-
Sausio 13-ąją prie Seimo rengia protestą: atėjo laikas pasakyti „ne“ diktatūrai Lietuvoje 172
Galiūnas Žydrūnas Savickas feisbuko paskyroje įvardijo motyvus, kodėl jis Laisvės gynėjų dieną nusprendė būti prie Seimo.
„Sausio 13 dieną, 12 val., būsiu Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Atėjo laikas taikiai, vieningai ir ryžtingai pasakyti „ne“ diktatūrai Lietuvoje. Ne tam žmonės paaukojo gyvybes, kad Seime sėdėtų KGBistų vaikai ir anūkai!!! Ne tam kovojome už laisvę, kad šis režimas mus paverstų paklusniais vergais! Tik mes visi kartu galime ir privalome sustabdyti valstybės griovimą!“ – socialiniame tinkle poziciją dėstė galiūnas.
Ne tam kovojome už laisvę, kad šis režimas mus paverstų paklusniais vergais!
Apie sausio 13-ąją planuojamą susibūrimą feisbuke pranešė ir Lietuvos šeimų sąjūdis. „Kaip jau skelbėme, Lietuvos šeimų sąjūdžio žmonės sausio 12 d. aplankys Laisvės gynėjų kapus visoje Lietuvoje ir atiduos pagarbą žuvusiems už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę. Sausio 13 dieną, 12 valandą, prie Seimo įvyks Laisvės gynėjų dienos minėjimas, kurio metu valdančiosios daugumos atstovai veidmainiškai prisiekinės savo meilę Lietuvai, kurios valstybingumą, demokratiją ir tautos tradicijas be gailesčio naikina. Šiam renginiui pasibaigus, apie 13 val., Lietuvos šeimų sąjūdis kviečia prie protesto palapinės į tikrąjį Lietuvos žmonių Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Pagerbkime žuvusiuosius ir pasižadėkime tęsti jų kovą už tikrąją Lietuvos laisvę ir demokratiją“, – rašoma sąjūdžio paskyroje.
Žydrūnas Savickas. Feisbuko nuotr.
Seimo puslapyje informuojama apie sausio 13-ąją numatomus renginius:
8 val. – pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Kiekviename lange uždegamos žvakutės;
9 val. – gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje;
12 val. – Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje (tiesioginė transliacija per LRT Televiziją ir LRT radiją, taip pat tiesioginė transliacija per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai“, LRT televiziją ir radiją, Seimo svetainėje, Seimo paskyrose „Facebook“ ir „Youtube“);
13.10 val. – fotografijų parodos „Tikėjimas ir laisvė. Laisvės premijos laureatai – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiai“, skirtos 2021 metų Laisvės premijos laureatams, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbiams, atidarymas (Seimo I rūmai, Lietuvos laisvės gynėjų galerija);
14 val. – žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse;
16.40 val. – Sausio 13-oji. Iš ciklo „Lietuvos valstybės atkūrimo kronika“. Dokumentinis filmas. Režisierius D. Vildžiūnas. 2015 m. I dalis (transliacija per LRT Plius);
17.30 val. – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (tiesioginė transliacija per LRT Plius);
18.30 val. – koncertas Laisvės gynėjų dienai paminėti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Giuseppe Verdi „Requiem“. Solistai: Chiara Isotton, Justina Gringytė, Kristian Benedikt, Kostas Smoriginas, dirigentas Sesto Quatrini;
18.30 val. – Sausio 13-oji. Iš ciklo „Lietuvos valstybės atkūrimo kronika“. Dokumentinis filmas. Režisierius D. Vildžiūnas. 2015 m. II dalis (transliacija per LRT Plius);
19.30 val. – „Diena po rytojaus“. Dokumentinis filmas. Režisierius Rimas Bružas. 2015 m. (transliacija per LRT televiziją).
Laisvės gynėjų diena. P. Peleckio / BNS nuotr.
Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atsidūrėme, kad žmonės yra segreguojami, skirstomi į gerus ir blogus, į baltus ir raudonus.
Primename, kad praėjusių metų pabaigoje prezidentui Gitanui Nausėdai buvo įteikta peticija dėl galimybių paso stabdymo su 112 tūkst. parašų. Ją inicijavo muzikologė Vita Gruodytė. Prie nešimo prisidėjo ir aktorė Rimantė Valiukaitė. Su ja kartu keliavo ir sportininkas Žydrūnas Savickas, aktoriai Gediminas Storpirštis, Ramūnas Cicėnas.
„Tai buvo svarbiausias mano kažkokio svorio nešimas, nes tai iš tikrųjų yra labai svarbus klausimas. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atsidūrėme, kad žmonės yra segreguojami, skirstomi į gerus ir blogus, į baltus ir raudonus. Aš džiaugiuosi, kad man teko garbė daugiau negu 100 tūkst. Lietuvos piliečių valią įteikti Lietuvos Respublikos prezidentui“, – sakė Ž. Savickas.
Žydrūnas Savickas. P. Peleckio / BNS nuotr.
Jis pripažino, kad pats galimybių paso neturi. „Nenaudoju, nes jis yra, mano požiūriu, giliu įsitikinimu, pažeidžiantis bet kokius įstatymus, Lietuvos Respublikos konstituciją ir, kas svarbiausia, pažeidžia žmogiškumą. Manau, kad svarbiausia kovoje su pandemija stiprinti ligonines – ne uždarinėti jas, bet stiprinti. Taip pat testavimas ir visų rekomendacijų laikymasis“, – aiškino sportininkas.
„Džiugu, kad prezidentas yra su tauta, jis supranta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė neteisingai valdo pandemiją. Aš manau, kad tikrai vienas kito mintis mes supratome, išgirdome. Aš šiek tiek nustebau, kad prezidentas tikrai mano kaip dauguma Lietuvos gyventojų. Politikoje ne taip viskas paprasta, bet jis supranta, kad galimybių pasas tikrai nėra ta priemonė, kuri valdo pandemiją. Kaip tai padaryti kitu būdu, yra kiti klausimai, bet tam yra medikai ir ekspertai“, – komentavo Ž. Savickas.
-
Basų mamų protesto prieš galimybių pasą organizatorė: nauja tvarka lems begalę problemų 29
„Basos mamos“ tęsia protesto akciją prieš galimybių pasą vaikams nuo 12 metų. Pradėjusios nuo Vyriausybės, kur sako likusios neišgirstos ir nusivylusios abejingumu, antradienį mamos rinkosi prie Prezidentūros.
„Vakar iki vėlaus vakar laukėme, kad kažkas iš Vyriausybės su mumis išeitų kalbėtis, išeitų į dialogą kažkokį, bet niekas visiškai nesusiekė. Jie ignoruoja tautos balsą, jie jo negirdi, net nenori kalbėtis. Mes tik prašome, kad išeitų ir pasikalbėtų, kad išgirstų mus, paprastus žmones, paprastas mamas. Mes nieko daugiau neprašome, mes stovime taikiai“, – LNK žinių tarnybai sakė protesto „Basos mamos“ organizatorė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Tai lems begalę diskriminacinių problemų: ir patyčių, ir galimų savižudybių, ir krizių šeimose
Protestą organizuoja „Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos“ Šilalės skyriaus pirmininkė, ėjusi Ekonomikos ir inovacijų viceministrės pareigas. Moteris įsitikinusi, kad galimybių pasas vaikams šalyje atvertų Pandoros skrynią.
„Tai lems begalę diskriminacinių problemų: ir patyčių, ir galimų savižudybių, ir krizių šeimose, ir atsivers didžiulės emigracijos atvejų. Tai reiškia, kad Lietuva gali išnykti labai greitai, nes čia neliks žmonių“, – toliau tęsė moteris.
Prašymas pasikalbėti buvo išgirstas, protestuojančios mamos dar nespėjusios nusiauti batų, prezidento patarėjos buvo pakviestos į Prezidentūrą.
„Tikrai prezidentui rūpi žmonių gerovė, vaikai yra ypatingai svarbi mūsų visuomenės dalis ir mes gavome kreipimąsi ir tikrai norėtume išgirsti mamų pusę“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
Vis dėlto kokios pozicijos laikosi Gitanas Nausėda, atsakyta nebuvo.
„Prezidento pozicija yra, kad visi klausimai susiję su vaikais turi būti aukščiausio lygio atsakomybės ir tiesiog svarbu matyti visus argumentus ir visų specialistų“, – tęsė prezidento patarėja.
Mamos sako tikinčios, kad prezidentas jas išgirs.
„Prezidentui, ko gero, teks apsispręsti, kokią nuomonę jis palaiko arba kokia galėtų būti jo pozicija. Mes tikimės, kad šiandien (antradienį, – red. past.) jo kažkokią poziciją ir išgirsime kažkur viešai. Kol kas mes jokios pozicijos iš jo neišgirdome“, – sakė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Galimybių pasą vaikams praeiviai vertina skirtingai.
„Žmonėmis, kurie taip sakė, negalima pasitikėti, tai dabar jau jie sako, kad reikia skiepytis, tai praeis kažkiek dar laiko ir jie sugalvos dar kažkokių naujų išradimų ir mes turėsime šokti pagal jų dūdelę“, – sakė vienas vyras.
„Neįsivaizduoju, kodėl Lietuvoje tiek daug kietakakčių, kurie galvoja, kad reikia nesiskiepyti, reikia kažką išsigalvoti. Juk yra normalūs dalykai, yra mokslas. Mokslas viską paaiškina, tai šnekėti su tokiais net nesinori gaišt laiko“, – kitokią nuomonę išdėstė dar vienas vyras.
„Nenorime, niekam nenorime, mes už laisvę“, – situaciją komentavo viena moteris.
Vyriausybės sprendimą dėl galimybių paso nuo dvylikos metų žada svarstyti trečiadienį. Pabrėžiama, paso jiems reikėtų einant į prekybos centrus, pramogų vietas, kavines.
Primename, kad premjerė užsiminė, kur vaikams nuo 12 metų būtų reikalingas galimybių pasas.
„Tos nuostatos, kurios apibrėžtų, kaip ir po susirgimo, kad galimybių pasas galioja septynis mėnesius, taip ir po vakcinos jis galiotų ribotą laiką, septynis mėnesius, o toliau reikėtų arba pasitikrinti antikūnus, ir jei jų yra pakankamai, tuomet antikūnų testo rezultatai būtų įvesti ir tuo pagrindu pratęstas galimybių pasas, o jei ne, tuo atveju reikėtų pasiskiepyti trečiąja doze“, – sakė Ingrida Šimonytė.
Sveikatos apsaugos ministerija šį siūlymą grindžia prastėjančiu sergamumo situacija. Pasak medikų delta atmaina plinta greičiau ir ne visi iš jų serga lengvai.
„Intensyvios terapijos skyriuje gydomi vaikai, kurie turi COVID-19 infekciją, tai nebėra naujiena ir tai mūsų nestebina. Tai darosi vos ne kiekvienos dienos darbas. To nematėme pandemijos pradžioje ir aš manyčiau, kad vaiko patekimas į intensyvios terapijos skyrių yra labai rimti dalykai“, – teigė Santaros klinikų Vaikų ligoninės vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.
Anot vaiko teisių ekspektų, skiepas vaikams – tėvų pareiga.
„Visais atvejais tėvai turėtų rūpintis vaiko sveikata ir tas skiepijimasis yra viena iš vaiko sveikatos dalių, galimybė užtikrinti vaiko sveikatą“, – sakė ekspertė.
Siūloma, kad pokyčiai įsigaliotų nuo gruodžio 28 dienos.
-
V. Čmilytė-Nielsen įvertino protestą dėl galimybių paso vaikams: tai – viena iš svarstomų priemonių 6
„Mes vis dar turime didelę pandemijos bangą, tad natūralu, kad yra svarstomos įvairios priemonės, kaip apsaugoti visuomenę. Dėl vaikų taip pat. Manau, kad ši priemonė yra viena iš galimų, ir natūralu, kad kažkas protestuoja ir išsako vieną ar kitą nuomonę“, – žurnalistams Seime pirmadienį teigė Seimo pirmininkė.
Taip, tai sukelia diskusijų, bet, manau, kad tai yra teisingas būdas – garsiai kalbėti apie tai, kokios priemonės yra svarstomos.
Komentuodama teiginius, kad galimybių paso įvedimas vaikams nuo 12 metų gali diskriminuoti ar turėti kitokių neigiamų socialinių padarinių paaugliams, V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, jog ši iniciatyva yra tik viena iš svarstomų priemonių. Politikės teigimu, dešiniųjų Ministrų Kabinetas visada pasidalina tuo, ką svarsto Vyriausybėje.
„Tai yra viena iš svarstomų priemonių. Matyt, reikėtų mums visiems suprasti, kad kai Vyriausybė svarsto kažką, tuo ir pasidalina viešai. Taip, tai sukelia diskusijų, bet, manau, kad tai yra teisingas būdas – garsiai kalbėti apie tai, kokios priemonės yra svarstomos. Tai yra daroma ir šį kartą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Pirmadienį Kaune ir prie Vyriausybės rūmų susirinkusios basos mamos protestavo prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12 metų.
Anot jų, galimybių paso įvedimas diskriminuotų dalį vaikų, sukeltų psichologinių problemų ypač jautriai paauglių amžiaus grupei.
ELTA primena, Vyriausybė ketina įvesti galimybių pasą nuo 12 metų. Įstatymas įsigaliotų nuo gruodžio mėnesio, vaikams nuo 12 galiotų tos pačios taisyklės kaip šiuo metu nuo 16 metų – galimybių paso reikėtų einant į parduotuves, prekybos centrus, pramogų vietas, viešojo maitinimo įstaigas.
