Toks veiksmas įmanomas dėl kelių priežasčių: pirmiausia, minėtos autorės, gimusios ir užaugusios buvusioje Jugoslavijos valstybėje sovietiniais laikais, gyvenimas prikišamai rodo, kaip šiapus "geležinės uždangos" stigo žinių, skaitinių, parodų, objektų ir kitokių veiksmų, kurie leistų žiūrovams, auditorijai eiti neatsiliekant nuo procesų, kurie XX a. antrojoje pusėje vyko ir įsivyravo Vakarų Europoje ir Amerikoje.
Anuometės okupuotos Lietuvos publika apie "Fluxus" antimeno judėjimą galėjo išgirsti tik iš profesoriaus muzikologo Vytauto Landsbergio ir dar kelių asmenų. Ir tai – tik pusiau slaptai, pašnibždomis, nes tai, kas vyko anapus, turėjo likti nežinoma ir nepatirta. Antrasis M.Abramović autobiografijos išleidimo lietuvių kalba aktualumo aspektas susijęs su tuo, kad knyga ne vien supažindina su mums artimos patirties autore, bet ir sutaiko su šiuolaikiniu menu jau mūsų laikų žmogų. Pastarajam, ir tokia nuomonė masiniame, populiariajame diskurse vyrauja, iki šiol trūksta labai aiškaus asmeninio imperatyvo: šiuolaikiniu menu reikia ir būtina domėtis specialiai, jo neįmanoma suprasti be kontekstinių ir konceptualių žinių. Dažnas mūsų dienų Lietuvos žmogus dėl Jurgio Mačiūno įsigijimo skandalo peripetijų jau yra susitaikęs su tuo, kad degtukų dėžutė irgi gali būti meno objektas, tačiau visa tai, kaip šiuolaikinis menas Vakaruose vystėsi toliau, yra lyg jau ne už "geležinės" uždangos, o tarytum už storo stiklo suvokimo "gaubto". Būtent tai, kad, kaip rodo ir M.Abramović knyga, šiuolaikinis menas yra ir pažinimo sritis, jį atriboja ir pastato beveik į priešingą barikadų pusę, kurioje nėra vietos populiariajam menui ir pramogoms. Jei domiesi ir pojūčiais bei mąstymu vėliau patiri šiuolaikinį meną, gali būti beveik visiškai įsitikinęs, kad ištrūkai iš popso diktato ir nelaisvės.
Knyga "Eiti kiaurai sienas" yra laisvėjimo kūrinys iš esmės bet kuriam skaitytojui, kad ir kas jis būtų.
M.Abramović gyvenimas, kurį jį aprašo savo knygoje, byloja, kad net šiais, hierarchijų ir titulų nepripažįstančiais, laikais menininkui dar įmanoma turėti savitą biografiją. Nepriklausoma mokslininkė filosofė dr. Jurga Jonutytė, tyrinėjanti įvairių Lietuvos miestų ir kaimų gyventojų tapatybes, skleidžiamas autobiografiniais pasakojimais, teigia, kad dabartiniai biografijos teoretikai atmeta mūsų laikų žmogaus poreikį turėti savitą ir nepakartojamą gyvenimą: daugelis žmonių beveik sąmoningai renkasi gyventi taip, kad apie praeitį nebūtų ką pasakyti – pilkai, nuobodžiai, kasdieniškai.
M.Abramović savirefleksija įteisina nueinantį žmogaus tipą: toks asmuo ieško naujų patirčių, kuria savo gyvenimo įvykius ne socialinių tinklų tuštybėje, o realiame gyvenime. Menininkės kaip žmogaus, dar išsaugančio savitumo privilegiją, tipas knygoje "Eiti kiaurai sienas" pasirodo labai ryškiai ir įsimintinai labiausiai dėl to, kad M.Abramović visą savo kūrybinį kelią skyrė žmogaus kaip būtybės ribų suvokimui ir jų plėtimui, jas peržengiant. Menininkės performansai žiūrovui reikalingi, kad parodytų rutininį gyvenimą leidžiančiam žmogui, kaip toli ir įdomiai galima nueiti.
M.Abramović prikišamai sako: daugelio iš jūsų kasdienybė yra menka ir neįdomi. Kai puslapį po puslapio seki menininkės karjeros vingius ir asmeninio gyvenimo detales, aiškėja, kad dažnai per arti ir per saugiai nusibrėžiame savojo buvimo ribas – sąmonės kelias tampa pavojingu, rizikingu ir dėl to tik dar įdomesniu, labai rimtu vidiniu nuotykiu, nuvedančiu prie Rytų civilizacijos žinojimo. Šiuo aspektu, M.Abramović yra postmodernizmo figūra, nes nekonfliktiškai sutaiko vakarietišką savojo gyvenimo pagrindą su rytietiškomis dvasinėmis praktikomis, jai atskleidžiančiomis, kokiame vidiniame narve dažnas iš mūsų esame apsigyvenę.
Knyga "Eiti kiaurai sienas" yra laisvėjimo kūrinys iš esmės bet kuriam skaitytojui, kad ir kas jis būtų – vartojantis ir sotus vakarietis, okupaciją patyręs buvusio sovietinio bloko gyventojas ar prie šiuolaikinio meno besiprantinantis jaunas Lietuvos žmogus. Visiems išvardytiesiems M.Abramović knyga turi ką pasakyti apie žmogiškumą, laisvę ir žinojimą, kuris jungia su nepopuliariąja mūsų dienų tikrove ir kultūra.
