Muitinės departamento patvirtintame sąraše – 57 prekių grupės, kurios gali būti panaudotos kariniais tikslais arba Rusijos pramonės pajėgumams didinti.

Daugiausia tai elektronikos prekės arba jų komponentai, elektros transformatoriai, chemijos medžiagos ir jų priedai, skirti gaminti elektroniką, elektros varikliai ir generatoriai, telefono aparatai, įskaitant išmaniuosius telefonus.

Departamentas BNS informavo, jog tai tos pačios prekės ir jų grupės, kurias Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo laikinai – vienerius metus – uždrausti vežti sausuma per Lietuvą ir iš jos.

Deklaracijoje gamintojas turės patvirtinti, kad jam žinomas jo prekių pardavėjas ir pirkėjas trečiojoje šalyje, taip pat kad jos bus tranzitu gabenamos per Baltarusiją ar Rusiją, kad šiose šalyse jos nebus perparduodamos ar perkraunamos, ir kas jų galutinis naudotojas trečiojoje šalyje.

Gamintojo deklaracijų Lietuvos muitinėje bus reikalaujama nuo liepos 3 dienos deklaruojant prekes eksportui ir reeksportui, o nuo liepos 17 dienos – ir pasienio kontrolės punktuose veikiančiose muitinės įstaigose.

Muitinės departamentas nuo birželio 5-osios taiko sugriežtintą patikrą užkardant galimą sankcijų apėjimą ir prekių patekimą į Rusiją – vežėjai privalo pateikti tai įrodančius dokumentus. Vis dėlto statistika rodo, jog vyksta paralelinis kai kurių prekių importas į Rusiją ir Baltarusiją.

Nuo birželio 5-osios siekiant užtikrinti, kad per Lietuvą gabenamos prekės nepatektų į Rusiją, vežėjai privalo pateikti tai įrodančius dokumentus, tačiau ne visi juos turi.

Muitinės departamento komunikacijos skyriaus specialistė Irmina Frolova-Milašienė BNS antradienį teigė, kad nuo birželio pradžios muitininkai iš Lietuvos neišleido beveik 1,2 tūkst. transporto priemonių, kai nebuvo pateikti prekių dokumentai. Sugriežtinta patikra galios, kol galios sankcijos Rusijai ir Baltarusijai.

Šiemet balandžio 15-ąją įsigaliojus Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisoms ir sugriežtinus atsakomybę įmonėms, I. Frolovos-Milašienės teigimu, Muitinės kriminalinė tarnyba dėl pažeidimų pradėjo du ikiteisminius tyrimus, o šiemet iš viso pradėti 24 tyrimai.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pavyzdžiui, 2022 metais, palyginti su 2020 metais, monitorių ir projektorių eksportas į Kirgiziją išaugo beveik 38 kartus, į Kazachstaną – 8,5 karto, o automatinio duomenų apdorojimo mašinų eksportas į Sakartvelą – beveik 20 kartų.

Lietuvos banko skaičiavimais, pernai, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Manoma, kad reeksportu maskuojamas sankcionuotų prekių įvežimas į Rusiją.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, kad yra aiškių požymių, jog sankcijų apėjimui ir draudžiamų prekių gabenimui į Rusiją naudojamos kai kurios Centrinės Azijos šalys.

„Coface“ ekspertų vertinimu, Vidurio ir Rytų Europos šalys gali nukentėti labiau, nes būtent jose įsikūrę gamintojai aktyviausiai naudojasi Sueco kanalu, kuriuo per trumpiausią įmanomą laiką jūriniu transportu gabenasi komplektuojamas detales iš Azijos.

„Coface“ ekspertų teigimu, labiausiai gali nukentėti automobilių gamintojai – būtent šio sektoriaus įmonės paprastai turi itin mažai atsargų, o komplektuojamos detalės iš Kinijos ir kitų šalių pristatomos pagal griežtą tvarkaraštį.

„Didžiausią žalą patirs įmonės, kuriose gamyba organizuojama tikslaus laiko (JIT, Just in Time) principu, – teigia Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas. – Nors Sueco kanalas buvo blokuotas tik kelias dienas, tačiau net kelias savaites gali vėluoti komplektuojančių detalių pristatymas, o vėliau – užsakymų atlikimas ir pagamintos produkcijos pristatymas pirkėjams. Domino principu tai sukels visą įsipareigojimų nevykdymo grandinę daugelyje sektorių.“

Nors Sueco kanalas buvo blokuotas tik kelias dienas, tačiau net kelias savaites gali vėluoti komplektuojančių detalių pristatymas, o vėliau – užsakymų atlikimas ir pagamintos produkcijos pristatymas pirkėjams.

Įprastai per dieną Sueco kanalu perplaudavo apie 50 laivų. Priklausomai nuo dydžio ir tonažo, 193 km ilgio kanalą laivai įveikia per 12-18 valandų. Šis kelias leidžia gamintojams išvengti 2-3 savaites trunkančio gabenimo tuo atveju, jei laivai su konteineriais plukdomi per Gerosios Vilties iškyšulį aplink Afriką. 

Per kelias blokados dienas prie Sueco kanalo susikaupė beveik 400 laivų, laukiančių kelionės kanalu. Po jo atlaisvinimo laivų skaičius kelias dienas sieks apie 90 laivų per dieną.

M. Štareika pažymi, kad po mažesnio aktyvumo kanalo blokados metu perkrovas patirs Europos uostai. Juos aptarnaujančios krovos kompanijos nebus pajėgios greičiau nei įprasta iškrauti vienu metu atplukdytus dešimtis tūkstančių konteinerių. Taigi, Sueco kanalo krizė – tai tik naujų ekonominių iššūkių pradžia, vertina „Coface Baltics“ vadovas.

Aplink Afriką keliaujantiems laivams – piratų, milžiniškų kuro išlaidų ir vakcinavimo iššūkiai

„Coface“ ekspertų vertinimu, nors dalis laivų nusprendė nelaukti ir keliauti ilguoju maršrutu, mažai tikėtina, kad šis sprendimas atneš ekonominės naudos. Šiems laivams teks neišvengiamai kirsti aktyviu piratavimu garsėjančius vandenis, o 2-3 papildomų savaičių kelionę brangins tūkstančiais JAV dolerių padidėjusios kuro sąnaudos.

Situaciją sunkina koronaviruso pandemijos sukelti sunkumai ir jūreivių skiepijimas. Vis daugiau šalių uostų reikalauja, kad jūreiviai būtų vakcinuoti, tačiau kol kas nėra tarptautinio sutarimo ir bendros šalių vyriausybių patvirtintos procedūros, kaip tai turi būti atliekama. Be to, kai kuriuose pasaulio regionuose yra abejojama dėl vakcinų patikimumo. Mažiau vakcinų turi besivystančios pasaulio šalys, kuriose fiksuojamas didžiausias jūreivių skaičius visame pasaulyje. Kai kurios laivybos bendrovės nenori visiškai padengti savo darbuotojų vakcinavimo išlaidų. Šios priežastys dar labiau apsunkina gabenimą, ilgina procedūras ir augina kaštus.

Jūrų krovinių pervežimas: nuostolį pakeitė pelnas, kainos patiria didžiulius svyravimus

Pernai didžiausios pasaulyje konteinerių gabenimo kompanijos „Maersk“ pelnas padidėjo iki 2,9 mlrd. JAV dolerių, kai 2019 m. buvo patirta 44 mln. JAV dolerių nuostolių. Pelno šuolį lėmė praėjusių metų pabaigoje palaipsniui pradėjusi atsigauti ekonomika. Tačiau pasaulinė jūrinio krovinių gabenimo veikla šiuo metu patiria naujų sunkumų dėl konteinerių trūkumo. Kai 2020 m. pirmąjį pusmetį konteinerių gabenimas sumažėjo, daug tuščių konteinerių buvo palikta Europoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kai Azijos prekių paklausa Vakarų rinkose atsigavo, konteinerių trūkumas Azijoje padidino jų kainas. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. Iki 2021 m. sausio mėn. apytiksliai 40 pėdų konteinerio gabenimo iš Azijos į Šiaurės Europą išlaidos padidėjo nuo 2000 iki 9000 JAV dolerių ir, net jei nuo to laiko išlaidos sumažėjo, kovo mėn. pabaigos duomenimis, viso maršruto kaina išlieka didelė – apie 7500 JAV dolerių.

Trumpuoju laikotarpiu teks susidurti su iššūkiais, tačiau ilgalaikių pasekmių tikimybė nėra didelė

Kovo 23 d. vienas didžiausių pasaulyje konteinerių laivų „Ever Given“ sėdo ant seklumos ir užblokavo laivybą Sueco kanale. Laivą iš vietos pavyko pajudinti tik kovo 28 d. „Coface“ ekspertų vertinimu, per Sueco kanalą vykdoma apie 10 proc. pasaulinės prekybos. Ypač aktyviai šiuo vandens maršrutu naudojasi gamintojai Europos šalyse.

Kanalo blokada trumpuoju laikotarpiu dar gali sukelti nemažai pasekmių pasaulinei jūrų transporto veiklai. Tai gali padidinti krovinių tarifus, nes kai kuriose pasaulio vietose laikinai sumažėjo laivų. Tarifų augimas prognozuojamas ir toliau, nors jie ir taip yra aukšti dėl tuščių konteinerių trūkumo Kinijoje.

„Coface“ specialistų nuomone, mažai tikėtina, kad šis incidentas turės didesnį poveikį pasaulinei prekybai. Tačiau šio įvykio pasekmės tik pabrėžia Sueco kanalo svarbą pasaulinėje tiekimo grandinėje. Tikėtina, kad ateityje kai kurios įmonės gali keisti savo veiklos principus, kad taptų mažiau priklausomos nuo panašių rizikų.

Rusija ragina kai kurias pasaulio kompanijas, tranzitu gabenančias produktus į šalį, aplenkti Lietuvą, ketvirtadienį pranešė Lietuvos premjeras. Algirdas Butkevičius sako, kad Rusija nurodė kai kuriems Vakarų tiekėjams nebevežti krovinių per Klaipėdos uostą.

„Jau iš Klaipėdos jūrų uosto visų terminalų maisto produktų negalima nei reeksportuoti, nei eksportuoti, nei importuoti. Pavyzdžiui, JAV per „Smeltės“ („Klaipėdos Smeltė“ - BNS) šaldytuvus gabeno paukštienos šlauneles (į Rusiją - BNS), tai JAV kompanija gavo nurodymą, kad prašome eksportuoti per kitus uostus, kurie nepriklauso Lietuvai ir kai kurioms kitoms šalims“, - per Vyriausybės valandą Seime tvirtino premjeras.

Maisto veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS patvirtino, jog gauti oficialūs raštai dėl pažeidimų, rastų per „Klaipėdos Smeltę“ krautoje produkcijoje.

Vėliau žurnalistams A.Butkevičius sakė matęs tuos raštus, bet neįsigilinęs, iš kurios Rusijos institucijos - maisto ir veterinarijos ar vartojų apsaugos tarnybos - jie siųsti.

Anot jo, susidariusi padėtis jau yra aptarta su „Klaipėdos Smeltės“ ir Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovais. 

„Dar pasitikslinau vadovų, ar ta informacija teisinga, nes mes jau žodinę informaciją buvom gavę vakar (trečiadienį - BNS). Patvirtino, kad taip. Mes galvojome, kad tik „Klaipėdos Smeltės“ šaldytuvuose laikomi maisto produktai negali būtui eksportuojami, bet čia liečia ir kitus terminalus, esančius Klaipėdos uoste“, - teigė A.Butkevičius.

Premjeras sako, kad apie nuostolius kol kas nėra kalbama ir jokie skaičiai neminimi.

„Per Klaipėdos uoste esančiu terminalus yra reeksportuojama ir eksportuojama į Rusiją daugiau kaip už 1 mln. tonų maisto produktų“, - vėliau Seime žurnalistams sakė premjeras.

Apie Ukrainos ir Rusijos konflikto pasekmes Lietuvos verslui premjeras teigė diskutavęs ir su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu.

Klaipėdos uostas BNS pranešė, jog pernai perkrauta 2,642 mln. tonų rusiškų krovinių - tai sudarė 7,9 proc. viso uosto krovos.

Rusijai pretekstu nepasitikėti Lietuvos terminalais Klaipėdoje galėjo tapti incidentas su Vokietijos įmonės į Rusiją siųstu jautienos kepenų kroviniu, kurį gabeno Austrijos įmonė. Rusijos veterinarijos tarnybos atstovas Vasilijus Lavrovskis trečiadienį pareiškė, kad kepenų krovinys buvo falsifikuota produkcija.

Krovinys, neoficialiomis BNS žiniomis, buvo siųstas per Lietuvos bendrovę „VPA Logistics“.

Oficialiuose dokumentuose, tarp Vokietijos ir Austrijos įmonių pavadinimų dokumentuose buvo angliškas žodis for, kuris reiškė, kad tai Vokietijos įmonės gaminiai, skirti Austrijos įmonei. Vokietijos įmonė turi leidimus vežti savo produkciją į Muitų sąjungos šalis - Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną, o pats krovinys nebuvo nei nelegalus, nei falsifikuotas, BNS anksčiau  sakė J.Milius.

Anot jo, Lietuvoje šaldytų maisto produktų pervežimui naudojami terminalai yra visiškai saugūs ir į juos nepatenka nei lietuviška, nei lenkiška kiauliena, todėl nėra jokio pagrindo baimintis afrikinio kiaulių maro užkrato.

Lietuva siūlo Kazachstanui geriau išnaudoti šaudyklinio konteinerinio traukinio "Saulė" galimybes.

Apie šį projektą buvo kalbama pirmadienį Lietuvoje vykusiuose Kazachstano užsienio reikalų ministro Jerlano Idrisovo susitikimuose su prezidente Dalia Grybauskaite ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

Pasak prezidentės, Kazachstano verslininkai galėtų labiau išnaudoti traukinio "Saulė" teikiamas paslaugas ir patikimai, greitai ir už nedidelius kaštus gabenti krovinius į Europą.

Prezidentūros spaudos tarnyba po susitikimo su J.Idrisovu pranešė, jog kol kas didesni krovinių srautai vyksta iš Vakarų Europos į Kazachstaną. "Saulė" atstumą nuo Kinijos iki Klaipėdos įveikia per 13 dienų, o krovinio gabenimas iš Kinijos į Europą įprastiniu jūrų keliu užtrunka 40 dienų.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, "Saulę" reikia išnaudoti.

"Viena iš tokių iniciatyvų, kurią palaiko mūsų prezidentai - tai projektas "Saulė". Aišku, tą reikia išnaudoti. Šis transporto koridorius tarp Azijos ir Europos yra labai perspektyvus. Mes kalbėjome apie tai, ką galėtume padaryti, kad būtų daugiau turinio", - žurnalistams teigė L.Linkevičius.

Jo teigimu, Lietuvos ir Kazachstano prioritetiniai ekonominiai projektai yra transportas, tranzitas.

"Mūsų bendradarbiavimas plėtojamas aktyviai, ekonominiai santykiai taip pat vystosi gana gerai. Turiu pažymėti, kad prekybos apimtys pasiekė 700 mln. JAV dolerių per metus. Mes aptarėme tolimesnes bendradarbiavimo perspektyvas, tarp jų tranzito, transporto klausimus, projektą "Saulė". Pažymėjome, kad tai perspektyvus tranzitinis koridorius, ypatingai stiprinant prekybos ryšius tarp Azijos ir Europos", - sakė J.Idrisovas po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru.

Esminiai susitarimai dėl traukinio "Saulė" pasiekti per prezidentės D.Grybauskaitės vizitą Kazachstane 2011-aisiais. Tais pačiais metais pajudėjo pirmasis jo sąstatas.