Pasak tarnybos, 2020 metais buvo gauta 2413 pranešimų, 2021 metais – 4350.

„2022 metais pagal gyventojų pranešimus pradėta beveik 30 proc. visų STT ikiteisminių tyrimų. Daugiausiai pranešimų gauta apie galimus teisės pažeidimus sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, savivaldos, teisingumo srityse“, – teigia STT Pranešimų nagrinėjimo skyriaus vadovas Mikas Bukauskas.

Iš visų 2022-aisiais gautų pranešimų 4,7 proc. buvo anoniminiai. Už vertingą informaciją buvo atlyginta 57 asmenims, jiems išmokėta daugiau nei 40 tūkst. eurų.

„Tai beveik du kartus daugiau nei 2021 metais (31 asmeniui išmokėta 22 tūkst. eurų). Didžiausia išmokėta suma vienam asmeniui – 2,5 tūkst. eurų (atskaičius mokesčius)“, – nurodoma pranešime.

„Vienas ryškesnių atvejų – asmens pateikto pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo kyšininkavimo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Šiame tyrime jau skirta daugiau nei 70 tūkst. eurų baudų“, – teigia M. Bukauskas.

Primenama apie nuotolines priemones, kaip galima pranešti STT apie jums žinomus korupcijos atvejus:

• Mobiliąja programėle „Pranešk STT“. Parsisiųsti „Pranešk STT“ programėlę galima čia: „Android“ ir „iOS“.

• Paskambinti visą parą veikiančia „Pranešk STT“ linija 8 (5) 266 3333.

• Atsiųsti informaciją el. paštu pranesk@stt.lt.

• Palikti pranešimą STT interneto svetainėje (www.stt.lt).

Esant būtinybei atvykti į STT padalinį, būtina laikytis užkrečiamų ligų prevencijos rekomendacijų, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

STT atstovė Renata Keblienė BNS informavo, kad tarnyba šiais metais atsilygino dvigubai daugiau pranešėjų nei praėjusiais metais, jiems bendrai išmokėta 22,6 tūkst. eurų.

Ji sakė, kad asmenys dažniausiai praneša apie apie galimą kyšininkavimą, papirkimą ar piktnaudžiavimą.

„STT priima sprendimą dėl išmokų skyrimo ir jos dydžio, įvertinus informacijos turinį. Atlyginama už vertingą informaciją, kuri yra naudinga atskleidžiant galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – BNS atsiųstame komentare rašė R. Keblienė.

Atlyginama už vertingą informaciją, kuri yra naudinga atskleidžiant galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

FNTT atstovas Aleksandras Zubriakovas BNS sakė, kad per metus tarnyba apdovanojo vieną pranešėją.

Tarnyba spalio pabaigoje išplatintame pranešime teigė, jog pinigine išmoka nuspręsta paskatinti pilietę už pagalbą išaiškinant ne vieną finansinį nusikaltimą baudžiamojoje byloje.

Už tai pranešėjai FNTT skyrė 1,5 tūkst. eurų vienkartinę piniginę išmoką.

Praėjusiais metais STT atsilygino 16 pranešėjų, o FNTT – vienam.

Teigiama, kad pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai, taip pat penki tarnybiniai patikrinimai. Aštuoni tyrimai nebuvo pradėti.

Anot prokuratūros, dauguma pranešimų gauta specialiu elektroniniu paštu, o dalis iš kitų institucijų – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), Krašto apsaugos ministerijos, Vyriausybės bei Finansų ministerijos.

Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą, skirtą apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. Šių metų sausį įstatymas pradėjo galioti.

Pranešėjus draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti.

Anot Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro Raimondo Petrausko, įstatymas – tobulintinas, jame trūksta aiškumo, detalumo ir tikslumo.

Taip pat, pasak prokuroro, terminas sprendimui dėl pranešėjo statuso suteikimo yra gana trumpas, nėra numatyta, kiek jis turi galioti, kokia jo panaikinimo procedūra.

Teigiama, kad nėra nurodyta, per kiek laiko turėtų būti išnagrinėta informacija dėl galimai daromo neigiamo poveikio, ar toks sprendimas gali būti skundžiamas, nėra išaiškinta, kaip taikyti apsaugą nuo neigiamo poveikio asmeniui, kuriam pranešėjo statusas nesuteikiamas.

Dėl to Generalinė prokuratūra ketina parengti bei pasiūlyti Seimui svarstyti įstatymo bei poįstatyminių aktų pakeitimus.

Konkurencijos taryba patvirtino tvarką, pagal kurią nuo liepos 1 dienos mokės tokias išmokas – jos sudarys 1 proc. pažeidėjams skirtų baudų, tačiau ne mažiau kaip 1 tūkst. ir ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Įrodymus galima pateikti el. paštu, paštu arba atvykus į tarybą. Žmonių tapatybė jų prašymu nebus atskleidžiama, pranešė taryba.

Išmoka bus mokama, jei žmogus pirmasis pateiks įrodymus. Jeigu vėliau paaiškėtų, kad jie gauti neteisėtai, pinigai turės būti grąžinti. Išmokos negalės gauti įmonės, prašančios atleisti nuo baudos už tą patį pažeidimą, vadovai ar darbuotojai, taip pat teisėsaugininkai ar priežiūros įstaigų darbuotojai.

Tokias išmokas įteisino šių metų kovą priimtos Konkurencijos įstatymo pataisos. 

„Situacija yra nelabai kokia. Savivaldybės labai vangiai diegia tuos vidinius kanalus – tik dvi yra įdiegusios, dvi iš dalies įdiegusios“, – Seime sakė parlamentarė Agnė Bilotaitė, surengusi pasitarimą dėl pranešėjų apsaugos įgyvendinimo.

„Įstatymas galioja nuo sausio 1 dienos, bet matome, kad nėra laikomasi įstatymo“, – pridūrė ji.

Institucijos iš viso gavo 22 prašymus suteikti pranešėjo statusą. Dešimt prašymų patenkinta, 11 asmenų pranešėjais nepripažinti, dar vienas atvejis nagrinėjamas.

Įstatymas galioja nuo sausio 1 dienos, bet matome, kad nėra laikomasi įstatymo.

Pasak Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėjos Gintarės Bliujienės, nors prokuratūra turi išnagrinėti prašymus per penkias dienas, institucijos, iš kurių surenkama informacija apie pranešėją, nepateikia informacijos laiku.

„Lieka neaišku, ar tą vėliau gautą informaciją pridėti prie medžiagos, ar nepridėti, nes gal tai yra labai svarbi informacija“, – teigė G. Bliujienė.

Anot prokuratūros atstovų, tai rodo, kad penkių dienų terminas yra nepakankamas sprendimui priimti.

Tačiau Teisingumo ministerijos atstovas Marius Vainauskas tvirtino, kad terminą šiuo atveju ir siekta padaryti trumpą.

„Tas terminas negali būti ilgas, nes kai šnekame apie pranešėjų apsaugą, svarbu padaryti viską greitai ir tinkamai“, – sakė Administracinės ir baudžiamosios justicijos grupės patarėjas.

Jis pažadėjo kreiptis į savivaldybes vienijančią asociaciją su paraginimu greičiau įgyvendinti įstatymą.

Tuo metu G. Bliujienė tvirtino, jog kartais nutinka, kad pranešimas apie pažeidimą būna persiųstas nagrinėti institucijoms, apie kurios negeroves norima pranešti.

Prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroras Valdas Uždanavičius teigė, kad iššūkių kai kada kyla norint patikrinti informacijos pagrįstumą apie vadovų pažeidimus.

„Tai iš ko tada gauti informaciją ir patikrinti jos tikrumą? Tai yra didelė problema“, – kalbėjo prokuroras.

Įstatymas dėl pranešėjų apie korupciją ar kitokius pažeidimus apsaugos priimtas 2017 metais.

Pranešėjus draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti.

Be to, sistema numato galimybę pranešėjui likti anonimišku ir gauti už pranešimą pinigų, taip pat kompensaciją už patirtą žalą.