Nuobodulys – reikalingas
Pasak vaikų psichologės Ievos Kirkilės, visi vaikai ir jų poreikiai yra labai skirtingi, todėl nėra vieno universalaus atsakymo, kiek jiems reikėtų atostogų metu ilsėtis ar užsiimti aktyvia veikla. „Vieniems gali norėtis daugiau patirčių ir reikėti aktyvesnio laiko. Kitiems gali būti malonu truputį padykinėti, pasimėgauti ramiomis akimirkomis. Visada svarbu atsižvelgti į tai, kokie buvo vaiko mokslo metai, kiek jis yra pavargęs emociškai ir akademiškai, koks yra jo charakteris, – sako ji. – Šiais laikais yra labai daug galimybių, kur galima išleisti atžalą vasaroti. Tėvai neretai jaudinasi, jei jų vaikai nuobodžiauja. Tačiau nuobodulys yra labai reikalingas reiškinys vaiko gyvenime. Jis skatina kūrybiškumą, fantaziją ir gebėjimą prisitaikyti prie situacijų.“
Tad, psichologės teigimu, nereikėtų mažųjų pernelyg apkrauti veiklomis. Vasaros metu svarbu pailsėti, atpalaiduoti nervų sistemą, kad rudenį būtų galima energingai grįžti mokytis. Todėl vasarą rutina nuo 8 val. ryto iki 21 val. vakaro su intensyviomis veiklomis tikrai nereikalinga.
„Planuojant vasaros veiklas, visada reikėtų pasitarti ir su pačiais vaikais. Dažnai penkerių ar šešerių metų sulaukę mažieji jau geba įvardyti, kad jiems norisi pabūti ramiai arba norėtųsi aktyvesnio laisvalaikio. Tad ir vyresni vaikai tikrai mokės išsakyti savo lūkesčius. Drauge pasitarus, tėvai galės įvertinti, kiek vaikų norai gali būti įgyvendinami realybėje“, – kalbėjo I. Kirkilė.
Ieva Kirkilė: Nuobodulys yra labai reikalingas reiškinys vaiko gyvenime. Jis skatina kūrybiškumą, fantaziją ir gebėjimą prisitaikyti prie situacijų./ Asmeninio archyvo nuotr.
Mažiesiems – lavinančios veiklos
Psichologė pastebi, kad vasara yra puikus metas, kai galima ne tik įdomiai ir naudingai leisti laiką, bet ir stiprinti tėvų ir vaikų ryšį.
„Vasarą vertėtų išnaudoti galimybę būti gamtoje. Joje galime tyrinėti, atrasti naujų potyrių, bendrauti, pažinti augmeniją ir augaliją, surengti pikniką ar stovyklauti. Kartu galima stiprinti vaikų smulkiosios ir stambiosios motorikos įgūdžius. Bendras pasivažinėjimas dviračiu, riedučiais ar paspirtukais ne tik lavins stambiąją motoriką ir ugdys pusiausvyros pajutimą, bet ir stiprins ryšį su tėvais. Vaiko stambiąją motoriką ir pusiausvyros pajautimą galima ugdyti ir žaidžiant smagius žaidimus – rungtyniaujant, kas ilgiau išstovės ant vienos kojos, kas sugebės pereiti per kambarį nenumesdamas knygos, – vardijo I. Kirkilė. – Smagu gali būti lavinant ne tik stambiąją, bet ir smulkiąją motoriką. Drauge statydami smėlio pilis, minkydami smėlio ar molio bandeles, dėliodami karoliukus ar 5D dėliones, galime padėti vaikui stiprinti šią sritį ir ugdyti tarpusavio ryšį. Tokią pačią naudą teiks ir drauge kepami sausainiai, pjaustomos daržovės.“
Pašnekovė pataria kartu su atžala sudėlioti planą, ką naujo atrasite per vasarą: paragausite kažką skanaus, nufotografuosite nematytą vabalą ar gyvūną ir pan. Dėliodami šį planą, skirsite laiko pasinerti į savo vaiko pasaulį, suprasite jo poreikius, o stengdamiesi planą įgyvendinti išbandysite kažką naujo, gal net išeisite iš komforto zonos.
„Be galo svarbu atsižvelgti į vaiko poreikius ir leisti jam dalyvauti priimant sprendimus. Taip stiprinsite atžalos pasitikėjimą savimi ir atrasite veiklų, kurios suteiks vaikui džiaugsmo ir prasmės jausmą. Įsimintinų atostogų receptas – kokybiškas laikas su šeima ir nuotykiai, patiriami kartu“, – akcentavo psichologė.
Pasak jos, kartu keliaujant, galima išnaudoti laiką smagiems ir įdomiems žaidimams. Pavyzdžiui, stebėdamas aplinką pro langą, vaikas gali apibūdinti matomus objektus, o jūs bandykite atspėti, ką mažasis apibūdino. Vėliau apsikeiskite vaidmenimis. Taip lavinsite mažojo gebėjimą duoti instrukcijas ir plėsite jo žodyną. Taip pat galite kurti pasakojimus, atpasakoti skaitytas knygas lavinant vaiko fantaziją ir plečiant komunikacinius įgūdžius.
Aktyvus poilsis
Kartais tėvams norisi, kad vaikas atostogų metu papildomai pasimokytų ir užpildytų spragas. Vis dėlto, pasak psichologės, vasaros atostogos yra tam, kad vaikai atgautų jėgas, pailsėtų fiziškai ir emociškai, su nauja energija rudenį grįžtų mokytis. Tad nevertėtų jų perkrauti akademinėmis užduotimis.
„Žinoma, poilsį ir mokymąsi galima subalansuoti. Tačiau pirmiausia svarbu moksleiviams leisti pailsėti ir atsipalaiduoti. Jei matome, kad vaikas pats domisi akademinėmis veiklomis, žinoma, galite jį paskatinti. Tačiau neturėtume atžalos apkrauti užduotimis tik tam, kad vaikas užpildytų spragas, – sako ji. – Jei matote poreikį padėti vaikui akademiškai, turite tai daryti kūrybiškai. Pavyzdžiui, atlikdami eksperimentus, žaismingai įtraukdami mokymąsi į kasdienes veiklas. Vasarą naudingos gali būti ir įvairios stovyklos, kuriose vaikai ne tik patobulės akademiškai, bet ir pagerins savo socialinius įgūdžius, išbandys naujas veiklas, praplės akiratį.“
Šiuolaikiniai vaikai mažiau juda ir dažniau renkasi savo laisvalaikį leisti sėsliai. Vis dėlto vasara yra puikus metas daugiau pajudėti. Pasak I. Kirkilės, norint paskatinti atžalas judėti, pirmiausia svarbu pavyzdį rodyti patiems ir įrodyti vaikui, kad aktyvios veiklos gali būti labai smagios.
„Svarbu surasti atžalai tinkamą motyvaciją, kuri būtų aktuali jai pačiai. Jei tiesiog pasakysite, kad aktyvios veiklos yra sveika, vaiko tikrai nemotyvuosite, – pastebi ji. – Kartais naudinga paieškoti įvairesnių būdų aktyviai leisti laisvalaikį. Galbūt iki šiol siūlytos veiklos vaikui buvo tiesiog neįdomios. Įsitraukti į aktyvias veiklas vaikams gali padėti organizuojamos šeimos žaidynės ar varžybos. Galima suorganizuoti šeimos išvykų, kuriose visi šeimos nariai dalyvautų estafetėje, žaistų su kamuoliu ar pan. Galima į šias rungtynes įtraukti draugus ar kitus vaikui svarbius asmenis, kurie taip pat dalyvautų varžybose. Taip dar ir didinsite šeimos bendrystę.“
Atostogų planas
Pasak I. Kirkilės, dėliojant atžalos atostogų planą, reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių ir jo poreikius ir savo galimybes. Mažesniems vaikams gali reikėti didesnio tėvų įsitraukimo, o vyresniems galima suteikti daugiau laisvių.
„Bet kokio amžiaus vaikui svarbu suteikti šansą būti savarankiškam ir leisti jam pačiam planuoti savo laiką. Taip ne tik didinsite vaiko savarankiškumą, bet ir jo pasitikėjimą savimi, – akcentavo psichologė. – Iš pradžių mažesnio vaiko galima tiesiog paprašyti papasakoti, ką jis norėtų nuveikti. Galbūt jis norėtų sudaryti savo atostogų planą ir juo pasidalyti su jumis? Taip paliksime vietos vaiko idėjoms ir norams, išsiaiškinsime jo interesų sritis. Svarbu nepulti kritikuoti ir ieškoti, ką būtų galima padaryti kitaip, net jei kai kurios mintys atrodo nerealistiškai. Svarbu pasidžiaugti vaiko pastangomis, jo kūrybiškomis idėjomis, pabandyti įsigilinti į jo išsikeltus lūkesčius. Tik paskui imkite siūlyti savo variantus, kaip būtų galima įgyvendinti tokį planą.“
Svarbiausia – laikas drauge
Psichologė-psichoterapeutė Simona Velikienė atkreipė dėmesį, kad vasara yra laikotarpis, kai po ilgų mokslo metų vaikai gali atsipalaiduoti ir pasimėgauti laisvalaikiu. Tai puiki proga užsiimti veikla, skatinančia mažųjų fizinę, emocinę ir socialinę gerovę. Tačiau tinkamiausias būdas praleisti vasarą priklauso nuo konkretaus vaiko pomėgių, amžiaus ir raidos tarpsnio.
Simona Velikienė: Kartais mes stengiamės padaryti labai didelį įspūdį vaikams, bet pamirštame, kad jiems pakanka paprasto, nuoširdaus laiko kartu./ Asmeninio archyvo nuotr.
„Mažesniems vaikams svarbios veiklos, susijusios su žaidimais lauke, taip pat vaizduotės žaidimai, įvairūs meniniai užsiėmimai. Šios veiklos būtinos vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi. Atostogos ir ilgi vasaros vakarai suteikia galimybių daugiau laiko praleisti su šeima ir draugais – tai labai svarbu vaikams mokantis užmegzti ir palaikyti socialinius ryšius, puoselėti emocinę gerovę, – atskleidė ji. – Vyresniems vaikams ir paaugliams vasara yra puikus metas atrasti naujų pomėgių, lavinti įgūdžius ir užsiimti savanoriška veikla. Tam tinka įvairios stovyklos, sporto programos ar kita organizuojama veikla. Taip vaikai išliks aktyvūs ir mokysis naujų dalykų, kartu ugdys socialinius įgūdžius ir pasitikėjimą savimi.“
Pasak S. Velikienės, norint, kad atžalų vasara būtų turininga, reikėtų stengtis suderinti struktūruotą veiklą su laisvu žaidimų ar kitų norimų veiklų laiku. Pašnekovė pastebi, kad dažnai tėvai nori sukurti kuo įsimintinesnę vasarą savo vaikams, tad planuoja įvairias keliones, išvykas. Tačiau kartais mažiesiems užtenka smagaus laiko su tėvais, praleisto kad ir namuose.
„Pamenu vieną šeimą, kuri su vaikais buvo išvykusi atostogauti į Italiją. Paklausus mergaitės, kas jai labiausiai patiko kelionėje, ji atsakė, kad žaisti slėpynių su broliu. Kartais mes stengiamės padaryti labai didelį įspūdį vaikams, bet pamirštame, kad jiems pakanka paprasto, nuoširdaus laiko kartu, bendro žaidimo“, – sako ji.
Įsimintinos vasaros veiklos
Psichologės teigimu, vaikams vasarą įsimintina pavers veiklos, kuriomis galima užsiimti kad ir tiesiog namuose ar kieme. Pavyzdžiui, šeimos žaidimų vakaras, kurio metu kartu galima žaisti stalo žaidimus, šaradas ar net kompiuterinius žaidimus. Tai puikus būdas stiprinti tarpusavio ryšius ir smagiai praleisti laiką su šeima. Vaikams patiks ir maisto degustacija, kurios metu galite ragauti skirtingus vaisius, tyrinėti jų skonius, kvapus arba užsimerkę bandyti atspėti, koks tai maistas.
„Verta išsiruošti į šeimos iškylą. Kartu pasigaminkite užkandžių ir nuvykite į netoliese esantį parką. Galima ir tiesiog išeiti į kiemą ar net surengti iškylą balkone. Mažiesiems linksma pramoga gali tapti ir menai. Tapykite lauke, pieškite, lipdykite ar išbandykite bet kurią kitą meno formą, kuri domina jus ir jūsų vaikus. Vėliau galite surengti šeimos darbelių parodą, – vardino S. Velikienė. – Dar viena idėja – lobio ieškojimas. Tiesiog namuose ar kieme paslėpkite lobį ir nupieškite paprastą žemėlapį su pažymėta lobio vieta. Taip pat verta kartu įgyti naujų įgūdžių. Tai gali būti virimas, kepimas, mezgimas, kodavimas, naujos kalbos mokymasis ir pan. Bus smagu ir patyrinėti savo apylinkes – galite pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu po savo miestą ir kartu atrasti naujų vietų. Taip pat galima pakeliui fotografuoti įsimintinas vietas ir po kelionės palyginti, ką kiekvienas užfiksavo. Atminkite, kad svarbiausia yra smagiai praleisti laiką ir kartu su vaikais kurti ilgalaikius prisiminimus.“
Vasara – įgūdžiams gerinti
Freepik.com nuotr.
Pasak S. Velikienės, vasara yra duota tam, kad vaikai galėtų pailsėti nuo mokslų. Tačiau visada galima šį laiką išnaudoti naujiems hobiams atrasti, socializacijai gerinti, turimiems įgūdžiams įtvirtinti.
„Kiekvieną dieną mes išmokstame ko nors naujo, o vasaros laikotarpiu galime į mokymąsi pažiūrėti išradingiau ir plačiau. Dažnai mokytojai mini, kad vaikai po vasaros atostogų grįžta paaugę, labiau subrendę. Tai gali būti dėl asmenybės augimo, naujų patirčių integravimo, dėl dažnesnių savarankiškumo ir saviraiškos galimybių, – sako ji. – Vasara yra idealus metas informacijai įtvirtinti ir išmoktai medžiagai susigulėti galvoje. Tai padaryti galime įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, aplankant muziejus ir istorines vietas. Taip sudaroma galimybė iš arčiau susipažinti su istorinėmis asmenybėmis, pagilinti ir papildyti jau turimas žinias iš istorijos pamokų. Keliaujant į užsienį vaikai gauna galimybę susipažinti su kitomis kultūromis, pamatyti kitokių kraštovaizdžių, aplankyti žymių vietų, kurios buvo aptariamos geografijos pamokose. Taip pat tai puiki galimybė lavinti užsienio kalbą.“
Psichologė pataria vasarą nepamiršti skaityti knygų, jei per mokslo metus tam nebūdavo skiriama daug dėmesio. Galima dalyvauti knygų aptarimo klube arba bibliotekoje ar knygyne vaikui tiesiog leisti išsirinkti jam pačiam įdomių knygų.
„Galbūt vaikas stokojo pasitikėjimo savimi, buvo nemotyvuotas mokytis. Vasaros metu daugiau laiko praleidęs lauke, fiziškai sustiprėjęs ar susiradęs naujų pažinčių, jis noriau ir energingiau kibs į mokslus rugsėjį. Akademiniai pasiekimai labai susiję su psichologine savijauta“, – akcentavo ji.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad mokslininkai rekomenduoja vaikams kiekvieną dieną lauke praleisti ne mažiau kaip tris keturias valandas. Remiantis tyrimais, vaikai, kurie daugiau laiko praleidžia įsitraukę į fizinę veiklą lauke, yra labiau motyvuoti ir energingesni, geriau susidoroja su stresu, geriau mokosi ir geba lengviau susikaupti. Tad vasara yra geras metas atžalas paskatinti daugiau laiko praleisti lauke.
„Su mažesniais vaikais galima aplankyti vis kitas žaidimų aikšteles, o vyresniems galbūt patiktų išmaniosiomis technologijomis paremtas žaidimas „Geocaching“, kurio metu pagal miesto žemėlapį ieškoma slėptuvių, kartu susipažįstant su kaimynyste. Vyresniesiems gali patikti dalyvauti orientacinėse varžybose, – vardijo S. Velikienė. – Galima pradėti nuo fizinės veikos namuose, pavyzdžiui, šokti pagal mėgstamą muziką, žaisti aktyvius vaizdo žaidimus ar kartu atlikti smagią treniruotę. Būtų naudinga patiems tėvams parodyti teigiamą pavyzdį, pirmenybę teikiant fizinei veiklai ir paverčiant ją smagia ir malonia jūsų šeimos kasdienybe.“
