Parlamentarai pareiškimą priėmė antradienį nuotoliniame posėdyje Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Užsienio reikalų komitetų atstovų deklaracijoje prisimenama, kad Rytų partnerystės politika buvo sukurta po Rusijos įsiveržimo į Sakartvelą, pasak dokumento, šiuo metu su panašia grėsme susiduria Ukraina.

Pažymima, kad Europos Sąjungos (ES) atvirų durų politikos principas dėl narystės perspektyvos turėtų atsispindėti konkrečiais veiksmais: raginama leisti Rytų partnerėms dalyvauti Bendrijos programose ir politikoje taikant „daugiau už daugiau“ principą.

Pasak deklaracijos, „demokratinių Baltarusijos jėgų atstovai taip pat turėtų rasti tinkamą vietą šiame dialoge“.

Briuselyje trečiadienį vyks ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Susitikime daugiausia dėmesio bus skirta Bendrijos ir Rytų partnerių bendradarbiavimo stiprinimui, siekiant šią programą išlaikyti strateginiu ES prioritetu.

Liberalų teigimu, Lietuvoje yra skiriamas per mažas dėmesys vienodoms įvairiose šalies vietovėse gyvenančių žmonių galimybėms.

„Būtent vienodos galimybės kiekvienam šalies gyventojui išnaudoti pilną savo potencialą turi būti pagrindiniu valstybės lygybės politikos tikslu. Gyvenamoji žmogaus vieta neturi daryti tam įtakos: kaimas, regiono centras, sostinė ar tolimiausias Lietuvos pasienis“, – rašoma partijos priimtos deklaracijos tekste.

Deklaracijoje yra pateikiami ir siūlymai: didinti socialinės rūpybos efektyvumą, įgyvendinti dviejų karjerų principą, skatinti imigraciją, senjorų ekonominį aktyvumą, gyventojų investavimą į ateitį.

Efektyvinti, pasak liberalų, būtina ir regionų politiką.

„Regioninė politika šalyje vykdoma fragmentiškai, o regionų plėtros klausimai sprendžiami tik nacionaliniu lygiu ir tik investicinėmis priemonėmis“, – rašoma deklaracijoje, kurioje pateikiami ir siūlymai: plėtoti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, stiprinti regionų plėtros tarybų veiklą, gerinti infrastruktūrą bei reorganizuoti kai kurias valstybines institucijas, jų funkcijas perduodant savivaldybėms.

Švietimo politikoje, teigia liberalsąjūdiečiai, trūksta galimybių, įvairovės bei laisvės veikti.

„Norime, kad Lietuva išsiplėštų iš EBPO žymiai atsilikusių švietime ir Europos inovacijų švieslentėje sąrašo“, – sako Liberalų sąjūdis, siūlydamas gerinti pedagogų rengimą ir jų karjeros galimybes, diegti šiuolaikines ugdymo tendencijas, gerinti švietimo pasiekiamumą.