„Suprantame, matyt, prezidentas vienaip pasisako savaitgalį kalbėdamas su rinkėjais, kitaip pasisako darbo dieną pareikšdamas (savo, kaip – ELTA) prezidento poziciją. Gal čia irgi galime skirti, viena yra kandidato į prezidentus pozicija kalbant su rinkėjais, kai norima pasakyti labiau tai, ką ta publika nori girdėti. O kita yra kaip prezidento pozicija, kurią girdėjome paskui savaitės pradžioje“, – laidoje „ELTA kampas“ svarstė G. Jakštas.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusį šeštadienį teigęs, kad suklydo skirdamas G. Jakštą ministru, pirmadienį šalies vadovas tikino, jog problemas dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų reikia spręsti subtiliai. G. Nausėda pridūrė, jog vargu, ar naujas ministras „įgyvendintų kažkokius stebuklus“.

Savo ruožtu pats G. Jakštas sako, jog dar praėjusią savaitę premjerei Ingridai Šimonytei įteikęs atsistatydinimo raštą norėjo sudaryti galimybę pasirinkti, kaip spręsti dėl tarpinių patikrinimų kilusį ažiotažą.

Anot G. Jakšto, jei premjerė pritartų atsistatydinimui, jis nesilaikytų posto įsikibęs. Visgi, ministro nuomone, jo pasitraukimas įpusėjus tarpiniams patikrinimams didesnio chaoso nesukeltų, mat švietimo sistema nesilaiko tik ant vieno žmogaus.

„Galbūt keltų komunikacinį chaosą, visi gali turėti savo nuomones, kelti įvairias hipotezes, tai tą chaosą galima sukurti. Kartu suprantame ir, kad aš, vienas žmogus, nesu visa švietimo sistema. Jeigu ant vieno žmogaus laikytųsi sistema, tai ji būtų pasmerkta pražūti“, – kalbėjo G. Jakštas.

Jeigu ant vieno žmogaus laikytųsi sistema, tai ji būtų pasmerkta pražūti.

„Nemanau, kad kažkas drastiško nutiktų. Tą situaciją visi bandytų išnaudoti savaip, pateikiant tokiais kampais, kad jiems būtų naudingiau, bet kažkokios tragedijos iš to nematyčiau“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad prasidėjus tarpiniams patikrinimams kilo pasipiktinimo banga dėl netinkamai parengtų užduočių. Reaguodamas į kritiką, G. Jakštas pavedė atlikti ekspertinius vertinimus dėl matematikos ir fizikos žinių patikrinimų.

Visgi, ŠMSM vadovybei paskelbus, kad nebus atsitraukta nuo nepasitenkinimą sukėlusių moksleivių tarpinių patikrinimų, Seimo opozicijos atstovai ėmė svarstyti apie interpeliaciją G. Jakštui. Nepasitenkinimą ministro darbu išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, jog padarė klaidą, paskirdamas jį į šias pareigas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė praėjusią savaitę gavusi G. Jakšto atsistatydinimo raštą, tačiau jo netenkinusi.

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šiemet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Jie bus vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.

Taip institucijos reagavo po internete paplitusio įrašo, kuriame matoma kaip vaiko teisių darbuotojai iš mamos paima sūnų. Minėtos institucijos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžė, kad jau imtasi priemonių, siekiant išvengti panašių situacijų ateityje.

„Esame dėkingi visiems, kurie nėra abejingi minimai situacijai. Suprantame kylančias emocijas, tuos pačius jausmus išgyvename kartu. Visuomenės, politikų, socialinių partnerių dėmesys tik dar kartą patvirtina, kokia svarbi ir jautri yra vaiko teisių apsaugos sistema ir kiek daug dar turime nuveikti tobulinant visos sistemos darbą“, – Eltai komentavo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Kartais pasitaiko itin sudėtingų situacijų, kuriose suklysta ir patys geriausi darbuotojai.

„Esame tikri, kad vaiko teisių gynėjais dirbantys žmonės yra atsidavę savo darbui, nuoširdžiai ir empatiškai rūpinasi vaikais visose situacijose. Deja, kartais pasitaiko itin sudėtingų situacijų, kuriose suklysta ir patys geriausi darbuotojai“, – patikino ji.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pabrėžia, kad dabartinė sistema veikia penkerius metus, tad tobulinimų dar gali atsirasti, tačiau jau imtasi veiksmų, siekiant panašių situacijų išvengti ateityje.

„Tobulėti ir augti dar turime kur. Siekiant apsaugoti vaikus ir kad panašios situacijos nepasikartotų ateityje, jau artimiausiu metu atnaujinsime klientų aptarnavimo standartą, padėsiantį mūsų darbuotojams geriau suprasti situacijas, tinkamai reaguoti ir priimti teisingiausius sprendimus, apsaugančius ir atitinkančius geriausius vaiko interesus“, – teigė I. Skuodienė, pažymėdama, kad tyrimas jau atliekamas.

„Šiuo metu jau esame pradėję tarnybinį patikrinimą dėl minimos situacijos, taip pat kreipėmės į policiją, prašydami pilno įvykio vaizdo įrašo, kad galėtume nuodugniai įvertinti visas aplinkybes ir priimti atitinkamus sprendimus", – tikino ji.

ELTA primena, kad Prezidentas G. Nausėda antradienį sukritikavo minėtų tarnybų darbą, po to, kai šią savaitę viešojoje erdvėje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matomas jėga nuo motinos paimamas vaikas. Šalies vadovas taip pat ragina Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus bei kitas už situaciją atsakingas institucijas kuo greičiau pateikti situacijos vertinimą.

„Dar kartą pamatėme, kiek daug dar trūksta tarnyboms ir visuomenei iki nesuvaidinto, nebiurokratinio rūpinimosi vaikais“, – savo „Facebook“ paskyroje antradienį paskelbė G. Nausėda.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tokiai kritikai nepritaria, prezidento žodžius vadina oportunizmu.

„Oportunizmas. Nusivyliau šiaip komentaru, nes nepraleista proga momentinio populiarumo socialiniuose tinkluose pasivaikyti“, – žurnalistams Seime komentavo ji.

Viešojoje erdvėje pirmadienį ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip vaiko teisių apsaugos darbuotojai iš mamos paima vaiką. Vaikas, plėšiamas iš mamos glėbio, verkė ir rėkė „ne“, „mamyte“, „gelbėkit“, „paleiskit“. Darbuotojai vaiką ramino, teigdami, kad „tavo mamytė niekur nedingo“. Mama prašė pareigūnų ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų neimti jos vaiko.

Šiuo vaizdo įrašu pasidalinusi judėjimo „Basos mamos“ lyderė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė teigia, neva jame atpažinta Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Aurika Stanislovaitienė.

„Kalba iš principo ir turi konstituciškai atspindėti užsienio ir vidaus aktualijas, manau, tai ir buvo padaryta. Kalbos niuansus nagrinėsite jūs, tai jums ir linkiu sėkmės. Gal tik vieną pastabą norėčiau pasakyti ne kalbai, bet apskritai besiklostančiai situacijai geopolitiniame pasaulyje ir Lietuvoje. Ko negirdžiu nei kalboje, nei Vyriausybės kalbose, nei politikų planuose, kad būtina atsižvelgti į geopolitinės-ekonominės situacijos blogėjimą. Yra didelė tikimybė, kad nuo teorijų apie stagfliaciją globali ekonomika pereina į recesiją. Tai galime matyti jau šį rudenį ir žiemą. Tai reiškia, kad Lietuvoje ekonominė krizė taip pat atsibels dviejų–trijų mėnesių laikotarpyje. Kodėl tai sakau – todėl, kad visi planai apie papildomas lėšas, apie antiinfliacinius paketus jau turi atsižvelgti į geopolitinės ekonomikos lėtėjimą ir tai, kad tokių lėšų dėl ekonomikos susitraukimo gali nebūti. Šito aš negirdžiu kol kas, girdžiu kalbas, kurios ir buvo taikos laikotarpiu, augimo ir klestėjimo laikotarpiu. Deja, šitas laikotarpis baigiasi ir vienkartinės išmokos, vienkartiniai lėšų į ekonomiką įliejimai skatins ir didins infliaciją. Tokia didelė infliacija kartu su ekonomikos sulėtėjimu yra absoliučiai neišvengiama ekonominė krizė. Tai šitą reikia visiems turėti galvoje, neturėti iliuzijų, nežadėti, ko negalime realizuoti ir pradėti gyventi realybėje“, – aiškino D. Grybauskaitė.

Anot prezidentės, Vyriausybė turėtų nesišvaistyti lėšomis ir pažadais, o kurti antiinfliacinį planą, padėsiantį išgyventi ateinančią pasaulinę ekonominę krizę.

Mūsų politikų kalbose aš negirdžiu, kad jie supranta į kur smunka viso pasaulio geopolitika, o paskui ją ir Lietuvos ekonomika.

„Aš nenoriu kalbėti apie konkrečius reikalavimus, konkrečius paketus. Daug ką galima ir bus galima daryti, bet atsižvelgti į realijas jau privalome, nes būtent populistinis nepamatuotas ekonomikos skatinimas pandemijos metu, kalbu apie visą pasaulį dabar, buvo mada mėtyti lengvus pinigus, taip vadinamus „sraigtasparnio“. Praktiškai dabar sutariama, kad tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, sukėlusių tokią didžiulę pasaulinę infliaciją. Tai mes inertiškai darome vis tą patį – siūlome tą patį. Politinis elitas iki šiol neatsižvelgia, kad šitas laikotarpis baigėsi, kad lengvi pinigai sukelia hiperinfliaciją ir, kad tai reikia stabdyti. Kol kas mūsų politikų kalbose aš negirdžiu, kad jie supranta į kur smunka viso pasaulio geopolitika, o paskui ją ir Lietuvos ekonomika. Po pusmečio tokių galimybių, lėšų nebus, o mes žadame, žadame ir vis žadame. Tai reikia baigti žadėti, atsižvelgti į realybę, elgtis atsakingai. Negalima daugiau užsukinėti infliacijos, o tai yra visų atsakomybė – nuo Seimo iki Vyriausybės ir prezidento“, – dėstė D. Grybauskaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valdantieji prezidento kalboje įžvelgė paramą jų vykdomai politikai.

„Prezidentas paminėjo daug svarbių sričių, kurioms prioritetą teikė ir Seimas, ir Vyriausybė – tai švietimas, atsinaujinanti energetika, savivalda, žemėtvarka ir sportas. Sakyčiau, kad paminėtos tos sritys, kurioms ir yra skiriamas didelis dėmesys dabar. Tame aš matau prezidento pritarimą tai darbotvarkei, kurią turime“, – kalbėjo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Kritiką, anot pirmininkės, prezidentas labiau skyrė buvusiai kadencijai.

„Kritikos būta taip pat. Sakyčiau, kad apžvelgta galbūt net ne vienos kadencijos, o ir ankstesnių kadencijų tam tikros klaidos, ypač kalbant apie sporto politiką. Vertinu kaip prezidento nuomonę“, – sakė Seimo pirmininkė.

Pozicijai kritikos galėjo būti ir daugiau

Prezidento kalbą analizavo ir politologai.

„Atsižvelgiant į dabartinį kontekstą, pozicijos ir opozicijos susipriešinimą, prezidento patarėjo praeitą savaitę nuskambėjusį situacijos vertinimą, atrodė, kad pozicijai kritikos galima sulaukti gerokai daugiau. Pranešimo metu ji buvo labai subtili, skambėjo labiau kaip situacijos apibūdinimas, taisytinų vietų išryškinimas labiau negu konkretus priekaištas būtent šiai Vyriausybei, išskyrus konkrečius momentus, kai buvo kalbama apie žemės ūkio ministrą. Dėl to galima iš dalies sutikti ir su Seimo pirmininke, nes iš tikrųjų ta kritika nebuvo labai tiesiogiai nukreipta į Vyriausybę. Kalbant apie D. Grybauskaitės išryškintą ekonominio sunkmečio artėjimą, tai gera atsvara pozityviam kalbos tonui, kuris dėl geopolitinės situacijos turi ir tokį raminamą poveikį. Nepaisant to, kad yra išryškinamos problemos, bendras vaizdas buvo pakankamai pozityvus (tonas, pabrėžta vienybė, bandyta atsisakyti skirstymo „aš-jūs, mes-jie“, labiau bendrumo paieškos) pačioje retorikoje. Nuskambėjęs artėjančio ekonominio sunkmečio ignoravimas iš D. Grybauskaitės lūpų turbūt yra atsvara, kuri piešia tokį pesimistinį scenarijų. Balansavimas tarp šitų dviejų požiūrių būtų reikalingas planuojant tolimesnius darbus“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) dėstytoja Ieva Petronytė-Urbonaviečienė.

Prezidentas savo kalboje demonstravo pasididžiavimą Lietuvos kaip valstybės veiksmais karo Ukrainoje kontekste.

„Nepaisant to, kad prezidento kertinė atsakomybių sritis yra užsienio politika, ankstesnėse kalbose jis daugiau koncentravosi į vidaus politiką. Tai čia yra aiškus pokytis užsienio politikai. Vėlgi, yra ir gyrimo ir pasigyrimo. Ne tik į savo nuveiktus darbus atkreiptas dėmesys, pastebėti ir tinkami Vyriausybės atlikti veiksmai, ir diplomatinis korpusas, ir žmonių prisidėjimas. Sutelktumo išryškinimas tiek per įvadines kalbas apie šalies pažangą, tiek žvelgiant į Lietuvos reakciją karo Ukrainoje kontekste išties rodė pasididžiavimą būtent šita situacija. Aišku, po to mes pereiname prie energetinės nepriklausomybės ir ten dar yra darbų, kuriuos prezidentas identifikuoja kaip nuveiktinus“, – analizavo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kritika yra pagrįsta ir jos pakankamai mažai buvo išsakyta būtent šios kalbos metu.

„Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti“, – sakė prezidentas metiniame pranešime. Anot pašnekovės, G. Nausėdos išsakyta kritika yra pagrįsta ir keista, kad jos buvo tiek mažai.

„Praeitais metais mes labai daug kalbėjome apie tą stringančią skiepijimo komunikaciją ir tikrai Vyriausybei buvo skirta daug kritikos. Šioje vietoje galima kalbėti, kad ta (prezidento – red. past.) kritika yra pagrįsta ir net šiek tiek stebina, kad jos pakankamai mažai buvo išsakyta būtent šios kalbos metu. Praktiškai nepaliesti liko ir tie patys riaušių momentai arba gilus visuomenės susipriešinimas, kuris įvyko. Aš tai vertinčiau kaip pozityvų šito momento nebeeskalavimą ir tokį telkimo ženklą“, – komentavo VU dėstytoja.

Valdantieji sako, kad pajamos auga labiau nei infliacija, o prezidentas teigia, kad tai vyksta lėčiau, nes kainos auga greičiau.

„Infliacija turbūt pasijuto kiekvienam per paslaugas, prekes ir jų kainas. Čia jau turbūt yra ekonominės politikos klausimai, koks būtų teisingiausias strateginis žingsnis. Ar tai būtų papildomi antiinfliaciniai paketai, ką ir opozicija, ir prezidentas lyg ir į šitą pusę juda. Iš kitos pusės – valdančiųjų argumentacija, kad reikėtų šiek tiek palaukti. (...) Klausimas, ką Lietuva pasirinks ir ar tai bus pats teisingiausias variantas ilguoju laikotarpiu“, – svarstė I. Petronytė-Urbonavičienė.

G. Nausėda kalboje pažėrė kritikos visiems ministrams, tačiau labiausiai sukritikavo žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką.

„Prezidentas tiesiai šviesiai sako, kad visiems ministrams turi priekaištų, bet tiesiogiai sukritikuoja būtent žemės ūkio ministro darbą. Beje, ten retoriškai labai gražiai apžaista, nes pasakyta, kad mes sutarėme, bet ministras nevykdė savo įsipareigojimų, tai čia prezidentas truputėlį „nusiplauna rankas“, – šypsojosi I. Petronytė-Urbonavičienė.

Didžiąją pranešimo dalį prezidentas žiūrėjo ir pranešimą skaitė atsisukęs į valdančiųjų pusę

„Galbūt natūralu, nes salėje jie sėdi priešais. Iš kitos pusės, aiškių indikacijų retorikoje trūksta, kad tai Vyriausybės kaltė, o būtent tas žvilgsnis subtiliai pasako, kad tai vis dėlto išsakoma jums“, – analizavo I. Petronytė-Urbonavičienė.

„Prezidento žodžiai yra priimami domėn. Nėra taip, kad prezidentas pasakė ir niekas neišgirdo: išgirdo, užfiksavo, įsivertino. Bet ar tai reiškia, kad aš dabar turiu treptelti koja ir pasakyti ministrui Dulkiui trauktis? Aš tam nematau pagrindo“, – Lrytas.tv laidai „Ne spaudai“ teigė premjerė.

Prezidentas G. Nausėda pastarąją savaitę kritikavo ministrą A. Dulkį. Kaip tuomet šalies vadovas sakė žurnalistams, dėl pandemijos sukeltos krizės valdymo sulaukiantis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys turi tik du kelius. Vienas iš jų, G. Nausėdos teigimu, yra trauktis iš posto, nes būtent ministras, pažymėjo jis, yra atsakingas už prastą epidemiologinę situaciją šalyje.

I. Šimonytė, kalbėdama Lrytas.tv laidoje, atkreipė dėmesį, kad tokia prezidento kritika A. Dulkiui pasigirsta ne pirmą kartą. Jos teigimu, epidemiologinė situacija tikrai nėra gera, tačiau, ar dėl jos atsakingas iškirtinai sveikatos apsaugos ministras, I. Šimonytė sudvejojo. 

„Ne pirmas kartas, kai prezidentas įvairią kritiką ministro Dulkio atžvilgiu išsako ir tai, matyt, buvo nuo tada, kai dar ministras nebuvo pradėjęs dirbti. Kirtiką vertinu kaip kritiką, kurioje visada būna didesnė ar mažesnė dalis pagrindo. Nes situacija iš tikrųjų nėra gera, bet klausimas yra, kas čia prisidėjo, o kas neprisidėjo prie to, kad ta situaciją pablogėtų. Faktas, kad skiepijimosi rodikliai galėjo būti ir geresni, bet ar tikrai čia jau visi padarė viską, kad jie tokie ir būtų. Aš turbūt drįsčiau ginčytis“, – aiškino Vyriausybės vadovė.

Ne pirmas kartas, kai prezidentas įvairią kritiką ministro Dulkio atžvilgiu išsako ir tai, matyt, buvo nuo tada, kai dar ministras nebuvo pradėjęs dirbti.

I. Šimonytė svarstė, kad kritikos A. Dulkiui priežastis gali būti ir tai, jog pandemijos reikalus kuruojantis ministras šiuo metu yra įvykių sūkuryje.

„Aš labai gerai suprantu, kad visada lengviausiai pulti tą, kuris yra kažkokio įvykio sūkuryje. Ir tai, kad dabar daugiausiai kritikos susilaukia Arūnas Dulkys arba Agnė Bilotaitė, manęs visai nestebina“, – teigė premjerė, pažymėdama pasiliekanti teisę sau vertinti atskirų ministrų darbą.

„Aš leidžiu sau vertinti situaciją iš savo taško, nes aš taip pat matau, ką žmonės daro, ko žmonės galbūt nepadaro, ką galėtų padaryti geriau. Manau, kad prezidento nuomonę gerbiu, bet leidžiu sau turėti ir savo nuomonę“, – teigė I. Šimonytė.

Visgi premjerė pripažino, kad Ministrų Kabineto nariams ji turinti pastabų. Tačiau, akcentavo ji, kol kas asmeninė kritika išsakoma personaliai.

„Turiu pastabų kiekvienam savo Kabineto ministrui, turiu pastabų ir sau. Bet tas pastabas leidžiu sau išsakyti akis į akį, o ne tiesioginio eterio metu“, – teigė premjerė.

„Jeigu daryčiau kokį sprendimą, tai tą sprendimą ir paaiškinčiau. Kadangi nematau pagrindo daryti kažkokių sprendimų, tai kalbuosi su kolegomis ir siekiame geresnio rezultato“ – pridūrė I. Šimonytė.

56 metų M. Ressa ir jos naujienų portalas „Rappler“ atsidūrė prokurorų taikiklyje, kai paskelbė virtinę straipsnių, kritikuojančių R. Duterte politiką, įskaitant tūkstančius žmonių gyvybių nusinešusį karą su narkotikais.

Žurnalistė buvo paleista už užstatą, kol bus išnagrinėta potenciali apeliacija. M. Ressai gresia iki šešerių metų laisvės atėmimo.

„Priešinsimės bet kokiems puolimams prieš žiniasklaidos laisvę“, – Maniloje žurnalistams sakė M. Ressa, kai buvo paskelbta nutartis jos byloje.

Pirmadienį paskelbtas verdiktas susijęs su vieno verslininko 2017 metais pateiktu skundu dėl penkeriais metais anksčiau „Rappler“ paskelbtu straipsniu apie šio asmens numanomus ryšius su Filipinų aukščiausiosios teismo institucijos tuomečiu teisėju.

M. Ressa, 2018 metai žurnalo „Time“ paskelbta „Metų asmenybe“, nebuvo to straipsnio autorė, o vyriausybės tyrėjai iš pradžių atmetė verslininko pareiškimą.

Tačiau vėliau valstybės prokurorai iškėlė kaltinimus M. Ressai ir Reynaldo Santosui (Reinaldui Santosui) – minėtą straipsnį parašiusiam buvusiam „Rappler“ žurnalistui. Prokurorai rėmėsi prieštaringai vertinamu įstatymų dėl nusikaltimų kibernetinėje erdvėje, nukreiptu prieš internetu vykdomus pažeidimus, tokius kaip įkyrus persekiojimas ar vaikų pornografijos platinimas.

Įstatymas, pagal kurį kaltinami reporteriai, įsigaliojo 2012 metų rugsėjį, praėjus keliems mėnesiams po straipsnio paskelbimo.

Tačiau prokurorai sako, kad „Rappler“ 2014 metais paskelbtas straipsnyje įsivėlusios rašybos klaidos atitaisymas prilygo „reikšmingam pakeitimui“, todėl galimas teisinis persekiojimas pagal naująjį įstatymą.

„Tapau pamokomu pavyzdžiu: tylėkit, nes kitaip ateis jūsų eilė... Tai viena iš priežasčių, kodėl tapau taikiniu“, – naujienų agentūrai AFP per išskirtinį interviu praeitą savaitę sakė M. Ressa, viena iš „Rappler“ įkūrėjų ir buvusi televizijos CNN žurnalistė.

R. Duterte vyriausybė savo ruožtu sakė, kad ši byla nėra politiškai motyvuota ir kad tarnybos privalo taikyti galiojantį įstatymą – net ir prieš žurnalistus.

„Sunkiai suvokiamas pasisakymas. Savaitę patarėjai kalbėjo prezidento vardu, o vakarykštis pasisakymas, kaip čia diplomatiškai pasakyti... Nesuprantamas. Nedera įžeidinėti kitus. Toks įžeidimas nėra geras stilius. Tai netinkamai pasirinkti žodžiai, kadangi įžeisti kiekvienas kitą gali“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė V. Tomaševskis.

Anot jo, po prezidento patarėjų kalbų niekas nepasikeitė.

„Pats įvertinimas ministrų kabineto, kad ministras dirba gerai, kažkokio naujo fakto, argumento nėra. Tie pareiškimai iš piršto laužti. Kai kurie buvo paprastas melas, kaip brakonieriavimas ar namas prie ežero, kai kurie nereikšmingos smulkmenos, kai kurie apskritai nesusiję su darbu ministro, o su Seimo nario pareigomis. Tenka tik apgailestauti, kur yra tam tikras įžeidinėjimas, žeminimas, tai yra nesolidu“, – teigė V. Tomaševskis.

LLKA-KŠS lyderio teigimu, negalima apkaltinti ministro, neturint argumentų.

„Čia nėra užsispyrimas, tai ta pati moralė, kad negalima apkaltinti žmogų, neturint tam argumentų. Mes mažai sakome apie priežastį viso šito jovalo, kaip sakė prezidentas. Ministras, kaip sakė premjeras, galų gale pradėjo dirbti, pradėjo domėtis ministras visais buvusiais atliktais ar neatliktais darbais. Viešai nuskambėjo, kad ministerija prasčiausiai panaudojo ES lėšas ir tai jau yra nusikaltimas, kadangi lėšos galėjo būti skirtos žmonių gerovei, infrastruktūrai sutvarkyti“, – „Žinių radijui“ sakė jis.

„Jūs puolate visą mėnesį. (...) Aišku, metami dideli pinigai į žiniasklaidą nesąžiningą, kuri šitą temą dirbtinai eskaluoja, kiek jau melo buvo pasakyta, patys paneigia. Taip nedaroma ES valstybėse“, – pridūrė V. Tomaševskis.

Aišku, metami dideli pinigai į žiniasklaidą nesąžiningą, kuri šitą temą dirbtinai eskaluoja, kiek jau melo buvo pasakyta, patys paneigia. Taip nedaroma ES valstybėse.

ELTA primena, kad G. Nausėda apie susisiekimo ministrą J. Narkevičių antradienį Londone kalbėjo kaip apie problemą bei pasilieka prie nuomonės, kad ministras turėtų būti pakeistas.

„Jerunda, vsio zakonno, tai yra argumentai, kurie gal tiko 1996 metais, jie netinka 2019 metais. Turime kalbėti apie Narkevičių kaip apie problemą ir pagaliau nuimti tą miglą, kuri yra viešojoje erdvėje pučiama, kad čia kažkokia koalicija gali sugriūti ar panašiai. Kalbame apie vieno žmogaus, V. Tomaševskio, nenorą pakeisti šitą ministrą, nes šitas ministras yra lengvai tampomas už virvučių, labai patogus. Tai būtų pusė bėdos. Visa bėda, kad šis ministras gali būti ir yra tampomas kitų žmonių ir kitų politikų. Mes tokio ministro sau turėti prabangos neturime ir, manau, jis turi būti keičiamas“, – žurnalistams Londone sakė G. Nausėda.

Pirmadienį po laikino nedarbingumo į darbą sugrįžęs premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams sakė, kad kol kas nemato teisinio pagrindo J. Narkevičiaus atleidimui.

Į tokį premjero pareiškimą netruko sureaguoti Prezidentūra, pastarąją savaitę deklaravusi, kad nebepasitiki susisiekimo ministru. Pasak jos, Vyriausybės vadovas turėtų žinoti, kad į skandalus įklimpusiam J. Narkevičiui galioja ne tik teisiniai, bet ir moraliniai reikalavimai.

G. Kirkilas: prezidentas turi įvertinti pasekmes

Prezidentas G. Nausėda pasirinko keistą būdą kritikuoti susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, LRT radijui sakė valdančiųjų „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas. Jo teigimu, ne laiku išsakytas ir su premjeru asmeniškai neaptartas prezidento pareiškimas dėl nepasitikėjimo ministru ir yra kilusios politinės įtampos priežastis.

„Prezidento reikalavimas suprantamas, bet forma, kurią jis pasirinko – keistoka. Būtent ji ir sukėlė diskusiją, ministro pirmininko tuomet nebuvo. Tiesiog jiems reikia susitikti, aptarti šią situaciją, išsiaiškinti visus aspektus“, – radijui sakė G. Kirkilas.

Politiko teigimu, prezidentas, įvertinęs politines aplinkybes, tokias kaip biudžeto priėmimas, trapi valdančioji dauguma, turėjo pagalvoti ir apie savo pareiškimo pasekmes.

Labai lengva tokiais pareiškimais demonstruoti savo kažkokį principingumą ir panašiai, bet vis tiek reikia galvoti apie pasekmes.

„Valdančioji dauguma šiuo metu yra nedidelė, yra biudžeto priėmimas, yra daugybė niuansų, tad darant kokį nors žingsnį reikia galvoti apie pasekmes“, – pabrėžė jis. Todėl, samprotavo „socialdarbietis“, prezidentas, kaip daug atsakomybių turintis politikas, galėjo pasisakyti ir vėliau.

„Reikėjo tuos klausimus kelti šiek tiek vėliau. Labai lengva tokiais pareiškimais demonstruoti savo kažkokį principingumą ir panašiai, bet vis tiek reikia galvoti apie pasekmes. Kuo aukštesnis politikas, tuo daugiau atsakomybės jis turi“, – LRT radijui teigė G. Kirkilas.

Kartu jis įvertino ir G. Nausėdos raginimus J. Narkevičiaus veiksmus vertinti ne teisiniame, bet moraliniame kontekste. G. Kirkilo manymu, visi moralės ir reputacijos klausimai yra ministrą delegavusios partijos atsakomybė.  

„Jeigu ministrą delegavusi partija prisiima atsakomybę, o ji atrodo prisiima, tai yra jos reikalas“, – teigė jis, pridurdamas, kad politikoje tenka daryti ir išlygas šiuo klausimu.

„Ne visada nuo tavęs priklauso matyti tuos Ministrų Kabineto narius, kuriuos tu norėtum matyti“, – apibendrino jis.