Nepagrįsti kaltinimai žvejams

Anot Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininko Mindaugo Rimeikio, bet kas leidžia sau viešai skelbti kaltinimus žvejams verslininkams ruonių žudymu, nelegalia žvejyba, nuslėptais laimikiais, kopų ardymu ir kita, kurių pagrįstumas neįrodytas.

Kasmet vien Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje randami išmesti negyvi ruoniai.

Buvo skelbta, kad, Lietuvos jūrų muziejaus duomenimis, vien 2017 metais buvo išmestas 41 ruonis. Dalis jų jaunikliai, kita dalis nugaišę. Būta ir tokių, kurie turėjo akivaizdžias susidorojimo su jais žymes.

Kaskart radus pakrantėje nugaišusį ruonį pirmiausiai pagalvojama, kad tai žvejų darbas, nes ruoniai yra tarsi jų konkurentai, jie mėgsta iš tinklų „pešti“ žuvis, dažnai jas palieka apgriaužtas.

Patys žvejai sako jau daugelį metų girdintys, jog neva jie naikinantys ruonius. Tačiau žvejai esą ruonių net nematantys. Randantys tinkluose apgadintas žuvis, bet patys ruoniai į tinklus pakliūva itin retai.

Aplinkosaugininkai pajūryje ne kartą bandė sugauti žvejus verslininkus bandančius susidoroti su ruoniais ar bent pasirengusius tokiam susidorojimui. Nepavyko aptikti jokių įrodymų, kad Lietuvos žvejai žudytų ruonius.

Toks vertinimas, kad žvejai kalti dėl ruonių kilo galbūt todėl, jog vienas Lenkijos žvejas viešai buvo užsiminęs, kad susidorojo su ruoniu.

Galbūt kažkas kažką pajūryje ir daro, bet visais atvejais kaltinimai pirmiausiai tenka žvejams. Galbūt taip yra ir todėl, jog jie ne kartą yra viešai pasisakę prieš ruonius, kurie padaro nuostolių sugadindami tinklus. Žvejai stebėjosi ir tuo, kad Švedijoje yra išduodami leidimai ruonių populiacijai mažinti, o Lietuvoje jiems sudaromos „šiltnamio sąlygas“.

"Prikabinami" kitų nusižengimai

Norėdami apsiginti nuo nuolatinių nepagrįstų kaltinimų Priekrantės žvejai verslininkai, anot M.Rimeikio, pradėjo fiksuoti įvairių veikėjų pajūryje daromus nusižengimus. Apie tuos nusižengimus bus pranešama įvairioms Lietuvos valstybinėms institucijoms. Žvejai mano, kad įvairūs pajūryje padaromi nusižengimai yra tiesiog kabinami ant jų, nes tai padaryti lengviausia.

M.Rimeikis ir žvejai piktinosi, kaip lengvai Klaipėdos miesto savivaldybėje išduodami leidimai pajūryje rengti įvairius masinius renginius. Nekontroliuojama, koks lieka pajūris po tokių renginių. Dažnai netgi leidžiama statyti laikinus statinius, konteinerius ant kopų netgi nukasant dalį jų.

Įprasta, kad tokie renginiai su žvejų asocijuotomis struktūromis nėra derinami, nors žvejai jausdamiesi vieni iš pajūrio šeimininkų norėtų, kad tai būtų daroma. Žvejai bent jau žinotų, kas ir kada vyks, pasižiūrėtų ar po renginio sutvarkyta naudota teritorija. Baiminamasi, kad po to, kas nors kitų organizacijų „nuopelnus“ nepriskirtų žvejams. 

Kertasi su noru tvarkytis laisviau

Iš vienos pusės tai, kad žvejai rengiasi įdėmiau stebėti pajūrio aplinką, yra gerai, nes jie dažniau už bet kuriuos kitus žmones būna pajūryje. Bet jeigu kiltų kažkokie didesni konfliktai, tai nebūtų naudinga Klaipėdos miestui.

Priminsime, kad Klaipėdos miestas su išorinio uosto statyba susietame sąlygų sąvade yra pateikęs norą, kad visame pajūryje nuo Girulių iki šiaurinio molo, kuris eina pagal miesto ribas, būtų panaikintas Pajūrio juostos įstatymo galiojimas. Miestas norėtų pajūrio teritorijas labiau pritaikyti rekreacinėms reikmėms.

Jei prasidėtų konfliktai tarp žvejų, miesto ir įvairių organizacijų, tai tik parodytų, kad miestas pajūryje negali susitvarkyti savarankiškai. Klaipėdos miesto administracija jau gavo Aplinkos ministerijos raštą, kur teigta, kad ji nepritartų Pajūrio juostos įstatymo galių naikinimui ties Klaipėdos miesto ribomis. Bet kokie nauji incidentai tik sustiprintų Aplinkos ministerijos valdininkų norą neleisti Klaipėdai pajūryje tvarkytis laisviau.

Žvejyba traukiasi, kontrolė griežtėja

Tai yra ne Lietuvos žvejybos valdininkų iniciatyva. Žuvininkystės kontrolės reglamentą keičia Europos Sąjunga.

Galima tik spėlioti, kodėl didžiausi pasikeitimai susiję su Baltijos jūra? Galbūt ES institucijose laikomasi nuostatos, kad joje dėl buvusių postsovietinių šalių yra didžiausias chaosas.

Bet tuo pat metu postsovietinių šalių žvejai bene sunkiausiai ir laikosi. Jų laivai seni, techniškai silpni. Rytinės Baltijos žvejus labiausiai palietė ir ES mastu kasmet mažinamos kvotos.

Daugės sekimo priemonių

ES nuostata yra aiški, kad šiuo metu galiojanti žuvininkystės kontrolės sistema yra neefektyvi. Bus kuriama patikimesnė ir detalesnė žuvininkystės duomenų sistema. Atsisakoma išimčių laivams iki 12 metrų ilgio. Jų savininkai turės pildyti žvejybos žurnalus, iškrovimo deklaracijas ir elektroniniu būdu teikti duomenis apie sugautus žuvų kiekius. Taip pat telefonais su GPS turės būti sekama šių laivų pozicija jūroje.

Iškrautas žuvis patvirtintomis svarstyklėmis turės sverti registruoti kompetentingi asmenys. Tiek vietoje pagamintiems, tiek importuotiems žvejybos ir akvakultūros produktams bus taikomi atsekamumo reikalavimai.

Bus stiprinama žuvų išmetimų draudimo laikymosi kontrolė, numatomas privalomas stebėjimo priemonių (kamerų) taikymas rizikos vertinimo metu atrinktiems laivams. Bus griežtinama laivų variklių galios kontrolė. Netgi siūloma tam tikrų kategorijų laivuose įdiegti variklio galios stebėjimo ir registravimo įtaisus. Nustatomi ir nauji reikalavimai fiziniam laivų talpos tikrinimui.

Griežtinama ir mėgėjų kontrolė

Nauji sugriežtinti žvejybos reikalavimai palies ir žvejus mėgėjus, turistinę žvejybą jūroje.

Įvertinant nemažą mėgėjų žvejybos įtaką tam tikrų rūšių žuvų ištekliams, siūloma Europos Sąjungos mastu nustatyti šios žvejybos kontrolės priemones. Be mėgėjų licencijavimo, numatomas ir reikalavimas teikti duomenis apie sugautus žuvų kiekius.

Taip pat bus privaloma registruoti laivus, naudojamus žvejoti žuvų rūšis, kurioms taikomos specialios išsaugojimo priemonės, reikės ženklinti ir mėgėjų žvejybos įrankius.

Visi šie reikalavimai bus taikomi ir pavieniams fiziniams asmenims, ir įmonėms, organizuojančioms mėgėjų žvejybą, įskaitant varžybas. Išlieka draudimas parduoti mėgėjiškos žvejybos metu sugautas žuvis.

Atsirastų privažiavimo kelių

Žemės ūkio ministerija parengė priemonės, pagal kurią būtų galima įrengti žvejybos uostus, žuvų iškrovimo vietas, aukcionų patalpas, finansavimo taisykles.

Savivaldybėms išsiųstas projektas, kad šios įvertintų ir pateiktų pastabas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova džiaugėsi, kad atsirado galimybė įrengti žvejams žuvų iškrovimo vietas su visa reikiama infrastruktūra.

Pavaduotoja akcentavo, kad ši gali būti labai įvairi. Tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti privažiavimo keliais. Būtų galima supilti ir molus, pastatyti krantines, kad žvejai galėtų patogiai kuo arčiau prieiti prie vandens.

"Infrastruktūros galimybių – daug. Reikia įvertinti tik inžinerinius niuansus. Europoje teko matyti tobulas tokias vietas. Jose įrengtos vietos pirminiam žuvų apdorojimui, nuotekos", – pasakojo pavaduotoja.

Pasak E.Mantulovos, reikia apsispręsti, kur įrengti žuvų iškrovimo vietas, tad šiuo klausimu bus tariamasi su žvejais: "Reikia, kad jiems būtų patogu. Jei žvejai nesinaudos iškrovimo vietomis, investuoti nėra prasmės."

Informuos apie neatitikimus

Žemės ūkio ministerija yra patvirtinusi sąrašą vietų Lietuvoje, kur būtų galima įrengti žuvų iškrovimo vietas. Tokios zonos numatytos ir Pajūrio juostos žemyninės dalies specialiajame plane.

E.Mantulova atkreipė dėmesį, kad yra ir per laiką susiformavusių įpročių. Pasitaiko, kad šie nedera su dokumentais. Tokių atvejų yra ir uostamiestyje.

Priekrantės žvejai aktyviai naudojasi paplūdimio zona, kuri yra ties Klaipėdos miesto ir rajono riba, Kukuliškiais. Ten į jūrą nuleidžiami laivai, iškraunamas laimikis.

E.Mantulova teigė, kad ši vieta yra įtraukta į Žemės ūkio ministerijos pateiktą sąrašą, tačiau nėra pažymėta Pajūrio juostos žemyninės dalies specialiajame plane, kurį rengia ir kuruoja Aplinkos ministerija.

"Būtų šaunu, kad šioje vietoje galėtume įrengti civilizuotą žuvų iškrovimo vietą, tačiau dabar to padaryti nepavyktų, nes jos nėra Pajūrio juostos žemyninės dalies specialiajame plane. Skirtingų ministerijų kuruojami dokumentai nėra suderinti. Atkreipsime jų dėmesį į tai", – tikino pavaduotoja.

Įvertins uosto plėtrą

Kita vieta, kuria aktyviai naudojasi žvejai, yra Pirmojoje Melnragėje prie šiaurinio molo. Ji yra ir Žemės ūkio ministerijos sąraše, ir pažymėta Pajūrio juostos žemyninės dalies specialiajame plane.

Kliūčių įrengti čia žuvų iškrovimo vietą kaip ir nėra, tačiau reikia įvertinti numatomą uosto plėtrą, ar verta imtis tokių darbų.

Žemės ūkio ministerija yra numačiusi, kad žuvų iškrovimo vietos galėtų atsirasti Dangėje, Pilies uostelyje, Smiltynėje, Kuršių mariose.

"Kyla klausimas, ar pirmoji derėtų su senamiesčiu, jo veiklomis. Taip pat neaišku, ar vieta Smiltynėje būtų patogi patiems žvejams", – svarstė pavaduotoja.

Artimiausiu metu miesto valdžia planuoja susitikti su priekrantės žvejais ir išklausyti jų nuomonę, kur tikslingiausia įrengti žuvų iškrovimo vietas, kad jomis būtų naudojamasi, kokios infrastruktūros reikia.

"Būtina sužinoti, kiek iškraunama žuvų. Nuo to priklausys finansavimo dydis. Taip numatyta tvarkoje. Be to, žvejų asociacija svarbi ne tik dėl informacijos, šiame projekte ji turėtų būti partneris", – komentavo pavaduotoja.

Pagrindinės pajamos – iš stintų

Jau kurį laiką stintos yra pagrindinės ne tik Kuršių marių, bet ir priekrantės žvejų žuvys. Neįtikėtina, bet tyrimą atliekantys žuvininkystės ekspertai nustatė, kad ir Baltijos jūros priekrantės žvejai didžiausiais metines žvejybos pajamas gauna iš stintų.

Per metus 52 Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonės sugavo 670 tonų žuvų ir gavo 508 tūkst. eurų pajamų. Iš stintų jos siekė 215 tūkst. eurų, menkių – 140 tūkst. eurų. Iš kitų žuvų buvo dar mažesnės.

„Daugiamečiai tyrimai, kuriuos atliko žuvininkystės mokslininkai Arvydas Švagždys, Antanas Kontautas, Linas Ložys parodė, kad stintų žvejybą Baltijos jūros priekrantėje yra pati selektyviausia“, – kalbėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Priešprieša tarp žvejų

Tarp Baltijos jūros priekrantės, Nemuno žemupio stintų gaudytojų verslininkų, o taip pat stintų žvejų mėgėjų vyksta plika akimi nematoma, bet arši kova.

„Mes mokame pinigus už stintas. Jei trigubai daugėja sugaunamų žuvų priekrantėje, pas mus jų mažėja“, – aiškino Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje žvejojančių įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigita Jakubauskienė.

Šios asociacijos iniciatyva buvo apribota stintų žvejyba Baltijos jūros priekrantės žvejams. Po Kuršių marių žvejų atstovų apsilankymo Žemės ūkio ministerijoje, žvejams Baltijos jūros priekrantėje buvo apribotas viena valtimi statomo tinklo ilgis iki 1,5 kilometro.

Laivai ilgina tinklus

Šių metų pradžioje susitikime su žuvininkystę kuruojančių žemės ūkio viceministru Artūru Bogdanovu Baltijos jūros priekrantės žvejai pareikalavo, kad būtų sugrąžinta senoji iki 2017 m. pradžios galiojusi žvejybos tvarka. Jie norėjo, kad priekrantėje iki 20 metrų izobatos jie galėtų naudoti 4 kilometrų ilgio tinklą, už tos izobatos – 5 kilometrų ilgio.

Jau įpusėjus stintų žvejybos sezonui ta tvarka Baltijos jūros priekrantės žvejams kiek pagerinta. Žemės ūkio ministro įsakymu priekrantėje nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. vienas žuvų išteklių naudotojas stintų žvejybos metu gali vykdyti verslinę žvejybą ne daugiau kaip 1500 m ilgio tinklu. Tačiau tas tinklo ilgis yra dauginamas iš žvejo turimų laivų skaičiaus. Kitaip tariant, jei turi du laivus, gali naudoti 3 kilometrų ilgio tinklą, jei tris – dar ilgesnį tinklą. Kitaip tariant nebeliko prievolės, kad vienu laivu gali statyti tik iki 1500 m ilgio tinklą. Mat dauguma žvejų įsigijo 4 kilometrų ilgio tinklus ir štai jiems buvo apribojimas, kad tokiais tinklais stintų nebeleido gaudyti.

Ar naudojasi žvejai ištraukėjais?

Tokį pastebėjimą pateikė Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis. Netgi privažiavimo kelių prie jūros žvejams nėra įrengta. Jie naudojasi nuo senų laikų likusiais pasieniečių privažiavimais.

Išimtis yra Klaipėda, kur uosto viduje pastatytas žvejų uostelis. Kuršių nerijos pajūryje įrengtos dvi žvejų laivų ištraukimo sistemos. Patys žvejai pastebi, kad jomis nesinaudojama.

Ištraukimo mechanizmai buvo įrengti, nes besibaigiant finansavimo laikotarpiui skubiai reikėjo panaudoti apie 10 mln. litų (3,3 mln. eurų) žvejybos fondo paramos.

M.Rimeikio nuomone, gerai padaryta bent tai, kad, statant tuos ištraukimo mechanizmus, įrengti geri privažiavimai prie jūros.

Blogai, jog tai neišsprendė Neringos žvejų problemų. Bene didžiausios jos liko Nidoje. Daug metų naudotoje prieplaukoje centre jie laivų nebegali laikyti, nes privačios krantinės itin prastos. Į keleivinį Nidos uostą jų niekas neįleidžia, nes čia ir taip nebesutelpa pramoginiai laivai.

Nidiškiai reikalauja, kad Kuršių marių žvejams būtų įrengiamos naujos krantinės Purvynės gatvėje. Reikalavimas lyg ir logiškas, nes Kuršių mariose žvejoja 9 Nidos žvejų įmonės. Per metus sugaunama apie 100 tonų žuvų.

Bus ar ne skirti pinigai Nidos žvejų uosteliui priklausys nuo to, kiek bus prašymų kitose vietose Baltijos pajūryje. Kiti žvejai tarsi ir būtų prieš, nes Neringos savivaldybės teritorijai jau buvo skirti didžiuliai pinigai.

Promenadinio uosto nebereikia

Šiandien aišku, kad daugiausiai pinigų gali „suvalgyti“ uostelio statyba Šventojoje. Šventosios žvejai yra itin sunkioje situacijoje. Senasis Šventosios uostas kaip žuvų iškrovimo vieta dėl prasto įplaukimo yra panaikintas. Patvirtintos pietinė ir šiaurinė žuvų iškrovimo vietos tiesiog paplūdimiuose. Privažiavimai prie jų prasti.

Šventosios žvejai reikalauja, kad būtų bent kažkaip atstatomas Šventosios uostas. Po Klaipėdos Šventosios žvejų grupė yra didžiausia Lietuvos pajūryje. Čia, įskaitant ir aplinkines vietoves, žvejoja 19 įmonių.

„Visos partijos į rinkimų programas buvo įsitraukusios, kad atstatys Šventosios uostą. Dabar tą pažadą jos jau pamiršo“, - pastebėjo M.Rimeikis.

Šventoji yra realiai nuskriausta. Jai daugelį metų žadėta, kad bus pastatytas uostas. Jo neliko, į Šventosios žvejybos infrastruktūrą per tą laiką neinvestuota nė euro.

Palangos savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas mano, kad promenadinio uosto, koks buvo sumanytas Šventojoje už maždaug 40 mln. eurų, nepavyks pastatyti, nors jam išduotas statybos leidimas. Palangos savivaldybė mato Šventojoje realiai įgyvendinamą kuklesnį uosto variantą. Jo statyba prasidėtų nuo antrojo etapo – žvejų reikmėms skirto uosto be molų, bet su nuolat laivybos kanalą valančia žemsiurbe.

Už maždaug 2,1 mln. eurų būtų rekonstruota gatvė į uostelį, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, įsigyta žemsiurbė (tam numatyta 156 tūkst. eurų), nutiesti komunikacijos ir vandentiekio tinklai, laivų ir įrangos laikymo ir remonto angaras, sugautos žuvies iškėlimo iš laivų įranga.

Planuojama, kad tokio uostelio statybai apie 1,7 mln. eurų skirtų Žemės ūkio ministerija, apie 250 tūkst. eurų Palangos savivaldybė, 170 tūkst. eurų būtų panaudota iš Šventosios žuvininkystės vietos veiklos rėmimo fondo. Vėliau, jei Vyriausybė surastų pinigų, vyktų pirmasis ir kiti šio uostelio statybos etapai.

Pinigų reikia visiems

Šiandien už tokį Šventosios uosto atstatymą pagal minėtą schemą pasisako Palangos miesto savivaldybės, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija, Palangos teritorijoje esantys žvejai.

Šventosios uosto statyba iš žuvininkystės lėšų turi ir priešininkų. Mat į šį uostą, atstatant jį, būtų sudėta didesnė dalis šio fondo lėšų. Todėl Žemės ūkio ministerija yra linkusi išsiaiškinti, koks būtų žvejybos infrastruktūros poreikis kitose vietose, taip pat ir Kuršių mariose, nes viskas remiama iš tos pačios programos.

Bent trijų prieplaukų žvejams Atmatoje, Šyšoje ir Kintuose norėtų Šilutės rajono savivaldybė.

Privažiavimai prie jūros žvejams turėtų būti tvarkomi ir Smiltynėje, Melnragėje, Giruliuose, Klaipėdoje Dangės upėje.

Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Algirdas Grublys mano, kad tai gali būti sutvarkyta iš Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos paramos lėšų. Tik reikėtų, kad žvejų asociacijos baigtų pjautis tarpusavyje ir pradėtų dirbti.

Su tuo nesutiko Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Algirdas Bargaila. Ko nuomone, žvejai pajūryje neturi žemės, o ir pinigų prisidėti, todėl negali dalyvauti projektuose. Tą turinčios daryti savivaldybės. Pavyzdys buvo Karklė, kur planuota pastatyti uostelį, bet nepavyko susitarti su Klaipėdos rajono savivaldybe, ir projektas žlugo.

ES pinigų panaudojimas uostelių statyboms yra iš tiesų probleminis. Ir savivaldybės neturi susitvarkiusios žemės nuosavybės pajūryje dokumentus. Statybos pajūrio juostoje yra sudėtingos. Tą parodė Palangos pavyzdys, kai pastatė lauko tualetus ir per teismą juos liepė nugriauti.

Dalis žvejų baiminasi, kad dėl žvejybos infrastruktūros gerinimo pajūryje vėl vyks nuolatiniai ginčai, o kai artės laikas panaudoti numatytus pinigus, vėl bus puolama daryti bet ką. Todėl M.Rimeikio siūlymas prioritetiniu laikyti Šventosios uostelio atkūrimą turi pagrindo.

Prie pat šiaurinio molo tinklus iš valties metančius žvejus nufilmavęs klaipėdietis užkūrė pirtį valstybinėms institucijoms. Vyras, manydamas, kad užfiksavo pažeidėjus, pranešė apie tai tarnyboms, o netrukus į tariamų brakonierių gaudynes įsijungė net aplinkos viceministras.

Žvejus įamžino

Filmuotam vaizdeliui paplitus socialiniame tinkle, galimu pažeidimu ėmė domėtis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, aplinkosaugininkai ir Žuvininkystės departamentas.

"Mano galva, žvejyba prie uosto vartų neturėtų vykti arčiau nei 500 metrų. Pirmiausia nufotografavau ir nufilmavau jau sumestus į vandenį žvejų tinklus. Po kurio laiko nuo kranto pajudėjo valtelė ir matėsi, kaip žvejai meta nepažymėtus tinklus. Jokių plūdurų nebuvo matyti. Lanku jie priartėjo prie uosto vartų ir sugrįžo", – pasakojo klaipėdietis Donatas.

Vaikinas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie galimą pažeidimą.

"Pasirodo, priekrantės žvejus kontroliuoja Žemės ūkio ministerija. Po kurio laiko su manimi susisiekė Žuvininkystės departamento atstovai ir paaiškino, esą nėra jokio pažeidimo. Vis dėlto, paviešinus filmuotą medžiagą socialiniame tinkle, situacija susidomėjo aplinkos viceministras Linas Jonauskas", – pasakojo klaipėdietis.

Paaiškėjo, kad žvejyba prie uosto vartų yra leidžiama.

Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas aiškino, kad žvejyba čia vyksta tik su tam tikrais ribojimais.

"Tam tikru laiku draudžiama lašišų ir šlakių žvejyba. Nuo rugpjūčio 15-osios iki spalio pabaigos mažesniu kaip 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinio ir šiaurinio molų galų", – paaiškino specialistas.

Klaipėdietis Donatas jam įtarimą sukėlusius žvejus filmavo liepos 4 dieną.

"Draudžiama žvejoti paviršiniais tinklaičiais, žiūrėdamas filmuotą medžiagą, aš nematau, kad čia tokie būtų statomi. Šioje vietoje buvo suleistos gaudyklės", – patikino Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas.

Stebina liberali tvarka

Klaipėdietis Donatas pastebėjo, kad Latvijos gamtosaugininkai apgynė siūlomą tvarką ir buvo uždrausta statyti bet kokius verslinės žvejybos įrankius šalia uosto vartų.

T.Zolubas kėlė versiją, kad veikiausiai šioje istorijoje nebus kriminalo.

"Viename vaizdo įraše matau, kad tinklai sužymėti", – žvejų aistras ramino jis.

Tačiau detektyvą įsukęs klaipėdietis neatlyžo. Beje, žvejai mėgėjai senokai kelia bangas dėl per daug liberalios žvejybos tvarkos ties uosto vartais lašišų ir šlakių neršto metu.

"Juk matyti, kad žvejai iš valties meta nežymėtus tinklus. Ir niekas nenori aiškintis", – tikino Donatas.

Išjudino ir uostininkus

Ką veikė nufilmuoti žvejai prie uosto vartų, puolė aiškintis ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarnybos. Specialistams teko peržiūrėti savo pačių turimus vaizdo įrašus ir išsiaiškinti, ar prie uosto vartų nebuvo kokios nors diversijos akto.

Tačiau paaiškėjus, kad žvejų valtelė neįplaukė į uosto akvatoriją, nurimta. Kitu atveju pažeidėjui grėstų baudos.

"Žvejai užfiksuoti ne laivybos kanale, o į šiaurę nuo šiaurinio molo. Ten žvejyba nėra draudžiama", – aiškino Klaipėdos valstybino jūrų uosto generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis.

Nuo rugsėjo pirmosios Baltijos jūroje žvejai jau gali gaudyti menkes, baigiasi badmečiu vadinamas vasaros draudimų laikotarpis.

Žvejai pasiilgo žuvų

Vidurvasario žvejybos draudimo laikotarpis tęsiasi nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31-osios su išimtimis leidžiančiomis liepą ir rugpjūtį po savaitę žvejoti priekrantės žvejams. Vasaros mėnesiai išskirtiniai ir todėl, kad tuomet neršia menkės.

Dėl tos vienos savaitės išimties priekrantės žvejai žvejybos sezoną jau pradėjo. Nuo rugpjūčio 24 dienos 6 val. leista gaudyti žuvis laivais nuo 8 iki 12 metrų ilgio ir visų tipų tinklais iki 12 jūrmylių zonos.

Dėl išimties jie jau galėjo rugpjūčio pabaigoje surengtai žvejų palydų šventei pateikti žviežių žuvų. Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas teigė, kad žvejai jau skambino jam ir tikslinosi, kada galės pradėti žvejoti.

Liepą vienos savaitės išimtis leidžia šviežių žuvų pateikti kasmet rengiamai Jūros šventei. Tačiau dažnai jūros šventė būna be šviežių žuvų arba jų būna mažai. Anot T.Zolubo, vasarą, kai priekrantės vanduo įšyla menkės pasitraukia į gilesnius vandenis. Sugauti jas nėra lengva, todėl žvejai liepos išimtimi beveik nesinaudoja.

Žvejam mėgėjams menkių žvejyba leidžiama ištisus metus. Tačiau vasarą norinčių plaukti žvejoti nėra, nes tikimybė sugauti menkių menka.

Liko daug nesugaudytų žuvų

Atviroje Baltijos jūroje menkiniais 55 mm akies tinklaičiais ir tralais žuvis galima gaudyti nuo rugsėjo 1 dienos.

Gaudyti šprotus ir strimeles galima ir vasarą. Tačiau to daryti neapsimoka. Žuvys yra, kaip žvejai sako „minkštesnės“, gali virsti „koše“, sužalojamos iškraunant iš laivų siurbliais. Vasarinių žuvų nenori priimti ne tik konservų, bet ir žuvies miltų gamintojai.

Šiemet Lietuvos žvejai blogiau nei kitais metais yra panaudoję skirtas žuvų kvotas. Anot T.Zolubo, dar liko apie 70 proc. nepanaudotų menkių kvotų, apie 60 proc. strimelių ir apie 40 proc. šprotų.

Viena iš priežasčių yra tai, kad užuot pradėję žvejoti nuo metų pradžios, žvejai tai galėjo daryti tik maždaug nuo vasario vidurio, nes laiku nebuvo paskirstytos kvotos.

„Pirmieji metų mėnesiai nuo sausio iki gegužės yra palankesni žvejybai, nei paskutinieji nuo rugsėjo iki gruodžio. Paskutiniaisiais žiemos mėnesiais ir pavasarį mažiau būna štormų nei rudenį ar žiemos pradžioje“, - tikino T.Zolubas. Be to rudenį dar būna įšilusi Baltijos jūra ir žuvys yra mažiau aktyvios, menkės po neršto dar ir menkesnės.

Šiemet žvejybos sezoną Baltijos jūroje pradės 54 priekrantės įmonės. Žvejoti atviroje Baltijos jūroje kvotas yra gavusios 18 įmonių. Tačiau realiai jau kelis metus Baltijoje žvejoja 14 įmonių. Keturios nežvejojančios nors veiklos ir nevykdo kvotas gauna, nes anksčiau žvejojo ir turi tokią teisę. Jos nuomoja laivus kartu su kvotomis arba kvotas parduoda.

Žvejai, ruoniai ir paukščiai...

Pastaraisiais metais žuvų sugavimo kvotos nuolat buvo mažinamos, išskyrus strimeles.

Paprastai rugsėjo mėnesį skelbiamos ateinančiųjų metų ES žuvų kvotos. Pagal išankstines prognozes bus mažinami šprotų ir menkių sugavimai.

Dėl šprotų kvotų Lietuvoje tebevyksta žvejų tarpusavio karai. Menkių kvotos šiuo metu nėra tokios aktualios. Šių žuvų kvotų Lietuvos žvejai jau keletą metų neišgaudo.

T.Zolubo teigimu, artimiausiu metu žvejų laukia keletas gerų žinių. Pirmiausiai skirstant 2014-2020 metų ES Žuvininkystės fondo lėšas yra numatyta, kad žvejams bus galima kompensuoti nuostolius dėl ruonių.

Lietuvos gamtos fondas parengė rekomendacijas dėl kompensacijų žvejams už ruonių padarytą žalą. Žuvininkystės departamente rengiama dėl ruonių padarytos žalos paramos skirstymo strategija. Atskiros žvejų įmonės nurodė dėl ruonių sugadintų tinklų kasmet patiriančios po 10-20 tūkst. eurų nuostolių. O nuostoliai dėl sunaikintų žuvų per metus priekrantėje siekia per 100 mln. eurų.

Kita naujiena, kad bus bandoma tikslinti ir mažinti Baltijos jūros priekrantės Talasologinių (paukščių apsaugos) draustinių ribas. Dėl šių draustinių, kurie tęsiasi įvairiose Baltijos jūros priekrantės vietose, smarkiai ribojama žvejyba. Klaipėdos universiteto mokslininkai vykdo tyrimą dėl Talasologinių draustinių. Manoma, kad žvejų įtaka paukščiams nėra tokia didelė, kaip manyta iki šiol. T.Zolubo nuomone, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų tarnautojai turėtų susitarti dėl priekrantės žvejams palankesnių žvejybos sąlygų.