Po rinkimų buvusi priversta palikti Minską ji teigia pasirinkusi Lietuvą, nes turėjo jos vizą, čia jau buvo jos vaikai, ir šalyje ji jaučiasi visiškai saugi.

Interviu BNS S. Cichanouskaja teigė, kad Aliaksandro Lukašenkos sprendimas paskelbti kovinę parengtį šalyje tėra įprastas žmonių bauginimas, tačiau tai nebeišgąsdins baltarusių.

Tai buvo jos pirmasis interviu lietuviškai žiniasklaidai.

– Kaip būtų tikslu Jus vadinti – buvusia kandidate į prezidentus, išrinktąja prezidente, opozicijos lydere ar kaip nors kitaip? Kaip jūs pati save pavadintumėt?

– Dabar vadinčiau save nacionaline lydere.

– Kodėl?

– Taip nutiko, kad aš, Sviatlana Cichanouskaja, tapau Baltarusijos žmonių kovos už savo teises simboliu. Už teisę kalbėti, teisę rinktis, teisę ginti savo laisvę.

– Kokią matote savo misiją dabartiniu metu?

– Šiuo metu mano misija – palaikyti liaudį, ginančią savo balsus, savo pasirinkimo laisvę; padėti Baltarusijos žmonėms surengti sąžiningus, skaidrius rinkimus.

Matau geranorišką lietuvių požiūrį, didžiulį norą mums padėti, milžinišką palaikymą visiems Baltarusijos žmonėms.

– Kokiu būdu tai galite įgyvendinti?

– Tam dabar esame įkūrę Koordinacinę tarybą, ji kviečia valdžią dialogui, kad būtų sukurtos sąlygos šiems rinkimams. Vienas pagrindinių punktų, viena pagrindinių sąlygų surengti šiuos rinkimus yra paleisti politinius kalinius.

– Iš Baltarusijos išvykote dėl savo ir savo šeimos saugumo. Kodėl pasirinkote Lietuvą, kaip čia jaučiatės ar gaunate visą reikalingą paramą?

– Turėjome Lietuvos vizas. Mano vaikai jau buvo čia. Tiesiog atvažiavau pas juos.

Lietuvoje jaučiuosi esanti visiškai saugi. Matau geranorišką lietuvių požiūrį, didžiulį norą mums padėti, milžinišką palaikymą visiems Baltarusijos žmonėms.

– Dėl tariamo NATO judėjimo Lietuvoje ir Lenkijoje A. Lukašenka šeštadienį paskelbė aukščiausią kovinę parengtį šalyje. Kaip manote, ko jis siekia šiuo žingsniu ir kokių padarinių tai gali turėti šalies viduje?

– Tai žingsnis, prie kokių Baltarusijos žmonės jau priprato. Tai yra įprastas žmonių bauginimas.

Tačiau baltarusiai nebebijo ir yra pasiruošę ginti savo teises. Prezidentu jau niekas nebetiki.

– Ar nėra grėsmės, kad kariai gali būti pasiųsti į gatves kovoti su demonstrantais?

– Žinote, mūsų, kaip jūs vadinate, demonstrantai, yra paprasti žmonės. Jie į gatves išeina ne kariauti – jie į gatves išeina parodyti savo nesutikimo.

Jeigu kariuomenė įvykdys šį nusikalstamą įsakymą, tai bus nusikaltimas. Nes jie irgi yra Baltarusijos žmonės. Baltarusiai negali mušti baltarusių.

Esu labiau nei įsitikinusi, kad dauguma ir kariuomenėje, ir milicijoje tai supranta.

– Jau praėjo dvi savaitės po prezidento rinkimų Baltarusijoje, vyksta mitingai, demonstracijos, streikai, bet žiūrint iš šalies atrodo, kad režimas neketina atsitraukti. Kas toliau?

– Suprantate, Baltarusijos žmonės niekada nebebus tokie kaip anksčiau. Jeigu jums atrodo, kad viskas nurims – šito nebus, nes žmonės nubudo ir nebegalės gyventi su šia valdžia, kurios jie nepriima, kuriai niekada neatleis ir neužmirš visų jos įvykdytų nusikaltimų.

– Bet tai juk gali tęstis ilgą laiką.

– Gali tęstis, gali nesitęsti – jeigu valdžia suvoks, kad baltarusiai jau nebepasikeis, kad Baltarusija padarė savo pasirinkimą, kad (žmonės – BNS) apsisprendė ginti savo teises.

Baltarusiai irgi neatsitrauks. Valdžia visuomet kalbėjo, kad ji – už šalį, už baltarusius, todėl ji turi suprasti – kad ši krizė negilėtų, ji privalo priimti sprendimą ir eiti į derybas.

– Jūsų nuomone, kokius instrumentus, kovos būdus dar galėtų panaudoti pilietinė visuomenė, kad valdžia ją išgirstų?

– Žiūrėkit, mes kovojame ne dėl to, kad išgirstų mus, tiesiog tokia žmonių valia.

Taip, jie nori, kad juos išgirstų. Juk jie išeina į gatves su šia žinia. Manau, kad jie išnaudoja visus legalius ir teisėtus būdus savo valiai išreikšti.

– Naujų įrankių nelabai yra?

– Na, mūsų žmonės kūrybingi. Gali būti, kad dar ką nors sugalvos.

– Jūsų požiūriu, kas galėtų tapti lūžio tašku, kada režimas jau tikrai trauksis?

– Lūžio taškas yra pasiektas. Tai, kad mūsų žmonės, taikūs piliečiai buvo žiauriai sumušti – tai ir buvo lūžio taškas, kada valdžia parodė, kad tikrą savo veidą. Tai jau įvyko.

– Galėtumėte daugiau papasakoti apie Koordinacinę tarybą, kuo ji užsiima, kokie jos įgaliojimai?

- Koordinacinė taryba dar tik savo kelio pradžioje. Jau suformuotas prezidiumas, kuriamos darbo grupės, kurios turės savo veiklos sritį, kryptį. Galutinis tikslas viso to tikslo – dialogas su valdžia, kad būtų surengti nauji, sąžiningi, teisingi ir skaidrių rinkimų.

– Bet dialogo kol kas nėra?

– Mes dar tik kelio pradžioje.

– Ar palaikote kontaktus su kitomis Baltarusijos opozicijos partijomis, judėjimais, ar kuriami bendri planai, strategijos?

Mes neatsisakysime jokių pasiūlymų, kurie galėtų būti naudingi baltarusių tautai, kurie padėtų mūsų žmonėms kovoti už savo teises.

– Negalima sakyti, kad esame opozicija, nes mūsų dauguma Baltarusijoje, mes – ne opozicija.

– Esate opozicija režimui.

– Mus palaiko visos partijos, mes – baltarusių tauta. Mes palaikome ryšius su visais, mes – tai baltarusių tauta.

– Kas galėtų būti bendru kandidatu per naujuosius rinkimus?

– Naujuose teisinguose ir skaidriuose rinkimuose galės dalyvauti bet kuris Baltarusijos pilietis, kuris norės dalyvauti. Būtent dėl to jie bus laikomi sąžiningais.

– Kadangi jau baigėte saviizoliaciją, kokie artimiausi Jūsų planai, gal planuojami vizitai, susitikimai su kitų šalių lyderiais?

– Mes neatsisakysime jokių pasiūlymų, kurie galėtų būti naudingi baltarusių tautai, kurie padėtų mūsų žmonėms kovoti už savo teises.

Aš esu čia ir darysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad būčiau naudinga žmonėms, kad padėčiau jiems kovojant dėl naujų teisingų, skaidrių rinkimų.

Pasak stebėtojų, taip jis reagavo į spekuliacijas, kad Rusija gali įsikišti į įvykius Baltarusijoje, remdama prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, kuris yra šalyje vykstančių protesto akcijų taikinys.

A. Babišas taip pat parašė, kad keturios Višegrado šalys (Čekija, Lenkija, Slovakija ir Vengrija) ir Baltijos valstybės čia „turi atlikti savo vaidmenį“.

Vėliau sekmadienį feisbuke paskelbtame vaizdo įraše jis pareiškė, kad Baltarusiją po rugpjūčio 9 d. įvykusių rinkimų ištiko katastrofa.

„Tai, kas ten vyksta, - absoliuti katastrofa, – sakė Čekijos vyriausybės vadovas. – Kaip tik dabar paaiškės, ar tai baigsis, kaip pas mus 1989 metais, aksomine revoliucija, ar bus surengti laisvi rinkimai be diktatoriaus manipuliacijų“. Bet jis neatmetė, kad įvykiai gali klostytis ir pagal 1968 metų scenarijų.

„Europos Sąjunga gavo šansą aktyviai pasireikšti. Europa turi nedelsti. Mes neturime laiko“, – pabrėžė A. Babišas.

Pasak Čekijos premjero, A. Lukašenka grasindamas atleidimais privertė valstybės tarnautojus sekmadienį susirinkti į mitingą jam remti. „Manipuliavimas žmonėmis, interneto išjungimas, žurnalistų suėmimas, nekaltų žmonių mušimas – visa tai yra nepriimtina“, – pažymėjo A. Babišas.

„2015 metais paleidus politinius kalinius santykiai tarp ES ir Baltarusijos pagerėjo. Tačiau be pažangos žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityje santykiai tarp ES ir Baltarusijos gali tik blogėti“, – sakoma ES vardu paskelbtame užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) pareiškime.

„Atsižvelgdami į būtent šias aplinkybes, mes vertinsime Baltarusijos valdžios veiksmus sprendžiant esamą situaciją ir atliksime išsamią ES santykių su Baltarusija analizę“, – priduriama jame.

Pareiškime sakoma, kad blokas gali „imtis priemonių prieš atsakinguosius už matytą smurtą, nepagrįstus areštus ir rinkimų rezultatų falsifikavimą“.

Jame pažymima, kad ES atidžiai stebi įvykius, susijusius su prezidento rinkimais.

„Rinkimų kampanijos metu Baltarusijos žmonės demonstravo demokratinių permainų norą“, – sakė J. Borrellis.

ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams pabrėžė, kad „valstybės valdžia panaudojo neproporcingą ir nepriimtiną smurtą, dėl kurio žuvo mažiausiai vienas asmuo ir buvo sužeista daugybė žmonių. Sulaikyti tūkstančiai žmonių ir sustiprėjo susirinkimų, žiniasklaidos ir saviraiškos laisvių slopinimas“.

„Mes raginame Baltarusijos valdžią nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus sulaikytus asmenis. Be to, patikimi vietos stebėtojų pranešimai rodo, kad rinkimų procesas neatitiko tarptautinių standartų, kurių tikimasi iš ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje) dalyvaujančios valstybės“, – teigė ES diplomatijos vadovas.

Jis pažymėjo, kad „Baltarusijos žmonės nusipelno geriau“.

J. Borrellis paragino Baltarusijos politinę vadovybę „užmegzti tikrą ir visa apimantį dialogą su platesne visuomene, kad būtų išvengta tolesnio smurto“.

„ES toliau rems demokratinę, nepriklausomą, suverenią, klestinčią ir stabilią Baltarusiją“, – patikino Europos diplomatijos vadovas 27 ES valstybių narių vardu.

Tuo metu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paragino ES neskubėti daryti „garsių išvadų“ dėl prezidento rinkimų, taip pat kvietė objektyviai įvertinti masinius protestus, kurių šalies valdžia taikiais nelaiko.

„Daugiau kaip 250 nukentėjusių, barikados gatvėse, bandymai užimti administracijos pastatus... Baltarusijos ambasados Londone darbuotojų užpuolimas. Ar visa tai – taikus protestas? Kas dar turi įvykti, kad nuomonė taptų objektyvi? Ar užteks politinės drąsos bent jau pamatyti tuos, kurie aiškiai provokuoja?“ – sakoma URM pranešime.

Kaip pranešama, rugpjūčio 9 ir 10 dienomis protestai vyko Minske ir daugelyje kitų šalies miestų. Saugumo pajėgos naudojo specialias priemones, pavyzdžiui kurtinamąsias granatas, kad išvaikytų susirinkusiuosius. Buvo sulaikyta daugiau nei 5 tūkst. žmonių.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Baltarusijos ligoninėse gydomi daugiau nei 200 nukentėjusiųjų per protestus. Vidaus reikalų ministerija informavo, kad vienas protestuotojas žuvo, kai jo rankose sprogo nežinomas sprogstamasis įrenginys.

Protesto akcijos vyksta dėl kontroversiškų prezidento rinkimų, per kuriuos, Aliaksandrui Lukašenkai lojalios Centrinės rinkimų komisijos tvirtinimu, jis triuškinama persvara buvo perrinktas dar vienai kadencijai, o opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja esą liko antra su 10 proc. balsų.

Opozicija teigia, kad rezultatai buvo suklastoti.