičių klestėjimą, ant „Žalgirio“ arenos baseino stogo taip pat buvo įkurtas bitynas, o bičių šeimos apgyvendintos Kauno modernizmą vaizduojančiuose aviliuose.

Apie „Žalgiris Group“

„Žalgiris Group“ – profesionali sporto infrastruktūros organizacija, vienijanti tokias Kauno „Žalgirio“ ir „Žalgirio“ arenos struktūroje veikiančias įmones ir prekės ženklus kaip „Žalgirio“ arenos baseinas, Dariaus ir Girėno stadionas, Kauno ledo rūmai. Organizacija fokusuojasi į renginių bei koncertų organizavimą, modernų objektų valdymą, inovacijas bei komercinės veiklos plėtrą.

Prie „Iki“ ir „Lidl“, kurie anksčiau nei numato Europos Sąjungos (ES) plastiko direktyva, iš lentynų pašalino beveik visas prekes iš plastiko, jungiasi ir „Rimi“, paskelbusi iš prekybos išimanti plastikinius indus.

Tuo metu „Norfa“ sako atsisakyti jų neskubanti, nes pirkėjai juos labiau renkasi dėl pigumo. 

„Kai bus draudžiama, tada tų plastikinių prekių ir nebeliks. Kol kas turime ir plastikinių, ir iš kitokių medžiagų pagamintų“, – BNS tvirtino „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Tačiau jis pripažįsta, kad kol kas vienkartinių plastiko indų pardavimai nėra dideli.

„Santykis yra 70-80 proc. plastiko naudai, nes tos prekes ne procentais, o kartais pigesnės. Ekologijai tarnauja, bet per žmonių kišenes kerta, nes stalo įrankiai ne iš plastiko, o iš kitų pluoštų ar popieriniai, jie gerokai brangesni“, – aiškino jis. 

D. Ryliškio teigimu, produkcijos iš plastiko pernai, palyginti su ankstesniais metais, nupirkta mažiau ne dėl pirkėjų įpročių pokyčių, o dėl koronaviruso krizės.

„Mažėjimas susijęs su pandemija. Žmonės nevažiavo į vakarėlius, sodybas, dėl to ir nupirko mažiau“, – teigė „Norfos“ atstovas. 

„Rimi“: didžioji dalis vienkartinių plastiko gaminių jau išparduota

„Rimi“ pranešė iki šių metų pradžios atnaujinusi vienkartinių plastiko gaminių asortimentą ir pradėjusi  prekiauti iš popieriaus pagamintomis prekėmis. Tačiau kai kurių jų, pavyzdžiui, popierinių puodelių, paviršius vis tiek yra padengtas plastiko sluoksniu.

Pasak „Rimi“, didžioji dalis vienkartinių plastiko gaminių jau išparduota. 

„Keliose „Rimi“ tinklo parduotuvėse yra likęs labai nedidelis kiekis vienkartinių plastiko gaminių, tokių kaip vienkartinės lėkštės, puodeliai, šiaudeliai. Jie bus parduoti, tačiau „Rimi“ daugiau vienkartinių plastiko gaminių iš tiekėjų nebeperka ir jais nebeprekiaus“, – BNS nurodė „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės vadovas Liudvikas Aleliūnas.

Pasak jo, „Rimi“ taip pat siekia, kad iki 2022 metų pabaigos visos plastiko prekių su tinklo etiketėmis  pakuotės būtų perdirbamos arba iš naujo panaudojamos.

„Siekiame, kad nuo 2030-ųjų jos taip pat būtų gaminamos iš jau perdirbtų ar dar kartą panaudotų medžiagų“, – kalbėjo L. Aleliūnas.

Dėl tokių sprendimų „Rimi“ visose trijose Baltijos šalyse tikisi sumažinti plastiko naudojimą 100 tonų per metus. 

Anot L. Aleliūno, dar šiais metais bus pradėtos naudoti naujos pakuotės „Rimi“ produktams, pavyzdžiui, salotos bus pakuojamos į plonesnio plastiko indelius, o šviežiai žuviai bus naudojami mažesni ir plonesni maišeliai. Tai sumažins plastiko naudojimą dar 35 tonomis per metus.

„Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė nurodė, kad dabar vienkartiniai indai gaminami iš FSC sertifikuoto popieriaus. Didžioji jų dalis pagaminta Suomijoje, kai kurios – Kinijoje ir Graikijoje.

„Maxima“ plastiko gaminių nebeužsako, „Iki“ nuo gegužės nebebus plastikinių ausų krapštukų  

„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė BNS nurodė, kad tinklas jau kurį laiką mažina ir atsisako vienkartinių plastiko produktų.

„Šiuo metu „Maxima“ parduotuvėse jau yra visos alternatyvos vienkartinio plastiko gaminiams. Pirkėjams siūlome rinktis iš popieriaus, medžio, perdirbamo plastiko ir kitų aplinkai draugiškų medžiagų pagamintus vienkartinius indus, stalo įrankius, šiaudelius, ausų krapštukus“, – BNS sakė E. Dapkienė. 

Pasak jos, vienkartinio plastiko gaminiai jau nebeužsakomi, prekiaujama tik jų likučiais, kurie bus išimti iš prekybos, iki įsigalios ES direktyva.

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė BNS pranešė, kad vienkartinių plastikinių indų, šiaudelių, ausų krapštukų tinklas nebeturi nuo 2019 metų rugpjūčio. Pasak jos, „Iki“ pirmasis atsisakė vienkartinių plastiko indų.  

Šiuo metu iš prekybos išimami plastikiniai ausų krapštukai. V. Budrienė žada, kad jie iki gegužės bus pakeisti popieriniais arba mediniais. 

„Jau beveik 1,5 metų nebepardavinėjame plastikinių įrankių, taurių, stiklinių, šiaudelių. Tokio tipo gaminius parduodame pagamintus iš tvarių medžiagų: popieriaus, medienos. Taip pat dabar išiminėjame iš prekybos ir plastikinius ausų krapštukus. Iki naujojo reglamento įsigaliojimo jie taip pat bus pakeisti ausų krapštukais, pagamintais iš tvarių medžiagų“,– pranešė V. Budrienė.  

V. Budrienės teigimu, šių vienkartinių indų pardavimai panašūs kaip ir plastikinių.

„Lidl Lietuva“ plastiko indų nebeturi nuo 2019 metų vasaros

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė priminė, kad vienkartinius plastiko indus, įrankius ir šiaudelius iš prekybos tinklas išėmė 2019 metų vasarą, o plastikinių ausų krapštukų taip pat nebeturi daugiau nei metus.

„2020 metų pradžioje tapome pirmuoju iš didžiųjų prekybos tinklų Lietuvoje, atsisakiusiu visų vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių – jie pakeisti natūraliais popieriniais maišeliais, taip pat vaisiams, daržovėms bei biriems produktams susidėti siūlomi daugkartiniai maišeliai“, – BNS sakė ji. 

L. Skersytės teigimu, taip tinklas atsisakė 90 tonų plastiko per metus.

„Taip pat siekiame, jog visos prekybos tinklo privačių prekės ženklų gaminių plastiko pakuotės iki 2025 metų pabaigos būtų 100 proc. tinkamos perdirbti“, – BNS teigė ji.

Vienkartinių plastiko gaminių draudimas ES įsigaliojo nuo 2021 metų. Tačiau siekiant, kad verslas spėtų prisitaikyti prie naujų sąlygų, Lietuva yra nutarusi galutinai įgyvendinti ES direktyvą nuo šių metų liepos.

Prekiauja kaip seniau

Kvapnios dešros, kaimiški sūriai, naminė duona ar riestainiai išdėlioti ant šimtų Kaziuko mugės prekybininkų stalų. Įvairiais skoniais lankytojus vilioja ir vietoje ruošiamas maistas.

Šiais metais viskas turėjo būti lankytojams patiekiama atsisakant plastiko, mat Vilniaus valdžia buvo pritarusi, kad plastikinius indus masiniuose renginiuose turės pakeisti popieriniai indai, kurie mažiau teršia aplinką.

Tačiau, panašu, jog prekybininkams tai – nei motais. Pasivaikščiojus po Kaziuko mugę galima atrasti ne vieną prekybininką, kuris plastiko atsisakyti nesugebėjo.

Luko Savicko asmeninio archyvo nuotr.

„Vilniaus miesto taryba vienbalsiai buvo pritarusi, kad nuo kovo viešuose renginiuose negali būti naudojami vienkartiniai plastikiniai indai. Pasivaikščiojom su šeima po Kaziuko mugę ir pamatėme, kad plastiko yra pilna. Mažų mažiausiai sprendimas nebuvo įgyvendintas iki galo. Patys prekybininkai vis tiek naudoja vienkartinį plastiką“, – savo mintimis su portalu dalijosi ministro pirmininko patarėjas Lukas Savickas.

Lukas Savickas

Valdžios rūpestis

Prieš prasidedant tradiciniam kermošiui, Vilniaus miesto savivaldybė savo internetiniame puslapyje buvo patalpinusi informaciją apie Kaziuko mugės linksmybes bei apie tai, jog nebus naudojamas plastikas.

„Džiaugiamės ne tik iki mūsų dienų puoselėjamomis tradicijomis, bet ir kuriame naujas, kurias, tikime, įvertins ateities kartos. Šiemet Kaziuko mugė taps pirmuoju renginiu Vilniuje, kuriame visi dalyviai bus kviečiami atsisakyti plastiko, o lankytojai raginami vartoti ir pirkti atsakingai“, – tuomet kalbėjo Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Mažų mažiausiai sprendimas nebuvo įgyvendintas iki galo. Patys prekybininkai vis tiek naudoja vienkartinį plastiką.

Organizatoriai taip pat laikėsi pozicijos, jog vienkartinis plastikas iš mugės turi išnykti. „Mes, organizatoriai, stengsimės užtikrinti, kad po švenčių plastiko atliekų liktų kuo mažiau. Viešojo maitinimo paslaugas teikiantys restoranai ir lauko kavinės maistą Kaziuko mugės lankytojams pateiks induose, pagamintuose iš ekologiškų, savaime suyrančių indų. Prekybininkus taip pat raginame savo siūlomas prekes pakuoti ne į plastikinius, o popierinius maišelius. Pastarųjų parūpinti žada „Gamtos ateitis“, pakuočių atliekų tvarkytojai“, – teigė mugės organizatorė, „Concept Events & Media” vadovė Vaiva Jozaitytė.

Tačiau užfiksuotose nuotraukose matyti, kad visuomenė dar nėra subrendusi atsisakyti vienkartinių plastiko indų. Tikimasi, kad kituose renginiuose gamtą ypač teršiančio vienkartinio plastiko iš tikrųjų neliks.

Ji galutinai pritarė Prekybos viešosiose vietose taisyklių pataisai, kuria draudžiama „renginių metu vykdant prekybą (paslaugų teikimą) naudoti vienkartinius plastikinius gaminius“.

Numatyta, kad šis sprendimas įsigalios nuo šių metų kovo pradžios.

Pataisos iniciatorius Sauliaus Skvernelio patarėjas, opozicinių „valstiečių“ atstovas Vilniaus taryboje Lukas Savickas sako, kad tai yra „puikus šansas verslo įmonėms imtis lyderystės tausojant aplinką“.

„Vakarų šalių pavyzdžiai rodo, kad nuo dėmesio ekonomikos sparčiai judame link pasitikėjimo ekonomikos. Verslas, kuris šiandien galvoja apie aplinkos tausojimą, tvarumą, yra labiau pasirengęs priimti jam keliamus naujus ekonominius iššūkius ir didėjančius pirkėjo lūkesčius“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas L. Savickas.

Nuo šių metų pradžios plastikinių indų ir įrankių per viešus renginius jau atsisakė Panevėžys, Joniškio rajonas.

Nuo 2021-ųjų birželio įsigaliosianti ES direktyva draus tiekti Bendrijos rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.

Lietuvoje veikiantys didieji prekybos tinklai plastiko indų ir šiaudelių žada atsisakyti palaipsniui iki 2021-ųjų vidurio, „Iki“ ir „Lidl“ šiais gaminiais teigia jau nebeprekiaujantys.

Premjero patarėjo, opozicinių „valstiečių“ atstovo Vilniaus taryboje Luko Savicko idėjai po pateikimo trečiadienį pritarė beveik vienbalsiai, toliau ji bus svarstoma komitetuose.

L. Savickas tikino, kad taip sostinė prisidėtų prie ES šalių lyderių „labai ambicingo tikslo“ iki 2050-ųjų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio, kuris „neįmanomas be kiekvieno miestiečio indėlio ir įpročių pakeitimo“.

„Pasiūlymo esmė labai paprasta: atsisakyti plastiko gaminių, kaip tai  apibrėžta ES priimtoje direktyvoje, naudojamo mūsų miesto šventėse ir švenčių prekybos vietose užtikrinti, kad būtų atliekų rūšiavimas“, – sakė L. Savickas.

Anot jo, atsisakyti plastikinių indų ir įrankių viešuosiuose renginiuose nuo Naujųjų jau apsisprendė Panevėžio miestas, Joniškio rajonas.

Pasiūlymo esmė labai paprasta: atsisakyti plastiko gaminių, kaip tai  apibrėžta ES priimtoje direktyvoje, naudojamo mūsų miesto šventėse ir švenčių prekybos vietose užtikrinti, kad būtų atliekų rūšiavimas.

Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų kovo.

Nuo 2021-ųjų birželio įsigaliosianti ES direktyva draus tiekti Bendrijos rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.

Lietuvoje veikiantys didieji prekybos tinklai plastiko indų ir šiaudelių žada atsisakyti palaipsniui iki 2021-ųjų vidurio, „Iki“ ir „Lidl“ šiais gaminiais teigia jau nebeprekiaujantys.

Parduotuvių lentynose – alternatyvos iš aplinkai draugiškų žaliavų

Pasak prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, priemonių, kaip mažinti suvartojamo plastiko kiekius tiek įmonės viduje, tiek parduotuvėse, o kur įmanoma – jo visiškai atsisakyti, ieškoma nuolat.

„Atsisakome vienkartinių plastikinių indų ir šiaudelių, nes suprantame, kokį poveikį jų atliekos daro aplinkai. Tiesa, šiuo metu kai kuriose parduotuvėse vis dar išparduodami likučiai, tačiau naujų užsakymų daugiau nebevykdome ir su šia produkcija atsisveikiname. Pokyčius pajus visų Lietuvos miestų, kuriose veikia „Iki“ parduotuvės, pirkėjai. Plastikinių vienkartinių gaminių netrukus nebeliks visose 229 „Iki“ ir „Iki Express“, – sako B. Čaikauskaitė.

Jos teigimu, jau kurį laiką „Iki“ parduotuvėse buvo galima rasti vienkartinių indų iš alternatyvių, aplinkai draugiškų žaliavų, o nuo šiol jų asortimentas pasipildė ir pirkėjams yra prieinamas visose parduotuvėse. „Vienkartinių plastikinių indų ir šiaudelių asortimentas keičiamas alternatyviu – pirkėjams jau siūlome vienkartinius popierinius indus ir medinius įrankius. Kai kuriose parduotuvėse galima įsigyti ir vienkartinių indų, pagamintų iš cukranendrių. Analogų ieškome nuolat, todėl tikėtina, jog netolimoje ateityje jų asortimentas dar labiau plėsis“, – teigia „Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė.

Vienkartinių plastikinių indų ir šiaudelių asortimentas keičiamas alternatyviu – pirkėjams jau siūlome vienkartinius popierinius indus ir medinius įrankius.

Pokyčius pradėti ragina nuo įpročių buityje keitimo

Tai, jog plastikas ir jo gaminiai yra vienas didžiausių taršos šaltinių visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, sutinka ir Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis. Tam įtakos, anot vadovo, turi su vartojimu kartu kasmet augantis plastiko atliekų srautas ir vis dar ganėtinai mažas šių atliekų perdirbimo kiekis.

„Kai yra toks ganėtinai mažas plastiko atliekų perdirbimo rodiklis, dauguma plastiko atliekų, įskaitant ir vienkartinius indus bei šiaudelius, pašalinama netinkamai ir tampa dideliu aplinkos taršos šaltiniu. Prisidėti prie problemos mažinimo galime nuo paprastų sprendimų buityje – t. y. atsisakyti plastikinių gaminių naudojimo ir pakeisti į daugkartinius iš aplinkai saugesnių medžiagų (stiklo, metalo, medžio ir pan.) pagamintus indus bei šiaudelius“, – sako A. Skinulis.

Aplinkos apsaugos instituto vadovas teigia, kad nors plastiką galima perdirbti (daugiasluoksnį – sunkiau), tačiau kai kurie jo gaminiai dėl užterštumo ir itin mažo dydžio po rūšiavimo nepatenka į perdirbimą ir nukeliauja kaip kietasis kuras į deginimą arba šalinimą. Kuo kiekvienas planetos gyventojas kasdieniame gyvenime mažiau naudos plastiko gaminių, tuo mažiau susidarys jo atliekų ir tuo švaresnę aplinką turėsime.

Stebi augantį pirkėjų sąmoningumą

Prekybos tinklas „Iki“ savo ruožtu primena, kad parduotuvių kasose parduodami jų logotipu ženklinti plastikiniai pirkinių maišeliai, kurie yra pagaminti iš „Iki“ parduotuvėse surinkto ir išrūšiuoto, o vėliau 100 proc. perdirbto plastiko. Pirkėjams jie specialiai nėra siūlomi, todėl atitinkamai per pastaruosius metus stebimas jų pardavimo mažėjimas bei daugkartinių maišelių populiarumo augimas.

„Tai rodo augantį pirkėjų sąmoningumą ir besikeičiančius apsipirkimo įpročius. Stengiamės ir toliau nuosekliai vykdyti šiuos reikšmingus pokyčius viso prekybos tinklo mastu, edukuoti pirkėjus. Pavyzdžiui, jau ankščiau atsisakėme šviežios mėsos ir žuvies skyriuose naudojamų plastikinių pakuočių, o vietoj jų ėmėme naudoti rudą įvyniojamą popierių. Matome, kad pirkėjai šias priemones vertina itin palankiai“, – džiaugiasi „Iki“ komunikacijos vadovė B. Čaikauskaitė.

Pajūrio savivaldybių iniciatyvos

Klaipėdos prieigose jau ne vienerius metus veikia dvi didelės plastiko gamyklos – "Neo Group"  ir "Orion Global Pet", kurios veikiausiai su nerimu stebi jau ne vieną dešimtmetį pasaulyje netylančias įvairias iniciatyvas dėl vienkartinių plastiko gaminių mažinimo buityje.

Į šį judėjimą vis plačiau įsitraukia jau ne tik visuomenininkai ir aplinkosaugos aktyvistai, bet ir valdžios struktūros.

Prieš porą mėnesių Klaipėdos savivaldybės administracija išplatino pranešimą, ragindama artėjant masinių renginių sezonui festivalių, sąskrydžių organizatorius ir visus klaipėdiečius vengti plastikinių pakuočių bei indų naudojimo – pakeisti juos iš kitų lengvai yrančių medžiagų pagamintais analogais.

Prieš savaitę panašios iniciatyvos imtasi ir Neringoje, kur pasirašytas susitarimas su Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Kuršių nerijos nacionaliniu parku dėl vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimo.

Memorandumo "Ne plastiko bangai" tikslas – keisti vartojimo įpročius, nes vienkartinių plastikinių gaminių patenka tiek į Kuršių marias, tiek į Baltijos jūrą ir ne visada pavyksta juos sėkmingai surinkti.

Palangoje nuolat organizuojami ekologiniai renginiai (pvz., "Žaliosios europiečių atostogos"), kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į Baltijos užterštumą plastiko šiukšlėmis, vienkartinių plastiko gaminių naudojimo mažinimą, plastiko perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą, žiedinės ekonomikos ir verslo galimybes.

Europa ieško alternatyvų

Klaipėdos savivaldybės interneto puslapyje nurodoma, jog kiekvienais metais Europoje pagaminama 58 mln. tonų plastiko.

Anot Europos Komisijos, 70 proc. vandenynus ir paplūdimius teršiančių medžiagų sudaro vienkartinis plastikas, tampantis gyvūnų žūčių priežastimi ir su maistu patenkantis į žmonių organizmus.

Matydama šias grėsmes, ES pernai patvirtino planą dėl vienkartinių plastikinių daiktų (plastikinių maišelių, vienkartinių lėkščių ir šiaudelių) uždraudimo.

Iki 2021 m. turėsime juos pakeisti daugkartinio naudojimo daiktais arba indais, pagamintais iš biologiškai skaidžių medžiagų: kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių.

Klaipėdoje jau yra buvę renginių, kuriuose atsisakyta plastikinių bokalų. Gėrimai buvo pilami į stiklinę tarą, kurią grąžinus atgaunamas 1 euro užstatas.

Globalizacija diktavo sąlygas

Buvęs Klaipėdos apskrities vyriausiasis gydytojas Valdemaras Anužis mano, kad siekis atsisakyti plastikinių vienkartinių indų yra puiki iniciatyva.

Jo manymu, žmonių sveikatos labui visi maisto produktai turėtų būti pakuojami į inertinę tarą.

"Idealios inertinės medžiagos, kurioje gali būti laikomas ne tik maistas, bet ir patys agresyviausi chemikalai, pavyzdys yra stiklas. Stiklinė tara – pats geriausias variantas, bet ji turi savo trūkumą, tai yra svoris, čia prasideda transportavimo problemos, ir visa tai didina prekės kainą", – kalbėjo V.Anužis.

Todėl globalizacijos epochoje pasaulinės kompanijos, kurios maisto produktus gabena milžiniškais atstumais, siekdamos sumažinti savo išlaidas, pasirinko būtent plastikinę tarą.

Plastiko ribojimas buityje yra ne mados reikalas, kuris atsirado iš niekur.

"Plastikiniuose induose fasuojamas ne tik maistas, bet ir vanduo, net alkoholis. Tai iš viso absurdas. Niekaip negaliu suprasti, kaip galima alų ir dar stipresnius gėrimus leisti fasuoti į plastikinius indus? Ir plastiko ribojimas buityje yra ne mados reikalas, kuris atsirado iš niekur. Jau ne vienerius metus sklinda informacija apie žalingą plastikinių indų poveikį. Esu tikras, kad daugelis sveikatos problemų, kurias sunku paaiškinti, yra dėl bendro visos atmosferos teršimo, plastiku – taip pat", – kalbėjo V.Anužis.

Buvęs vyriausiasis Klaipėdos apskrities gydytojas pabrėžė, kad pagrindinis nacionalinio saugumo klausimas turėtų būti žmonių mityba.

Tačiau, anot V.Anužio, šis klausimas yra išbrauktas iš valdžios darbotvarkės.

"Todėl geriausi produktai jau dabar išvežami iš Lietuvos, o pas mus bus įvežami vis prastesni ir dar plastiko pakuotėse. Kaip nustatyti kokybės kriterijų? Maistas turi būti greitai gendantis produktas. Ir jo kelias nuo gamybos iki stalo turi būti kuo trumpesnis. Bet mūsų Sveikatos apsaugos ministerija niekada neužsiiminėjo sveikata. Tai yra Gydomosios medicinos ministerija ir tokia turbūt liks amžinai", – apgailestavo V.Anužis.

Stūkso atliekų salos

Pajūrio regioninio parko ekologo Erlando Paplauskio teigimu, plastikas neabejotinai daro milžinišką žalą aplinkai.

"Plastikas šiandien yra vandenynų, kur susiformavusios Lietuvos ploto dydžio plastiko atliekų salos, mirtis. Pasaulis skęsta plastiko šiukšlėse. Kultūroms, kurioms ilgus metus indus atstojo keramikos gaminiai ar palmių lapai, staiga buvo paduotas plastikas, ir tai Vakarų civilizacijos nusikaltimas, nes mes jį sukūrėme", – be užuolankų kalbėjo ekologas.

Esą baisiausia, kad tas plastikas tirpsta ir susidaro mikroplastiko dalelės, kurių randama net krevetėse. Jų prisiriję žūva paukščiai ir žvėrys.

"Tai yra baisu, plastikas patenka į ekosistemą, kur sunkiai perdirbamas, ir tai turi būti sustabdyta. Ta medžiaga turi tapti bent jau biodegraduojančia. Ir jeigu mūsų intelektas pradeda suvokti plastiko žalą, mes, deja, negalime spausti anų kultūrų, kad jie susitvarkytų, kol patys nesusitvarkėme. Europa yra lyderė aplinkosaugos srityje, nors ir šlubuojanti, bent jau suvokėme, kas vyksta. Tikiu, kad gera praktika bus perduota ir į Afriką bei Aziją, kurios šiandien skendi plastiko šiukšlėse", – vylėsi E.Paplauskis.

E.Paplauskio teigimu, kada nors mes patys paspringsime savo pačių paskleistais nuodais.

Kartais ekologai juokauja, kad žmonija primena bakterijų koloniją, kuri iš pradžių dauginasi, auga, pasiekia populiacijos piką ir paskui pražūva savo taršos produktuose.

Verslas turi savo nuomonę

Vieno plastiko gamintojų Klaipėdoje, bendrovės "Neo Group" Kokybės, aplinkosaugos, darbų saugos ir sveikatos vadovės Eglės Vaičiulienės pasiteiravus, ar dėl kilusio visuotinio plastiko gaminių vajaus neteks stabdyti gamybos, ji atsakė: "Daryti sprendimus remiantis paviršutiniškais apibendrinimais nebūtų racionalu."

Ir pridūrė, jog jų gaminamas plastikas polietilentereftalatas – PET yra plačiai naudojamas tiek maisto, tiek farmacijos pramonėje.

"Suprantame, kad pasaulyje jaučiamas didelis susirūpinimas plastiko atliekų tarša aplinkoje. Žvelgiant į problemą paviršutiniškai, yra siūlymų atsisakyti plastiko apskritai. Tačiau, analizuojant problemą nuodugniau, matyti, jog ne visų rūšių plastikai ar jų gaminiai yra tokie problemiški. Manome, kad visų pirma reikia ieškoti būdų, kaip išvengti taršos atliekomis, užtikrinant tokių atliekų surinkimą bei perdirbimą, ir tik blogiausiu atveju tam tikrų plastiko gaminių atsisakyti", – pabrėžė E.Vaičiulienė.

Anot jos, jų gaminamas PET plastikas gali būti ir yra visiškai perdirbamas.

Tačiau esą kol kas perdirbimo mastai nėra tenkinantys, ir tiek visa Europa, tiek nemaža dalis likusio pasaulio ieško būdų, kaip tą perdirbimą padidinti.

"Jeigu yra užtikrinamas panaudotų pakuočių surinkimas, PET pakuotės galėtų būti laikomos vienomis draugiškiausių aplinkai medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenėje plastiko taršos klausimas yra opus, tikimės, jog bus viešinama vis daugiau objektyvios, tyrimais paremtos informacijos, ir visuomenėje didės supratimas apie šią problemą bei galimus racionalius jos sprendimo būdus", – teigė E.Vaičiulienė.

Išgelbės žiedinė ekonomika?

Kito plastiko gamintojo Klaipėdoje, bendrovės "Orion Global Pet" generalinio direktoriaus padėjėja Danguolė Karkalaitė pabrėžė, jog jų įmonė "turi puikiai išvystytą ir kryptingą strategiją dėl plastiko poveikio aplinkai mažinimo".

Esą jie glaudžiai bendradarbiauja su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant, bet neapsiribojant, vyriausybės įstaigomis, prekybos organizacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekdama tinkamai vystyti PET butelių bei kitų kietų ir lanksčių pakuočių žiedinę ekonomiką.

"Jau šiuo metu perdirbami dideli panaudoto plastiko kiekiai siekiant užtikrinti, kad ši medžiaga išlaikytų vertę ir nebūtų išmetama į aplinką. Lietuvoje PET butelių, "dalyvaujančių depozito sistemoje" yra surenkama daugiau nei 94 proc. nuo visų parduodamų PET buteliukų, dalyvaujančių depozito sistemoje. Aplinkos taršą PET’u lemia tik nepakankamas pakuočių surinkimas", – įsitikinusi D.Karkalaitė.

Sąrašas – labai ilgas

Nuo 2021-ųjų bus draudžiama prekiauti vienkartiniais plastikiniais įrankiais ir indais, balionų lazdelėmis, šiaudeliais, ausų krapštukais, taip pat iš polistireno putplasčio pagamintomis maisto ir gėrimų pakuotėmis bei indais. Į šį sąrašą pateko ir okso-degraduojančio plastiko gaminiai.

Šiam teisės aktui kovo mėnesį pritarė 560 europarlamentarų, nepritarė vos 35, o susilaikė irgi tik 28. Jis tada preliminariai buvo suderintas su ES Taryba. Pastaroji instituciją oficialų patvirtinimą paskelbė tik gegužės 21-ąją.

Bus uždrausti visi vienkartiniai plastikiniai daiktai, kuriems yra lengvai prieinamų alternatyvų. Dažnai tokie daiktai naudojami trumpai, tačiau išmesti į atliekas jie nesuyra ne vieną dešimtmetį. Nuo jų ypač kenčia jūros ir vandenynai – plastikinės šiukšlės sudaro apie 80 proc. jūrose randamų atliekų. Plastiko dalelių randama vėžlių, ruonių, paukščių, žuvų bei vėžiagyvių organizmuose – taip jos patenka ir į žmonių maistą.

ES valstybės taip pat turės imtis būtinų priemonių, kad sumažintų likusių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių naudojimą. EP ir Taryba sutarė įpareigoti valstybes iki 2029-ųjų pasiekti, kad būtų surenkama 90 proc. plastikinės taros, taip pat iki 2025-ųjų užtikrinti, kad būtų perdirbama bent 25 proc. plastikinės taros, o iki 2030-ųjų pasiekti 30 proc. perdirbimo lygį.

Be to, ant drėgnų bei sanitarinių servetėlių, cigarečių su plastikiniais filtrais ir plastikinių puodelių pakuočių bus privalu informuoti, kad netinkamai išmesti šie daiktai žaloja aplinką dėl juose esančio plastiko.

Cigarečių filtrų gamintojai bus įpareigoti apmokėti išlaidas nuorūkų surinkimo sistemoms diegti. Cigarečių filtrai yra antra pagal paplitimą plastiko šiukšlė ES. Analogiška atsakomybė bus taikoma plastikinių žvejybos reikmenų gamintojams.

Anot pranešėjos iš Belgijos Frederique Ries, ši direktyva įpareigos iš esmės sumažinti vienkartinių plastikų naudojimą ES.

"Tai leis iki 2030-ųjų sumažinti žalą aplinkai 22 mlrd. eurų. Europa nuo šiol turės teisinį modelį, padėsiantį apsiginti nuo kenksmingų šiukšlių. Būtina skatinti jį taikyti ir pasauliniu lygiu, kad išgelbėtume mūsų planetą, visų pirma jūras ir vandenynus, nuo taršos", – teigė F.Ries.

Lietuvą palies nedaug

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Lietuvoje jau rengiami būtini įstatymų pakeitimai.

"Prisitaikant prie direktyvos, kad rinkoje neliktų smulkiųjų plastiko gaminių, parengiamieji darbai vyksta. Rengiamas jau visas paketas įstatymų pataisų", – BNS tvirtino K.Mažeika.

Pasak jo, kliūčių tam Lietuvoje neturėtų kilti – pertvarkyti veiklą turės tik viena didelė įmonė – vienintelė Baltijos šalyse kiaušinių pakuočių ir vienkartinių indų iš putų polistireno gamintoja "Pack Klaipėda".

"Nėra taip, kad kažkas prieštarautų. Yra tik viena įmonė, gaminanti plastiko gaminius, kuriai galbūt tam tikra grėsmė yra. Ji turės prisitaikyti prie rinkos. Iki 2021 m. turės laiko persiorientuoti", – svarstė ministras.

K.Mažeikos teigimu, Lietuvoje verslas atsakingai žiūri į plastiko gaminių mažinimą.

"Jau dabar tikrai matyti, kad verslas persiorientuoja, kai kuriuose prekybos tinkluose jau nėra plastikinių indų, naudojami popieriniai ir mediniai. Matome verslo atsakingumą", – kalbėjo ministras.

Ministras neprognozuoja, kada įstatymo pakeitimai pasieks Seimą. Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė paaiškino, kad pataisų rengimą stabdo tai, jog dar laukiama kai kurių Europos Komisijos išaiškinimų.

Taromatų tinklas plėsis

Plastiko gaminių pirmieji ES suskubo atsisakyti prancūzai. 2016 m. gamintojams nurodyta iki 2020 m. užtikrinti, kad visi vienkartiniai indai Prancūzijoje būtų pagaminti iš biologiškai irių medžiagų ir galėtų būti kompostuojami.

Lietuva taip pat jau anksčiau yra priėmusi kai kurias nuostatas dėl vienkartinių plastiko gaminių mažinimo, pavyzdžiui, kaip ir daugelyje ES šalių uždrausta nemokamai dalyti plastikinius maišelius.

Taip pat mūsų valstybėje jau trejus metus veikia plastiko ir kitos taros surinkimo – taromatų sistema. Skaičiuojama, kad gyventojai atgal suneša apie 90 proc. į rinką išleidžiamų pakuočių. 2016-aisiais, kai ši sistema buvo įdiegta Lietuvoje, ji veikė mažiau nei pusėje ES valstybių – Islandijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Estijoje ir Kroatijoje.

Ji dabar startavo Slovakijoje, o Čekija, nors ir rengėsi šiemet ją įgyvendinti, dar nepavyko.

Šiuo metu Aplinkos ministerija analizuoja galimybę plėsti pasiteisinusią pakuočių užstato sistemą bei pradėti rinkti ir stipriojo alkoholio butelius. Šiuo metu atliekama studija, kurios tikslas yra išsiaiškinti, kokias pakuotes galima priimti į taromatus, kiek tai kainuotų.

Taip pat diskutuojama, kaip priversti vartotojus jau dabar superkamą tarą grąžinti kartu su plastmasiniais dangteliais, kad jie nebūtų fiziškai atskiriami. Iki šiol nemaža dalis jų atsiduria tarp šiukšlių.

Anksčiau būta pasiūlymų, kad užstatas būtų taikomas ir plastikinei ir plastiku dengtai pieno tarai, tačiau jie atmesti dėl griežtų higienos reikalavimų.

Visuomenės iniciatyvos

Liepos pabaigoje vyksiančiame Žagarės vyšnių festivalyje bus siūloma atsisakyti vienkartinių plastiko gaminių. Organizatoriai jau iš anksto primena, kad viena didžiausių šių dienų aplinkosaugos problemų yra atliekos, jų kiekiai ir daroma žala.

"Skubame pranešti, kad šiais metais penkioliktasis Žagarės vyšnių festivalis bus organizuojamas keičiant vienkartinius plastiko indus kitomis alternatyvomis: popieriniais, ekologiškais, kompostuojamais ir suyrančiais arba daugkartinio naudojimo vienkartiniais indais. Visus, planuojančius vykti į šį didžiausią Šiaurės Lietuvos festivalį, Žagarės regioninio parko direkcija kviečia atsivežti ir savo įprastus daugkartinius indus.

"Juk nesvarbu, kad kiekvieną festivalio dieną po vidurnakčio baigiantis renginiams ant žemės nugulęs plastikas būna surenkamas, tačiau tūkstančiai šių atliekų galbūt nugula sąvartynuose", – sako išskirtinio mūsų šalyje Žagarės festivalio rengėjai.

Jų pavyzdžiu kitąmet ketina sekti ir Kaziuko bei Kazio mugių organizatoriai didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Moksliniai tyrimai

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, sunku paneigti plastiko privalumus, tačiau yra ir kita, ne tokia pozityvi jo pusė. Nuolat akcentuojama didelė planetos tarša ir ilgas plastiko irimo laikas yra ne vienintelės blogybės. Galimas neigiamas plastiko sudėtinių chemikalų poveikis, iš kurių ypač išskiriama viena iš plastiko gamyboje naudojamų sudedamųjų dalių bisfenolis A (BPA), yra itin pavojinga sveikatai ir verčia susimąstyti, kad plastiko pavojai yra arčiau mūsų, nei mes įsivaizduojame.

BPA labai plačiai naudojamas plastikų ir epoksidinių dervų gamyboje. Epoksidinės dervos naudojamos konservų dėžučių vidiniai pusei padengti. BPA jose padeda ilgau išlaikyti konservuotą maistą tinkamu naudojimui. BPA dažniausiai aptinkamas šiuose gaminiuose: plastikiniuose induose (tiek vienkartiniuose, tiek daugkartiniuose), plastikiniuose buteliuose, plastikinėse pakuotėse, maisto skardinėse, sporto ir medicininėje įrangoje, CD, DVD, elektronikos prietaisuose, plastikiniuose akinių lęšiuose, permatomo tvirto plastiko žaisluose, kasos čekiuose.

Pagrindinis BPA veikimas pasireiškia per žmogaus hormoninę sistemą, imituojant hormonų veiklą ir taip trikdant normalų jų funkcionavimą. Stiprų neigiamą poveikį, net ir esant mažoms koncentracijoms, BPA gali turėti dar negimusiam kūdikiui, mažiems vaikams bei paaugliams, kurių organizmas dar vystosi. Ši medžiaga siejama su tokiomis medicininėmis problemomis kaip nutukimas, širdies ligos, krūties, prostatos vėžys, diabetas, vaisingumo problemos, smegenų vystymosi sutrikimas.

Vietoj įprastų plastikinių indų bus leidžiama naudoti indus ir stalo įrankius iš bioskaidaus plastiko, kuris gana greitai suyra. Taip pat Talino miesto tarybos sprendimu nuo šių metų spalio 1 d. renginių organizatoriai turės pasirūpinti atliekų rūšiavimu ir užtikrinti, kad renginių teritorijoje būtų bent trijų tipų šiukšlių konteineriai: buitinėms atliekoms, bioskaidžioms atliekoms ir pakuotėms.

Talino vicemerė Zuleyha Izmailova pažymėjo, kad šių apribojimų tikslas - sumažinti aplinkos taršą plastiko atliekomis, padidinti Talino gyventojų ir svečių sąmoningumą bei paskatinti antrinį indų panaudojimą.

Pasak Talino miesto tarybos, be bioskaidaus plastiko, indai galės būti pagaminti iš kartono, medienos, bambuko, palmių lapų, cukranendrių ar kitų lengvai yrančių medžiagų. Taip pat renginiuose bus galima pasinaudoti įprastais indais, kurie bus išduodami už užstatą.

Gruodį Briuselyje buvo patvirtintas ES planas dėl vienkartinių plastikinių daiktų, tokių kaip vienkartinės lėkštės ir šiaudeliai, uždraudimo.