„Komitetas valstybei rekomenduoja užtikrinti, kad visi prieglobsčio prašytojai, taip pat ir tie, kurie atvyksta nelegaliai ir dėl pavojaus, gautų informaciją apie prieglobsčio procedūras, teisinę pagalbą ir teisę prašyti prieglobsčio bei sulaukti individualaus vertinimo be diskriminacijos“, – rašoma Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto pastabose apie migrantų teisių užtikrinimą Lietuvoje.

Imtis šių priemonių rekomenduojama teisiniais būdais, taip pat ir keičiant Užsieniečių teisinės padėties įstatymą.

Komitetas primena, jog sulaikymas pabėgėliams ir neteisėtiems migrantams gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, individualiai įvertinus šios priemonės būtinybę ir alternatyvas.

Taip pat Lietuvai rekomenduojama užtikrinti, jog apgyvendinimo vietose šie asmenys turėtų adekvataus maisto, drabužių ir kitų priemonių, sveikatos priežiūros, taip pat ir psichologinės, paslaugų.

Komitetas teigia suprantantis Lietuvai tenkančius iššūkius dėl migrantų ir prieglobsčio prašytojų antplūdžio, tačiau pabrėžia, jog nerimą kelia pranešimai apie incidentus ir „prieglobsčio prašytojų bei migrantų išsiuntimai neperžiūrėjus jų individualios situacijos, bei išstūmimo operacijos, kai atvykstantys prieglobsčio prašytojai ir migrantai, tarp jų – vaikai ir pažeidžiami asmenys, paliekami pasienyje baisiomis sąlygomis“.

Lietuvos Seimas kovą ėmėsi Vidaus reikalų ministerijos parengtų Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisų, kurios įtvirtintų migrantų apgręžimą pasienyje, iki šiol vykdomą vadovaujantis vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu.

Pataisas kritikuoja nevyriausybinės organizacijos, pabrėžiančios, kad Europos Sąjungos (ES) direktyvoms prieštaraujančias nuostatas Vyriausybė siūlo keisti tik formaliai ir nesprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) įvardytų problemų.

Vidaus reikalų ministrė teigia, kad pataisos „aiškiai atskiria natūralią ir instrumentalizuotą migraciją, vykdomą Baltarusijos režimo“.

Pagal projektą, nuostata dėl apgręžimo būtų taikoma individualiai kiekvieno užsieniečio atžvilgiu, ji būtų netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos, persekiojimo, patekimą ar humanitarinį patekimą į Lietuvos teritoriją.

Įstatymo projektu būtų panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.

Tačiau įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties liktų šiuo metu galiojanti nuostata, kad iki priimamas sprendimas įleisti migrantus į Lietuvą, jie laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Pastarieji pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į ESTT pernykštį sprendimą, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

Neteisėtai Lietuvos sieną kertantys iš Baltarusijos atvykstantys migrantai pradėti apgręžti 2021 metais, reaguojant į staigų atvykėlių skaičiaus šuolį.

Kritikai sako, kad Lietuvos veiksmus apgręžiant migrantus atgal į Baltarusiją galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Vyriausybė apgręžimą teisine kalba įvardija kaip užsieniečio neįleidimą į Lietuvą, nors jie ir būna jau kirtę sieną.

Rugpjūčio mėnesį prieglobsčio 27 ES šalyse ir Norvegijoje bei Šveicarijoje paprašė apie 84,5 tūkst. žmonių. Be to, vienokios ar kitokios laikinos apsaugos paprašė dar maždaug 255 tūkst. žmonių, daugiausia ukrainiečių, nurodo EUAA. Skaičiai yra 16 proc. didesni, nei buvo liepą.

Kone trečdalis pareiškėjų yra iš Afganistano ir Sirijos. Prieglobsčio taip pat paprašė daugiau Turkijos, Indijos ir Maroko piliečių. Tarp pareiškėjų buvo ir daug žmonių iš Bangladešo, Pakistano, Tuniso ir Sakartvelo.

Nurodoma, kad daugelis prieglobsčio prašytojų patenka į Europą iš Vakarų Balkanų.

Rugpjūtį pateikti prašymai sudaro maždaug pusę 2015 metų pabaigos skaičių. Tuomet per mėnesį būdavo gaunama iki 170 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį.

2015 metais masiškai atvykstant Sirijos karo pabėgėliams, daugiausia į Graikijos salas, priėmimo įstaigos nepajėgė susidoroti su užgriuvusiu darbu. Tuomet taip pat kilo viena didžiausių ES politinių krizių, valstybės ginčijosi, kam derėtų prisiimti atsakomybę už pabėgėlius ir ar kitos šalys turėtų padėti.

Ši problema dar nėra išspręsta, o ES prieglobsčio suteikimo sistemos peržiūrėjimas beveik nejuda į priekį.

EUAA nurodo, kad sirų ir afganistaniečių pateikiamų prašymų rugpjūtį padaugėjo maždaug 30 proc., palyginti su liepos mėnesiu. Nuo 2021 metų rugpjūčio, kai valdžią Afganistane po chaotiško JAV vadovaujamų tarptautinių pajėgų pasitraukimo užgrobė Talibanas, afganistaniečiai pateikė maždaug 127 tūkst. paraiškų.

Rugpjūtį Europoje taip pat smarkiai išaugo niekieno nelydimų vaikų, daugiausia afganistaniečių ir sirų, prašymų suteikti tarptautinę apsaugą skaičius – iki beveik 4,7 tūkstančio. Tai 28 proc. daugiau, palyginti su liepa.

Trečią didžiausią apsaugos prašančių žmonių grupę sudaro Turkijos piliečiai. Ši kandidatė į ES nares per pastaruosius septynerius metus gavo milijardus eurų Europos lėšų, kad padėtų sustabdyti sirų pabėgėlių srautą į Europą. Rugpjūtį dėl prieglobsčio kreipėsi maždaug 4,6 tūkst. turkų – daugiausiai bent nuo 2014-ųjų.

„Nuo mobilizacijos Rusijoje paskelbimo Migracijos departamentas sulaukė trijų Rusijos piliečių prašymų suteikti prieglobstį, tačiau šie prašymai nesusiję su mobilizacija ir buvo pateikti asmenų, turinčių teisę būti Lietuvoje“, – rašoma ministerijos pranešime.

VRM nurodė, jog remiantis vien tuo, kad asmuo nenori vykti į Rusijos pradėtą karą, prieglobsčio Lietuvoje gauti negalima.

„Sprendimas dėl prieglobsčio turėtų būti grindžiamas persekiojimo grėsme, susijusia su atsisakymu atlikti karinę tarnybą, arba baime įvykdyti karo nusikaltimus“, – teigiama pranešime.

Anot jo, grėsmei įrodyti nepakaks tik parodyti gautą šaukimą į karo tarnybą.

Nuo mobilizacijos Rusijoje paskelbimo Migracijos departamentas sulaukė trijų Rusijos piliečių prašymų suteikti prieglobstį, tačiau šie prašymai nesusiję su mobilizacija.

Prieglobsčio Lietuvoje suteikimo tvarkos apraše nurodoma, kad asmuo gali gauti prieglobstį, jeigu bus nustatyta, jog jis pagrįstai bijo būti persekiojamas dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti nusikaltimus taikai, žmoniškumui ar karo nusikaltimus.

Priimant sprendimą, tikrinamos visos aplinkybės, kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai, bendradarbiaujant atsakingoms institucijoms pagal patvirtintas metodines rekomendacijas.

Taip pat teigiama, kad prieglobstis Lietuvoje būtų suteikiamas tik tuo atveju, jeigu asmuo nekelia rimtos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

Migracijos departamentas kiekvieną prieglobsčio prašymą nagrinėja ir sprendimą priima individualiai.

Ministerijos suteiktais duomenimis, nuo metų pradžios prieglobsčio prašymą Lietuvoje pateikė 125 Rusijos piliečiai. Pernai tokių prašymu buvo – 132.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę paskelbė dalinę mobilizaciją šalyje. Pasak jo, šaukimas taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties. Rusija tikisi mobilizuoti apie 300 tūkst. karių.

Tbilisis pranešė, kad Rusijos prezidentui paskelbus dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje, į kaimyninį Sakartvelą kasdien atvykstančių rusų skaičius beveik padvigubėjo. Pranešama apie eiles Rusijos pasienyje su Kazachstanu, Mongolija.

„Prieglobsčio prašymų kol kas ne, nes antra diena, kol kas jokių pokyčių nėra. Mes kaip Migracijos departamentas nieko nejaučiam išaugusio“, – BNS ketvirtadienį sakė E. Gudzinskaitė.

Vidaus reikalų ministerija trečiadienį teigė, kad dalinė mobilizacija nebus automatiniu pagrindu suteikti Rusijos piliečiams prieglobstį, o kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai.

Pasak V. Putino, šaukimas taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties. Rusija tikisi mobilizuoti apie 300 tūkst. karių.

Reaguodama į mobilizaciją, Lietuva pakėlė kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų budrumo lygį, kitą savaitę dėl to šaukiama ir prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba.

„Reikia spręsti klausimą toliau, ką mes darome su žmonėmis, kurie yra kirtę Lietuvos sieną, ir reikia vertinti situaciją kiekvienu konkrečiu atveju, kaip reikalauja tarptautiniai įsipareigojimai“, – klausiama, kam reikia pratęsti migrantų sulaikymo terminą, antradienį Seime sakė I. Šimonytė.

Klausiama, ar Seimo svarstomos nuostatos yra suderinamos su žmogaus teisių reikalavimais, premjerė sakė, kad „yra ir tokių pozicijų, kur atrodo, kad žmogaus teisė kirsti sieną ir atsidurti kitoje valstybėje yra besąlygiška“.

„Aš apgailestauju, bet taip nėra, yra labai aiškūs pagrindai, principai, pagal kuriuos žmonės privalo būti priimami, bet iš tų prašymų, kurie buvo pateikti dėl prieglobsčio, jums turbūt žinoma, kad rasta pagrindo juos patenkinti yra absoliuti mažuma. Absoliuti dauguma Migracijos departamento sprendimų yra teismų patvirtinami“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Reikia spręsti klausimą toliau, ką mes darome su žmonėmis, kurie yra kirtę Lietuvos sieną, ir reikia vertinti situaciją kiekvienu konkrečiu atveju.

Seimas antradienį svarsto Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas pataisas dėl neteisėtų migrantų buvimo Lietuvoje sąlygų pasibaigus šešių mėnesių sulaikymo laikotarpiui, jei būtų nespėta baigti nagrinėti skundai dėl prieglobsčio prašymo.

Pagal projektą, atvykėliui nebūtų taikomi judėjimo ribojimai, jeigu jis nekelia jokio pavojaus. Tokie ribojimai būtų netaikomi ir pavojaus nekeliantiems neteisėtiems migrantams, dėl kurių prieglobsčio priimtas neigiamas sprendimas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros.

Tais atvejais, jeigu pareigūnai nustato riziką, jog migrantas gali pabėgti arba pasislėpti, Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sprendimu jis galėtų būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę dar iki šešių mėnesių.

VRM teigimu, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismas migrantų sulaikymą galėtų pratęsti iki 18 mėnesių.

Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus šešių mėnesių sulaikymo terminui užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Jis nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų ir teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą.

Įstatymo pataisomis taip pat siekiama atskirti prieglobsčio prašytojams ir neteisėtiems migrantams taikomas procedūras. Dėl pastarųjų sprendimus priimtų VSAT, o dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko apie 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

„Turime pajudėjimą, pradėta tikrai galvoti, kaip galima padėti Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai, susiduriančioms su šita situacija. Tai yra pirmoji iniciatyva, kuri dabar nagrinėjama Vidaus reikalų ministerijoje ir kitose institucijose“, – ketvirtadienį LRT sakė Prezidentūros atstovė.

„Ji yra nebloga, tačiau, sakyčiau, nepakankama. Lauktume dar daugiau“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, toks siūlymas leistų atsikvėpti tarnyboms, gavusioms tūkstančius prieglobsčio prašymų per migrantų krizę, tačiau norėtųsi didesnio įsitraukimo į krizės valdymą iš Europos institucijų.

„Pratęsti terminą prašymų nagrinėjimams jau yra tam tikras atokvėpis tarnyboms, kurias užgriuvo tūkstančiai prašymų per labai trumpą laiką. Taip, tai yra žingsnis į priekį, bet norėtume didesnio įsitraukimo į šitos krizės valdymą iš Europos institucijų pusės“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Anot patarėjos, Lietuva siūlė daugiau krizės valdymui svarbių priemonių.

„Mes siūlėme EK kelis svarbius variantus. Pirmiausia, kad būtų sustiprinta išorinė sienos apsauga (...) Taip pat prieglobsčio ir migracijos politika turi būti atitinkamai pakeista, turint minty, kad žmonės nėra eiliniai migrantai. Dar vienas aspektas – turi būti galvojama apie repatrijavimą tų migrantų, kurie jau atsidūrė ES. Tai yra didžiulis paketas, kurį siūlėme“, – teigė prezidento vyriausioji patarėja.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė leisti Bendrijos valstybėms narėms, besiribojančioms su Baltarusija ir susiduriančioms su Minsko organizuotu migrantų srautu pratęsti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo laiką.

Tai leistų Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai pratęsti naujų prieglobsčio prašymų registravimo laikotarpį nuo 10 dienų iki keturių savaičių ir iki keturių mėnesių pratęsti sprendimo dėl prašymo pateikimo terminą.

150 prieglobsčio prašytojų bylų Regionų apygardos administraciniam teismui perduota siekiant, kad jos, kaip reikalauja įstatymas, būtų išnagrinėtos nepažeidžiant įstatyme numatyto dviejų mėnesių termino, trečiadienį pranešė Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Iki šiol Vilniaus apygardos administracinis teismas yra gavęs apie 500 skundų, kuriuose pareiškėjai skundžia Migracijos sprendimus nesuteikti jiems prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvoje.

„Ypač išaugus bylų skaičiui, teisme dirbantys 20 teisėjų per nustatytą terminą neturės galimybių išnagrinėti visų prieglobsčio prašytojų skundų, kadangi teisėjai nagrinėja dar ir kitų kategorijų bylas“, – pranešime sako Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė.

Atitinkamai apie 20 kolegų teisėjų iš Regionų apygardos administracinio teismo nuo šios dienos gaus ir nagrinės šias bylas.

„Atitinkamai apie 20 kolegų teisėjų iš Regionų apygardos administracinio teismo nuo šios dienos gaus ir nagrinės šias bylas. Tai bus efektyvi priemonė paspartinti procesus šios kategorijos bylose“, – teigia ji.

Regionų apygardos administracinio teismo padaliniai yra įsikūrę Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Kaip skelbė Vidaus reikalų ministerija, iš Lietuvos išvyko arba buvo išsiųsta per 320 migrantų, dar beveik 80 yra išreiškę norą išvykti patys. Iš viso gautas 3161 prieglobsčio prašymas, 2835 iš jų išnagrinėti.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.

Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.

„Šią savaitę planuojame baigti nagrinėti visus likučius, tie lengvi prašymai jau buvo išnagrinėti praėjusią savaitę, o dabar mes dirbame su likusiais sudėtingesniais, kur reikia papildomų apklausų, papildomos informacijos, laukiame kitų įmonių atsakymų“, – pirmadienį Eltai sakė E. Gudzinskaitė.

Migracijos departamento vadovė teigia, kad kiekvieną dieną yra gaunami prašymai savo noru išvykti į kilmės šalis.

„Po truputį reiškiamas noras grįžti į kilmės šalis. Dabar jau savo noru išvykusių asmenų yra apie 270, dar 50 laukiančių. Kiekvieną dieną Migracijos departamentas priima vieną kitą sprendimą nutraukti prieš tai vykusią procedūrą ir leisti asmeniui savo noru grįžti į kilmės valstybę“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Po truputį reiškiamas noras grįžti į kilmės šalis. Dabar jau savo noru išvykusių asmenų yra apie 270, dar 50 laukiančių.

Per praėjusią savaitę prieglobstis buvo suteiktas dar vienam asmeniui, kuris kilmės šalyje yra politiškai persekiojamas dėl savo įsitikinimų. Kiek anksčiau pabėgėlio statusas buvo suteiktas dešimčiai asmenų, atvykusių iš nesaugių šalių – Eritrėjos, Sirijos, Afganistano. Pasak E. Gudzinskaitės, taip pat prieglobstis suteikiamas tiems, kurie yra verčiami kilmės šalyse eiti į karo tarnybą ir atlikti karo nusikaltimus arba tarnybą, prilygstančią vergovei. Prašymas suteikiamas ir tokiu atveju, jei asmuo bėga nuo Talibano režimo Afganistane.

Be to, prieglobsčio negavusiems 28 afganistaniečiams buvo suteikti humanitariniai leidimai, leidžiantys asmenims metus Lietuvoje gyventi ir dirbti. Anot E. Gudzinskaitės, toks sprendimas buvo priimtas dėl sudėtingos situacijos Afganistane ir, tikėtina, kad humanitarinių leidimų per šią savaitę bus išduoda dar daugiau.   

„Populiariai sakant, tai humanitariniai leidimai, tačiau iš esmės, tai neišsiuntimo leidimai. Jie išduodami todėl, kad šiuo metu Afganistane sudėtinga humanitarinė situacija, neaišku, kaip asmenis grąžinti. Kadangi neaišku ir tai, kada situacija susitvarkys, tiems asmenims mes prieglobsčio nesuteikiame, nes jiems, mūsų vertinimu, persekiojimas negresia ir turėtų būti išsiunčiami, bet tiesiog šiuo metu dėl praktinių problemų išduodame laikinus leidimus gyventi ir dirbti. Dar yra neišnagrinėtų afganistaniečių prašymų, tai tikėtina, kad tokių leidimų bus ir daugiau“, –  teigė E. Gudzinskaitė bei pridūrė, kad iš kitų šalių atvykusiems migrantams išduoti humanitarinių leidimų neketinama.

„Nemanau, kad kitais atvejais yra būtina, o Afganistanui dėl ypatingos situacijos tokių leidimų reikia“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Prieglobstį gavę asmenys, kaip ir kiti 317 šiais metais Lietuvoje prieglobstį gavę užsieniečiai, pradės valstybės remiamą integracijos į Lietuvos visuomenę procesą. Vis dėlto, anot E. Gudzinskaitės, humanitarinius leidimus gavę asmenys į valstybės remiamą integraciją įtraukiami nėra.

„Tie žmonės vyko turėdami kažkokią viziją, tai jie tą viziją galės toliau įgyvendinti, Kadangi tai nėra prieglobstis, jiems valstybės integracijos programa nepriklauso ir negali būti taikoma. Realiai jie turėtų patys save išsilaikyti, todėl jiems yra duodama teisė dirbti“, – teigė Migarcijos departamento vadovė.

ELTA primena, kad nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 7653 (vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį duomenys).

Kaip BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, nesuteikus prieglobsčio migrantui, šiuo metu veikia dar dvi apeliacinės instancijos –  Migracijos departamento apeliacinė komisija bei teritorinis Apygardos administracinis teismas.

„Penkių prieglobsčio prašytojų skundai buvo atmesti, t.y. Migracijos departamento sprendimas paliktas galioti, dviem atvejais bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes užsienietis arba pasišalino, arba atsisakė skundo“, – informavo E. Gudzinskaitė.

Pasak departamento direktorės, sprendimai dėl minėtų penkių migrantų yra įsigalioję, o Migracijos departamento sprendimai apima tiek prieglobsčio nesuteikimą, tiek ir asmenų išsiuntimą bei draudimą atvykti į Lietuvą bei į Šengeno erdvę.

Tuo metu užsieniečių, neprašiusių prieglobsčio, atveju pakanka tik sprendimo išsiųsti juos iš šalies, bet šiuos sprendimus galima skųsti teismine tvarka du kartus: Apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Dabar turės būti vykdomas tų asmenų išsiuntimas į kilmės valstybę pagal mūsų sprendimą, o sprendimą vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Ji tvirtino, kad dar penkių migrantų skundus teismas įpareigojo išnagrinėti iš naujo, kadangi departamentas jų nepriėmė pasibaigus apskundimo terminams.

Migracijos departamento duomenimis, pirmuosius neigiamus sprendimus iki šiol yra apskundę apie 40 proc. migrantų, kuriems nuspręsta nesuteikti prieglobsčio, tačiau apskundimo terminai didžiajai daliai dar nėra pasibaigę.

Iš viso Migracijos departamentas sulaukė per 3,1 tūkst. skundų, išnagrinėjus daugiau nei pusę jų, beveik 1,4 tūkst. asmenų prieglobsčio departamento specialistai nesuteikė, daugiau nei 400 asmenų nagrinėjimo procedūros nutrauktos, nes jie pasišalino iš stovyklų arba grįžo į savo kilmės šalį.

Dėl galimo persekiojimo ar kitų grėsmių pabėgėlio statusas suteiktas šešiems asmenims, patekusiems su nuo vasaros plūstančiu migrantų srautu. Jie, kaip ir kiti 282 šiais metais Lietuvoje prieglobstį gavę užsieniečiai, pradės valstybės remiamą integracijos į Lietuvos visuomenę procesą

Teisme šiuo metu nagrinėjami 142 skundai – šiuo metu teismų sprendimai yra galutiniai ir Lietuvoje nebeskundžiami, nors Vyriausybė Seimui pateikė pataisas, numatančias apskritai atsisakyti ikiteisminės apeliacijos – migrantų skundus tuomet nagrinėtų dviejų instancijų teismai, o ne vienos, kaip yra dabar.

VSAT pavaldus Užsieniečių registracijos centras, įprastai organizuojantis asmenų išsiuntimą, teigia kol kas informacijos apie minėtus migrantus dar negavęs.

„Ta informacija, kurią pateikė Migracijos departamentas – nežinome nei pavardžių, nei kur tie žmonės gyvena, nes iš viso yra trys centrai, o ne vienas. Gal jie gyvena ne Užsieniečių registracijos centre, o Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre. Tad pakomentuoti kol kas situacijos negalėčiau, nes tai būtų spekuliacijos“, – BNS praėjusią savaitę teigė URC viršininkas Aleksandras Kislovas.

Anot jo, prieglobsčio prašytojams oficialiai tapus nelegaliais migrantais, „visi keliai išsiuntimo vykdymui tampa atidaryti“, atsiranda galimybės kreiptis į jų kilmės šalių ambasadas dėl kelionės dokumentų, aktyviai planuoti jų išsiuntimą.

A. Kislovas, kaip ir E. Gudzinskaitė, akcentavo, kad prieglobsčio prašytojų atveju apjungus sprendimus atmesti prieglobsčio prašymą ir išsiųsti migrantus iš šalies, Apygardos administracinio teismo sprendimas tampa galutiniu, o tokiam principui neprieštarauja ir Europos Sąjungos teisė.

„Iš esmės tai yra vientisas dokumentas, kaip analogija, kad kažkuri Lietuvos valstybinė institucija priimtų sprendimą, pavyzdžiui, panaikinti statybos leidimą ir įpareigoti jus gauti naują ir atstatyti, kaip buvo. Tai, ko gero, jei jūs jau skundėte pirmą sprendimą, kad jums panaikino sprendimą, tai bylos apimtyje jūs turėjote skųsti tada ir kitą dalyką“, – tvirtino jis.

Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje pastaraisiais mėnesiais labai padaugėjo nelegalių migrantų, bandančių iš Baltarusijos patekti į Europos Sąjungą. Į Lietuvą neteisėtai pateko apie 4,2 tūkst. migrantų, apgręžta per 5 tūkstančiai. 

ES kaltina Baltarusiją dėl chaoso prie bloko sienų, nes ši esą organizuoja užsieniečių atvykimą į savo šalį, o paskui juos stumia nelegaliai kirsti ES sieną.

Kaip trečiadienį informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM), iš 3 148 gautų prašymų išnagrinėtas 1 771 prašymas: 1 353 asmenims prieglobstis nesuteiktas, o 412 prieglobsčio nagrinėjimo procedūrų buvo nutrauktos dėl migrantų pasišalinimo arba grįžimo į savo kilmės šalį.

„Dėl galimo persekiojimo ar kitų grėsmių pabėgėlio statusas suteiktas šešiems asmenims. Jie, kaip ir kiti 282 šiais metais Lietuvoje prieglobstį gavę užsieniečiai, pradės valstybės remiamą integracijos į Lietuvos visuomenę procesą“ – teigia VRM.

Pasak ministerijos, dauguma migrantų, kuriems prieglobstis nesuteiktas, yra apskundę Migracijos departamento sprendimus teismams ir yra toliau lieka migrantų apgyvendinimo centruose, galutiniai sprendimai dar nėra priimti.

Pasak Migracijos departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, specialistai nuolat bendrauja su migrantais, informuoja juos apie priimtus sprendimus ir primena apie jų galimybes savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį.

„Mūsų tikslas – vykdyti procedūras ir suteikti žmonėms, esantiems migrantų apgyvendinimo centruose, kuo daugiau aiškumo dėl jų situacijos bei teisinių galimybių“, – teigia departamento direktorė.

Šiuo metu dar nagrinėjami 1 377 neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymai. Tam pasitelkta 170 Migracijos departamento darbuotojų. Per dieną atliekama maždaug keliasdešimt prieglobsčio prašytojų apklausų ir parengiama tiek pat sprendimų.

Iš viso nuo metų pradžios iš Lietuvos išsiųsti 274 neteisėti migrantai. Šiuo metu priimti sprendimai išsiųsti iš šalies dar 212 migrantų, neprašiusių prieglobsčio.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Nuo rugpjūčio 2-osios, kai imta taikyti apgręžimo taktika, neįleista apie 5 tūkst. užsieniečių.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.