Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 8,3 procento. Labiau ji augo Švedijoje (9,8 proc.), Lenkijoje (10,3 proc.), Danijoje (12 proc.) ir Bulgarijoje (17,6 proc.).

Visoje ES pramonė per metus mažėjo 0,8 proc. Latvijoje pramonė smuko 2,9 proc., o Estijoje – 6,4 procento.

Per mėnesį – liepą palyginti su birželiu – pramonė Lietuvoje augo 6,5 proc., Latvijoje – smuko 1,2 proc., o Estijoje – 7,4 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį smuko 1,6 procento.

Vien gegužę visos pramonės produkcijos vertė buvo 2,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir per mėnesį sumažėjo 7,6 proc. (nepašalinus – 6,1 proc.), o per metus – augo 4,3 proc. (nepašalinus – 7,2 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Per mėnesį sumažėjo rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 55,8 proc. (nepašalinus – 57,4 proc.), kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija – 15,5 proc. (nepašalinus – 19,1 proc.), mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo – 14,6 proc. (nepašalinus – 8,7 proc.), kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos produkcija – 4,7 proc. (nepašalinus – padidėjo 8,3 proc.).

Statistikos departamento teigimu, per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, didėjo rafinuotų naftos produktų gamybos produkcija – 37,9 proc. (nepašalinus – 38,8 proc.), baldų gamybos produkcija – 20,2 proc. (nepašalinus – 29,6 proc.).

Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos produkcija – 19,9 proc. (nepašalinus – 18,8 proc.), tekstilės gaminių gamybos produkcija – 16,8 proc. (nepašalinus – 9,1 proc.), odos ir odos dirbinių gamybos produkcija – 15,3 proc. (nepašalinus – 9,8 proc.), medienos bei medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos produkcija – 6,4 proc. (nepašalinus – 4,6 proc.).

Nurodoma, kad sausio-gegužės mėnesiais visa pramonės produkcija sudarė 8,5 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 5 proc. palyginamosiomis kainomis.

„Manau, kad teigiamas augimas turėtų išlikti ir kitais metais, nes nemažai buvo pritraukta investicijų tiek iš užsienio, tiek ir kitos įmonės vykdė pakankamai nemenką plėtrą. Tik jei kažkas blogo nutiktų užsienio rinkose, tada augimas sustotų. Tikėtina, kad to nenutiks, todėl turėtų atitinkamai augti eksportas. Jis neaugs taip sparčiai, kaip praeitais metais, augimas lėtės, bet bus teigiamas. Lietuva bus viena iš nedaugelio valstybių, kuri toliau didins pramonę“, – į Eltos klausimą atsakė Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, pramonės plėtrai kelią galėtų užkirsti nebent tarptautinėje rinkoje įsivyravę neramumai.

„Blogas scenarijus būtų recesija ES, tarkime, dėl kietojo „Brexit'o“, atsinaujinančio prekybos karo arba Europos įmonių įvėlimo į prekybos karą. Šie scenarijai tikrai sumažintų tiek eksportą, tiek pramonės augimą“, – teigė Ž. Mauricas.

Kaip ELTA jau rašė, liepą, palyginti su tuo pačiu praeitų metų mėnesiu, pramonės gamyba šalyje išaugo 5,1 proc., kai visoje ES ji vidutiniškai smuko 1,2 proc., rodo naujausi Eurostato duomenys.

Tuo metu Estijoje pramonės gamyba sumažėjo 5,4 proc., o Latvijoje – 1,3 proc.

Labiausiai pramonės gamyba išaugo Vengrijoje (8,7 proc.), Slovėnijoje bei Švedijoje (po 5 proc.).

Vokietijoje šis rodiklis susitraukė 5,3 proc., Rumunijoje – 5,2 proc.

„Dar anksti daryti išvadas, ar augimo sulėtėjimo pagrindinė priežastis yra jau sulėtėjęs augimas Europoje ir visame pasaulyje, ar tai tam tikri statistiniai svyravimai, susiję su įmonėmis ar sektoriais. Vis dėlto antrąjį pusmetį neabejotinai turėsime prastesnį rezultatą, nes mūsų pagrindinių partnerių rezultatai tikrai labai ženkliai prastėja, daugumoje šalių netgi yra neigiamas augimas. Jei Lietuva išlaikys teigiamą augimą, bus pakankamai neblogas pasiekimas“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, bendras Lietuvos pramonės augimas kitą pusmetį gali ir visiškai sustoti iki 0 proc.

„Reikia viltis, kad lietuviai tęs rinkų užkariavimą Vakaruose, nes Lietuvos pramonės augimas buvo gerokai spartesnis nei paklausos augimas pagrindiniuose eksporto partneriuose. Lietuva yra tokioje stadijoje, kai didina savo rinkos dalis, užkariauja naujas rinkas, taip pat pritraukia nemažai investicijų, netgi pakankamai stambių, vien dėl to tam tikras augimas turėtų būti išlaikomas. Vilčiausi, kad augimas išliks teigiamoje zonoje, bet jei jis bus mažesnis, galbūt bendras augimas net gali sulėtėti iki 0 proc.“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, sausį-birželį visa pramonės produkcija sudarė 11,5 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 5 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 4,6 proc.).

Birželį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 1,8 proc.).