Pekinas stengiasi nutildyti disidentus pusiau autonominiame Honkonge, reaguodamas į užpernai kilusias didžiules prodemokratinio judėjimo demonstracijas, kartais peraugdavusias į smurtą.

Kinų vyriausybė primetė kadaise laisvam tarptautiniam finansų centrui drakonišką nacionalinio saugumo įstatymą, o mieste galiojančios kovos su koronavirusu priemonės draudžia didesnius nei keturių žmonių susibūrimus.

Sekmadienį policija 47 demokratijos aktyvistus apkaltino sąmokslu vykdyti ardomąją veiklą, valdžiai lig šiol plačiausiu mastu pasitelkus nacionalinio saugumo teisės aktą.

Pirmadienį surengtas teismo posėdis visuomenėje išprovokavo naują nepaklusnumo protrūkį, Pekinui iš esmės uždraudus mieste rengti protestus.

Šimtai gyventojų išsirikiavo šalia teismo rūmų per vieną didžiausių pastarųjų mėnesių susibūrimų, stebint gausioms policijos pajėgoms.

Kai kas skandavo tokius šūkius kaip „Išlaisvinkite visus politinius kalinius“ ir „Išvaduokime Honkongą, tai mūsų laikų revoliucija“. Pastarasis šūkis, pasak valdžios, dabar laikomas neteisėtu pagal saugumo įstatymą.

Kiti demonstrantai laikė iškėlę tris pirštus – tai ženklas, naudotas filmų trilogijoje „Bado žaidynės“ (angl. Hunger Games) ir tapęs pasipriešinimo simboliu per demokratijos šalininkų protestus Tailande ir Mianmare.

Įtampa popietę tai augo, tai slūgo, policijai iškėlus transparantus, perspėjančius, kad vyksta neteisėtas susibūrimas ir kad protestuotojai savo skandavimu pažeidinėja nacionalinio saugumo įstatymą.

Buvo pastebėta, kaip pareigūnai sustabdė ir apieškojo keletą jaunuolių prie teismo rūmų, tačiau tai minios neišvaikė.

Naujausioje kas pusę metų skelbiamoje JK atskaitoje apie padėtį Honkonge britų vyriausybė reiškia susirūpinimą dėl jau daug mėnesių nesiliaujančių neramumų ir pasisako prieš Kinijos nacionalinio saugumo įstatymą.

„Ši padėtis kelia gilų susirūpinimą, o praėjusio laikotarpio įvykiai reikalauja kruopštaus nepriklausomo tyrimo pasitikėjimui atkurti“, – per „Twitter“parašė D. Raabas.

Po to, kai praėjusiais metais prasidėjo masiniai kartais smurtiniais virsdavę protestai, Kinija planuoja įvesti griežtą nacionalinio saugumo įstatymą, apeidama Honkongo įstatymų leidėjus.

Pasak Didžiosios Britanijos, šis įstatymas prieštarauja 1997 metais su Kinija pasirašytam susitarimui, pagal kurį britai perdavė Honkongą Kinijai ir kuris įpareigoja Pekiną išsaugoti tam tikras miesto teises ir autonomiją 50 metų.

„Būdas, kaip išeiti iš dabartinės padėties Honkonge, yra aiškus: visos šalys privalo siekti dialogo ir susitaikymo, pagrįsto kruopščiu, nepriklausomu tyrimu“, – nurodė D. Raabas.

„Honkongo vyriausybė privalo pripažinti ne tik ekonomines šių neramumų priežastis, bet ir jo žmonių susirūpinimą dėl laisvių ir vertybių“, – sakė jis.

Prieš metus protestuoti prieš vėliau atšauktą įstatymą, leidžiantį Honkonge suimtų asmenų ekstradiciją į žemyninę Kiniją, išėjo maždaug milijonas žmonių.

Honkongo lyderė Carrie Lam (Keri Lam) šių metų pradžioje pažadėjo išspręsti nesutarimus, bet jos administracija nedaug padarė, kad paskatintų susitaikymą.

Vietoje to ji tvirtai palaiko Pekino nacionalinio saugumo įstatymą, intensyvėja protestuotojų ir garsių demokratijos aktyvistų persekiojimas.

Kalbėdamas apie įstatymą D. Raabas pakartojo, kad „Kinija dar turi laiko persigalvoti, žengti žingsnį atgal nuo prarajos ir parodyti pagarbą  Honkongo autonomijai bei gerbti savo tarptautinius įsipareigojimus“.

Didžioji Britanija pažadėjo pasiūlyti milijonams honkongiečių vizas, jeigu Kinija neatsisakys planų priimti kontroversišką nacionalinio saugumo įstatymą Honkongui. 

Policija nepateikė jokių skaičių, bet patvirtino, jog po kelių perspėjimų maždaug vidurnaktį surengė išvaikymo ir sulaikymo operacijų. Pareigūnų teigimu, demonstrantai skandavo šūkius, pastatė barikadų, kuriomis užtvėrė kelius miesto Monkoko rajone, taip pat sukėlė gaisrų tam tikrose gatvėse.

Pernai ilgiau nei pusmetį Honkongą paralyžiavęs prodemokratinis protestų judėjimas, pastarosiomis savaitėmis, atrodo, pradėjo atgimti, mieste atslūgus koronaviruso pavojui. Vyriausybė, anksčiau draudusi rinktis viešose erdvėse didesnėms nei keturių žmonių grupėms, neseniai nutarė sušvelninti šį apribojimą iki aštuonių.

Dienraščio „Apple Daily“ žiniomis, buvo areštuoti daugiau nei 200 žmonių, o laikraštis „South China Morning Post“ pranešė apie 250 sulaikytųjų. Abu leidiniai rėmėsi neįvardytais šaltiniais. Policija taip pat rinko duomenis ir turėtų paviešinti juos vėliau pirmadienį.

Naktinės operacijos Honkongo gatvėse buvo surengtos po anksčiau sekmadienį prekybos centruose surengtų kelių protestų akcijų. Protestuotojai reikalauja visiškos demokratijos pusiau autonominiame Kinijos mieste ir tyrimo dėl įtariamo policijos brutalumo slopinant demonstracijas.

Demonstracijas išprovokavo dabar jau atsiimtas ekstradicijos įstatymo projektas, kuris būtų leidęs išduoti žemyninei Kinijai įtariamuosius. Kinijos teismų sistema yra mažiau skaidri nei Honkongo ir negarantuoja tų pačių teisių kaltinamiesiems.

Šimtai tūkstančių žmonių pernai žygiavo Honkongo gatvėmis per masines demonstracijas, kurios dažnai peraugdavo į susirėmimus. Jų metu aršiausiai nusiteikę protestuotojai svaidydavo padegamąsias bombas, o policija atsakydavo ašarinėmis dujomis ir nekovinėmis kulkomis.

Masiniai protestuotojų areštai ir didelių susibūrimų draudimas mieste kilus COVID-19 protrūkiui, nuslopino protestų judėjimą, bet pastarosiomis savaitėmis, viruso baimei atslūgus, buvo surengta nedidelių demonstracijų.

Praėjusį penktadienį Honkongo policija paprikinėmis dujomis vaikė protestuotojus po daugiausia ramios valstybinės šventės.

„Pastebėjome, kad juodosios smurtinės jėgos kiek sulėtėjo susidūrusios su Honkongo epidemija, bet dabar vėl drumsčia vandenį“, – sakoma Honkongą prižiūrinčios Kinijos institucijos pareiškime, paminint faktą, kad daugelis protestuotojų vilki juodus drabužius.

„Centrinė vyriausybė ramiai nesėdės ir nestebės šių nesveikų ir nevaldomai destruktyvių jėgų“, – nurodė Valstybės Tarybos Honkongo ir Makao reikalų biuras, kuris pridūrė, kad protestuotojai nori „nutempti Honkongą nuo skardžio“.

Pareiškimas pasirodė Honkongui pranešus apie 8,9 proc. – didžiausią per visą istoriją – ketvirčio ekonomikos nuosmukį, įstūmusį teritoriją į dar didesnę recesiją.

Masinės antivyriausybinės demonstracijos prasidėjo pernai birželį, dėl dabar jau atšaukto pasiūlymo leisti išduoti įtariamuosius į autoritarišką pagrindinę Kinijos teritorijos dalį.

Pradiniai protestai greitai virto platesniu judėjimu už didesnes laisves, kuris buvo labiausiai koordinuotas iššūkis Pekino valdymui nuo šios buvusios britų kolonijos perdavimo Kinijai 1997 metais.

Policija dėl protestų jau yra areštavusi 8 tūkst. žmonių ir apkaltinusi 1 365 asmenis, rodo naujausi oficialūs skaičiai.

Pyktį Pekino atžvilgiu neseniai pakurstė garsių aktyvistų areštai dėl kaltinimų, susijusių su demonstracijomis, ir Kinijos aukšto rango pareigūnų pranešimai, kad bus labiau kontroliuojamas Honkongo valdymas.

Li Keqiangas su C. Lam susitiko per įprastą Honkongo vadovės vizitą Pekine, kur ji susitiks ir su Kinijos prezidentu Xi Jinpingas.

„Honkongas vis dar neišsprendė savo dilemos. SAR (specialiojo administracinio regiono, Honkongo) valdžia turi tęsti savo darbus, užbaigti smurtą, nutraukti chaosą ir atstatyti tvarką taip, kaip tai numato įstatymai“, – susitikime su C. Lam sakė Li Keqiangas.

Vietos žiniasklaidos pastaruoju metu pasirodo informacija, kad po C. Lam susitikimo su Xi Jinpingu Kinija gali imtis naujų veiksmų Honkongo krizei suvaldyti, įskaitant ir galimą Honkongo vyriausybės rokiruotę. Kinijos lyderis ir C. Lam jau buvo susitikę lapkritį, tuo metu Xi Jinpingas sakė „visapusiškai pasitikįs“ Honkongo vadove.

Sekmadienį grupelės kaukėtų jaunuolių Honkongo Mong Kok rajone blokavo kelius. Policija protestuotojus išvaikė ašarinėmis dujomis.

Jau pusmetį demonstracijas rengiantys Honkongo protestuotojai nerimauja, kad Pekinas vis tvirčiau suima pusiau autonominio miesto valdžią į savo rankas, taip pažeisdamas „vienos šalies, dviejų sistemų“ principą, kuris suteikia Honkongui daugiau laisvių nei žemyninėje Kinijoje.

Nuo beprecedenčių masinių protestų prieš pusmetį pradžios Honkonge buvo sulaikyta daugiau kaip 6 tūkst. žmonių, dauguma jų – studentai.

Protestus sukėlė galiausiai atšauktas įstatymo projektas, leidęs įtariamųjų ekstradiciją į žemyninę Kiniją. Vėliau jie peraugo į demonstracijas prieš prokinišką Honkongo vadovybę, didėjančią Kinijos įtaką ir demokratijos ribojimą.

Demonstrantai reikalauja laisvų rinkimų, Pekinui ištikimos premjerės atsistatydinimo bei nepriklausomo policijos smurto tyrimo. Be to, jie reikalauja, kad sulaikyti demonstrantai nebūtų baudžiami.

Išeiti į gatves vėl raginama Pekinui ir Honkongo lyderei Carrie Lam (Keri Lam) atsisakius padaryti tolesnių politinių nuolaidų, nors demokratiją remiančios partijos triuškinamai laimėjo vietos valdžios rinkimus praėjusį savaitgalį.

Sekmadienį įvykę rajonų tarybų rinkimai buvo skaudus priekaištas Pekiną palaikančiam Honkongo isteblišmentui ir pakirto jo argumentą, kad tyli honkongiečių dauguma pavargo nuo pusę metų trunkančių vis smurtingesnių protestų.

Rinkimai, iki kurių kelias savaites neramumai tik augo, taip pat nulėmė retą ramybės periodą, kai daugiau nei savaitę nebuvo protestuotojų ir policijos mūšių.

Tačiau šis ramybės periodas, regis, baigiasi, nes visuomenės pyktis vėl auga Pekinui ir Honkongo valdžiai nereaguojant į rinkimų rezultatus.

Esu įsitikinusi, kad Honkongas gali atsitiesti, kaip visuomet atsitiesiame.

Kinijos valstybinė žiniasklaida šią savaitę stengėsi menkinti ir diskredituoti Honkongo rinkimus, o C. Lam, kurios populiarumas yra rekordiškai mažas, pripažino visuomenės nepasitenkinimą, bet atmetė tolesnių nuolaidų galimybę.

„Esu įsitikinusi, kad Honkongas gali atsitiesti, kaip visuomet atsitiesiame“, – penktadienį su oficialiu vizitu lankydamasi Tailande žurnalistams sakė C. Lam.

Tačiau interneto forumuose, naudotuose masiniam judėjimui organizuoti, buvo pilna raginimų šį sekmadienį surengti didelį mitingą, o pirmadienį – streiką, nukreiptą prieš rytinį važinėjimą į darbą.

„Jei komunistinė Honkongo vyriausybė ignoruoja visuomenės nuomonę, mes visur išsiskleisime penkioms ar šešioms dienoms iš eilės... Turime nustatyti terminą“, – rašoma vienoje žinutėje į „Reddit“ panašiame forume LIHKG, kuri sulaukė didelio vartotojų palaikymo.

Šie raginimai gali pranašauti sugrįžimą prie tokio kassavaitinio politinio chaoso, kuris Honkongą yra apėmęs jau beveik šeši mėnesiai ir kuris iš dalies nulėmė miesto recesiją.

Šimtai biurų darbuotojų per savo pietų pertrauką penktadienį įvairiose miesto vietose surengė protestų žaibiško sambūrio principu, dėl to buvo dislokuotos riaušių policijos pajėgos, bet protestuotojai taikiai išsiskirstė.

Universiteto apsiaustis nutraukta

Penktadienį policija pranešė užbaigianti vieną kruviniausių protestų judėjimo skyrių – Honkongo politechnikos universiteto apsiaustį. 

Didžiulis universiteto miestelis su raudonų plytų pastatais lapkričio 17 dieną tapo policijos ir lankais, strėlėmis bei Molotovo kokteiliais ginkluotų protestuotojų mūšio lauku. 

Per užsitęsusią apsiaustį šimtai protestuotojų pabėgo iš universiteto miestelio, palikdami viduje nuolat mažėjančias demonstrantų gretas. Tačiau kai kuriems bėgusiems protestuotojams nepasisekė – juos sučiupo ir primušė policininkai. 

Scanpix nuotr.

Universiteto administracijai paskelbus, kad beveik visi protestuotojai paliko miestelį, ketvirtadienį į teritoriją įžengė policijos būriai. Pareigūnai miestelio teritorijoje rado daugiau kaip 4 tūkst. Molotovo kokteilių ir kitokių ginklų, kuriuos paliko protestuotojai.       

Miestelyje vis dar nesaugu ir jis liks uždarytas.

Penktadienio popietę policija pašalino universiteto miestelį juosusias užtvaras ir išvyko, užbaigusi 13 dienų trukusią apsiaustį.  

Dabar universiteto laukia sunki užduotis sutvarkyti nusiaubtą teritoriją, kur pilna šiukšlių, stiklo šukių, barikadų ir pūvančio maisto.  

Penktadienį studentams išplatintame laiške universiteto administracija prašo jų kol kas nevykti į miestelį. 

„Miestelyje vis dar nesaugu ir jis liks uždarytas“, – rašoma laiške.

Tačiau žmonės vis tiek ėjo į miestelį.

„Visi to mūšio vaizdai iškilo man prieš akis, kai išvydau tas nuolaužas“, – sakė viena moteris, o jos veidu riedėjo ašaros.  

Honkongo protestus pakurstė ilgus metus visuomenėje tvenkęsis pyktis dėl Kinijos bandymų suvaržyti laisves šiame pusiau autonominiame mieste.  

Milijonai honkongiečių dalyvavo vasarą vykusiose protesto akcijose, kurias išprovokavo C. Lam vyriausybės pateiktas teisės akto projektas, kuriuo buvo numatyta leisti ekstradicijas į žemyninę Kiniją.

Minėtas įstatymo projektas sukėlė nerimą, kad gali būti panaikintos principu „viena šalis, dvi sistemos“ numatytos laisvės, su kuriomis Kinija sutiko 1997 metais perimdama Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos.

Galiausiai tas įstatymo projektas dėl visuomenės spaudimo buvo atšauktas, tačiau policijos ir protestuotojų susirėmimai tęsėsi, demonstrantams pateikus naujų reikalavimų užtikrinti didesnes demokratines laisves, policijos atskaitomybę ir laisvus rinkimus. 

Valdžios pateikti duomenys rodo, kad buvo areštuoti daugiau kaip 5 800 žmonių; beveik tūkstančiui buvo pareikšti kaltinimai. Policija iššovė per 12 tūkst. ašarinių dujų kanistrų. 

Pekinas neigia varžantis Honkongo laisves, o protestus vaizduoja kaip užsienio remiamą „spalvotąją revoliuciją“, kurios tikslas yra destabilizuoti žemyninę Kiniją. 

Nuo 1959-ųjų Fanlingo aikštyne rengto turnyro nugalėtojais yra tapę daugybė šios sporto šakos žvaigždžių nuo Peterio Thomsono (Piterio Tomsono) iki Rory McIlroy (Rorio Makelrojaus).

„Deja, (sporto asociacija) „European Tour“ drauge su mūsų turnyrą patvirtinusia partnere „Asian Tour“ priėmė sprendimą atidėti kitą savaitę turėjusį įvykti „Hong Kong Open“, – sakoma „European Tour“ pranešime.

1,5 mln. JAV dolerių turnyras yra vienas žinomiausių sporto renginių, atšauktų dėl nerimstančių protestų Honkonge. Rugsėjo mėnesį dėl neramumų buvo atidėtas teniso turnyras „WTA Hong Kong Open“.

„Hong Kong Open“ ir JAV mieste Ogastoje vykstantis turnyras „Masters“ yra vieninteliai du profesionalų turnyrai, toje pačioje vietoje organizuojami daugiau nei 50 metų, skelbiama Honkongo Golfo klubo interneto svetainėje.

„European Tour“ vadovas Keithas Pelley (Kitas Pelis) varžybų atidėjimą pavadino „teisingu, bet apgailėtinu“ ir išreiškė viltį, kad renginį pavyks suorganizuoti kitų metų pradžioje.

„Toks sprendimas priimtas dėl vykstančių socialinių neramumų Honkonge“, – nurodė jis.

Kai kurias Honkongo dalis yra visiškai paralyžiavę demokratijos šalininkų protestai. Jų dalyviai protestuoja prieš tirpstančias demokratines laisves nuo tada, kai 1997 metais buvusi kolonijinė valdytoja Didžioji Britanija sugrąžino jį Kinijai.

Dėl neramumų buvo atšaukta ir daugiau sporto renginių, įskaitant „Formulės E“ čempionato varžybas „Hong Kong ePrix“, žirgų lenktynes ir kasmet vykstančios plaukimo per įlanką varžybos.

Skrydžių tvarkaraščius stebinti agentūra „Routes Online“ paskelbė, kad ateinančiomis savaitėmis reisų į Honkongą skaičių mažina Indijos oro bendrovė „SpiceJet“, Malaizijos „AirAsia“, Pietų Korėjos „JejuAir“, Filipinų kompanijos PAL ir „Cebu Air“. Sumažinti pajėgumus taip pat paprašė kelios Kinijos oro bendrovės, tarp jų – „Air China“ ir „China Eastern“.

Spalį skrydžių skaičius Honkongo oro uoste traukėsi 6,1 proc., keleivių skaičius – 13 proc.

PAL oro bendrovės atstovė sakė, kad bus naudojami mažesni lėktuvai, nes mažėja skrydžių į Honkongą paklausa.

Praėjusią savaitę didžiausios Honkongo oro linijos „Cathay Pacific“ įspėjo, kad verslo perspektyvos dėl neramumų Honkonge yra „keliančios iššūkį ir nesaugios“.

Tai buvo vienas iš aršiausių pareigūnų ir demokratijos šalininkų susirėmimų per beveik pusmetį trunkančius neramumus.

Protestams įsiplieskus ir kitose miesto vietose, per visą dieną su pareigūnais susirėmė šimtai demonstrantų. Policijos pareigūnai grasino prieš juos panaudoti letalius ginklus.

Dešimtys protestuotojų pabėgo iš Honkongo politechnikos universiteto (PolyU) komplekso, nusileidę virve nuo viaduko, ir buvo paimti apačioje laukusių motociklininkų.

Per akivaizdžiai koordinuotus veiksmus tūkstančiai gyventojų veržėsi gatvėmis „PolyU“ link, kad pralaužtų apsiaustį. Tuo pat metu šalimais esančiame Kaulūno rajone taip pat vyko susirėmimai su policija.

Kol kas neaišku, kiek protestuotojų dar yra likę universiteto komplekse.

Nuo praėjusią savaitę prasidėjusio smurto protrūkio 7,5 mln. gyventojų turinčiame Honkonge tvyro chaosas, uždarytos mokyklos, pagrindinius kelius blokuoja barikados, sutrikęs traukinių eismas.

Kinija atsisako tenkinti bet kokius protestuotojų reikalavimus ir perspėja, kad protestų netoleruos.

Savaitgalį Honkongo gatvėse trumpam pasirodę Kinijos kariai, neva atsiųsti valyti miesto gatvių nuo nuolaužų, sukėlė susirūpinimą dėl galimo kariuomenės įsikišimo.

Pirmadienį policijos pareigūnai bandė išvaikyti kelis šimtus radikalių protestuotojų, savaitgalį užėmusių Honkongo politechnikos universitetą.

Naktį daugiausiai juodai apsirengę jaunuoliai padegė pagrindinį įvažiavimą į universitetą,  taip siekdami sutrukdyti įžengti policijai.

Scanpix nuotr.

Išaušus dienai susirėmimai tęsėsi. Jie kildavo kaskart, protestuotojams išsiveržus iš universiteto miestelio.

Bandančius ištrūkti, spragų pareigūnų gretose ieškančius protestuotojus pasitikdavo pliūpsniai ašarinių dujų.

Pareigūnai suėmė kelias dešimtis žmonių, kai kuriuos spaudė prie grindinio ir mušė guminėmis lazdomis. Prie tų, kurie suklupdavo per susirėmimus, susiburdavo būrelis pareigūnų. Kai kurie iš jų spardė bejėgius protestuotojus.

Tačiau protestuotojai laimėjo vieną teisinę kovą. Honkongo aukštesnysis teismas išaiškino, kad praėjusį mėnesį vyriausybės įvestas draudimas demonstrantams būti su kaukėmis yra neteisėtas. Nors pats draudimas neprieštarauja konstitucijai, tačiau „pagrindinėms laisvėms juo įvedami suvaržymai... yra didesni nei pagrįstai būtina, todėl neišlaiko proporcingumo testo“, išaiškino teismas.

Dauguma protestuotojų nešioja kaukes, siekdami pasislėpti nuo stebėjimo kamerų, kurių įrašai gali būti panaudoti juos suimant ir persekiojant.  Įvedus kaukių draudimą, pareigūnai pradėjo suiminėti kaukėtus aktyvistus.