Nors IKEA išvyko iš Rusijos, vietiniai gyventojai rodo, kad jos arba labai panašios prekės čia ir toliau parduodamos. 

Rusiškas verslo portalas skelbia, kad per paskutinius pusantrų metų į Rusiją įvežta mažiausiai 12 mln. IKEA prekių.  

„Toks prekių skaičius nėra didelis, 12 mln. vienetų visai Rusijai. Greičiausiai parduodami likučiai“, – aiškino Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. 

Importuojamų IKEA prekių asortimentas gausus: nuo šaldytuvų, indaplovių, skalbimo mašinų, viryklių, mikrobangų krosnelių iki šviestuvų.  

„Sprendimai, priimti 2022 metais, sustabdyti gaminių importo ir eksporto veiklą į ir iš Rusijos, tebegalioja. Bendrovė nuolat stebi, ar nepažeidžiamos jos intelektinės nuosavybės teisės ir prireikus imasi veiksmų. Šiuo metu negalime plačiau komentuoti konkrečios temos“, – teigė IKEA atstovai.

„RBC“ portalas praneša, kad IKEA prekėmis Rusija aprūpinama nebe iš vietinių gamyklų, o iš Kaliningrado. Ekonomistas neatmeta, kad Kaliningradas IKEA prekių gali gauti ir iš Lietuvos.  

„Lietuva – vienas didžiausių IKEA gamintojų. Yra tikimybė, kad tos prekės keliauja iš Lietuvos“, – kalbėjo ekonomistas Sigitas Besagirskas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos įmonės vis dar dirba tiesiogiai su pačia Rusija. Praėjus dviem karo metams, Lietuvos eksportas į agresorę sumažėjęs, bet neišnykęs.  

„Visuomenėje vidurkių lūkesčiai buvo didesni, kad prekyba su Rusija priartės prie nulio“, – vylėsi SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. 

„Tikėtis, kad bus nulinė prekyba buvo sudėtinga, nes, vis tiek, kai kurie mąsto, kad biznis svarbiau nei valstybės interesai“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. 

Primename, kad politikai žadėjo uždaryti Lietuvos sienas, kad prekės, kurios gali būti naudojamos kare prieš Ukrainą, nebepatektų į Rusiją. 

Pernai eksportas iš Lietuvos į Rusiją kiekvieną mėnesį sudarė apie 167 mln. eurų. O per metus vilkikais ir geležinkeliais pristatyta prekių už 2 mlrd. eurų.  

Dabar jau ir žvalgyba įvardija, kad dešimtys įmonių Lietuvoje savo noru padeda Rusijai išvengti sankcijų. Prekių tiekimą organizuoja tiek Rusijos, Baltarusijos, tiek Lietuvos piliečiai.  

„Ko gero, noras pasipelnyti arba kažkoks kitas motyvas, nusveriantis žmogiškąsias vertybes“, – teigė Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis. 

Politiškai su savo sąjungininkais turėsime kalbėtis ir apie sankcijų išplėtimą toms valstybėms, kurios prisideda apeidinėjant sankcijas.

Lietuvoje pagamintų produktų į Rusiją keliauja nedidelė dalis – pernai vos už 81 mln. eurų. Daugiausia per Lietuvą juda reeksportuojamos prekės iš Vakarų. 

„Kalbame apie visokius sodinukus, sėklas, vaisius, riešutus, kurie keliauja į Rusiją. Pavadinkime taip, plataus vartojimo prekės, pradedant nuo žaislų ir baigiant drabužiais“, – aiškino T. Povilauskas. 

Lietuvos žvalgybininkai įspėja, kad prekių, kurioms taikomos sankcijos, tiekimui dažniausiai pasitelkiamos trečiosios šalys. 

„Mūsų tarnybos turi prižiūrėt visa tai. Ir jei mato pažeidimą, tą schemą turi sudraskyti“, – akcentavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.  

„Politiškai su savo sąjungininkais turėsime kalbėtis ir apie sankcijų išplėtimą toms valstybėms, kurios prisideda apeidinėjant sankcijas“, – kalbėjo Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys

Eksporto į Rytus apimtys, tikisi, šiemet sumažės ir dėl uždarytų dviejų pasienio punktų su Baltarusija.

Jos duomenimis, 47,4 proc. respondentų mano, kad prekybos vietose turi būti žymimos tokios prekės, o kiek daugiau nei penktadalis nurodė manantys, jog neturėtų.

Dar kiek daugiau nei 30 proc. apklaustųjų nurodė neturintys nuomonės šiuo klausimu.

Dalis prekybos tinklų sako dėl tokio žymėjimo besibaiminantys teisinių pasekmių, dar kiti tikėtųsi valdžios pagalbos tiksliai identifikuojant su Rusija vis dar susijusius prekių gamintojus.

Į prekybininkus dėl tokių gaminių žymėjimo birželio pabaigose kreipėsi keturi Seimo konservatoriai.

Tokia iniciatyva, kaip rodo apklausa, panašaus palaikymo susilauktų tiek tarp vyrų (48,2 proc.), tiek tarp moterų (46,6 proc.) bei skirtingo amžiaus respondentų.

Visgi daugiausiai pritariančiųjų žymėjimui yra tarp asmenų iki 29 metų (49 proc.) bei 40-49 metų amžiaus grupėje (53,8 proc.).

Daugiausiai nepritariančiųjų tokiam pasiūlymui, apie ketvirtadalis, yra tarp vyresnių nei 60 metų amžiaus gyventojų.

Didžiausią palaikymą idėjai išreiškė aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai (59,6 proc.), taip pat gyvenantys sostinėje (58,2 proc.) ir gaunantys didesnes nei 700 eurų pajamas (53,4 proc.).

Politikai teigia nesulaukę atsako

Kaip BNS teigė vienas kreipimosi į prekybininkus autorių, parlamentaras Vilius Semeška, iki šiol nesulaukta atsako nė iš vieno prekybos tinklo.

„Tai trupučiuką neramina ir liūdina, kadangi toks požiūris keistas, nėra visiškai priimtinas. Norėjome ieškoti sprendimų be jokių įpareigojimų teisinių, geranoriško bendradarbiavimo sferoje ir atmosferoje, bet jokios reakcijos nesulaukta. Toks vaizdas, kad jie galvoja, pralauks galbūt vasarą ir visa tai užsimirš, galbūt tema bus išsemta“, – sakė Seimo narys.

Anot jo, rudenį grįžę į Seimą kreipimosi iniciatoriai ketina dar kartą rašyti prekybininkams, inicijuoti susitikimus.

V. Semeškos nuomone, Švedija yra puikus pavyzdys, kuomet prekybininkai savo iniciatyva ėmėsi žymėti bendrovių, turinčių prekybinių ryšių su Rusija, prekes.

„Mūsų prekybos centrai galėtų paprašyti ir tam tikros deklaracijos iš tiekėjų ir gamintojų, kad jie neprekiauja ir nevykdo veiklos Rusijoje. Pateikus deklaraciją būtų aišku“, – teigė politikas.

Anot jo, būtų galima pradėti nuo Lietuvos bendrovių, kurios vykdo veiklą Rusijoje, prekių ženklinimo.

„Tai jau būtų startas, jos viešai žinomos, susijusios su tam tikrais politikais Kaune“, – kalbėjo V. Semeška, turėdamas omenyje Kauno merą Visvaldą Matijošaitį ir jo valdomą „Vičiūnų grupę“.

„Prekybininkai neturi stovėt nuošaly. Manau, tas prekybos tinklas, kuris pirmasis žengtų žingsnį, susilauktų palaikymo. Rinkčiausi numeris vienas tokią grandinę prekybos tinklo ir eičiau apsipirkti“, – teigė Seimo narys.

Įvairios Skandinavijos organizacijos birželio viduryje paskelbė „Mondelez“, gaminančios tokius sausainius ir šokoladą kaip „Oreo“ ir „Toblerone“, boikotą, jai nepasitraukus iš Rusijos rinkos.

Gegužės pabaigoje „Mondelez“ buvo įtraukta į Ukrainos institucijų sudarytą „tarptautinių karo rėmėjų“ sąrašą, kuriame esančios įmonės kaltinamos tuo, kad padeda finansuoti Maskvos karą Ukrainoje, tęsdamos veiklą Rusijoje ir mokėdamas ten mokesčius.

Pažymi kokią rimtą firma kaip negerą, gali atsakyti teisme. O jeigu padarysi reputacinę žalą?

Baiminasi teisinių problemų

„Iki“ tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė BNS teigė, kad savo iniciatyva ženklinti prekių neketina.

„Šiuo metu nesame apsisprendę to daryti. Kalbamės nuolatos šia tema su tiekėjais. Tikimės verslo sąmoningumo ir teisingų sprendimų. Pas save itin kruopščiai tikriname atkeliaujančias prekes, nes esame turėję atvejų, kai tiekėjai vis dar atsiunčia būtent Rusijoje pagamintas prekes, nors jas užsakome iš Europos ar Kinijos rinkų“, – sakė V. Budrienė.

„Nors prekybos tinklas „Iki“ griežtai jų nepriima, galima daryti prielaidą, kad vis dėlto rinkoje dar cirkuliuoja ir tokios prekės. Tad šioje temoje irgi yra ką dar nuveikti“, – pridūrė ji.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis įsitikinęs, kad ženklindamas prekes prekybos tinklas galėtų atsidurti teisme.

„Pažymi kokią rimtą firma kaip negerą, gali atsakyti teisme. O jeigu padarysi reputacinę žalą? (...) Negaudysime, negalime žinoti, kad dirba Rusijoje, kaip dirba, nesamdysime, kad ištirtų“, –  BNS teigė jis.

„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Komentuoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė BNS nurodė, kad specialia informacija žymėti iš Rusijos nepasitraukusių gamintojų produkciją prekybos tinklas „Maxima“ svarstytų tuo atveju, jeigu būtų sudarytas oficialus, atsakingų institucijų patvirtintas tokių gamintojų veiklą Rusijoje patvirtinantis sąrašas.

„Priešingu atveju, žymint prekes be oficialaus, gamintojo veiklą šalyje agresorėje patvirtinančio pagrindo, kyla rizika klaidinti pirkėjus ir dėl galimai neteisingos informacijos apie gamintoją skleidimo užsitraukti teisinę atsakomybę bei, nesant oficialiam sąrašui, nėra galimybės taikyti vienodas sąlygas visiems prekių tiekėjams“, – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Jūsų nuomone, ar turėtų, ar neturėtų prekybos vietose būti žymimos prekės, kurių gamintojai nenutraukė veiklos Rusijoje?

Atsakymai:

1. Taip, turėtų – 47,4 proc.

2. Ne, neturėtų – 22 proc.

3. Nesvarbu/ neturiu nuomonės – 30,6 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko liepos 12 – 19 dienomis dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Jos metu apklausti 1003 šalies gyventojai 22 miestuose ir virš 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

Keturi konservatoriai kreipėsi į Lietuvoje veikiančius didžiuosius prekybos tinklus dėl bendrovių, eksportuojančių į Rusiją, gaminių žymėjimo prekybos vietose.

Kaip BNS teigė vienas kreipimosi autorių Vilius Semeška, turėtų būti žymimos ne tik lietuviškų, bet ir užsienietiškų įmonių prekės, kurios yra ir Lietuvos, ir Rusijos parduotuvių lentynose, pavyzdžiui, „Oreo“ sausainiai, „Milky Way“ batonėliai ir kita produkcija. 

Pasak jo, jeigu prekybininkai nenorės bendradarbiauti šiuo klausimu, tai daryti jie turėtų būti įpareigoti įstatymu.

Jis, be kita ko, pabrėžė, kad prekybininkams siūlymas teikiamas atsižvelgiant į Švedijos pavyzdį.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sako, kad tokiais kreipimaisi Seimo nariai nori, kad įmonės dirbtų jų ir valdininkų darbą: „Kas nustatys įmones, kurios eksportuoja į Rusiją? Kas tą turėtų padaryti?“

„Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovės Eglės Krasauskienės teigimu, įmonės užduotis yra užtikrinti, kad prekės, pasiekiančios parduotuvių lentynas ir pirkėjų krepšelius, atitiktų Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymus bei reglamentus.

„Atidžiai sekame sankcijų sąrašą ir veikiame nedelsiant. Pagal šią politiką nuo 2022 metų vasario neparduodame prekių, pagamintų įmonių, kurioms taikomos sankcijos arba jos yra pagamintos Rusijoje ir Baltarusijoje“, – teigė ji.   

Atidžiai sekame sankcijų sąrašą ir veikiame nedelsiant.

„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė BNS tvirtino, kad tinklas nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios nebendradarbiauja su sankcijų sąraše esančiais asmenimis ar jų valdomomis bendrovėmis, iš parduotuvių lentynų išimtos rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekės.

„Maxima“ teisininkų komanda nuolatos peržiūri tiekėjų sąrašą ir tikrina, ar jiems netaikomos Europos Sąjungos sankcijos“, – nurodė tinklo atstovė.  

„Maxima“ pranešė, kad dėl JAV įmonės „Mondelez“ papildomai kreiptasi į tiekėją, kad šis pateiktų visus duomenis apie galutinius bendrovės naudos gavėjus.

„Stebime ir pirkėjų nuotaikas, girdime jų nuomonę. Per pastarąjį mėnesį Lietuvos pirkėjų elgsenos pokyčių šios kompanijos produkcijos atžvilgiu mūsų tinkle nepastebime“,  – sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Įvairios Skandinavijos organizacijos birželio viduryje paskelbė „Mondelez“, gaminančios tokius sausainius ir šokoladą kaip „Oreo“ ir „Toblerone“, boikotą, jai nepasitraukus iš Rusijos rinkos.

Gegužės pabaigoje „Mondelez“ buvo įtraukta į Ukrainos institucijų sudarytą „tarptautinių karo rėmėjų“ sąrašą, kuriame esančios įmonės kaltinamos tuo, kad padeda finansuoti Maskvos karą Ukrainoje, tęsdamos veiklą Rusijoje ir mokėdamas ten mokesčius.

Seimo narių kreipimesi sakoma, kad dalies demokratinių šalių bendrovių gaminamos produkcijos tiekimas į šalį agresorę – Rusiją, yra gėdingas ir nepriimtinas. 

Pasak Žemės ūkio ministerijos, tokį padidėjimą daugiausia lėmė išaugusios eksportuojamų ir importuojamų žemės ūkio ir maisto produktų kainos. Į Ukrainą išvežamos produkcijos vertė sumažėjo kelis kartus, o į Rusiją ir Baltarusiją – išaugo.

2022 m. sausio–gegužės mėnesiais iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 2 658,6 mln. eurų eurų (18,1 proc. daugiau nei pernai tuo metu), importuota – už 2 198,7 mln. eurų (25,7 proc. daugiau nei pernai).

Statistikos departamento duomenimis, nuo šių metų sausio žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Ukrainos sumažėjo kelis kartus; kovo ir balandžio mėnesiais buvo po 5 mln. eurų, tačiau gegužės mėnesį importo vertė padvigubėjo iki 11,3 mln. eurų. Eksportas į Ukrainą gegužę buvo 27,6 proc. didesnis nei ankstesnį mėnesį, tačiau išliko nedidelis – 4,5 mln. eurų. Gegužę daugiausia importuota gyvūninių ir augalinių riebalų, aliejaus, o gegužę eksportuota mėsos ir žuvų gaminių.

41,8 proc. – tiek Lietuvos eksporto į Rusiją vertės balandžio mėnesį sudarė nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai.

Žemės ūkio ir maisto produktų importo vertė iš Baltarusijos 2022 m. gegužę buvo didžiausia nuo 2021 m. pradžios ir šį šuolį lėmė gyvūninių ir augalinių riebalų, aliejaus importas, kuris sudarė 56,6 proc. viso mėnesinio importo vertės.

Tarp iš Rusijos importuotų žemės ūkio ir maisto produktų 2022 m. gegužę dominavo gyvūniniai ir augaliniai riebalai, aliejus, kurie sudarė 31,1 proc. viso importo vertės, ir žuvų produktai – 27,9 proc. mėnesio importo vertės. Beje, į Rusiją 2022 m. balandį daugiausia eksportuota nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų – 41,8 proc. eksporto vertės.

„Žemės ūkio produkcija nėra sankcionuota, tai aišku, kad prekyba vyksta. Ką mes kalbėjome su sektoriumi, kurie prekiauja, ypač grūdais ir kita žemės ūkio produkcija, tai minėjo tokius dalykus, kad pirmiausiai galutinis vartotojas, nebūtinai Lietuva, nes daugeliu atvejų Lietuva buvo naudojama kaip reeksporto šalis, naudojantis infrastruktūra, nebeperka rusiškos produkcijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Navickas.

ELTA primena, kad, reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis Kremliui pritaikė griežtas ekonomines sankcijas.

Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat įšaldytas visas bankų turtas ES.

Nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT kol kas atjungti septyni rusiški bankai, tačiau šie apribojimai kol kas dar nėra taikomi didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir trečiam didžiausiam bankui „Gazprombank“. Per šiuos bankus ES valstybės atsiskaito su Rusija už Maskvos tiekiamus energetinius išteklius, visų pirma dujas ir naftą.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai yra paskelbę bendrą kreipimąsi į Europos Sąjungos vadovus, ragindami didinti spaudimą Rusijai, tęsiančiai neišprovokuotą ir beatodairišką karą prieš Ukrainą, taip pat su šalimi agresore bendrininkaujančiai Baltarusijai.

„Raginame imtis reikiamų priemonių, kad būtų uždraustas krovinių gabenimas kelių transportu iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijų ir atgal. Taip pat siūlome blokuoti galimybes Rusijos ir Baltarusijos laivams įplaukti į ES uostus. Kadangi transporto sektorius pačiu savo pobūdžiu tarptautinis, manome, kad priemonės dėl abiejų rūšių transporto turi būti priimtos vienu metu ES lygmeniu, kad jos būtų tikrai veiksmingos“, – sakoma bendrame regiono valstybių ministrų pirmininkų kreipimesi.

Jungtinėse Valstijose sparčiai kylant benzino kainai, prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija iki šiol neragino uždrausti rusiškos naftos importą.   

Sekmadienį vakare paviešintame laiške demokratams N. Pelosi rašo, kad priėmus svarstomus teisės aktus būtų nutraukti įprasti prekybos ryšiai su Rusija bei Baltarusija ir pradėtas Rusijos šalinimo iš Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) procesas. 

N. Pelosi sakė, kad Atstovų Rūmai taip pat uždegs žalią šviesą J. Bideno administracijai padidinti rusiškų prekių importo tarifus.

Kongresas rengiasi šią savaitę pritarti J. Bideno administracijos prašymui skirti 10 mlrd. JAV dolerių  (9,15 mlrd. eurų) humanitarinei, karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai, sakė demokratė.   

„Dar vakar prekyba su Rusija turėjo skatinti pokytį. Šiandien tai jau – invazijos finansavimas“, – penktadienį feisbuke rašė ministras.

Kurį laiką telkęs apie 150–200 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją kaimyninėje šalyje.

Vakarų šalys į Kremliaus veiksmus atsakė įvairiomis sankcijomis, tarp kurių – ribojimai Rusijos finansų, energetikos, susisiekimo sektoriams, taip pat prekybos suvaržymai, ribojimai eksportui, jo finansavimui.

Dar vakar prekyba su Rusija turėjo skatinti pokytį. Šiandien tai jau – invazijos finansavimas.

Vis dėlto Vakarai kol kas atsisako atjungti Rusiją nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Dalis ekspertų sako, kad iki šiol paskelbtos sankcijos Rusijai yra tik dalinės ir bus riboto poveikio, o abejonės dėl griežtesnių priemonių gali būti susijusios su nenoru nutraukti prekybinius ryšius su šalimi.

Vis dėlto Ukrainai prašant Vakarų įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai, Europos Sąjunga žada svarstyti papildomus suvaržymus Maskvai – jau trečiąjį sankcijų paketą.