Vis tik teismas atmetė prašymą priteisti neturtinę žalą dėl prastų gyvenimo sąlygų pabėgėlių stovykloje.

Kaip BNS informavo teismas, pripažinus, jog departamentas vilkino priimti sprendimą dėl prieglobsčio, manoma, kad to konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Anot teismo, maksimalūs prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminai skirti apsaugoti prieglobsčio prašytojo teises. Dėl ilgų procedūrų prieglobsčio prašytojai gali jaustis nežinioje dėl savo teisinės padėties.

Kaip nurodoma nutartyje, nepagrįstai ilgos procedūros pažeidžia Europos Sąjungos gero administravimo principą ir teisę būti išklausytam per protingą laiką, tą įtvirtina Europos pagrindinių laisvių chartija.

Departamento nurodytos priežastys – išaugęs darbo krūvis dėl neteisėtų migrantų prašymų gausos, anot teismo, negali pagrįsti praleisto termino, kodėl nebuvo išlaikyti prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo terminai. Jos nėra laikytinos svarbiomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis termino praleidimą, skelbia teismas.

Skundėsi gyvenimo sąlygomis

Irako piliečiai teismui taip pat nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl Pabėgėlių priėmimo centro neteisėtų veiksmų – netinkamų apgyvendinimo sąlygų Naujininkų pabėgėlių stovykloje Vilniuje ir Migracijos departamento neteisėtų veiksmų – nepagrįstai ilgai nagrinėto jų pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvoje.

Jie skundėsi, kad šeima gyveno viename labai mažame kambarėlyje, negalėjo laisvai išeiti į lauką, kartu su daugeliu kitų asmenų turėjo naudotis tais pačiais sanitariniais mazgais, virtuve, skalbimo mašinomis ir visa kita įranga, kuri nuolat gedo ir lūžo.

Be to, jiems buvo tiekiamas netinkamas maistas, vaikai neturėjo jokio realaus ugdymo nei gimtąja, nei jokia kita kalba, šeima neturėjo galimybės kreiptis į gydytoją.

Teismas, išnagrinėjęs visas aplinkybes, konstatavo, kad irakiečių teiginiai dėl netinkamo apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre yra deklaratyvūs ir abstraktūs, todėl nėra jokių galimybių įvertinti, ar ribojimai buvo taikomi tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, kurie buvo priimti valdant ekstremaliąsias situacijas ir nepaprastąją padėtį.

Nemato pagrindo teigti, jog gyveno faktinio sulaikymo sąlygomis

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad prieglobsčio prašytojams buvo suteiktas asmeninis kambarys su bendro naudojimo patalpomis – koridoriais, tualetu bei dušo patalpomis, virtuve, poilsio kambariais, lauko teritorija. Joje užtikrintos visos gyventi būtinos priemonės, daiktai, baldai, pareiškėjams suteikta lėšų pragyventi, taip pat visos būtinos paslaugos, įskaitant galimybę kreiptis į gydytoją, taip pat vaikų ugdymą.

Anot teismo, dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo teigti, jog asmenys gyveno faktinio sulaikymo sąlygomis, ar kad jų teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas nebuvo užtikrintos. Beje, pareiškėjai apgyvendinimo laikotarpiu nei atsakingiems darbuotojams, nei administracijai jokių skundų ar reikalavimų dėl gyvenimo sąlygų, suteiktų paslaugų kokybės ar paslaugų stokos, aprūpinimo būtinomis priemonėmis nenurodė. Teismas atmetė šią pareiškėjų skundo dalį kaip nepagrįstą.

Tai, kad nebuvo užtikrintos per Baltarusiją patekusių prieglobsčio prašytojų ir migrantų teisės anksčiau skelbė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Anot jos, migrantai pabėgėlių stovyklose patyrė nežinomybę, diskriminaciją, nužmoginimą, žeminantį elgesį, smurtą. Įvardinta, kad asmenys buvo uždaromi vienutėse, patalpose su grotomis, iš jų konfiskuojami telefonai.

Migrantų krizė Lietuvą užklupo 2021 metų vasarą, kuomet pasienyje su Baltarusija į šalį ėmė plūsti migrantai iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos šalių. Lietuvos valdžia įvardiją Minsko režimą organizavus migrantų antplūdžius.

Po metų centruose apgyvendintų prieglobsčio prašytojų ir migrantų skaičiai pradėjo mažėti. Daliai buvo suteikti laikini leidimai gyventi humanitariniais pagrindais, dalis gavo pabėgėlio statusą ir įgijo teisę judėti laisvai Lietuvos teritorijoje. Didžioji dalis asmenų, kuriems buvo suteikta teisė laisvai judėti, išvyko iš Lietuvos.

Teismo sprendimas per 30 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Vakar registruotas jo prieglobsčio prašymas, atliekami pirminiai tokiais atvejais numatyti veiksmai, jis apgyvendintas viename iš VSAT padalinių, prieglobsčio prašytojų patalpose“, – BNS šeštadienį sakė Valstybės sienos apsaugoa tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Pasak jo, VSAT padaliniuose yra specialios prieglobsčio prašytojų patalpos.

„Jis yra pareigūnų priežiūroje, standartinė prieglobsčio prašymo procedūra“, – BNS teigė VSAT atstovas.

Gali būti jis susietas su Rusijos opozicinėmis organizacijomis, gali būti provokacija, ko mes irgi neatmetame.

Kaip skelbė BNS, penktadienio pavakarę rusų pilotą Vilniuje surado Lietuvos pasieniečiai ir jį apklausė. Rusijos pilietis neturėjo teisėtą atvykimą į Lietuvą patvirtinančių dokumentų.

Pirminiais duomenimis, rusų pilotas S. Mišovas į Lietuvą pateko ne per išorės, o per ES vidaus sieną, kur pagal Šengeno teisyno reikalavimus užtikrinamas laisvas asmenų ir prekių judėjimas be pasienio kontrolės.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius penktadienį sakė, kad rusas į Lietuvą galėjo patekti iš Lenkijos arba Latvijos teritorijos.

Anot viceministro, pirmiausia bus vertinamos grėsmės nacionaliniam saugumui. A. Abramavičius kalbėjo neatmetantis, kad šis įvykis gali būti provokacija.

„Gali būti jis susietas su Rusijos opozicinėmis organizacijomis, gali būti provokacija, ko mes irgi neatmetame, nes laikas pasirinktas labai tikslingai, artėjant NATO viršūnių konferencijai“, – sakė jis.

„Tam tikra prasme tokia diskreditavimo galimybė yra, nes kai pirma nesikreipiama į institucijas, o pirma einama į BBC tarnybą, išplatinami pranešimai, tai daug įvairiausių klausimų – nuo atviro opozicionieriaus iki atviro provokatoriaus“, – pridūrė viceministras.

Jis taip pat sakė, kad šiuo metu pavojaus viešajai rimčiai ar nacionaliniam saugumui nėra.

Valstybės saugumo departamentas anksčiau penktadienį BNS patvirtino turintis informacijos apie minimą asmenį ir situaciją, tačiau jos viešai neteikia.

BBC Rusijos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos oro pajėgų pilotas, leitenantas D. Mišovas, gegužės pabaigoje pabėgo į Lietuvą, papasakojo apie okupantų nuostolius Ukrainoje.

Publikuotame interviu su D. Mišovu nurodoma, kad šis į vieną iš Baltijos šalių pabėgo gegužės 28 dieną ir publikacijos dieną kreipėsi į Lietuvos migracijos pareigūnus. Anot piloto, jis buvo sraigtasparnio įgulos vado padėjėjas, vėliau tapo karinio sraigtasparnio pilotu-operatoriumi.

„Minėtas pilietis, Rusijos Federacijos pilietis, yra Lietuvoje, jis vakar buvo kreipęsis į Migracijos departamento Vilniaus skyrių bandydamas registruoti prieglobsčio prašymą, bet jis nebuvo užregistruotas“, – penktadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Anot jo, šiuo metu rusų piloto buvimo vieta institucijoms yra žinoma, viceministro teigimu, rusas į Lietuvą galėjo patekti iš Lenkijos arba Latvijos teritorijos.

„Pilietis pateko į Lietuvos teritoriją ne per mūsų saugomą išorinę Europos Sąjungos sieną, bet per vidinę Europos Sąjungos sieną“, – sakė jis.

Viceministras kalbėjo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba duomenų apie šį asmenį neturi.

„Galimai pateko arba iš Lenkijos, arba Latvijos. Tokias turime dvi sienas“, – kalbėjo A. Abramavičius.

Pasak viceministro, su šiomis šalimis planuojama susisiekti. Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvoje esantis Rusijos pilietis šiuo metu yra neteisėtas migrantas.

„Jis gali turėti Šengeno kitoj šaly išduotą vizą arba gali iš viso turėti Rusijos vidinį pasą. Įvairūs variantai yra galimi“, – sakė viceministras.

Anot jo, pirmiausia bus vertinamos grėsmės nacionaliniam saugumui. A. Abramavičius kalbėjo neatmetantis, kad šis įvykis gali būti provokacija.

„Gali būti jis susietas su Rusijos opozicinėmis organizacijomis, gali būti provokacija, ko mes irgi neatmetame, nes laikas pasirinktas labai tikslingai, artėjant NATO viršūnių konferencijai“, – sakė jis.

„Tam tikra prasme tokia diskreditavimo galimybė yra, nes kai pirma nesikreipiama į institucijas, o pirma einama į BBC tarnybą, išplatinami pranešimai, tai daug įvairiausių klausimų – nuo atviro opozicionieriaus iki atviro provokatoriaus“, – pridūrė viceministras.

Jis taip pat sakė, kad šiuo metu pavojaus viešajai rimčiai ar nacionaliniam saugumui nėra.

Valstybės saugumo departamentas anksčiau penktadienį BNS patvirtino turintis informacijos apie minimą asmenį ir situaciją, tačiau jos viešai neteikia.

BBC Rusijos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos oro pajėgų pilotas, leitenantas D. Mišovas, gegužės pabaigoje pabėgo į Lietuvą, papasakojo apie okupantų nuostolius Ukrainoje.

Publikuotame interviu su D. Mišovu nurodoma, kad šis į vieną iš Baltijos šalių pabėgo gegužės 28 dieną ir publikacijos dieną kreipėsi į Lietuvos migracijos pareigūnus. Anot piloto, jis buvo sraigtasparnio įgulos vado padėjėjas, vėliau tapo karinio sraigtasparnio pilotu-operatoriumi.

Tokiu būdu buvo pasiektas aukščiausias lygis nuo 2016 metų pabėgėlių antplūdžio.

ES prieglobsčio agentūros (EUAA) preliminariais duomenimis, 2022 metais 27 bloko valstybėse narėse ir Šveicarijoje bei Norvegijoje buvo pateikta beveik milijonas prašymų suteikti prieglobstį.

Daugiausiai jų pateikė sirai ir afganistaniečiai – jų paraiškos sudarė ketvirtadalį visų prašymų.

Kitos didžiausios grupės buvo migrantai iš Turkijos, Venesuelos, Kolumbijos, Pakistano, Bangladešo ir Sakartvelo.

2022 metais sirai iš viso pateikė 131 697 prašymus, o afganistaniečiai – 128 949.

55 437 paraiškas pateikė turkai, o Venesuelos ir Kolumbijos piliečių prašymų skaičius per metus išaugo tris kartus – atitinkamai apie 51 ir 43 tūkstančius.

16-oje vietoje pagal prieglobsčio prašytojų skaičių atsidūrė rusai – 16 920 prašymų.

Kiti pareiškėjai buvo iš Egipto, Kongo Demokratinės Respublikos, Irano, Albanijos, Peru ir Eritrėjos.

Tuo metu nuo Rusijos invazijos bėgantys ukrainiečiai daugeliu atvejų nebuvo įtraukti į duomenis, nes jiems taikomas 2022-ųjų kovą įvestas atskiras ES laikinosios apsaugos režimas, pagal kurį užsiregistravus suteikiama automatinė apsauga.

ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, keturi milijonai ukrainiečių pasinaudojo būtent šiuo statusu ir tik du procentai jų pasiprašė prieglobsčio. Nepaisant to, tai vis tiek buvo rekordinis užregistruotas skaičius – daugiau kaip 28 tūkst. ukrainiečių.

Kelionių apribojimai, kuriuos Europos ir daugelis kitų šalių įvedė ankstyvuoju COVID-19 pandemijos etapu, sustabdė daugelio migrantų, įskaitant prieglobsčio prašytojus, judėjimą.

ES šalims pradėjus vykdyti masinio skiepijimo programas, šie apribojimai 2022 metais iš esmės buvo panaikinti.

EUAA duomenimis, Iš viso 2022-aisiais buvo pateikta 966 tūkst. prašymų suteikti prieglobstį. 2016-aisiais, pabėgėlių antplūdžio metu, jų buvo 1 251 815.

Duomenys rodo, kad nelydimų nepilnamečių skaičius – 43 tūkst. – yra didžiausias nuo 2015-ųjų, kai į Europą atvyko daugiau nei milijonas prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš karo draskomos Sirijos.

Du trečdaliai nelydimų nepilnamečių atvyko iš Sirijos ir Afganistano.

– Kada pastebėjote išaugusius srautus?

– Išaugusį užklausų skaičių pastebėjome iš karto nuo karo pradžios. Fiziškai augančių prašymų suteikti prieglobstį skaičių matome praėjus kelioms savaitėms nuo karo pradžios. Auga ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų skaičius.

– Be prieglobsčio prašymo, ar išaugo ir leidimų apsistoti laikinai gyventi Lietuvoje prašymų?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augimas yra du kartus didesnis. Tačiau jis vyko nuolatos, ne iš karto staigiai po karo, nes nuo daug anksčiau Baltarusijos ir Rusijos piliečiai pradėjo ieškoti galimybių palikti savo šalį. Pradėjo ryškiai augti atvykstančių IT specialistų skaičius.

– Ką suteikia prieglobsčio statusas? Kuo jis skiriasi nuo prašančiųjų laikinai apsistoti?

– Prieglobstis suteikia tam žmogui politinę apsaugą ir garantiją, kad jis nebus išsiųstas ir grąžintas į savo pilietybės valstybę. Tie, kurie bijo politinio persekiojimo, susidorojimo, prašo prieglobsčio. Kiti, kuriems tiesiog nepatinka gyventi, nepatiko režimo aplinka, tvarka, neturi bijoti, kad su jais bus susidorota, todėl jie prašo leidimo gyventi.

– Kokias priežastis įvardija šie žmonės?

– Kurie prašosi arba ketina prašyti prieglobsčio, nurodo, kad jiems gėda gyventi savo valstybėje, persekioja režimas, nepritaria jam. Darbo pagrindais atvykstantys nurodo darbą, bet, žinoma, priežastis būna politinės.

– Seimo pirmininkė kalbėjo, kad Baltarusijos ir Rusijos piliečius reikia tikrinti atidžiau, jog būtume saugūs. Ar galite užtikrinti šiuos procesus, ar užtenka Migracijos departamente žmogiškųjų išteklių?

– Ne vien departamentas juos tikrina. Labai remiamės kitų tarnybų patikrinimais. Visų pirma – ministerijų. Užsienio reikalų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, prieš tarpininkaudama dėl dokumentų išdavimo tokiems užsieniečiams, atlieka savu patikrinimus. Čia yra pirmoji patikrinimo linija, o vėliau – Migracijos departamentas, kuris konsultuojasi su Policijos departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Valstybės saugumo departamentu, kurie teikia svarbią informaciją.

– Ne visi prašymai yra patenkinami. Dėl kokių priežasčių jie būna netenkinami?

– Dėl saugumo priežasčių pastaruoju metu neišduoti buvo gal tik vienas ar du atvejai. Dažniausiai dėl bendresnių priežasčių – skolų ir pan.

– Daugėja ir tokių asmenų, Rusijos piliečių, kurie domisi, kaip įgyti Lietuvos pilietybę. Ar tai pastebite, ar tai tiesa?

– Tiesa. Gauname nemažai e.užklausų iš Rusijoje gyvenančių Rusijos piliečių, kuriems režimas net neleidžia kvėpuoti. Yra Rusijos piliečių, kurie nuo seno gyvena Lietuvoje, ir rimtai susimąsto, net turi teisę tapti Lietuvos piliečiais. Yra tokių, kurie rimtai renka dokumentus, norėdami atsisakyti Rusijos pilietybės.

– Nėra kažkokių išimčių? Jie turi pereiti visus procesus, kurie ir anksčiau būdavo?

– Taip. Bendra tvarka, niekas nelengvinama.

– Prieš mėnesį buvo išaugęs norinčiųjų pasigaminti pasus žmonių skaičius. Kokia dabar situacija? Ar jau galima greičiau pasigaminti dokumentus?

– Vieną savaitę buvome išvis uždarę aptarnavimą gyvai, nes nebegalėjome visko aprėpti. Paskui palaipsniui atskiruose skyriuose atnaujinome veiklą, laukiančiųjų eilių yra, bet laukti reikia ne tris valandas, o pusantros. Sumažėjo, bet negrįžo į seniau buvusius srautus. Pasų reikia keliaujant į JAV, Kanadą ir pan. Jei nevykstate šiuo metu į šias šalis, jums nėra jokio poreikio prašytis gauti pasą.

„Vienuolika neteisėtų migrantų pateikė prašymus kontrolės punktuose. (...) Iš viso humanitariniais pagrindais į Lietuvą atvyko 271 asmuo“, – Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje penktadienį sakė Rustamas Liubajevas.

Jis negalėjo pasakyti, kiek iš įleistųjų humanitariniais pagrindais kreipėsi prieglobsčio, tačiau, jo žiniomis, tai padarė beveik visi iš jų.

Prieglobsčio taip pat kreipėsi dvi asmenų grupės, į Lietuvą įleistos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais.

Pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija, o lapkričio pradžioje pablogėjus situacijai, mėnesiui pasienyje įvesta ir nepaprastoji padėtis.

VSAT duomenimis, Lietuvos pasienyje su Baltarusija nuo praėjusių metų rugpjūčio pradėjus taikyti apgręžimo politiką į šalį neįleista per 8,1 tūkst. migrantų, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pakartotinai sieną kirsti bandę tie patys žmonės.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Lietuvos diplomatinė atstovybė Minske yra sulaukusi penkių prieglobsčio prašymų, BNS informavo Užsienio reikalų ministerija.

„Mes vieninteliai iš trijų valstybių esame atidarę ambasadą Minske, kur galima pateikti prieglobsčio prašymus. Taip, jų nėra tiek daug priimta, bet tas skaičius po truputį auga, vis atsiranda po pora žmonių, kurie tuos prašymus pateikia būtent ambasadoje“, – šią savaitę Seime žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Anot ministerijos, gauti prašymai perduodami Migracijos departamentui.

Lietuvos ambasados duomenimis, šiomis dienomis Baltarusijoje išaugus migrantų skaičiui, prieglobsčio prašymų srautas nepadidėjo.

Pagal Lietuvos įstatymus, oficialiai prieglobsčio prašymą galima pateikti ir pasienio kontrolės punktuose.

Vis atsiranda po pora žmonių, kurie tuos prašymus pateikia būtent ambasadoje.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) teigimu, nuo rugpjūčio 3-iosios, kai imta taikyti apgręžimo politiką, pasienio kontrolės punktuose ir oro uostuose prieglobsčio paprašė per pusšimtis užsieniečių.

Dauguma – 47 – prašymus pateikė Vilniaus oro uoste. Tarp jų – 17 Eritrėjos piliečių, dešimt Rusijos, aštuoni Irako, septyni Sudano, du Sirijos, kt.

Baltarusijos pasienyje esančiuose kontrolės punktuose tokių prašymų praktiškai nėra. Vieninteliame Lavoriškių poste sulaukta penkių tadžikų prašymų suteikti prieglobstį.

„Kalbant apie pastarąjį laikotarpį, situacija smarkiai nekito, nuo lapkričio 1-osios pasiprašė prieglobsčio 11 asmenų“, – teigiama BNS perduotame pasienio tarnybos komentare.

Anot Lietuvos pareigūnų, migrantai vengia teikti prašymus pasienyje su Baltarusija, nes siekia patekti į turtingesnes Vakarų Europos šalis, todėl nenori būti registruoti Lietuvoje.

„Prieglobsčio prašymo punkte pateikimas reiškia, kad bus paimti jų pirštų atspaudai ir kita informacija, atsidursianti duomenų bazėse, prieinamose visoms ES valstybėms. T. y. toks Lietuvoje kaip pirmoje šalyje prieglobsčio pasiprašęs užsienietis jau negalėtų to daryti Vokietijoje ar kitoje valstybėje“, – teigė VSAT.

Pasak tarnybos, jeigu toks prieglobsčio pasiprašęs migrantas pasišalintų iš Lietuvos nebaigus nagrinėti jo prašymo, jį aptikusi kita Europos Sąjungos šalis gražintų Lietuvai kaip pirmajai prieglobsčio prašymą priėmusiai valstybei.

Lietuva šią savaitę įvedė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija ir prieglobsčio prašytojų stovyklose, baimindamasi neteisėtų migrantų prasiveržimo iš Baltarusijos.

Tokį sprendimą paskatino įvykiai Baltarusijos pasienyje su Lenkija savaitės pradžioje, kai čia susitelkė keli tūkstančiai migrantų.

Migrantų srautas iš Baltarusijos į Lietuvą smarkiai pradėjo augti vasarą. Šiemet į Lietuvą iš viso neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Dar didesniam skaičiui jų nebuvo leista atvykti į šalį, nuo rugpjūčio pasieniečiams ėmus taikyti apgręžimo taktiką.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys sako, kad suorganizuotu migrantų antplūdžiu Baltarusija keršija už jai įvestas sankcijas dėl susidorojimo su opozicija, ir vadina tai Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridine ataka.

„Šiuo metu Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje gauti du prieglobsčio prašymai“, – BNS informavo ministerija.

Šie prašymai persiųsi nagrinėti Lietuvos Migracijos departamentui.

Atsakydama į tai, kodėl, jų vertinimu, šių prašymų yra tiek mažai, ministerija nurodė, jog galimybės tam yra sudarytos: „Asmenys, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje tai padaryti gali teisėtu būdu.“

Galimybė prieglobsčio prašyti Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje sudaryta rugsėjo 22 dieną. Iki tol neteisėtai sieną su Baltarusija bandantys kirsti ir apgręžiami neteisėti migrantai Lietuvos pasieniečių buvo raginami prašyti prieglobsčio pasienio kontrolės punktuose.

VSAT: pateikti prašymą migrantai nesuinteresuoti

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, nuo rugpjūčio 3 dienos, kai pradėta taikyti apgręžimo politika, iki ketvirtadienio ryto pasienio kontrolės punktuose ties sienomis su Rusija ir Baltarusija prieglobsčio pasiprašė po vieną asmenį.

Dar 28 asmenys prieglobsčio pasiprašė Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte.

Pasieniečių vertinimu, tai, kad migrantai vengia teikti prašymus pasienyje su Baltarusija susiję su tuo, kad jie siekia patekti į turtingesnes Vakarų Europos šalis, todėl nenori būti registruoti Lietuvoje.

„Prieglobsčio prašymo punkte pateikimas reiškia, kad bus paimti jų pirštų atspaudai ir kita informacija, atsidursianti duomenų bazėse, prieinamose visoms ES valstybėms. T. y. toks Lietuvoje kaip pirmoje šalyje prieglobsčio pasiprašęs užsienietis jau negalėtų to daryti Vokietijoje ar kitoje valstybėje“, – teigiama VSAT pateiktame komentare.

Pasak tarnybos, jeigu toks prieglobsčio pasiprašęs migrantas pasišalintų iš Lietuvos nebaigus nagrinėti jo prašymo, jį aptikusi kita Europos Sąjungos šalis pagal Dublino reglamentą vis tiek gražintų Lietuvai kaip pirmajai prieglobsčio prašymą priėmusiai valstybei.

„Taigi prieglobsčio prašymų pateikimas Lietuvos punktuose su Baltarusija neatitinka migrantų siekio būti neidentifikuotiems ir neregistruotiems iki patekimo į tikslo valstybę“, – teigia VSAT.

Prieglobsčio negali prašyti, nes neturi dokumentų

Nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrėja Akvilė Kriščiūnaitė BNS teigė, kad dalis migrantų prieglobsčio Lietuvos pasienio punktuose greičiausiai negali prašyti todėl, jog neturi tapatybės dokumentų, o be jų į Lietuvos pusę nepraleidžia Baltarusijos pasieniečiai.

„Mažas prieglobsčio prašymų skaičius tiek pasienio kontrolės punktuose, tiek ambasadoje Minske gali būti susijęs su reikiamų dokumentų neturėjimu. Oficialiuose pasienio punktuose Baltarusijos pareigūnai, tikėtina, nepraleidžia migrantų be reikiamų kelionės dokumentų, tokių kaip pasas, viza“, – teigė A. Kriščiūnaitė.

Dalis į Lietuvą patekusių migrantų žiniasklaidai yra sakę, kad dokumentus iš jų atėmė Minsko režimo pareigūnai. Lietuvos pasieniečiai neatmeta ir kito varianto – savo dokumentus prieš neteisėtai kertant sieną migrantai galbūt sunaikina patys. Taip juos sulaikius apsunkinamas grąžinamas į kilmės šalis.

Anot A. Kriščiūnaitės, panaši situacija ir kalbant apie prieglobsčio prašymus diplomatinėse atstovybėse.

Nėra aišku, ar vykdant migrantų apgręžimus asmenys yra informuojami apie teisėtus būdus prašyti prieglobsčio jiems suprantama kalba.

„Užsienietis turi pateikti galiojančio kelionės dokumento kopiją, pavyzdžiui, paso, kitus dokumentus, pagrindžiančius prieglobsčio būtinybę. Tikėtina, kad asmenys tiesiog jų neturi“, – nurodė nevyriausybinės organizacijos atstovė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog migrantai galbūt nežino apie „teisėtus kelius pasiprašyti prieglobsčio“.

„Jei jie yra vežami prie sienos arba jiems liepiama sieną kirsti ne oficialiuose pasienio punktuose, apie alternatyvas jie gali nežinoti. Apgręžimų stebėsena yra smarkiai ribojama, tad nėra aišku, ar vykdant migrantų apgręžimus asmenys yra informuojami apie teisėtus būdus prašyti prieglobsčio jiems suprantama kalba“, – nurodė A. Kriščiūnaitė.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba anksčiau yra skelbusi ir demonstravusi pasienyje su Baltarusija iš automobilių per garsiakalbius transliuojamus garso įrašus kurdų bei keliomis kitomis kalbomis, kuriais pranešama apie draudžiamą sienos kirtimą neleistinose vietose.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Siekiant užkardyti neteisėtą migraciją, Lietuvoje imta taikyti apgręžimo taktika.

Jos teigimu, išnagrinėti 1289 prieglobsčio prašymai, pabėgėlio statusas suteiktas dviem Eritrėjos pilietėms, joms išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

878 migrantams prieglobstis nesuteiktas, o 409 migrantų prašymai dėl prieglobsčio buvo nutraukti dėl jų grįžimo į kilmės šalis arba pasišalinimo.

Šiuo metu dar nagrinėjami 2267 prieglobsčio prašymai. Numatoma didžiąją jų dalį išnagrinėti per mėnesį.

„Prieglobsčio prašymams nagrinėti sutelktos didelės pajėgos. Siekiame, jog tiek neteisėti migrantai, tiek Lietuvos žmonės nežinioje būtų kuo trumpiau“, – pranešime teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot VRM, su prieglobsčio prašymais šiuo metu dirba 170 Migracijos departamento darbuotojų ir per 100 kitų valstybės tarnautojų. Į departamentą, siekiant spartesnio prašymų nagrinėjimo, ekstremaliosios situacijos laikotarpiui priimti 56 darbuotojai.

Per dieną atliekamos maždaug 75 prieglobsčio prašytojų apklausos ir parengiama apie 50 sprendimų.

Tuo metu į kilmės šalis jau grąžinta 260 neteisėtų migrantų, praeitą savaitę iš šalies išsiųsti 34 asmenys. Šiuo metu išsiuntimo laukia 414 migrantų, kurių prieglobsčio prašymai nebuvo tenkinti ir apskundimo procedūros jau atliktos.

Ministrė pabrėžia, kad Lietuva atvira visiems, siekiantiems prieglobsčio teisėtais būdais, o neteisėtas sienos kirtimas nebus toleruojamas.

Prieglobstis Lietuvoje šiais metais iš viso suteiktas 276 asmenims – lietuvių kariams Afganistane talkinusiems vietos gyventojams, Baltarusijos opozicionieriams ir kitiems.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, nuo rugpjūčio 2-osios, kai imta taikyti apgręžimo taktika, neįleista per 4 tūkst. užsieniečių.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.