„Mes tai vertiname kaip spaudimą. Kita vertus, visą laiką reikia vertinti, kiek jų pajėgumas šalia mūsų sienos, šalia Lietuvos auga. Aišku, ir jų kovinė galia, karinių priemonių išdėstymas bei taip pat tos pratybos kelia nerimą, nes pratybos visą laiką yra orientuotos, atvirkščiai nei teigiama, į puolamuosius veiksmus. Todėl šiek tiek nerimo yra. Bet šiandien galiu pasakyti – tiesioginės karinės grėsmės tikrai nėra“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį sakė kariuomenės vadas. Jo interviu transliavo portalas lrt.lt.
Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos „grasinantys pareiškimai, kad jie su niekuo nesitaikstys“, turėtų būti vertinami blaiviai, žiūrint į praktinius veiksmus.
V. Rupšys pabrėžė, kad Rusija ir Baltarusija taiko puolamuosius scenarijus priešingai nei gynybinio pobūdžio pratybas Lietuvoje ir kitur vykdantys NATO sąjungininkai.
„Dėl to mes turime žiūrėti į savo pajėgų vystymą, į bendrus planus su savo sąjungininkais, ir visą laiką būti bet kokiam atvejui pasiruošus“, – tvirtino jis.
Kariuomenės vadas taip pat teigė vertinantis kaimyninių valstybių vadovų griežtus pareiškimus kaip rugpjūtį pradėtą propagandos kampaniją.
„Aš matau, ir dabar ji tęsiama – ir vakarykščiai pareiškimai prezidento, ir bendrai numatomi jų veiksmai – tai yra gerai koordinuota propaganda su gerai koordinuotais konkrečiais sprendimais. Ši propaganda yra matoma, mes ją analizuojame“, – sakė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas sakė kartu su krašto apsaugos ministru Raimondu Karobliu apie situaciją informavęs prezidentą G. Nausėdą.
R. Karoblis: nerimą kelia Rusijos kariuomenė
Neplaninės Baltarusijos pratybos, anot R. Karoblio, išsikvepia ir tai atskleidžia paties prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimai, jog tęstų pratybas per brangu, o naujos pratybos su Rusija, pasak jo, buvo seniai planuotos ir nekelia didesnių rizikų.
R. Karoblio teigimu, didžiausias klausimas kyla, ką mainais už paramą A. Lukašenkos režimui gauna V. Putino valdoma Rusija.
„Didžiausias galvos skausmas mums yra tai, ar vis dėlto neatsiras nuolatinės Rusijos pajėgos Baltarusijos teritorijoje. Bandymų pradėti nuo karinių oro pajėgų ir panašių bazių jau yra buvę. Tai yra vienas iš iššūkių, kurie kyla“, – sakė ministras.
Anot jo, Lietuva ir NATO sąjungininkės iki praėjusios savaitės, kai Rusija viešai išreiškė paramą Baltarusijos prezidentui, stebėjo „konstruktyvų bendradarbiavimą“ su NATO informuojant apie rengiamas pratybas ir kitais panašiais klausimais.
R. Karoblis pakartojo, kad A. Lukašenkos aštri prieš NATO nukreipta retorika yra „bandymas nukreipti visuomenę nuo tikrosios dabartinės politinės situacijos priežasties – dabartinio režimo ir, matyt, paties prezidento Lukašenkos“, o Lietuva siekia nepasiduoti šioms provokacijoms.
Politinės krizės krečiamoje Baltarusijoje pirmadienį prasidėjo taktinės rusų ir baltarusių kariuomenių pratybos „Slavų brolija“ – jos, Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, truks iki rugsėjo 25-osios, jose dalyvaus per 800 karių su maždaug 170 technikos vienetų iš abiejų šalių.
Iki šiol vaizduodavęs politinę krizę šalyje kaip sukeltą veikėjų iš išorės, A. Lukašenka kritikuoja karines pratybas NATO šalyse prie Baltarusijos sienų bei tvirtina, kad Rusija ir Baltarusija parengs savo kariuomenes pasipriešinti bet kokioms grėsmėms.
