Tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą įregistravo Seimo socialdemokratai.

Pataisos iniciatorius socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad siūloma lengvata „padėtų bent kažkiek kompensuoti drastišką šilumos kainų augimą vartotojams.“

„0 procentų PVM tarifas šildymui leistų tikėtis, kad šilumos kaina gyventojams galėtų mažėti 9 procentais. Net tokios šalys kaip Švedija mažina sąskaitų naštą gyventojams. Per mėnesį vienas namų ūkis Švedijoje galės gauti beveik 200 eurų. Tuo metu I. Šimonytė siūlo gyventojams džiaugtis tuo, kad jų skolos bus „išdėstytos“, ir tuo, kad valdžia svarstys (bet nebūtinai tenkins) gyventojų pagalbos ir paramos prašymus“, – pažymi parlamentaras.

Jis pastebi, kad šildymo kaina kai kuriose savivaldybėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo beveik tris kartus. 2021 m. gruodį gyventojams šildymo kaina kai kur gerokai viršijo 100 eurų ribą, tačiau ir toliau prognozuojamas šilumos kainų augimas.

„Būtina sumažinti gyventojų išlaidų dalį, skiriamą apmokėti gaunamas šildymo paslaugas, todėl 0 procentų tarifas turėtų būti taikomas visiems šalies gyventojams. Lietuva – viena iš ES lyderių pagal skurdo rizikoje esančių žmonių skaičių, absoliučiame skurde pas mus gyvena apie 140 tūkstančių žmonių. Ties skurdo riba balansuoja apie 590 tūkstančių šalies gyventojų. Akivaizdu, kad nemažinant dabartinių kainų, labai didelė dalis ties skurdo rizikos riba gyvenančių žmonių pradės gyventi skurde, tuo tarpu ties skurdo riba gyvenančių žmonių skaičius papildomai pasipildys tais žmonėmis, kurie šiuo metu laikomi gaunančiais didesnes pajamas“, – įspėja K. Vilkauskas.

Socialdemokratai pažymi, kad šiuo metu valstybės numatytos priemonės, pavyzdžiui, minimalios mėnesinės algos, pensijų didinimas yra „iliuziškos“, nes didinami dydžiai gerokai atsilieka nuo šalyje fiksuojamos infliacijos lygio.

Nulinio tarifo pasiūlymą kartu su K. Vilkausku teikia kolegos socialdemokratai Gintautas Paluckas, Orinta Leiputė, Eugenijus Sabutis, Julius Sabatauskas, Tomas Bičiūnas, Linas Jonauskas, Dovilė Šakalienė.

„Nežinau, kuo remiantis analitikas taip teigia, bet turtingiausi Lietuvos žmonės, jeigu ir gyvena daugiabučiuose, tai paprastai taupiuose naujos statybos ar renovuotuose, kur šildymo sąskaitos mažos ir atitinkamai PVM lengvata sudaro nereikšmingą dalį. Jei investuotojas savo turimus butus nuomoja, tai komunalines paslaugas, taip pat ir šildymo, apmoka tiesiogiai nuomininkai, tai yra žmonės, kurie negali įsigyti nuosavo būsto. Tad PVM lengvata palengvina jų, o ne turto savininkų gyvenimą ir padeda taupyti“, – teigė V. Lukoševičius.

Anot jo, didžiausios šildymo sąskaitos būna ten, kur daugiausiai suvartojama šilumos – prasčiausios būklės bendrabučio tipo pastatuose, kurie nežinia, ar bus renovuoti.

„Galima vėl branginti šildymą, bet renovacija nuo to mažai paspartės. Patirtis rodo, kad renovacija Lietuvoje ryškiai paspartėjo, kai į jos organizavimą aktyviau įsijungė valstybė ir savivaldybės. Taigi, energijos taupymą aktyvina veiksminga ir kokybiška renovacijos organizacija, bet ne aukštos šilumos kainos – tuo buvo progos įsitikinti praktiškai. Valstybė taip pat turi prisiimti atsakomybę už daugiabučių prastą administravimą“, – sakė V. Lukoševičius.

Jis taip pat pridūrė, kad sumažintas PVM tarifas reiškia ir mažesnes kompensacijas socialiai remtiniems gyventojams, kas padeda taupyti viešąsias lėšas.

„Didelė dalis pensininkų, jaunos šeimos su mažais vaikais į kompensacijas negali pretenduoti, nepasiturintiems gyventojams kompensuojama tik būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai dydžio.

Žiemos mėnesiais tokioje situacijoje atsiduria ne vienas namų ūkis. Svarbu suprasti ir tai, kad sumažintas PVM reiškia, kad ir kompensacijų socialiai remtiniems gyventojams atitinkamai mažiau išmokėti reikia“, – teigė LŠTA prezidentas.

Ž. Mauricas tuo tarpu tikina, kad daugiausia naudos iš PVM lengvatos šildymui gauna pasiturintys šalies gyventojai.

„Juk kuo daugiau turi nekilnojamojo turto, tuo daugiau suvartoji šilumos ir, atitinkamai, gauni daugiau lengvatos. Tad ši lengvata yra naudingiausia daugiausiai nekilnojamojo turto turintiems, arba, kitaip tariant, – turtingiausiems šalies žmonėms.

Be to, patys skurdžiausi gyventojai PVM lengvatos išvis negauna – ne todėl, kad jie neturi jokio nekilnojamojo turto, bet dėl to, kad jie, deja, dažnai apskritai neišgali susimokėti už šildymo paslaugas, todėl negali šia lengvata pasinaudoti. 2019 metais 94 tūkstančiai nepasiturinčių šalies gyventojų naudojosi būsto šildymo išlaidų kompensacijomis“, – feisbuke teigė ekonomistas.

Anot jo, lengvata taip pat neskatina gyventojų taupiai vartoti šilumos energijos, nes „kuo daugiau suvartoji šilumos, tuo daugiau gauni lengvatos“.

„Sutaupytas lėšas būtų tikslinga skirti darbo užmokesčio, pensijų bei kitų išmokų (pvz., vaiko pinigų) didinimui. Šios lengvatos atsisakymas taip pat mažintų šešėlį ir didintų socialinį teisingumą, nes didesnes sąskaitas už šildymą gautų ir neapskaitytas pajamas gaunantys asmenys (išvengti PVM mokesčio mokėjimo, apmokant šildymo sąskaitas, yra praktiškai neįmanoma)“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Konservatorius Antanas Matulas siūlo 9 proc. PVM taikyti ir akmens anglims, durpėms, malkoms ir medienos atliekoms, gamtinėms dujoms, elektros energijai.

Išplėsti lengvatinio PVM taikymą šilumai pernai siūlė visų partijų atstovai, bet Seimas visus siūlymus atmetė.

Premjeras Saulius Skvernelis yra priekaištavęs, kad PVM lengvata šildymui nėra socialiai teisinga, nes taikoma ir turintiems didelės vertės nekilnojamojo turto, erdvius ir prabangius butus, tačiau ja nesinaudoja gyvenantieji privačiuose namuose ir šildantys juos dujomis, malkomis ar kitu kuru.

Seimas gruodį paliko neribotą laiką galioti 9 proc. PVM centralizuotai šilumai.

Nuo 2018 metų Vyriausybė siūlo lengvatą sumažinti - mokestį žadama padidinti iki 15 proc. Tačiau galutinį sprendimą priims Seimas.

Gyventojai, kurių išlaidos šildymui viršija 10 proc. jų pajamų, gali kreiptis dėl kompensacijos. Nuo 2018 metų, jei mokestis bus padidintas iki 15 proc., žadama iki 15 proc. kilstelti ir šią kartelę.

Liepą valdantieji „valstiečiai“ sutiko su konservatorių siūlymu grąžinti lengvatą mainais į pastarųjų paramą urėdijų reformai. Pasak konservatorių, 9 proc. lengvata turėtų galioti nuolat, tačiau ši iniciatyva Seime nebuvo palaikyta.

Dėl lengvatos valstybės biudžetas šiemet negaus 11 mln. eurų pajamų, o 2018 metais, PVM padidinus iki 15 proc. - 24 mln. eurų.    

Tai BNS patvirtino šalies vadovės atstovė Daiva Ulbinaitė.

Seimas rugsėjo 19 dieną nusprendė, jog PVM lengvata galios nuo spalio 1-osios iki gruodžio 31-osios. Nuo 2018 metų, tikėtina, PVM tarifas bus padidintas iki 15 proc. - dėl to Seimas spręs, priimdamas kitų metų biudžetą.

Liepos pradžioje valdantieji „valstiečiai“ sutiko su konservatorių siūlymu grąžinti lengvatą mainais į pastarųjų paramą urėdijų reformai.

Dėl lengvatos valstybės biudžetas šiemet negaus 11 mln. eurų pajamų, o kitąmet, padidinus PVM tarifą iki 15 proc. - 24 mln. eurų. 

Už tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą antradienį balsavo 97 Seimo nariai, prieš - 2, o susilaikė 6.

Nelaukiant ketvirtadienio, dėl lengvatos apsispręsti pasiūlė Seimo pirmininkas.

„Kadangi darniai balsavome (...) dėl pridėtinės vertės mokesčio, todėl noriu pasiūlyti Seimui šiandien ir pabaigti šią procedūrą ypatingos skubos tvarka“, - teigė Viktoras Pranckietis.

Po balsavimo konservatoriai Ingrida Šimonytė, Mykolas Majauskas ir Gabrielius Landsbergis paskelbė, jog prašys prezidentės vetuoti pataisą, nes 9 proc. lengvata, anot jų, turėtų galioti neribotą laiką.

„Ne kartą prezidentė yra išsakiusi nuomonę, kad šildymo lengvatos panaikinimas yra klaida. Todėl kreipiamės į prezidentę su prašymu vetuoti priimtą nuostatą, nustatančią šildymui lengvatos galiojimo laiką iki sausio, prašome vetuoti tą nuostatą užtikrinant, kad lengvata galiotų neribotą laiką. Negalime palikti gyventojų nežinioje, niekas nepasikeis per artimiausius kelis mėnesius, kas leistų nustatyti naują tarifą“, - BNS sakė M.Majauskas.

Seimas antradienį nesutiko, kad 9 proc. lengvata galiotų nuolat. Seime atmetė konservatorių inicijuotą ir 40 parlamentarų parašais paremtą siūlymą.

Seimo grąžintas 9 proc. tarifas galios iki sausio 1-osios, o nuo 2018 metų, tikėtina, jis bus padidintas iki 15 proc.

Gyventojai, kurių išlaidos šildymui viršija 10 proc. jų pajamų, gali kreiptis dėl kompensacijos. Nuo 2018 metų, padidinus PVM lengvatą iki 15 proc., žadama iki 15 proc. kilstelti ir pajamų, išleidžiamų šildymui, kartelę.

Liepos pradžioje valdantieji „valstiečiai“ sutiko su konservatorių siūlymu grąžinti lengvatą mainais į pastarųjų paramą urėdijų reformai.

Dėl lengvatos valstybės biudžetas šiemet negaus 11 mln. eurų pajamų. Jeigu Seimas 9 proc. PVM tarifą nustatytų ir 2018 metams, biudžetas dėl to netektų 47 mln. eurų pajamų, o jeigu būtų nustatytas Vyriausybės siūlomas 15 proc. tarifas - 24 mln. eurų.    

Per reitingus valdančiosios koalicijos lyderiams gali kirsti ir bet kokių akcizų didinimas ar įvedimas, kaip antai cukraus mokestis, apie kurį užsiminę, bet nieko negalėję pagrįstai paaiškinti „valstiečiai“ nėrė į krūmus. Taip LRT.lt sako politologai Rima Urbonaitė bei Tomas Janeliūnas. Padėtį, pasak jų, galėtų kiek pagerinti planuojamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), pensijos ir minimali mėnesinė alga (MMA).

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius T. Janeliūnas ir Mykolo Romerio universiteto politologė R. Urbonaitė sutinka – per smunkančius Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingus turbūt neišvengiamai kirs bet kokie sprendimai, susiję su kainų didėjimu, naujų mokesčių įvedimu.

Su PVM lengvata šildymui, jie, manau, apskritai jau per daug užsižaidė: išgirdusiems frazę „PVM lengvata šildymui“ žmonėms jau kyla alergija.

„Tai – įvairių akcizų didinimai, lengvatų mažinimai, mokesčių pertvarkos, kurios kažkiek galėtų mažinti vienų ar kitų grupių pajamas.

Kita vertus, jei bus priimami sprendimai, gerinantys materialinę padėtį, jie gali duoti gerą rezultatą. Ekonominiai sprendimai yra patys jautriausi, galintys turėti įtakos reitingams keistis tiek į vieną, tiek į kitą pusę“, – teigia T. Janeliūnas.

Prastesni reitingai – su pirmosiomis šalnomis?

Pasak pašnekovų, vienas sprendimų, kurio pasekmes LVŽS jau galėjo spėti pajusti, tačiau žiemą, tikėtina, pajus dar labiau, – PVM lengvatos šildymui sumažinimas.

„Su PVM lengvata šildymui, jie, manau, apskritai jau per daug užsižaidė: išgirdusiems frazę „PVM lengvata šildymui“ žmonėms jau kyla alergija. Akivaizdu, jog valdžia nesugeba priimti sprendimo visiems laikams, atsižvelgiami į tai, kad tai yra itin jautri sritis.

Priimtas sprendimas taikyti 15 proc. PVM lengvatą pernelyg negelbės, nes tai nėra taip jau toli nuo nelengvatinio 21 proc. Šis klausimas yra aktualus labai didelei daliai visuomenės, tad sprendimo dėl jo įtaka bus tikrai juntama“, – kalba R. Urbonaitė.

T. Janeliūnas PVM lengvatos šildymui mažinimą taip pat priskiria prie sprendimų, mažinsiančių „valstiečių“ reitingus, nes tai didins gyventojų išlaidas, kaip ir galimas cukraus mokestis.

„Sugrąžinta, tačiau sumažinta PVM lengvata šildymui – vienas iš tu sprendimų, kurių pasekmė galėtų branginti tam tikrus produktus, ir tai būtų sutikta neigiamai. Lygiai tą pati galima pasakyti ir apie cukraus mokestį“, – sako jis.

Savo ruožtu R. Urbonaitė pažymi, kad, „jei ir toliau bus daromos tokios klaidos, kaip cukraus mokesčio atveju, kai išmetama idėja, pasiunčiama žinutė, kad didėja kainos, o tuomet bėgama slėptis į krūmus, iki galo nepagrindus ir neišaiškinus, reitingai mažės.“ Kol turima idėja be jokios analizės ir pagrindimo, pasak jos, geriau tokias idėjas pasilaikyti sau.

Politologė pabrėžia, kad sveikatos apsaugos sektoriuje yra daug didesnių problemų nei cukraus vartojimas. „Puikiai žinome, kas vyksta su gydytojų, slaugytojų atlyginimais, situacija sveikatos sektoriuje yra katastrofiška, jau nekalbant apie ten egzistuojančią korupciją arba „e-sveikatos“ projektą, iš kurio tiesiog yra išsityčiota“, – pabrėžia R. Urbonaitė.

Viešojo sektoriaus pertvarka: nuo katastrofos iki didelės sėkmės

T. Janeliūno teigimu, pokyčiai viešajame sektoriuje, jo optimizavimas gali būti ir vienas sėkmingiausių, ir vienas katastrofiškiausių „valstiečių“ darbų.

„Dėl viešojo sektoriaus pertvarkos poveikio LVŽS reitingams spėlioti sunku: nežinia, kiek darbuotojų apims kategorijų keitimas, perėjimas iš valstybės tarnautojų į kitą statusą. Viskas priklausys nuo rezultatų, tačiau, jei pasipils istorijos, kad biudžetinėse įstaigose vyksta valymai, pastebimi diskriminacijos elementai, pervedant į kitas, gal net prasčiau apmokamas pareigas, tai gali sukelti didelę nepasitenkinimo bangą.

Jei pertvarka lems geresnius atlyginimus, tai gali būti vienas tų darbų, kurie galėtų gerinti ir „valstiečių“ reitingus“, – kalba politologas.

Savo ruožtu R. Urbonaitė pažymi, kad, jei viešojo sektoriaus pertvarkos metu matysime buldozeriu stumiamus atleidimus, visuomenė į tai reaguos jautriai, nes tai palies didelę jos dalį, ir kilstelėti neatleistų darbuotojų atlyginimai gali negelbėti.

Politologė taip pat pažymi, kad prastas sprendimas bus toliau įsikibus laikytis idėjos porą ministerijų perkelti į Kauną: „Jei valstiečiai ir toliau nori girdėti kritiką, kad turi išsigryninti prioritetus ir daryti tai, kas šiuo metu yra svarbiausia, tuomet – pirmyn. Tačiau puikiai suprantame, kad valstybės lygiu tai nėra prioritetiniai klausimai ir esminių problemų jie nesprendžia, o teigiamo impulso reitingams toks sprendimas neturės.“

Švietimo reforma: gali būti pliusas, bet mažas

Pasak R. Urbonaitės, pokyčiai švietimo sistemoje taip pat yra jautrūs, jų įsitempusi laukia nemaža visuomenės dalis – mokytojai, mokiniai, jų tėvai, aukštųjų mokyklų bendruomenės.

„Suprantame, kad tos gairės, kurios buvo priimtos, yra tik gairės, o pagal tai vyriausybė turi parengti planą, kuris parodys aiškesnes intencijas. Sprendimų įsitempusios laukia tiek mokyklų, tiek auštųjų mokyklų bendruomenės, o priimti sprendimai tikrai gali atsispindėti reitinguose“, – teigia politologė.

T. Janeliūnas sako, kad aukštojo mokslo reforma aktuali akademinei bendruomenei, verslo elitui, kuris tikisi geresnio švietimo ir geresnių darbuotojų ateityje, tačiau didesnei daliai visuomenės, jo manymu, tai šiuo metu nėra jautrus klausimas.

„Žinoma, žmonės mato, kas vyksta, turi savo nuomonę, yra nepasitenkinimas dėl mokslo kokybės, bet vargu ar tai yra pirmaeilės svarbos klausimas, darantis įtaką reitingams. Manau, kad, jei reforma vyks sėkmingai, tai gali būti pozityvus žingsnis ir gali prisidėti prie sėkmingų darbų krepšelio“, – kalba jis.

Mažiausių pajamų didinimas: gali ir pradžiuginti, ir suerzinti

Sprendimai didinti MMA, NPD, pensijas ar kitas išmokas, pasak T. Janeliūno, gali tapti akstinu reitingams kilti.

„Gaunantiems mažas pajamas žmonėms tai yra jautru, ir net palyginti nedideli pokyčiai gali būti priimami kaip pozityvus ženklas. Tačiau tai gali būti sutikta neigiamai, jei pasirodys, kad pokyčiai per maži. Jei iš didelės diskusijos bus nuspręsta nedaug didinti išmokas, žmones tai gali tik suerzinti“, – sako politologas.

MMA didėjimas, bet kokie kiti sprendimai, kurie įneša bent kelis eurus į žmonių kišenę, visada bus sutinkami palankiai, teigia ir R. Urbonaitė. Tačiau, anot jos, klausimas, ar tikrai tai pavyks padaryti: „žinome, kaip  į tai reaguoja verslas, regionai, be to, tai reikalauja didesnių valstybės biudžeto išlaidų biudžetiniame sektoriuje.“

Finansų ministras Vilius Šapoka LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ patvirtino, kad Seimui bus siūloma nuo šio rudens iki naujų metų, t. y. maždaug trims mėnesiams, grąžinti 9 proce. tarifą, o štai nuo 2018-ųjų jis keisis. Koks jis bus, ministras kalba nenoriai. Nepatvirtintomis žiniomis bus siūloma 15 proc., ir tai skaičiuojama kainuos maždaug 50 mln. eurų.

Valdantieji valstiečiai žalieji atkakliai gynė savo nusistatymą prieš lengvatinį 9 proce. PVM tarifą šildymui. Dar gegužės 9 d. Ramūnas Karbauskis sakė, kad PVM lengvata šildymui yra socialiai neteisinga ir „yra siūlymas dėl kompensavimo tvarkos pakeitimo iš 20 proc. į 15.

Viktoras Pranckietis yra sakęs, kad skaičiavimai rodo, jog PVM lengvata šildymui nėra visuotinė ir kyla nemenkas susierzinimas, tad iš to mažai naudos.

Nuo birželio lengvata buvo panaikinta ir tarifas tapo 21 proc. Valstiečiai žalieji nepakeitė savo nuomonės net ir po prezidentės reakcijos.

„Manyčiau, kad dabar šios lengvatos atšaukimas yra nesavalaikis ir netikslingas žingsnis“, – dar žiemą, gruodžio mėnesį, sakė D. Grybauskaitė.

Tačiau gyvenimas, tiksliau miškų įstatymas su jame esančia urėdijų reforma, privertė vyriausybės vadovą ir jo finansų ministrą keisti nuomonę. Pasirašęs susitarimą su konservatoriais, mainais už paramą miškų įstatymui grąžinti buvusį PVM tarifą šildymui, premjeras prabilo visiškai kitaip.

„Tai yra veikimas strateginių interesų naudai ir aš džiaugiuosi, kad Seime yra politinės jėgos, kurios mato šiek tiek plačiau“, – kalbėjo Saulius Skvernelis.

Tiesa, pats premjeras užsiminė, kad tarifas bus ne 9 proc., Seimo pirmininkas įvardijo 15 proc. Tačiau finansų ministras laidai „Savaitė“ sakė, kad nuo rudens turėtų būti sugrąžintas būtent 9 proc. PVM tarifas, ir lėšų tam nesunkiai bus galima rasti.

„Realiausias variantas, kad tie svarstymai prasidėtų rudenį, jau susirinkus Seimui, ir tada jau kalbėtume apie 9 proc. PVM tarifą šildymui. Kadangi kalba eitų apie šiuos metus, tai biudžeto surinkimas yra pakankamas ir keliolika milijonų galėtume atrasti“, – sakė V. Šapoka.

Finansų ministro skaičiavimu, rudenį grąžinus 9 proc. tarifą, valstybei tai kainuotų apie 12 mln. eurų. Tačiau čia pat V. Šapoka priduria, kad tokia nuolaida šilumos vartotojai galės džiaugtis daugiausiai tris mėnesius, t. y. iki 2018-ųjų: „Tuo tarpu nuo Naujųjų metų jau su visa mokestine pertvarka reikėtų kalbėti apie visai kitą tarifą, nes, kaip žinia, Lietuvoje galima turėti tik du lengvatinius tarifus. Šiuo metu tai yra 5 ir 9. Ieškodami kompromiso pasiūlysime kitą tarifą. Žinoma, vertiname visas sritis: tai ir knygos, keleivių transportas, viešbučiai.“

Nepatvirtintais duomenimis, svarstoma palikti 5 ir 15 proc. lengvatinius PVM tarifus.  Nuo sausio planuojama  centralizuotam šildymui ir viešbučiams PVM didinti iki 15 proc., o knygoms, keleivių pervežimui bei kompensuojamiems ir labai brangiems vaistams – 5 proc.

Lietuvos miestuose per centralizuotas šilumos tiekimo sistemas šildoma beveik trys ketvirtadaliai gyvenamųjų namų ploto, priskaičiuojama daugiau nei 700 tūkst. vartotojų. Todėl panaikintas lengvatinis 9 proc.tarifas sukėlė daugumos politinių partijų gerumo protrūkį.

Socialdemokratai įregistravo PVM įstatymo pataisą, kuria siūlo 9 proc. tarifą taikyti ne tik centralizuotai šilumai, bet ir visoms kitoms būstus šildyti naudojamoms kuro rūšims. Šį projektą be kitų socialdemokratų pasirašė ir pats frakcijos seniūnas Andrius Palionis bei buvusi finansų ministrė Rasa Butbergytė, gegužę balsavę prieš tuomet konservatorių siūlymą nustatyti 9 proc. tarifą trejiems metams. Nuo valdančiųjų socialdemokratų neatsiliko ir opozicinė „Tvarka ir teisingumas“, siūlanti iki 9 proc. mažinti PVM malkoms ir kitam kurui. Kuo baigsis šis politikus apėmęs gerumo proveržis, parodys balsavimai Seime spalį, kai vyriausybė atneš savo siūlymus dėl mokesčių reformos.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad pažadėdami palaikyti urėdijų reformą, konkrečių skaičių nesuderėjo, tačiau tikisi, kad Seimo užkulisiuose sklandančios kalbos esą vyriausybė 9 proc. tarifą nuo Naujųjų metų ketina keisti į didesnį 15 proc., nepasitvirtins.

„Jeigu vyriausybė apsispręstų naikinti 9 proc. tarifą ir įvesti kažkokį kitą, tai klausimas būtų, kas atsitiks su knygomis ir visais kitais dalykais. Jeigu vyriausybė nuspręstų šildymą palikti ties 12 ar 15 proc., o knygas atpiginti iki 5 proc., tuomet visa pertvarka kainuotų brangiau, negu ją paliktume tokią, kokia ji yra“, – teigė G. Landsbergis.

Anot politologo Vincento Vobolevičiaus, bet kuriuo atveju sugrąžinta lengvata ir valstiečiams žaliesiems (priverstiems atšaukti savo sprendimą), ir konservatoriams (privertusiems tai padaryti juos) išeis į naudą: „Galima sakyti, kad šita lengvata yra socialiai neteisinga, nes ją gauna taip pat ir turtingi žmonės. Premjeras Skvernelis bandė tą sakyti. Bet vis dėl to status quo yra sakyti, kad lengvatos yra gerai, prezidentė pasakė Lietuvai, kad jos saugo Lietuvą nuo pašalpinių žmonių daugėjimo, ir, turint omenyje tą viešąją nuomonę, valstiečiai gali tarsi bandyti šildytis dabar konservatorių pasiekimo spinduliuose, nes šiaip ar taip, tos dvi jėgos bus atsakingos už lengvatos grąžinimą.“