Stiprios liūtys ir purvino vandens srovės vaizdingas Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų vietas ir miestus pavertė nelaimių zonomis.
Krizės epicentru tapo vakarų Vokietija, kur potvyniai kilo Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Reino krašto-Pfalco žemėse.
Reino krašto-Pfalco ministrė pirmininkė Malu Dreyer penktadienį lankėsi ugniagesių gelbėtojų kontrolės centre Tryre. „Kančioms nėra pabaigos. Tai siaubas“, – sakė ji.
Penktadienį buvo pranešta apie 63 žuvusius žmones Reino krašto-Pfalco žemėje, tačiau šeštadienį aukų skaičius išaugo iki 90. Dar 43 žmonės žuvo Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.
Šeštadienį Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris lankysis labiausiai nuo potvynių nukentėjusiuose šalies regionuose.
Prie gelbėjimo darbų prisideda 900 Vokietijos karių. Tačiau gelbėtojams sudėtinga pasiekti žmones dėl užlietų kelių, geležinkelio bėgių ir tiltų, taip pat dėl sutrikusio ryšio.
Be to, potvynių paveiktame regione kilo saugaus geriamojo vandens stygius, o daugiau nei tūkstantis namų liko be elektros.
Dėl mirtinų potvynių klimato kaitos klausimas Vokietijoje tapo pačiu svarbiausiu artėjant rugsėjo mėnesį įvyksiantiems rinkimams.
Politinių partijų lyderiai pabrėžė klimato atšilimo problemą, atkreipdami dėmesį į dienų dienas besitęsusias liūtis ir aukštą oro temperatūrą.
Tuo metu Belgijoje patvirtinta apie 20 žmonių žūtį, o dar 20 gyventojų dingo be žinios.
Belgijos premjeras Alexaderis de Croo paskelbė antradienį gedulo diena. Pasak jo, tai buvo visų laikų „katastrofiškiausi“ potvyniai šalyje.
Ketvirtadienio vakarą daugiau nei 20 000 žmonių buvo be elektros, o Valonijos regione sutriko susisiekimas traukiniais.
