Iš 191 deputato, dalyvavusio balsavime, 188 pritarė dokumentui, 3 buvo prieš. Dar 16 parlamentarų nedalyvavo balsavime.

„Aš nepalaikau šiame dokumente pateikto pasiūlymo“, - pareiškė diskusijoje dėl rezoliucijos Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yves`as Le Drianas. Anot ministro, jeigu Paryžius pritars raginimui, jis bus „pašalintas iš ESBO Minsko grupės pirmininkų“. „Tai reikš, kad mes atsisakome tarpininko vaidmens sureguliuojant krizę“, - pabrėžė jis.

Ministras pasmerkė „vaidmenį, kurį šiame konflikte atliko iš Sirijos atvykę samdiniai užsieniečiai“ ir Turkijos, „suteikusios lemiamą paramą vienai iš konflikto šalių, taip pat ir samdiniais“, elgesį. „Negalima leisti, kad tai vėl pasikartotų prie Europos vartų. Kaip ir daugelis, aš smerkiu Turkijos elgesį – ji, kaip ir Viduržemio jūroje, Sirijoje ir Libijoje, lošia konkurencijos su Rusija korta, darydama žalą saugumui ir stabilumui regione“, - pridūrė jis.

Lapkričio 25 d. Prancūzijos Senatas priėmė rezoliuciją, raginančią šalies vyriausybę pripažinti Kalnų Karabachą. Už šį dokumentą balsavo 305 iš 306 posėdžio dalyvių. Kaip paaiškino ekspertai, rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio, vyriausybė neprivalo jos vykdyti.

Lapkričio 26 d. Turkijos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Prancūzijos Senato rezoliuciją.

Antradienį ją sukritikavo ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Pasak jo, tie, kurie nori prisidėti prie „antros armėnų valstybės“ sukūrimo, gali tam skirti dalį savo teritorijos, o ne dalyti teisėtai Azerbaidžanui priklausančias žemes.