Plačiau apie tai papasakojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

– Šioje taryboje yra tik du politikai bei prezidentas, o visi kiti verslo atstovai. Ar už gynybą neturėtų būti atsakingi politikai?

– Reikia atskirti tuos dalykus. Valstybės gynimo koncepcijoje yra VGT, prezidentas kaip vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas, kariuomenės vadas, krašto apsaugos ministras. Ir kitas dalykas yra visuomenės įsitraukimas į gynybą. Būtent šis formatas yra apie tai, kuo visuomenė, verslas, nevyriausybinės organizacijos gali prisidėti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Norite pasakyti, kad tai būtina?

– Tikrai taip. Turint tokį priešą kaip Rusiją, vien kariuomenės gali neužtekti. Visuomenė bei visi jos segmentai turi būti pasiruošę priešintis.

– Kaip tam pasiruošti?

– Mes tam ir dirbame. Verslo asociacijos paprašė savo narių įsivertinti, kokią gamybą galėtų vystyti, kuri būtų naudinga valstybės gynybai. Nevyriausybinės organizacijos įsivertino, ką jų savanoriai galėtų daryti gynybos metu. Labai svarbu įsivaizduoti tokią situaciją, kad tarkime, sąjungininkai nori ateiti su pastiprinimu per Klaipėdos uostą. Pagal dabartinį reguliavimą Klaipėdos uostas neatlieka tam tikrų funkcijų. Jis samdo privačias įmones. Be tų privačių įmonių teikiamų paslaugų negalėtume iškrauti sąjungininkų siunčiamo pastiprinimo. Reikia sudėlioti viską taip, karo padėties metu verslas irgi atliktų tas funkcijas, kurios prisidėtų prie valstybės gynimo. Ukrainoje sakoma, kad jie vieni kaip kariuomenė nebūtų apsigynę, jei šalia neturėtų bent 10 tūkst. nevyriausybinių organizacijų, kurios organizavo maistą, evakuaciją. Šios organizacijos gali atlikti civilinės gynybos funkcijas. Jos labai svarbios remiant kariuomenę.

– Grįžkime prie tos diskusijos, kuri verda paskutines savaites. Ar tikrai čia taip skubiai reikia ruoštis Rusijos puolimui? O gal geriau, kaip sakė ir pats prezidentas, atsisėsti ir nusiraminti?

– Reikia ruoštis. Jei ruošiesi, tu rodai, kad ginsiesi ir būsi pasiruošęs. Tokiu būdu atgrasysi priešą. Mes turime apie 5 metus, jei kalbame apie konvencinį divizijų karą. Tokio antro karo šiuo metu Rusija negali kariauti.

– Sakote, kad po 5 metų Rusija galės ir tą darys?

– Mes turime būti tokie stiprūs, kad jie nedrįstų čia kelti kojos. Mums svarbūs ne tik nauji NATO gynybos planai, Vokietijos brigados atvykimas, mūsų kariuomenės stiprinimas, bet ir visuomenės įsitraukimas. Okupantas laimi ne tada, kai kabina svetimas vėliavas, bet, kai palaužia valią gintis. Mes turime ją ugdyti, demonstruoti.

– Turi būti kalbama ne tik apie gynybą. Žmonės turi gyventi gerai, gauti geras pensijas, švietimas turi būti užtikrintas. Tačiau dabar, kur bebesi – ten problema. Galbūt reikėtų kartu tvarkyti ir šiuos klausimus?

Okupantas laimi ne tada, kai kabina svetimas vėliavas, bet, kai palaužia valią gintis.

– Įžengėme į socialinę ir ekonominę politiką. Be jokios abejonės, laimingesnė visuomenė bus ta visuomenė, kuri norės ir tą laimę apsaugoti. Labiausiai valstybę ginti nusiteikusi grupė Lietuvoje yra verslininkai. Kuo visuomenė bus turtingesnė, tuo ji bus ir labiau suinteresuota ginti valstybę. Nepamirškime, kad su turtu ateina tokios idėjos, kad svarbiausia yra mano interesai. Žmogus pamiršta, kad taika nėra garantuota, kad šalia visų tų dalykų, kuriais mėgaujasi, turi atiduoti duoklę gynybai.

– Norite pasakyti, kad žmonės ir verslininkai turi gyventi gerai, bet ne per gerai?

– Kad jie turėtų širdyje suvokimą, kad visa tai nėra duotybė. Gynybai galbūt reikės ir didesnio mokesčio, galbūt ir pačiam prisidėti. Gynyba yra mūsų visų reikalas, ne tik kariuomenės.

– Ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad reikės naujo gynybos mokesčio. Jūs juk bankus apmokestinote ir niekaip nepadedate žmonėms, kurie moka didesnes palūkanas už būstą. Paimate viską gynybai ir dar negana?

– Banko solidarumo mokestis buvo vienas taikliausių mokesčių, kuris buvo tik šiems metams. Dabar sausį pradėsime diskutuoti apie naują galimą gynybos mokesčio formą. Yra įvairių pasiūlymų. Socialdemokratai siūlo didinti pelno mokestį penkiais punktais. Dabar kalbama apie karo arba gynybos obligacijas. Kipre kiekvienas mokestis turi gynybos dedamąją dalį.

– Norite kelti mokesčius vardan gynybos?

– Tai leistų mums greičiau stiprinti savo diviziją, pikti oro gynybą, tankus. To reikia, kad pradėtume tam tikrus projektus.

– Šauktinių reformai nėra vienareikšmio pritarimo.

– Vyriausybėje yra tam tikra reforma, kurios negali pavadinti visuotiniu privalomu šaukimu, bet tai žingsnis link to.

– Ar reikia trumpinti šauktinių treniravimo laiką?

– Reformoje numatoma sumažinti išimtis ir atidaryti daugiau takelių, kaip tu gali atiduoti savo pareigą tėvynei. Jei studijuoji, tai gali atlikti tarnybą per 3 mėn. Jei tavo profesija reikalinga kariuomenėje, tai irgi būtų 3 mėn. Tačiau tradiciniams šauktiniams siūloma trumpinti tarnybą iki 6 mėn.

– Ar jūs tą darote, nes iš tikrųjų užtenka 6 mėn., ar todėl, kad jūs neturėtumėte, kur treniruoti tų šauktinių?

– Man nepatinka tie 6 mėn. Manau, kad komitete bus labai rimta diskusija, ar nereikia palikti tų 9 mėn.

Remiantis paskutiniais nurodymais, elkitės maždaug taip (be juokų). Palaukite, kol automobilių kolona sustos kur nors pakelėje. Tada prisėlinkite (jei iš baimės nelinksta kojos) ir berkite (jei iš baimės nedreba rankos) į automobilių bakus cukraus. Jei kažkas iš „Wagner“ pastebės, jokiu būdu netvokite jam akmeniu, beisbolke ar pan., nes raginama priešintis tik nesmurtiniu būdu. Tokioje situacijoje daug lemia išradingumas. Pavyzdžiui, galite apsimesti vietiniu glušpetriu, arba A. Lukašenkos gerbėjos E. Švenčionienės patarėju ir paaiškinti, kad neva apsidžiaugėte pamatęs „Wagner“ automobilius ir tenorėjote pavaišinti tuos įspūdingus žvėris skanėstais. Jei patikėtų, patartina pasiprašyti į tualetą. Patekę į tas patalpas būkite kovingi, t. y. išėję iš tualeto neužgesinkite šviesos, o svarbiausia – sugadinkite klozeto bakelį. Pasipriešinimo keliu galite eiti dar toliau. Jei sugestų kuris nors „Wagner“ automobilis, paskubėkite patikinti, kad sutaisyti jį yra pigiau grybo. O neva taisydamas elkitės taip (cituojame): „Taisydami automobilį ir jų variklius, dirbkite atmestinai, neatidžiai, pameskite ar sugadinkite raktus…“

Tad vadovaukimės pasipriešinimo pirmokų abėcėle, kurioje patariama kovoti net ir anekdotais.

Visi tie patarimai paimti iš 2020 m. rudenį Krašto apsaugos ministerijos išleistos knygutės „Pilietinio pasipriešinimo abėcėlė. Patarimai, kaip kovoti be ginklų“.

Ir tokia knygutė reikalinga. Tačiau nuo 2022-ųjų pradžios situacija žiauriai pasikeitė. Gal ministerija yra parengusi kažką nauja? Pasirodo, nieko. O užmojų buvo. Užpuolus Ukrainą, pranešta apie kuriamą Pilietinio pasipriešinimo strategiją, kurią planuota patvirtinti praėjusį rudenį. Tačiau ji dar tik rengiama, o patvirtinti planuojama ateinantį rudenį.

Tad vadovaukimės pasipriešinimo pirmokų abėcėle, kurioje patariama kovoti net ir anekdotais. Duodamas toks okupantų menkinimo pavyzdys: „Kodėl okupantai neskraidina žmonių į Mėnulį? Bijo, kad jie ten gali pasilikti.“

„Dėl kontrmobilumo parkų vyksta intensyvus darbas, vizija yra, kad rugsėjo mėnesį startuoti su pirmu parku, kur būtų galima turėti visą reikiamą įrangą išsiskleidimui tam tikroje vietoje“, – per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį trečiadienį informavo V. Vitkauskas.

NKVC vadovas taip pat patvirtino, kad bus steigiama ne 18, kaip planuota anksčiau, o 19 tokių parkų, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės rekomendacijas.

„Numatyta 19 tokių parkų įsteigimas Lietuvoje, buvo šiek tiek mažiau, bet pasipildė vienu, nes atsirado toks poreikis, tai buvo kariuomenės rekomendacija“, – sakė V. Vitkauskas.

Kontrmobilumo parkuose būtų saugojami įvairūs fortifikacijai skirti įrenginiai, pvz., prieštankiniai ežiai, kitos galimą priešo judėjimą ribojančios fizinės priemonės, prieš pėstininkus naudojamos pjaunamosios vielos, vadinamosios koncertinos ir kiti įrenginiai.

Parkus įkurti planuojama maždaug per metus. Tai kainuos 18 mln. eurų, tačiau į šią sumą neįeina karinių priemonių – minų, torpedų, raketinių sistemų – įsigijimas.

Seimo NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas anksčiau yra sakęs, kad šios priemonės leis atgrasyti priešą ir modeliuoti šalies gynybą, o parkai bus kuriami arčiau pasienio.

Įgyvendinti kontrmobilumo priemonių planą žadama pasitelkti ne tik kariuomenę, bet ir civilines įstaigas, pavyzdžiui, Susisiekimo, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijas.

Abipusis interesas

Gruodį po penktųjų per ketverius metus parlamento rinkimų B. Netanyahu grįžus į Izraelio premjero postą, sustiprėjo nuogąstavimai, kad Jeruzalė Rusijos atžvilgiu laikysis dar nuosaikiau ir neskubės remti sunkų karą išgyvenančios Ukrainos.

Izraelis vengė teikti karinę pagalbą Kyjivui baimindamasis, kad toks žingsnis gali sukelti įtampą santykių su Rusija srityje ir pakenkti Izraelio saugumo interesams Sirijoje. Vėliau būta pusiau oficialios informacijos, esą Izraelis padeda ukrainiečiams ne vien spręsti labai svarbias logistikos ir karinės medicinos problemas, bet ir suteikia subtilesnės karinės techninės pagalbos.

Amžinam Izraelio priešui Iranui stojus Rusijos pusėn, atsirado dar daugiau prielaidų žydų valstybei tapti aktyvesne Ukrainos pasipriešinimo Maskvai dalyve. Ketvirtadienį Izraelio žiniasklaida pranešė, kad šalis leido eksportuoti dronų slopinimo sistemas, galinčias padėti Ukrainai kovoti su Irano gamybos bepiločiais orlaiviais, kuriuos Rusija naudoja prieš ukrainiečių miestus. Tai portalui „Axios“ patvirtino neįvardyti trys izraeliečių ir ukrainiečių pareigūnai.

Anot „Axios“, ginklų perdavimas Kyjivui atitiktų Izraelio interesus, nes Iranas gali gauti informacijos apie tai, kaip veikia dronai, ir tada juos tobulinti.

Portalo teigimu, gynybos ministras Yoavas Galantas ir užsienio reikalų ministras Eli Cohenas eksporto licencijas patvirtino vasario viduryje. Tuomet Izraelis, premjero nurodymu, peržiūrėjo savo politiką dėl Rusijos karo Ukrainoje, bet naujų sprendimų nepriėmė. Tai E. Cohenas pasakė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kai vasario 15-ąją lankėsi Kyjive.

Licencijos patvirtintos dviem izraeliečių kompanijoms – „Elbit“ ir „Rafael“, gaminančioms kovos su dronais sistemas. Vienas ukrainiečių pareigūnas portalui sakė, kad Ukrainos gynybos ministerijos delegacija neseniai nuvyko į šių sistemų prezentaciją Izraelyje. Straipsnyje nurodoma, kad susitarimas dar nepasirašytas.

Atsivijo protestai

B. Netanyahu portretui demokratinių atspalvių suteikianti žinia apie reikšmingą karinę pagalbą Ukrainai pasirodė netylant protestams Izraelyje, kurie politiką persekioja net ir keliaujant po Europą.

Į Berlyną ir Londone išsiruošusį B. Netanyahu aplenkė Izraelio rašytojų, menininkų ir intelektualų viešas kreipimasis į Vokietijos ir Jungtinės Karalystės politikus, prašant atšaukti šalį destruktyviu keliu vedančio premjero vizitus.

B. Netanyahu vadovaujamos radikaliausios dešiniojo sparno vyriausybės planai pertvarkyti Izraelio teismų sistemą išprovokavo didžiausias per visą 75 metų Izraelio istoriją protesto akcijas.

Koaliciją sudarančios ultranacionalistinės ir ultraortodoksų partijos parengė teisės aktus, kuriais siekiama susilpninti šalies Aukščiausiąjį Teismą. Pagal šį planą parlamentas galėtų panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimus ir turėtų galutinio sprendimo teisę skiriant teisėjus. Valdančiųjų teigimu, šia esą gerokai uždelsta priemone siekiama apriboti, jų nuomone, pernelyg didelę nerinktų teisėjų įtaką.

Tačiau, pasak kritikų, valdžią sutelkus B. Netanyahu ir jo parlamentinės daugumos rankose, sugrius trapi Izraelio kontrolės ir pusiausvyros užtikrinimo sistema. Esama nuomonės, kad tai premjero, teisiamo dėl kaltinimų korupcija, bandymas išvengti teisingumo. Tačiau koalicijos dešiniojo sparno indėlis rengiant šią reformą taip pat labai svarbus.

Galingas visuomenės balsas

Sausį, dėl reformos kilus protestų, net kai kurie artimiausi Izraelio sąjungininkai, įskaitant JAV, paragino koaliciją elgtis atsargiai, o išsklaidyti įtampą ragino net į Izraelį atvykusi keliasdešimties Šiaurės Amerikos žydų federacijų vadovų delegacija.

Praėjusią savaitę Izraelyje visuomeniniai protestai buvo tokie dideli, jog B. Netanyahu buvo priverstas į oro uostą skristi sraigtasparniu, kad spėtų į skrydį oficialaus vizito į Italiją. Sekmadienį į Izraelio gatves išėjo apie 500 tūkst. protestuotojų.

Prieš pertvarką pasisakė aukštųjų technologijų lyderiai, Nobelio premijos laureatai ekonomistai ir žymūs saugumo pareigūnai. Izraelio kariuomenės rezervininkai pranešė nutrauksiantys savanorišką tarnybą, o kritikos pažėrė net ir kai kurie artimiausi šalies sąjungininkai, įskaitant JAV.

Vokietijos ir Jungtinės Karalystės ambasadoriams Izraelyje adresuotame minėtame laiške apie 1 000 žydų valstybės veikėjų pareiškė, kad jų šalis išgyvena didžiausią krizę savo istorijoje ir kad B. Netanyahu bando paversti šalį teokratine diktatūra. Laišką pasirašė tarptautinį pripažinimą pelnęs rašytojas Davidas Grossmanas, rašytoja Dorit Rabinyan, „Oskarui“ nominuotas režisierius Uri Barbashas, daugybė akademikų, verslo veikėjų ir specialistų.

Protesto akcijos B. Netanyahu pasivijo ir Europoje. Ketvirtadienį jam lankantis Berlyne, Vokietijoje gyvenantys izraeliečiai surengė protesto akcijų, o teismų reformos temos neišvengta ir per oficialius susitikimus. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paragino svečią siekti kompromiso.

B. Netanyahu savo ruožtu gynė savo vyriausybės planuojamas reformas ir jų kritiką vadino absurdiška. „Izraelis nuolatos... juodinamas, kad aš neva esu kažkoks... valdovas, kuris naikina demokratiją“, – Berlyne sakė Izraelio premjeras ir pridūrė, kad „visa tai yra absurdas“.

Nesileidžia į kompromisus

Simbolinį vaidmenį atliekančio Izraelio prezidento Isaaco Herzogo pastangos pasiekti kompromisą kol kas neduoda rezultatų. Savo viziją šalies vadovas pristatė per televiziją, paminėdamas pilietinio karo grėsmę ir perspėdamas, kad „bedugnė jau visai arti“.

Tai ne prezidento projektas. Tai tautos projektas. Nėra nei laiminčios, nei pralaiminčios šalies.

 

I. Herzogo pasiūlyme numatytos paskatos abiem šalims. Parlamentas negalėtų panaikinti Aukščiausiojo Teismo sprendimų. Tačiau teisėjams nebūtų leidžiama panaikinti svarbiausių teisės aktų, vadinamųjų pagrindinių įstatymų, kurie yra savotiška konstitucija. Kita vertus, pagrindiniams įstatymams parlamente priimti reikėtų ne paprastos, o didžiosios daugumos.

Teisėjus skirtų komitetas, sudarytas iš koalicijos ir opozicijos įstatymų leidėjų, teisėjų ir visuomenės atstovų. Skiriant teisėjus būtų reikalingas konsensusas ir nė viena partija neturėtų veto teisės.

„Tai ne prezidento projektas. Tai tautos projektas, – sakė I. Herzogas. – Nėra nei laiminčios, nei pralaiminčios šalies.“

Nors prezidento siūlymui pritarė opozicija, valdantiesiems jis nepadarė įspūdžio. B. Netanyahu operatyviai pareiškė, kad koalicijos atstovai nesutiko su I. Herzogo planu. „Pagrindiniai jo pateikto pasiūlymo elementai tik įtvirtina dabartinę padėtį ir neužtikrina reikiamos pusiausvyros tarp valdžios šakų“, – prieš pat skrydį į Vokietiją sakė B. Netanyahu.

Opozicinės Darbo partijos lyderė Merav Michaeli pritarė pasiūlymui ir sakė, jog tai, kad B. Netanyahu atmetė pasiūlymą, rodo, kad jis „pasisako ne už teisinę reformą, o už teismų nuvertimą“.

Specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys LRT RADIJUI sakė, kad ši žinia Lietuvai iš už Atlanto yra svarbiausia po tokių istorinių mūsų šalies įvykių, kaip įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą (ES) bei euro įsivedimas. 

Su ja, turint atitinkamus užtaisus, galima pataikyti į taikinius visoje Kaliningrado srityje.

„Po šitų visų įvykių tai yra svarbiausia mūsų šaliai žinia, – neabejoja jis. – Man tenka girdėti, kad ši sistema iš tiesų yra labai galinga. Tam, kad mūsų klausytojai galėtų įsivaizduoti, tai su ja, turint atitinkamus užtaisus, galima pataikyti į taikinius visoje Kaliningrado srityje.“

A. Navio teigimu, jei priešas į Lietuvos teritoriją keliautų kolonomis, tai su amerikietiška HIMARS sistema mūsų kariuomenė jį „galėtų pasitikti dar toli nuo savo sienų“.

Apie tai V. Zelenskis paskelbė „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“.

„Mūsų valstybės kelias – tai nepriklausomybės, teritorinio vientisumo, integracijos į civilizuotą pasaulį ir socialinės raidos kelias. Mūsų priešo kelias – pralaimėjimas, gėda ir pasmerkimas“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidentas paviešino tradicinę nuotraukų rinktinę, kurioje vaizduojama ukrainiečių kasdienybė po to, kai priešas atėjo į šalies teritoriją. 

Vasario 24 dieną Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Rusijos įsibrovėliai apšaudo ir bombarduoja taikius Ukrainos miestus ir kaimus, kankina ir žudo civilius gyventojus.

Ukrainos gynybos pajėgos įnirtingai priešinasi Rusijos užpuolikams.

Tai interviu „ArmyInform“ sakė raketų komplekso „Buk M1“ vadas, Ukrainos didvyris Jaroslavas Melnykas.

„Aptikome taikinį. Įjungėme radaro apšvietimą. Rašisto kabinoje tuoj pasigirdo garsiniai pranešimai apie apšvietimą radaru. Jis suprato, kad iš medžiotojo tapo taikiniu. Tikriausiai tai taip sukrėtė pilotą, kad jis iš karto katapultavosi. Lėktuvas sudužo...“, – pasakojo J. Melnykas.

Unian skelbia, kad J. Melnyko vadovaujami kariai priešlėktuvinių raketų sistema „Buk M1“ sunaikino 28 priešo taikinius: 11 įvairių tipų kovinių lėktuvų, 2 rotorinius lėktuvus, 2 sparnuotąsias raketas ir 13 bepiločių orlaivių.

Kartais priešlėktuviniai šauliai įsitraukia į priešlėktuvines kovas su keliolika ar daugiau priešo lėktuvų.

„Mūsų sistema jas visas atlaikė. Tai reiškia, kad kai tik įjungsime įrangą aptikti ir užfiksuoti taikinį, mes iškart tapsime patogiu ir aiškiai matomu taikiniu dešimčiai priešo pilotų. Kai tik jie mus aptiks, jie nedvejodami atšauks savo skrydžių užduotis dėl karių ar objektų bombardavimo ir akimirksniu sutelks dėmesį į mūsų oro gynybos sistemos sunaikinimą“, – sakė J. Melnikas.

Per Šaltąjį karą žinojome, kas mūsų priešas. Jam pasibaigus dešimtmečius galvojome, kad nugalėjo mūsų idėjos. Vakarų modelyje politinis susitelkimas buvo suderintas su ekonomikos sėkme. Vakarų šalys (Europa, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Azijoje) galėjo vadovauti pasauliui. Manyta, jog tai naudinga visiems.

Dabar viskas kitaip. Po tris dešimtmečius trukusios integracijos įjungta atbulinė pavara, veikianti stulbinamai greitai. Tai susiję ne vien su „Brexit“ (ir jo sukeltomis bangomis, tebekrečiančiomis Europą). Dar didesnį sukrėtimą kelia sulaužytas tabu, susijęs su kolektyvine gynyba.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris smerkia karines pratybas, kuriose dalyvauja jo paties šalis, ir vadina jas pavojingu žvanginimu ginklais. Donaldas Trumpas ir jo tikėtinas valstybės sekretorius Newtas Gingrichas lengvai numoja ranka į anksčiau šventu ir neliečiamu laikytą NATO sutarties 5-ąjį straipsnį.

Ponas Trumpas taip pat viešai ragino Rusijos žvalgybos tarnybas šnipinėti savo oponentės elektroninius laiškus. Dabar jis sako pajuokavęs. Vis dėlto anksčiau tai būtų laikoma išdavyste, akimirksniu suveikiančiu (politinės) mirties pabučiavimu.

Europą irgi purto politiniai smūgiai. Mūsų policija ir saugumo tarnybos pralaimi kovą su terorizmu. Šengeno zona, buvęs integracijos kertinis akmuo, dabar yra pusiau įšaldyta. Prancūzijoje ir Turkijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Tebesisuka Sirijos mėsmalė. Dešimtys tūkstančių žmonių badauja naftos turtingoje Nigerijoje. Nusivylimas ir skurdas Afrikoje lemia, kad kiekvieną savaitę per Viduržemio jūrą persikelia tūkstančiai žmonių, o šimtai jų nuskęsta. Na, o Europos Sąjunga atsako pasiųsdama karo laivus, kurie veikia kaip jūrų taksi.

Arba pažvelkit į ekonomiką. Tarptautinis valiutos fondas (TVF), pasaulio finansų policininkas, dabar pripažįsta, kad klaidingai reagavo į Graikijos krizę ir per daug optimistiškai vertino eurą. Gera žinoti, bet ar graikai gaus kompensaciją?

Pasaulio centriniai bankai ruošiasi baigti savo didįjį eksperimentą, kai buvo masiškai spausdinami pinigai ir taikomos itin žemos palūkanos. Tai nesuveikė.

Nežinome, ko jie griebsis toliau. Augimo nebus. Atlyginimai tebėra įšaldyti. Didžiojoje Europos dalyje jaunimo nedarbas išlieka nepriimtinai didelis. Globalizacija ir finansų kapitalizmas leido turtingiesiems surengti nevaržomą lupikavimo orgiją, kai pelnas privatizuojamas, o jeigu ištinka kokia nors nesėkmė, nuostolių sąskaita pakišama mokesčių mokėtojams.

Užjaučiu mūsų vadovus. Man tenka betarpiškai bendrauti su politikais ir kitais sprendimus priimančiais asmenimis. Dauguma jų nėra išprotėję, blogi ar kvaili. Vis dėlto neprisimenu, kad jie, žvelgiant visuomenės akimis, būtų kada nors atrodę nesupratingesni ir netekę pasitikėjimo. Ir didžiausias iššūkis jiems – taip pat mums – dar tik priešakyje.

Mums dar neteko susidurti su tiesioginiu Rusijos iššūkiu saugumo tvarkai Europoje arba Kinijos – Azijoje. Artimieji Rytai tebėra gana stabilūs – įsivaizduokite, kas nutiktų, jeigu išties įkaistų Saudo Arabijos ir Irano konfliktas. Dar keli piktinantys teroristų išpuoliai Europoje – ir žmonės pradės reikalauti policinės valstybės. Kaip galėtume atremti naują finansų krizę? Juk išnaudojome jau visas turimas politines priemones, spręsdami pastarąją (arba, tiksliau sakant, nesugebėdami jos išspręsti).

Esame ir anksčiau patyrę blogų laikų. Užaugau 8-ame dešimtmetyje, kurį žymėjo diktatūra, ekonomikos nesėkmės, terorizmas ir virtinė geopolitinių pralaimėjimų. Netgi kukliausi tikslai – išlikti saugiems ir laisviems – atrodė sunkiai pasiekiami ir atimantys ryžtą. Tačiau tuomet bent jau buvo aiškus priešas – komunizmas, į kurį buvo sutelktas mūsų dėmesys. Dabar mus ištikusios negandos yra pavojingesnės ir labiau trikdančios.

E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.

Vienas Sirijos kovotojas, šiurpiame vaizdo įraše demonstravęs, kaip išpjauna žuvusio režimo kario širdį ir ją valgo, buvo nušautas kitų sukilėlių, pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija.

Sukilėlis, žinomas Abu Sakkaro (Abu Sakaro) slapyvardžiu, prisidėjo prie džihadistų tinklo „al Qaeda“ padalinio Sirijoje „al Nusra Front“ prieš maždaug metus, nurodė nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

Varžovai sukilėliai „nužudė Khaledą al Hamadą (Chalidą Hamadą), žinomą kaip Abu Sakkaras, „al Nusra“ kovotojų vadą, nušovę jį“ šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje, SOHR paskelbė antradienio vakarą.

2013 metų gegužę buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame Abu Sakkaras matomas valgantis nukauto režimo kario širdį. Tas poelgis pašiurpino pasaulį ir buvo pasmerktas Sirijos nuosaikiosios opozicijos.

Tuo metu jis kovėsi vienoje sukilėlių brigadoje centrinėje Homso provincijoje.

„Jis tikriausiai buvo nužudytas suvedinėjant sąskaitas“ tarp „al Nusra Front“, dominuojančios didelėje Idlibo provincijos dalyje ir kitų tame regione veikiančių islamistų, pažymėjo SOHR vadovas Rami Abdel Rahmanas (Ramis Abdel Rahmanas).