-
"Mega" – mirtini spąstai lankytojams? 9
Vasario 16-osios popietę prekybos ir laisvalaikio centre "Mega" lankęsi žmonės, išgirdę raginimus skubiai palikti centro patalpas, bergždžiai klebeno avarinių išėjimų duris – jos buvo užrakintos. Laimė, pranešimas apie gaisrą nebuvo tikras.
Pasijuto įkalinti
"Su septynmečiu vaiku žiūrėjome filmą, kai pasigirdo signalas ir instrukcijos, kad reikia palikti patalpas. Vis buvo pranešama, kad reikia ieškoti žalia rodykle pažymėtų avarinių durų. Kino salėje susiradome tokias duris, bet jos buvo užrakintos", – pasakojo į nemalonią situaciją "Megoje" patekusi moteris.
Antradienio popietę didžiuliame prekybos ir pramogų centre "Mega" laiką leidę žmonės buvo paraginti kuo greičiau palikti visas centro patalpas – įsijungus priešgaisrinei signalizacijai paskelbta apie evakuaciją. Įvykio liudininkai piktinosi, kad evakuacija vyko labai neatsakingai, nes, užuot pasinaudoję avariniais išėjimais, centro lankytojai buvo priversti stovėti eilėje prie lėtai besisukančių vieno iš pagrindinių išėjimų durų.
Kino salėje buvę žmonės nustebo ne tik dėl to, kad avarinio išėjimo durys paskelbus evakuaciją buvo užrakintos. "Kauno dienai" apie tai pasakojusi moteris prasitarė, kad darbuotojas, į kurį kreiptasi pagalbos, teigė neturįs rakto nuo tų durų ir nežinąs, kas jį turi, tad žmonėms nieko kito neliko, kaip iš kino salės išeiti per pagrindines duris, pakliūnant į restoranų zoną, iš kurios kartu su minia dar reikėjo leistis laiptais, o po to laukti prie vėžlio greičiu besisukančių pagrindinių durų į lauką. Užrakintos buvo ir avarinės durys, per kurias iš fojė prie akvariumo galima patekti į lauką.
"Vadinasi, kilus gaisrui, kino salėje gali sudegti", – su siaubu konstatavo skaitytoja ir retoriškai klausė, kam reikalingos avarinės durys, jeigu jos būna užrakintos. Laimė, šįkart pavojus buvo netikras ir žmonėms po 15–20 minučių leista sugrįžti į pastato vidų.
Pavojaus nebuvo?
"Megos" atstovė Rasa Vyšniauskienė vakar priešpiet teigė negalinti nieko pakomentuoti, nes dėl įvykio vyksta tyrimas, kurio metu ir turėtų būti išsiaiškintos visos aplinkybės.
"Suveikus automatinei priešgaisrinei sistemai, buvo paskelbta evakuacija. Tokiu atveju visi prekybos centro evakuaciniai išėjimai atsidaro automatiškai, jie nėra rakinami raktais. Pavojaus paskelbimo atveju buvo atidaryti 39 evakuaciniai išėjimai pirmajame prekybos centro aukšte", – darbo dienai baigiantis informavo R.Vyšniauskienė.
Jos teigimu, apsaugos darbuotojai operatyviai patikrino įvykio vietą ir išsiaiškino, kad signalas klaidingas ir realaus pavojaus "Megos" klientams ir darbuotojams nebuvo. "Evakuacinius įėjimus antrajame prekybos centro aukšte (čia ir yra įsikūręs kino teatras, apie kurį pranešė klientė) apsaugos darbuotojai sistemiškai uždarė, kad, kol veikė sisteminiai pranešimai apie evakuaciją, klientai neitų per antrojo aukšto evakuacinius išėjimus, kurie veda ant prekybos centro stogo. Nuo jo yra evakuaciniai laiptai už pastato žemyn", – įvykio aplinkybes aiškino "Megos" atstovė.
Pasak R.Vyšniauskienės, pašalinus gedimą, priešgaisrinės signalizacijos sistema buvo sugrąžinta į budėjimo režimą ir evakuacijos transliacija nutraukta nedelsiant. "Megos" lankytojai per garsiakalbius buvo informuoti apie tai, jog pavojus klaidingas ir galima grįžti į prekybos centrą. Evakuaciniai išėjimai nėra rakinami raktais, jie atsidaro automatiškai suveikus priešgaisrinei sistemai", – tikino R.Vyšniauskienė.
Jos teigimu, 2006 m. parengti, o pertvarkius patalpas pernai kovą pakoreguoti evakuacijos planai yra iškabinti prekybos centre prie kiekvieno evakuacinio išėjimo.
"Priešgaisrinė signalizacija, jos veikimas, evakuacijos pranešimų transliacija, evakuacinių ženklų ir durų veikimas tikrinamas reguliariai. Paskutinį kartą buvo tikrinta 2016 m. sausio 27 d. Kompleksinį visų sistemų (priešgaisrinės signalizacijos, gaisro gesinimo sistemos, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, elektrotechninės dalies ir pan.) bandymą privaloma vykdyti kartą per metus. "Megoje" paskutinis atliktas 2015 m. rugpjūčio 27 d.", – informavo R.Vyšniauskienė.
Durys privalėjo atsidaryti
"Visos tokios gaisrinės sistemos yra tikrinamos kiekvienais metais, ir jos turi suveikti automatiškai, jeigu kilo gaisras ar atsitiko koks nors incidentas – durys turi atsidaryti pagal visus reikalavimus. Šiuo atveju kažkur kažkas ne taip buvo padaryta", – situaciją "Megoje" komentavo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius Aurelijus Lukauskas.
Jis nesiryžo spėlioti, dėl kokių priežasčių avarinių išėjimų durys nebuvo atidarytos – tai esą turėtų paaiškinti pastato šeimininkai. "Durys, kai yra tokia situacija, turi atsidaryti automatiškai bet kuriuo paros metu. Jeigu durys neatsidaro, tai jau pažeidimas", – pastebėjo specialistas.
Pasak A.Lukausko, už tokius pažeidimus turi atsakyti pastato šeimininkai. Už tai gresia bauda iki 579 eurų.
Pažeidimų neužfiksavo
Ugniagesiai tikrina, ar viešosios paskirties pastatuose paisoma gaisrinės saugos reikalavimų, tačiau, anot A.Lukausko, ir patys reikalavimai smarkiai skiriasi kioske ir, pavyzdžiui, "Megoje". Jo duomenimis, "Megoje" planinis patikrinimas atliktas pernai vasarą, tačiau tuomet jokių pažeidimų neužfiksuota.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius atkreipė dėmesį, kad visi įmonės ar įstaigos darbuotojai privalo būti supažindinti su evakuaciniais planais.
Užsiminus, kad neretai įmonėse tik surenkami darbuotojų parašai ir sutvarkomi dokumentai, tačiau realiai žmonės net nenutuokia, kaip turėtų elgtis gaisro ar kitos nelaimės atveju, A.Lukauskas pabrėžė, kad kiekvienas darbuotojas turi mokėti naudotis evakuacijos planais.
"Neužtenka darbuotojui paduoti segtuvą su dokumentais, kad pasiskaitytų. Rekomenduoju kartu su vadovu iš tikrųjų apeiti visus evakuacinius išėjimus, išsiaiškinti ir patikrinti, kaip naudotis visomis gaisro gesinimo priemonėmis. Tai gerokai naudingiau, nei numesti skaityti dokumentus", – tikino specialistas.
Iš nelaimių nepasimoko
Po kiekvieno didesnio gaisro ugniagesiai prabyla apie tai, kad ne visada laikomasi bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių. Daugiabučiuose namuose didžiausia problema – įvairiais daiktais užgriozdintos laiptinės, balkonai, liukai, angos, išėjimai, skirti evakuacijai gaisro metu.
"Kauno diena" ne kartą rašė, kaip, įsiplieskus gaisrui daugiabutyje, kilo keblumų evakuoti gyventojus dėl to, kad nepaisoma ugniagesių perspėjimų apie gaisrinės saugos reikalavimus.
Ugniagesiai pripažįsta, kad nuo gaisrų nukentėję žmonės dažnai su siaubu prisimena nelaimes, tačiau įtikinti juos neužgriozdinti evakuacinių kelių nepavyksta.
2012 m. Kaune, Baltų prospekto daugiaaukščio namo 7-ajame aukšte kilęs gaisras gyventojų irgi nepamokė. Įsiplieskus ugniai kai kurie žmonės gelbėjosi šokdami per balkoną, o vienas jaunuolis žuvo užsidaręs vonioje, tačiau ugniagesių reikalavimų sutvarkyti evakuacinius išėjimus ir laiptus gyventojai nepaisė ir po nelaimės – esą baiminamasi, kad kopėčiomis per liukus iš buto į butą gali patekti vagys.
A.Lukauskas atkreipė dėmesį, kad geriausia atsarginių išėjimų duryse įrengti tokias spynas, kurios iš vidaus atsirakina ar atsidaro be rakto. "Mechanizmų dabar yra pačių įvairiausių", – pridūrė specialistas.
Svarbu žinoti ir paisyti
Draudžiama rakinti aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris, išskyrus turinčias stacionarų atrakinimo iš vidaus mechanizmą.
Evakuacijos keliai ir išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu.
Pavojinga bendrojo naudojimo patalpose kaupti nenaudojamus namų apyvokos daiktus, šiukšles, greitai užsidegančias ir degias medžiagas.
Kaip taisyklių laikomasi, kontroliuoja valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai.
Planiniai patikrinimai atliekami 10 ir daugiau aukštų turinčiuose pastatuose kartą per trejus metus.
Žemesni gyvenamieji pastatai tikrinami atsižvelgiant į gaisrų statistiką ir kitas aplinkybes.
Už šiuos Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus gali būti taikomos administracinės poveikio priemonės.
Bauda piliečiams siekia nuo 7 iki 72 eurų, o pastatą administruojančios įmonės vadovui – nuo 28 iki 579 eurų.
-
Kam naudinga brangi hidrantų reforma?
Sveiką protą nurungė verslo interesai? Tik tokia išvada peršasi girdint, kad ugniagesių vadovybė priėmė sprendimą visoje Lietuvoje įrengti vienodus priešgaisrinius gelbėjimo įrenginius – antžeminius hidrantus. Klaipėdiečiai neslepia, kad uostamiesčiui jie netinkami, o kasmetinis jų atnaujinimas kainuos keliasdešimt tūkstančių litų.
Naujovės netinka?
Visai neseniai suremontavus Klaipėdos turizmo mokyklą, šalia jos įrengtas antžeminis raudonas hidrantas, primenantis senovinį, kurių kadais buvo pilnas uostamiestis. Tačiau tai ne duoklė praeities reliktams. Tai naujas priešgaistrinis reikalavimas.
„Yra reikalavimas statyti naujus antžeminius hidrantus. Jie esą patogesni ugniagesiams, kadangi iš karto galima prisijungti žarną prie įrenginio ir naudoti vandenį. Tačiau aptarnavimas problemiškesnis. Antžeminiai hidrantai būna jautresni, jei yra arčiau gatvės, juos sugadinti žymiai lengviau nei tokį patį požeminį įrenginį“, – pasakojo uostamiestyje hidrantus prižiūrinčios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas.
Vadovui antrino ir prisistatyti nenorėjęs „Klaipėdos vandens“ darbuotojas.
„Mūsų sąlygoms jie netinkami, nes pas mus Klaipėdoje – gruntiniai vandenys aukštai. Žiemą hidrantai paprasčiausiai užšals, tad juos kiekvienais metais teks keisti naujais. Tačiau mūsų nuomonės niekas nepaisė“, – piktinosi specialistas.
Toks nurodymas esą gautas iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos departamento.
Maskvietiški išstūmė vokiškus
Būtent tokio tipo antžeminiai hidrantai Klaipėdoje buvo įrengti dar prieškaryje, tačiau jų mieste telikę šeši, nes nepasiteisino.
„Aš 37 metus prižiūriu tuos hidrantus ir puikiai žinau jų technines galimybes. Kai pradėjau dirbti, vokiškų ikikarinių hidrantų Klaipėdoje buvo 127. Beveik visus juos panaikinome. Įrengėme Maskvos tipo, požeminius, nes antžeminiai žiemą susproginėdavo“, – pasakojo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Vandentiekio tinklų tarnybų vadovas Steponas Almonas.
Prieš žiemą esą tekdavo iš korpusų išpumpuoti vandenį, kad šie neužšaltų. Reikėjo net atskiros žmonių brigados jiems prižiūrėti.
„Jei hidrantas įrengtas molingame grunte, per laiką po žeme aplink jį susikaupia vanduo ir jis žiemą užšąla. Tam reikia įrengti drenažą, o tai – papildomos išlaidos, brangus malonumas“, – apie naujų įrenginių perspektyvą uostamiestyje kalbėjo S.Almonas.
Šiuo metu Klaipėdos mieste yra 1 tūkst. 247 priešgaisriniai hidrantai. Iš bendro hidrantų skaičiaus apie 17 proc. jau yra naujo tipo.
Patogiau ugniagesiams
Kretingiškiai buvo bene pirmieji šalyje, pradėję įrenginėti naujus antžeminius hidrantus. Bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius teigė, kad toks buvęs ugniagesių valdžios reikalavimas.
„Požeminiai įrenginiai yra leidžiami tik tose vietose, kur negalima pastatyti antžeminio hidranto. Kitaip jie projekto nederina ir objekto nepriima“, – neslėpė G.Valinevičius.
Ugniagesiams esą svarbiausia, kad atvykę į iškvietimą jie lengvai rastų vandens įrenginį, tai yra jis būtų tinkamai paženklintas ir būtų veikiantis.
„Antžeminiai hidrantai žymiai geriau. Jie matomi, lengviau pasiekiami. Pagal naujus normatyvus tokių turėtų būti daugiau“, – įsitikinęs Kretingos raj. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Bruzdeilinas.
Nauji hidrantai jau įrengti Kretingoje, Salantuose, Vidmantuose. Dabar vykdomi nauji projektai Kartenoje, Kūlupėnuose ir Darbėnuose. Ten taip pat atsiras nauji raudoni antžeminiai hidrantai.
Kainuoja kelis tūkstančius
Kretingos rajone gruntas smėlingas, ten problemos dėl užšalimo nėra. Tačiau išlaidų dėl naujovės turės ir kretingiškiai, nes vandentiekininkai pastebėjo, kad vagišiai prie jų jau prikišo nagus.
„Hidrantų dangteliai yra iš aliuminio, juos vagia. Dabar gamintojai pradėjo dėti plastikinius, todėl pavogtuosius keičiame“, – apgailestavo G. Valinevičius.
Tačiau už šį patogumą moka ne ugniagesiai, o vandentiekininkai.
O ir patys hidrantai – ne pigus malonumas.
„Hidranto kaina priklausomai nuo jo aukščio yra apie 3 tūkst. litų. Įrenginio sumontavimas, pakeitimo darbai atsieina dar 1 tūkst. 500 litų. Per metus mieste mes pakeičiame apie 100 susidėvėjusių hidrantų. Tai įmonei kainuoja apie 50 tūkst. litų. Požeminiai hidrantai saugesni, jo joks chuliganas nesulaužys, jie apsaugoti nuo užšalimo. Bet jie nelabai patogūs ugniagesiams, kurie turi pakelti šulinio dangtį, prisijungti prie vandens sistemos. Tam sugaištamos kelios papildomos minutės“, – sakė L.Makūnas.
Pareigūnai meldėsi
Kol vandentiekininkai bandė pateisinti naujus, tačiau ne visose šalies vietovėse tinkančius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento reikalavimus, pastarosios struktūros komentarų iš aukščiausių vadovų lūpų išgirsti nepavyko.
Departamento direktorius Remigijus Baniulis, jo kolegų teigimu, išvykęs į komandiruotę Gruzijoje, o likusieji vakar nekėlė telefono ragelių, nes, tikėtina, meldėsi Šiluvoje.
Kaip skelbiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento tinklalapyje, rugsėjo10-oji Šiluvoje Švč. Mergelės Marijos gimimo atlaiduose skirta policijos, valstybės sienos apsaugos ir priešgaisrinei gelbėjimo tarnyboms. Vakar buvo meldžiamasi, kad kiekvienas pareigūnas sąžiningai atliktų savo pareigas, buvo dėkojama Dievui už gailestingumą, taip pat buvo aukojamos šv. mišios už šių tarnybų pareigūnus ir jų šeimas. Čia žygiavo pareigūnų rikiuotės, plėvesavo jų vėliavos.