„Gavo ne tik mokyklos, įvairios kitos įstaigos. Preliminariai – keli šimtai, dar tikslaus skaičiaus neturime. Pranešimai atėjo nakties metu, kuriuose nurodoma sprogdinti tam tikru laiku“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Elektroniniai laiškai, parašyti rusų kalba, daugiausiai jų gavo mokyklos ir gimnazijos.

Tai antras kartas per keletą mėnesių, kai pasikartoja panašaus pobūdžio masinis laiškų siuntimas.

Nacionalinis krizių valdymo centras pranešė tai vertinantis kaip informacinę ataką.

Anot R. Matonio, rekomendacijos įstaigoms išlieka tos pačios, kokios buvo nustatytos spalį, kai taip pat siųsti tūkstančiai pranešimų apie sprogmenis.

Gavus pranešimą apie sprogmenį rekomenduojama nenutraukinėti veiklos, neskambinti skubiu pagalbos tarnybų telefonu, o konsultuotis su atsakingais pareigūnais. Tik tuomet, jei randamas pavojingas objektas, ar yra kitų indikacijų, kad grėsmė gali būti reali – pradėti evakuaciją ir skambinti skubiu pagalbos telefonu 112.

Policija rekomenduoja paskirti vieną atsakingą žmogų, kuris turi paskambinti ir pranešti policijai. Surinkus numerį, kantriai laukti, kol atsilieps operatorius, nenutraukti skambučio ir nerinkti numerio iš naujo.

Per kelias dienas spalio viduryje Lietuvos įstaigos gavo tūkstančius elektroninių laiškų apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, darželiuose, savivaldybėse.

Tokius pat pranešimus gavo ir ugdymo įstaigos kaimyninėse šalyse – Latvijoje bei Estijoje.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, tai, tikėtina, buvo tikslinga ir koordinuota ataka, vykdyta priešiškų valstybių iniciatyva.

Pasak žvalgybos, melagingais pranešimais ir panašaus pobūdžio veiksmais siekta kelti įtampą ir paniką visuomenėje, trikdyti ir destabilizuoti institucijų darbą, didinti nepasitikėjimą.

Pasak Policijos departamento, Vilniaus apskrities pareigūnai 20.11 val. gavo pranešimą, kad tą pačią dieną apie 21.30 val. sprogs Vilniaus, Kauno ir Šiaulių oro uostai.

Planas „Skydas“ įvestas nebuvo, oro uostai patikrinti. Patikrinimo metu sprogstamųjų medžiagų ar įtartinų objektų nepastebėta.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingo pranešimo apie pavojų valstybinės reikšmės objektui, kai dėl to buvo sutrikdyta jo veikla, už tai gresianti atsakomybė – bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kai kurios šalies įstaigos antradienį elektroniniais laiškais taip pat sulaukė grasinimų dėl galimų sprogmenų, nuodingų dujų, pranešimai nepasitvirtino.

Tuo metu pirmadienį buvo sulaukta melagingų pranešimų apie sprogmenis Vilniaus ir Kauno oro uostuose, Kauno hidroelektrinėje.

Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienio vakarą, apie 20 val., Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 34 metų vyro pranešimą.

Jis teigė, kad Šiauliuose, Tilžės gatvėje, autobusų stotyje, padėti sprogmenys.

Policija patalpas patikrinto, tačiau saugumo užtikrinimo priemonių plano „Skydas“, kuomet evakuojami žmonės ir į įvykio vietą kviečiamos visos specialiosios tarnybos, neįvedė.

Vyrui surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl pakartotinio alkoholinių gėrimų gėrimo viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymo viešosiose vietose.

Jam gresia bauda nuo 100 iki 200 eurų.

„Gauta keletas pranešimų – mokyklos arba darželiai. Septyni nuo ryto – vienas ryte, kitas apie pietus, likę – po pietų“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Kai kurie laiškai įstaigas pasiekė vėliau nei buvo nurodomas galimo sprogimo laikas.

Anot R. Matonio, grasinimų sulaukė visoje Lietuvoje esančios ugdymo įstaigos, veikiančios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus apskrityse. Jokių įtartinų objektų įstaigose nebuvo rasta.

Kelios mokyklos bei darželiai gavo elektroninius laiškus lietuvių kalba.

Ketvirtadienį šalies įstaigos grasinančių laiškų nebuvo sulaukusios. Jie ugdymo įstaigas pasiekė kelias dienas – nuo praėjusio penktadienio iki trečiadienio. Buvo gauta tūkstančiai elektroninių laiškų apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, darželiuose, savivaldybėse.

Tokius pat pranešimus gavo ir ugdymo įstaigos kaimyninėse šalyse – Latvijoje bei Estijoje.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad gauta informacija, jog keliuose socialinio tinklo „Telegram“  kanaluose publikuojami nauji įrašai su neva padėtais sprogmenimis profesinio rengimo centruose. Nėra detalizuojama, kurioje valstybėje – Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje nufotografuoti pastatai.

NKVC šiuos įrašus sieja su melagingų pranešimų hibridine ataka – tai, pasak centro, gali būti kone savaitę trunkančios veiklos bandant įbauginti visuomenę tęsinys.

„Pažymėtina, kad grėsmės lygis nėra pakitęs, o įstaigų vadovams ir bendruomenėms siūloma vadovautis Policijos parengtomis rekomendacijomis“, – pranešė NKVC.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, Lietuvoje, taip pat Latvijoje ir Estijoje, platinami grasinantys pranešimai ugdymo įstaigoms, tikėtina, yra tikslinga ir koordinuota ataka, vykdoma priešiškų valstybių iniciatyva.

Melagingais pranešimais ir panašaus pobūdžio veiksmais siekiama kelti įtampą ir paniką visuomenėje, trikdyti ir destabilizuoti institucijų darbą, didinti nepasitikėjimą. Išaugus geopolitinei įtampai, Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra nuolatiniai priešiškų valstybių informacinių-kibernetinių  atakų  taikiniai.

NKVC taip pat prašo tėvų paaiškinti vaikams apie atsakomybę už melagingus pranešimus.

Policija tęsia ikiteisminį tyrimą ir bendradarbiauja su kitomis valstybėmis, siekiant identifikuoti nusikaltėlius, bandančius sutrikdyti visuomenės gyvenimą. 

Plačiau apie tai LNK reportaže papasakojo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

– Kiek parašytumėte mūsų specialiosioms tarnyboms po grasinimų bombomis darželiams ir mokykloms?

– Parašyčiau septynis balus. Be jokios abejonės, tai yra naujas išbandymas. Tai buvo labai pigi kibernetinė ataka. Tai reiškia, kad nebuvo sudėtinga ją suorganizuoti, tačiau atsekti, kas tai padarė – labai sudėtinga. Nors tokių atakų jau buvo Lenkijoje, tačiau kiekviena šalis ir bendruomenė mokosi. Manau, kad pagrindinė pamoka yra ta, kad mes turime priprasti, kad tokios atakos gali būti nuolatinė būsena. Mes įprastai mėgstame žiūrėti į viršų ir klausti, koks tas algoritmas? Aišku, algoritmas turi būti. Žinoma, jis galėjo būti pateiktas kiek anksčiau. Pirmiausiai reaguojame ramiai, o tada informuojame policiją.  Po to apsižiūrime savo mokyklą arba darželį ir jei nebuvo pastebėta nieko neįprasto, reikia tęsti ugdymo procesą ir lauki policijos. Labai paprastas algoritmas, bet tam reikėjo pirmiausiai išsiaiškinti, kad tai buvo melagienos. Kai tai jau paaiškėjo, mes tą ir ištransliavome. Galbūt reikėjo aiškiau ir stipriau tą iškomunikuoti. Turime suprasti, kad kiekviena bendruomenė turi turėti savyje civilinę saugą ir suvokimą, kad gyvename sudėtingomis aplinkybėmis. Bendruomenės turi pasikalbėti tarpusavyje, kas gali būti atsakingas už tą, kas atsakingas už kitą, pasidalinti tam tikromis funkcijomis. Saugumas prasideda nuo mūsų.

– Kiek reikėtų laiko, kad sistema funkcionuotų dešimtukui?

–  Dažnai mokomės iš klaidų. Tikiu, kad kitais atvejais būsime geresni.

Parašyčiau septynis balus. Be jokios abejonės, tai yra naujas išbandymas.

– Ar įsivaizduojate, kiek tai mums kainavo? Juk ant kojų buvo sukeltos visos tarnybos.

– Svarbiausia, kad per tą laiką nieko tragiško neįvyko, kad tai buvo melagingi pranešimai. Mes patikrinome faktus. Dabar vyksta tyrimas, iš kur tai galėjo ateiti, kas su tuo susijęs. Akivaizdu, kad tai gali būti ir Kremliaus ranka. Nekalbėsiu apie kažkokius skaičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tada pakalbėkime apie krašto gynybą ir kariuomenę. Žadama nauja divizija. Trečiadienį paaiškėjo, kad pagal dokumentus mes ją kuriame, tačiau pinigų neturime.

– Divizijos kūrimas yra dešimtmečio reikalas. Divizija kol kas nėra įtvirtinta dokumentuose. Tik trečiadienį atkeliavo į Seimą. Natūralu, kad turime apsispręsti, ar diviziją kuriame sunkesnę, lengvesnę. Turime apsispręsti, ar mums reikia tankų bataliono, ar mums labiau riekia oro gynybos. Nesutikčiau, kad tik formaliai kuriame. Čia turbūt labiau turėta omenyje apie tankų batalioną, apie kurį šiais metais kalbėjome. Šiai minutei nėra tam pinigų, bet tai ilgas procesas. Negalime daryti greitų sprendimų. Tankai atvažiuos tik po kelių metų, o gal ir dar vėliau. Reikia kalbėti apie tai, ko riekės vokiečių brigadai. Laukiame labai konkrečių detalumų iš vokiečių pusės, ko jiems reikia, kad jie pas mus atvažiuotų visam laikui. Tada paskaičiuosime, kiek dar pinigų reikės ir ieškosime.

– Kitais metais skolintis nebegalime, tai reiškia, kad jei reikės tų pinigų, mes turėsime juos nuimti nuo kažko. Ar buvo svarstyta, nuo ko nuimtų pinigus?

– Nemanau, kad bus planuojama nuimti pinigus nuo ko nors. Yra dar vienas variantas, apie kurį aš vis pakalbu. Reikia realiai pagalvoti apie krašto gynybos mokestį. Aišku, jis apsaugotų mūsų jautriausius asmenis, kad jie nenukentėtų. Aš manau, kad tai yra labai įdomus dalykas, kai visuomenė pati prisideda prie savo valstybės gynybos. Manau, kad nuo nuolatinių kalbų apie skolinimąsi reikia pereiti prie tokios idėjos aptarimo. Nenoriu dabar įvardinti jokių konkrečių sumų ir kriterijų.

– Pinigų reikės ne tik tankams ar divizijai. Dar vienas labai opus klausimas – priedangos. Nuo kitų metų visi statomi visuomeninės paskirties objektai turės turėti priedangas. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys kritikavo Aplinkos ministeriją, kuri jau metus laiko nesugeba parengti taisyklių, kaip turėtų tos priedangos. Ar jūs darote ką nors dėl to? Ar spaudžiate Aplinkos ministeriją?

– Mes nuolat kalbame, kad saugumas yra ne tik Aplinkos ministerijos reikalas, bet ir visų kitų ministerijų. Rugsėjį buvau surengęs komitetų posėdį, buvome pasikvietę ir statybininkus. Iš jų ir sužinojome, kad nors įstatymas priimtas praeitų metų gruodį, iki šiol nėra aišku, kokie standartai turi būti. Žadama, kad gruodį turėsime. Suprantu, kad to reikėjo jau pavasarį. Tačiau ta mūsų biurokratija kartais tokia. Specialistų truko. Daug svarbiau, ką mes pradėjome daryti. Mes inventorizavome tas priedangas, kurios jau dabar yra. Pagal dabartinius mūsų skaičiavimus, 30 proc. Lietuvos visuomenės jau galėtų rasti priedangą. Suomija ėmė ruoštis karui nuo 1945 m., todėl turi požemines slėptuves. Mes pradėjome prieš metus. Jei kalbame apie slėptuves tikrąja to žodžio prasme, kurios apsaugotų nuo tikslinio smūgio, tai kainuotų milijardus. Mums reikia apsispręsti.

Kaip pranešė Policijos departamentas, iki penktadienio 6 val. ryto policijos registruojamų įvykių registre pranešimų apie padėtus sprogmenis nebuvo užregistruota.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas ketvirtadienį patvirtino, kad kibernetinė ataka bent jau kol kas liovėsi.

Nuo praėjusio penktadienio iki šios savaitės vidurio Lietuvos įstaigos gavo tūkstančius elektroninių laiškų su netikrais grasinimais apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, vaikų darželiuose, savivaldybių pastatuose, tokie pranešimai pasipylė ir Latvijoje bei Estijoje.

Vidaus reikalų ministerija teigia, kad tai yra regioninio lygio kibernetinė ataka. NKVC atakas sieja su Rusija.

Pareigūnai ir politikai įspėja, kad melagingais pranešimais apie sprogmenis siekiama destabilizuoti situaciją, kelti paniką ir apkrauti institucijas darbu.

Tokio žingsnio NKVC, bendradarbiaudamas su Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, imasi, siekiant „prevenciškai pasiruošti“.

„Šiai dienai neturime jokių indikacijų, kad melagingų pranešimų ataka persimestų į medicinos ir socialinių paslaugų sektorius“, – trečiadienį pranešė NKVC.

„Esmė ta pati – konsultuotis su policija, neskubėti dėl evakuacijos, sustiprinti budrumą“, – nurodė centras.

NKVC teigia taip pat sutaręs su Ryšių reguliavimo tarnyba, kaip operatyviai blokuoti numerius, jei grasinimai būtų pradėti siųsti SMS žinutėmis.

Nuo penktadienio Lietuvos įstaigos jau gavo tūkstančius elektroninių laiškų su netikrais grasinimais apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, vaikų darželiuose, savivaldybių pastatuose, tokie pranešimai pasipylė ir Latvijoje bei Estijoje.

Vidaus reikalų ministerija teigia, kad tai yra regioninio lygio kibernetinė ataka. NKVC atakas sieja su Rusija.

Policija ragina nenutraukti vykdomų veiklų, konsultuotis specialiu numeriu  8 700 60 000, o skubiu pagalbos telefonu 112 patariama skambinti tik tuomet, jei apžiūrėjus patalpas ir teritoriją, randamas įtartinas objektas.

„Aš tikrai turiu pasakyti, kad policijos sistema dirba, dirba gerai ir esu dėkinga policijai už visą reagavimą ir tikrai buvo imtasi visų priemonių“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Bilotatė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau trečiadienį teigė pasigedusi Vidaus reikalų ministerijos „raminančios ir aiškios žinutės“ reaguojant į situaciją pirmosiomis dienomis.

Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys antradienį pareiškė, kad melagingų pranešimų apie sprogmenis įvairiose įstaigose lavina atskleidė tarnybų reagavimo spragas.

Pasak A. Bilotaitės, kai prasidėjo atakos, buvo pateiktas vienas algoritmas ir rekomendacijos, vėliau, kai Kriminalinės policijos biuras įvertino ir patvirtino, kad tai yra informacinė ataka, o pranešimai – tikrai melagingi, šios rekomendacijos atitinkamai pakeistos, sukurta linija, kuria paskambinusios įstaigos gali pasikonsultuoti.

Reaguodama į Seimo pirmininkės kritiką, ministrė pabrėžė, kad penktadienį surengtos tiek jos, tiek policijos generalinio komisaro Renato Požėlos spaudos konferencijos.

„Tiesiog buvo visų žingsnių imtasi, buvo surengti ir pasitarimai tarpinstituciniai, ir komunikavimas buvo užtikrintas, ir toliau taip pat buvo komunikuojama, keičiant atitinkamus mūsų algoritmus, rekomendacijas, taip pat buvo einama į viešą komunikaciją ir pristatoma. Penktadienį ta komunikacija buvo – gal nepastebėjo, neperdavė“, – svarstė A. Bilotaitė.

Nuo penktadienio Lietuvos įstaigos jau gavo tūkstančius elektroninių laiškų su netikrais grasinimais apie neva padėtus sprogmenis mokyklose, vaikų darželiuose, savivaldybių pastatuose, tokie pranešimai pasipylė ir Latvijoje bei Estijoje.

Vidaus reikalų ministrė antradienį paskelbė, kad tai yra kibernetinė ataka regiono mastu. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas patvirtino, kad atakos siejamos su Rusija.

Policija ragina nenutraukti vykdomų veiklų, o skubiu pagalbos telefonu 112 patariama skambinti tik tuomet, jei apžiūrėjus patalpas ir teritoriją, randamas įtartinas objektas.

„Tai yra siekis sukelti tam tikrą paniką, tam tikra prasme destabilizuoti situaciją ir užkrauti institucijas, pirmiausia teisėsaugos, papildomu krūviu. Galima drąsiai pasakyti, kad tai yra organizuota kibernetinė ataka regiono mastu, nes ataką patiria ne tik mūsų valstybė, bet ir mūsų kaimynai“, – per spaudos konferenciją antradienį Vilniuje sakė A. Bilotaitė.

Ji teigė situaciją antradienį aptarsianti su Latvijos ir Estijos kolegomis.

„Šiandien apie tai kalbėsiuosi su mūsų kaimynų, t. y. Latvijos ir Estijos vidaus reikalų ministrais, aptarsime situacijas, kokios yra jų šalyse, jų praktikas ir veiksmų koordinavimą“, – informavo A. Bilotaitė.

Anot jos, Kriminalinės policijos biuras, atlikęs grėsmių vertinimą, pateikė išvadą, kad grasinantys laiškai „yra melagingi ir realaus pavojaus nėra“. Ministrė taip pat informavo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas.

„Yra išsiųsti ir paklausimai „Google“, yra jau gauti tarpiniai atsakymai, informacija šiuo metu vertinama ir analizuojama, bus labai svarbi. Vykdomas bendradarbiavimas su mūsų užsienio teisėsaugos partneriais“, – sakė ji.

Nustatyta 15 adresų

Lietuvos policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, pavyko nustatyti keliolika adresų, kuriais siųsti grasinimai, taip pat identifikuoti kurstymai tai daryti socialiniame tinkle „Telegram“.

„Identifikuoti elektroninių paštų „gmail“, iš kurių siunčiami grasinimai, tai 15, nustatyta, kad elektroninių laiškų siuntėjai aktyviai dalyvauja „Telegram“ kanaluose, sukurtuose rusakalbėse prorusiškuose grupėse, ir kursto laiškų su grasinimais susprogdinti mokslo įstaigas (platinimą – BNS), tokius grasinimus“, – tvirtino policijos vadovas.

Jis įvardijo ir konkrečius „Telegram“ kanalus: „Pribaltiskij“, „Riga gamer“, „Pribaltiskij front“.

R. Požėla pabrėžė, kad Lietuvos policija dirba su Latvijos ir Lenkijos pareigūnais, operatyviai keičiasi naujausia informacija, atskirai šiuo klausimu bendrauja policijos vadovai.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas patvirtino, kad atakos siejamos su Rusija, ir, anot jo, kuo mažiau panikos jos sukels, tuo greičiau turėtų liautis.

„Vyksta dezinformacinė ataka jau trečia darbo diena. Turbūt svarbu pažymėti, kodėl pasirenkama darbo diena – kad būtų sutrikdyta visuomenės rimtis. Braižas, kurį mes matome pagal šituos pranešimus, (rodo, kad tai – BNS) greičiausiai su Rusija sietina ataka, todėl svarbu išlaikyti rimtį“, – sakė V. Vitkauskas.

Anot NKVC vadovo, sunku pasakyti, kiek ta ataka tęsis, bet tikriausiai priklausys nuo visuomenės reakcijos.

„Turbūt priklauso tas tęsimasis nuo to, kokia yra reakcija. Jei reakcija tokia, kad mes nerimaujame, keliame tam tikrą sąmyšį, įstaigos, kurios atsakingos už ugdymą, pasimetusios ir nutraukia ugdymo procesą, tas tęsimasis gali tęstis ilgiau nei mes norėtume. Bet jei elgsimės racionaliai ir ignoruosime tuos nereikalingus signalus,  manau, kad ta ataka turėtų greitai baigsis“, – kalbėjo V. Vitkauskas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius pažymėjo, kad mokykloms siūloma ugdymo procesą tęsti kaip įprastai.

„Suprantame, kad tokia žinutė galėjo išmušti mokyklas iš vėžių, bet matome, kad tai informacinė ataka ir jos tikslas – sutrikdyti ugdymo procesą. Kviečiame švietimo įstaigas vadovautis rekomendacijomis, kurios siūlo likti kontaktiniame ugdyme, būti budriems ir tęsti ugdymo procesą toliau“, – sakė J. Lukošius.

„Skydas“ įvestas tris kartus

Anot A. Bilotaitės, reaguojant į šiuos melagingus pranešimus, Lietuvos teisėsaugos institucijos su partneriais taip pat rengia „filtravimo ir blokavimo“ įrankius.

Policijos generalinis komisaras informavo, kad į grasinimų tyrimą įtrauktas Europolas, veiksmai derinami su kaimynais.

„Europolas įtrauktas, mes tikrai sujunginėsime savo pajėgumus regioniškai, nes tai problema, kuri neturi sienų“, – sakė R. Požėla.

Policijos generalinis komisaras sakė, kad iš kompanijos „Google“ jau gauti tam tikri duomenys, siekiant nustatyti atakos organizatorius. Daugiau informacijos jis tvirtino negalintis pateikti, kaip ir pasakyti, ar aišku, iš kurios valstybės buvo siųsti grasinimai.

„Iš „Google“ jau gauti tam tikri duomenys, kurie analizuojami, (...) išsamiai mūsų bendradarbiavimo turinio neatskleisiu, bet yra tam tikros reikšmingos tarpinės informacijos, kuri analizuojama“, – teigė R. Požėla.

Pasak policijos vadovo, Lenkija su tokiomis atakomis susidūrė dar 2017 metais, tuomet pasiektas grasinančių pranešimų pikas, šiuo metu – Latvija ir Estija.

Pasak R. Požėlos, reaguojant į penktadienio naktį pradėtus siųsti grasinančius pranešimus planas „Skydas“ iš viso įvestas tris kartus.

„Planas „Skydas“ buvo įvedinėjamas tris kartus: vakar Kazlų Rūda, Vilniaus miestas ir šiandien irgi Vilniaus miestas, niekur informacija nepasitvirtino“, – sakė R. Požėla.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Lietuvos policija ir 1,5 tūkst. adresatų gavo elektroninius laiškus su identišku tekstu, kad švietimo įstaigose, savivaldybių patalpose ir kituose viešuose objektuose padėti sprogmenys.

Praėjusį penktadienį Lietuvoje gauta 900 pranešimų apie neva užminuotus Lietuvos darželius ir mokyklas, jie visi buvo melagingi. Tokių pranešimų būta ir savaitgalį.

Valstybės saugumo departamento teigimu, tikėtina, jog tokie platinami pranešimai yra koordinuota ataka, vykdoma priešiškų valstybių iniciatyva.