„Klausimas buvo keliamas, visais lygiais, nuo Vadovų tarybos, kiek man žinoma, lygiai taip pat aš kėliau, lygiai taip pat ambasadorius kėlė. Kaliningrado klausimas buvo keliamas kaip reikalaujantis ypatingo dėmesio“, – trečiadienį susitikęs su opozicine Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija Seime sakė ministras.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis ministro klausė, ar tiesa, kad svarstant sankcijų Rusijai paketus Lietuvos politikai sąmoningai nusprendė nekelti Kaliningrado klausimo tikintis, kad jis savaime bus išspręstas.

Kaliningrado klausimas buvo keliamas kaip reikalaujantis ypatingo dėmesio.

„Dėl Kaliningrado negaliu tokios informacijos patvirtinti, nebuvo nei formalaus, nei neformalaus sprendimo, kad klausimas nebus keliamas“, – atsakydamas S Skverneliui teigė G. Landsbergis.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ trečiadienį pasikvietė užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį paaiškinti situacijos, kai Europos Komisija (EK) pakeitė poziciją dėl Kaliningrado tranzito, bei planuoja kelti ministro atsakomybės klausimą.

Demokratai laikosi pozicijos, kad nauju išaiškinimu EK leidus gabenti sankcionuotas prekes iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą, valstybė „nesugebėjo apginti savo pozicijos šiuo klausimu ir taip buvo sužlugdyta sankcijų esmė“.

Be to, opozicijos parlamentarai sako pasigendantys Užsienio reikalų ministerijos ir Vyriausybės strateginės komunikacijos, kurios nesant Lietuvos žiniasklaida, anot jų, priversta cituoti Rusijos šaltinius, užuot rėmusis Lietuvos pareigūnų informacija.

Komisija praėjusią savaitę pateikė naujas gaires, kuriomis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva anksčiau stabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiu EK sankcijų išaiškinimu.

Tai sukėlė Rusijos pasipiktinimą, o Komisija pranešė ketinanti parengti naujas gaires.

„Balandžio 14 dienos EK Lietuvai pateiktame išaiškinime buvo aiškiai konstatuota, kad sankcionuotų prekių gabenimas per ES šalių teritoriją tranzitu yra draudžiamas bei žadama gaires pateikti netrukus“, – portalas cituoja šaltinį.

Portalo žiniomis, balandžio mėnesio išaiškinime buvo rašoma: „Todėl prekių, patenkančių į priemonių taikymo sritį, tranzitas tarp Kaliningrado ir žemyninės Rusijos per Europos Sąjungos šalis nares taip pat yra draudžiamas“.

Birželio pabaigoje Seime atsakydama į opozicijos atstovų raštu užduotus klausimus premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog Lietuva ribodama dalies prekių tranzitą į Rusiją laikėsi EK nurodymų – pasak premjerės, Komisijos išaiškinimas buvo gautas balandį.

Antradienį portalas tv3.lt skelbė, jog Lietuva jau balandį buvo informuota, kad EK ketina pateikti papildomas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą.

BNS primena, kad Komisija praėjusią savaitę pateikė naujas gaires, kuriomis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva anksčiau stabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis ankstesnėmis EK gairėmis.

Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl naujų gairių po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį sustabdytas plieno, juodųjų metalų ir kitų prekių tranzitas.

„ES ir Rusija susitarė dėl prekių tranzito į Kaliningradą. Briuselis pristatė dokumentą, kuris „visiškai tenkina“ Maskvą“, – rašo „Izvestija“. Pasak laikraščio šaltinių, Briuselis ir Vilnius iki tol kelias savaites koordinuotai dirbo rengdami atitinkamą dokumentą.

„Šiame dokumente nurodoma, kad negalima riboti prekių judėjimo tarp Rusijos Federacijos subjektų. Tai reiškia, kad visos į (Kaliningrado) sritį keliaujančios prekės bus pašalintos iš sankcijų sąrašų ir joms bus taikoma išimtis. Čia kalbame apie tranzitą tiek geležinkeliais, tiek automobilių keliais“, – teigė šaltinis.

Birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.

Ketvirtajame ES sankcijų pakete numatoma, kad nuo liepos 10 d. ES teritorija į Rusijos teritoriją bus draudžiama gabenti cementą, alkoholį, įvairias prabangos prekes, o nuo rugpjūčio 10 d. – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą iš Rusijos arba eksportuojamos Rusijos.

Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, Lietuva apribojo plieno, juodųjų metalų ir kitų prekių tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.

Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. Lietuvos pareigūnai teigia, jog Rusija šalį dėl tranzito ribojimų kaltina nepagrįstai, nes ji tiesiog įgyvendina ES sankcijas.

Duodamas interviu televizijai „Rossija 24“ agentūros „Roskosmos“ vadovas D. Rogozinas, kuris prieš Lietuvai 2004 metais įstojant į Europos Sąjungą buvo specialusis prezidento atstovas Kaliningrado srities problemoms, susijusioms su Bendrijos plėtra, sakė, kad Vilnius savo sprendimu apriboti tranzitą „iššovė netgi ne sau į koją, o į galvą“.

„Kadangi mes tarėmės dėl tranzito per Lietuvą, Lietuva iškėlė klausimą, kad [susitarimų] paketo dalimi turi tapti Lietuvos Respublikos sienos su RF [Rusijos Federacija] pripažinimas, – kalbėjo D. Rogozinas. – Jeigu jie dabar imasi šiurkščiai ardyti susitarimus, kurie 2003 metais pašalino milžinišką įtampą, kilusią tarp Europos Sąjungos, Rusijos ir Lietuvos... mano, kaip tas derybas vedusio žmogaus, požiūriu, ji [Lietuva] tiesiog privertė suabejoti visu susitarimų paketu.“

„Iš esmės Lietuva sukėlė abejonių dėl jos pačios sienų“, – pridūrė jis.

– Kas laukia toliau?

– Buvo galima įsivaizduoti, kad ta reakcija bus, matyt, bus bandoma ką nors sugraudinti arba sukelti aistras. Žodžio „blokada“ vartojimas yra visai ne į temą, nes tos blokados nėra, juk vyksta ir keleivių, ir nesankcionuotų prekių tranzitas. Taip pat keliavimas gali vykti ir oru, ir jūra. Odesos uoste yra tikroji blokada, ten Rusija blokuoja ir neleidžia grūdų eksporto. Turime principingai laikytis ne tik vienybės veiksmuose, bet ir nesvyruoti. Rusijos bandymai išsiūbuoti laivą tęsiasi ilgai.

– Dabar draudžiamos prekės nukreiptos labiau į prabangos sektorių. Dėl ko Rusijai skauda labiausiai?

– Nežinau, ar prabangos sektorius kenčia labiausiai. Labiausiai statybinės medžiagos. Alkoholis – didžiulis iššūkis, humanitarinė katastrofa. Tačiau grafikas yra žinomas. Pasakyta, kokios prekės negali keliauti per ES teritoriją. Jie iškraipo faktus. Dedasi, kad vyksta tai, ko iš tikrųjų nevyksta ir nori išsireikalauti lengvatų.

– Jeigu jie negaus lengvatų, koks gali būti Rusijos atsakas?

– Viešojoje erdvėje daugiausiai cituojami karingi komentarai. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie mąsto blaiviai, sako, kad jie tų svertų prieš Lietuvą nelabai turi. Net jeigu priežastys neegzistuoja, pretekstui priežasčių nereikia. O Rusija pretekstų surasti moka, net jeigu jų ir nėra.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu Rusija atjungtų Lietuvą nuo BRELL žiedo, kiek tai gali mums pakenkti?

Mes pasiekėme tai, ko kai kurios Europos šalys nepadarė ir dabar atsidūrė aklavietėje.

– Energetikai galėtų pateikti tikslesnį atsakymą, tačiau jau ne kartą buvo pareikšta, kad jau dabar mes neperkame iš jų elektros. Tie elektros kabeliai su Švedija, jungtys su Šiaurės kaimynais per Latviją ir Estiją mums garantuoja tam tikrą alternatyvų tiekimą. Be abejo, nepatogumų sukurtų ir tai būtų ne pagal grafiką, bet tai nėra toks veiksnys, kuris galėtų mus labai stipriai pažeisti. Mes pasiekėme tai, ko kai kurios Europos šalys nepadarė ir dabar atsidūrė aklavietėje.

– Ar dar liko kokių namų darbų, kuriuos turėtume pasidaryti?

– Visuomet yra darbų, tačiau Rusija spaudimo būdų prieš mus nelabai turi. Svarbu suvokti, kad tai, ko jie reikalauja, yra suprantama, tačiau sankcijos yra įvestos irgi ne be reikalo.

„Rusijos naratyvas yra tiesiog jos karo prieš Vakarus dalis: pasirinkti taikinį, bandyti mobilizuoti savo visuomenę“, – žurnalistams Seime antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Rusija pirmadienį pareikalavo, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą.

Savo ruožtu Vilnius atkirto vienašališkų ribojimų neįvedęs ir pabrėžė, jog ribojimus numato Europos Sąjungos sankcijos. Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Lietuva taip pat nurodo, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių pervežimas.

Labai svarbu pasakyti iš mūsų pusės, kad esame teisės viršenybe besivadovaujanti pusė šitame ginče, mūsų sprendimai kyla iš teisės ir jos aiškinimo.

„Iš mūsų perspektyvos tai yra teisės taikymas. Jei yra teisės aktas, yra jo išaiškinimas – jis nepalieka plačios erdvės interpretacijai, jis privalo būti taikomas“, – sakė G. Landsbergis.

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams.

Dėl sustojusio tranzito Rusija grasina Lietuvai atsakyti „atitinkamomis priemonėmis“. Vis dėlto G. Landsbergis teigia, kad Rusija pirmiausia turėtų kreiptis į Europos Komisiją, siekdama gauti išaiškinimą dėl sankcijų.

„O jei išaiškinimai yra netinkami, tuomet kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kuris visus teisinius dokumentus išaiškina“, – kalbėjo jis.

Ministras teigė nesiimsiantis spekuliuoti, kokias atsakomąsias priemones Kremlius gali numatyti Lietuvai.

„Labai svarbu pasakyti iš mūsų pusės, kad esame teisės viršenybe besivadovaujanti pusė šitame ginče, mūsų sprendimai kyla iš teisės ir jos aiškinimo“, – nurodė G. Landsbergis.

„Mes turime daug nuogąstavimų ir klausimų, ar tai netgi nėra kažkoks nacionalinis performansas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, bus prašoma, kad į šiuos klausimus atsakytų Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

„Opozicija šiandien tariasi, matyt, mes ieškosime ir prašysime, kad į klausimus, kurie susiję su ES sankcijomis, jų taikymu dėl šio tranzito į Kaliningrado sritį, iš Rusijos į Rusiją per Lietuvą, ir niuansus, susijusius su ES ir Rusijos sutartimis, taip pat ir Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinėmis sutartimis, ar nėra išimčių numatytų, ar tai visiškai atitinka tą sankcijų ir susitarimų dvasią, kad į šiuos klausimus galbūt galėtų atsakyti plenariniame posėdyje ministrė pirmininkė“, – sakė S. Skvernelis.

Mes turime daug nuogąstavimų ir klausimų, ar tai netgi nėra kažkoks nacionalinis performansas.

Rusijai pirmadienį pareikalavus, kad Lietuva nutrauktų dalies prekių tranzito geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį draudimą, Vilnius tvirtina vienašališkų ribojimų neįvedęs ir sako, kad draudimą numato ES sankcijos.

Tokią poziciją pirmadienį vakare išsakė ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, jog sausumos tranzitas tarp Kaliningrado ir Rusijos nėra sustabdytas, toliau vyksta tiek keleivių, tiek nesankcionuotų prekių tranzitas ir kad Lietuva jokių vienašališkų individualių ribojimų neįvedė, o tiesiog taiko ES sankcijas.

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15-ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai buvo įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo paėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui pirmadienį įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymą tranzitui tarp Karaliaučiaus srities ir Rusijos, o susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą sankcionuotus krovinius gabenti draudžia Lietuva.

Susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą Lietuva uždraudė tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos, teigiama ministerijos pranešime.

„Per Lietuvos teritoriją toliau vyksta keleivių ir prekių, kurioms netaikomas ES sankcijų režimas, gabenimas į Karaliaučių ir iš jo. Šiam tranzitui Lietuva nėra įvedusi jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų. Lietuva nuosekliai įgyvendina ES sankcijas, kurios turi skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus“, – teigiama pranešime.

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ jau informavo Karaliaučiaus srities geležinkelius, kad dėl Vakarų sankcijų uždraudžia daugelio prekių tranzitą geležinkeliais, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius Antonas Alichanovas. Anot jo, apribojimai palies 40–50 proc. produktų, kurie importuojami į kitus Rusijos regionus ir eksportuojami iš jų tranzitu per Lietuvą, o tarp prekių, kurioms jie taikomi, yra statybinės medžiagos, cementas ir metalo gaminiai.

URM skelbia, kad 2022 metų kovo 15 dieną priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete, birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją.

„Kuomet kalbama apie didelius pinigus, apie rimtus projektus, negalima dirbti su nepatikimais partneriais. Kol kas kitos baltarusiškos prekės transportuojamos tranzitu per Lietuvą, per Klaipėdos uostą. Tačiau jei situacija taip ir toliau klostysis, mes to atsisakysime. O kas tada bus kraunama Klaipėdos uoste – didelis klausimas“, – sekmadienį vakare televizijos „Belarus-1“ eteryje kalbėjo Baltarusijos premjeras.

Nepatikimomis partnerėmis kuriant ilgalaikį bendradarbiavimą pagal dabartinės Baltarusijos valdžios vizijas R. Haloučanka taip pat įvardijo Latviją bei Lenkiją.

Kuomet kalbama apie didelius pinigus, apie rimtus projektus, negalima dirbti su nepatikimais partneriais.

„Mes nesikišame į [kitų valstybių] vidaus reikalus - kitaip nei, beje, Lietuvos valdžia, kuri visais įmanomais būdais stengiasi kištis į mūsų vidaus reikalus“, – sakė jis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše

Anot R. Haloučankos, kad Baltarusija išmintingai vertina savo rizikas ir deda pastangas, kad sukurtų saugumą, atitinkantį šalies ekonominius interesus.

„Todėl kalis (kalio trąšos – red.) eis kitu keliu, jis jau eina. Ukraina ir Rusija – čia tai, kas liečia gabenimą jūromis. Daugiausia kalis keliauja į Rusiją. Vyksta gabenimas geležinkeliais Kinijos kryptimi“, – pridūrė Baltarusijos vyriausybės vadovas.