Parlamentarai antradienį nepriėmė svarstyti Petro Gražulio parengtos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, kuria jis siūlė nustatyti nulinį PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą patvirtintų Vyriausybė. 

Pataisas Seimas atmetė: už tai balsavo 68 Seimo nariai, o tobulinti siūlė 56.

Dabar maisto produktams galioja 21 proc. PVM.

Be to, Seimas nepriėmė svarstyti grupės opozicijos ir valdančiųjų parengtų pataisų, kuriomis siūlyta nuo 2023 metų liepos nustatyti dabar galiojantį lengvatinį PVM tarifą ne tik neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui, bet ir daugelio kitų prekių remontui.  

5 proc. tarifas siūlytas buitinės technikos ir elektronikos prietaisų, avalynės, galanterijos, laikrodžių, drabužių ir buitinės tekstilės gaminių, baldų, vaikų žaislų, dviračių, elektrinių paspirtukų remontui.  

2020 metų Eurobarometro tyrimas parodė, kad 77 proc. Europos Sąjungos piliečių verčiau taisytų savo prietaisus nei juos keistų kitais – daiktų taisymas sudaro 30 proc. daikto vertės.

Parlamentarai ketvirtadienį nepriėmė svarstyti Lietuvos regionų frakcijos narių Jono Pinskaus ir Andriaus Palionio parengtos PVM įstatymo pataisos. Už balsavo 48 Seimo narių, prieš buvo 37, o 28 susilaikė.

Kitu balsavimu pataisa iniciatoriams buvo grąžinta tobulinti. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė siūlė PVM lengvatą taikyti ne visiam maistui, o tik svarbiausių produktų krepšeliui. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Butkevičiaus skaičiavimais, Seimui priėmus pataisas dėl nulinio PVM maistui, biudžeto netektys siektų 250 mln. eurų. 

Pataisos iniciatoriai mano kitaip – jų teigimu, galimas laikinas PVM įplaukų sumažėjimas, o padidėjus vartojimui šie praradimai būtų kompensuoti.

Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė yra sakius, kad ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija Lietuvoje galėtų būti įvesta PVM lengvata maistui.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau tvirtino, kad Vyriausybė neplanuoja sekti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu ir mažinti PVM tarifo maistui.

– Kiek lenkai tokią priemonę gali taikyti?

– Lenkai jau yra apsibrėžę laikotarpį. Panašu, kad šitas nulinis tarifas maisto produktams bus taikomas mažiausiai pusę metų. O vėliau, matyt, bus grįžta prie ankstesnio. Stengiamasi suvaldyti kylančių žaliavų ir kitų prekių bei paslaugų kainų poveikį gyventojams. Šitas instrumentas yra populiarus visuomenėje, tačiau vis tik jis nėra taiklus, nes kainos yra mažinamos per PVM mokestį visiems. 

– Kaip jūs ir sakėte, negalima atmesti, kad verslininkai taip pat gali pasinaudoti tokia situacija ir tiesiog uždirbti daugiau. Gal tos kainos iš karto ir pradės kilti Lenkijoje?

– Ilgainiui bus tikrai įdomu stebėti, kaip reaguos verslai, nes jiems situacija taipogi nėra lengva. Matyt, paskatinimo ar vilionės pasinaudoti šia galimybe kilstelėti kainas bus tikrai nemažai. 

– Ar lenkų sprendimas dėl PVM atsilieps ir Lietuvai?

– Kad lietuviai mėgsta važiuoti apsipirkti į Lenkiją nėra jokia naujiena. Žinoma, sumažinti mokesčiai Lenkijoje tą mūsų pomėgį, matyt, dar labiau darys populiaresnį. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip bus su verslininkais, kurie, pavyzdžiui, dirba pasienio ruože ir užsiima kažkokia prekyba? Ar nebus taip, kad Lietuvos prekybininkai bus tiesiog priversti užsidaryti?

– Labai nelengva vertinti, nes pasienio prekybininkai nuolat išgyvena šį spaudimą. Tai nėra jiems naujiena ir migracija apsipirkimo tikslais vyko. Tikriausiai pasienio regionuose tai yra periodinis ir natūralus procesas. 

– Ar įmanoma bent apytikriai prognozuoti, kiek pinigų iš Lietuvos gyventojų kišenių gali atsidurti Lenkijos verslininkų kišenėse?

– Labai priklausys nuo daugelio dalykų. Tiek pandeminė situacija, tiek įvairūs apribojimai gali pristabdyti mūsų galimybes vykti į Lenkiją apsipirkti. Kitas dalykas, nepaisant to, kad ten bus sumažintos kainos, pati kelionė visgi bangiai kainuos, nes degalų kaina reikšmingai išaugusi. Tolesniuose rajonuose nuo Lenkijos gyvenantiems žmonėms, matyt, reikėtų pasiskaičiuoti, ar tikrai ta kelionė apsimokės. 

– O galbūt Lietuva taip pat galėtų pasekti kaimynų pavyzdžiu ir, jeigu taip, kada tą reikėtų daryti?

– Lietuva pasirinko visai kitą kelią. Tas kelias, ekonomistų akimis, yra labiau apgalvotas ir taiklesnis, nes Lietuva pasirinko ne kovoti su pačia infliacija, bet pasirūpinti pajamų augimu pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams, kuriems infliacija kerta skaudžiausiai. Tai reiškia, kad Lietuvoje sudarant biudžetą buvo numatytas spartus pensijų augimas, didinama minimali mėnesinė alga, taip pat įvairios papildomos išmokos ir panašiai. Tokiu būdu sutaupomi biudžeto ištekliai, kurių reikia užtikrinti svarbiausioms mūsų valstybės paslaugoms, kurių kokybę mes norime gerinti ir kurios dar ir dabar yra nepakankamai finansuojamos. 

Finansų ministerija savo siūlymą nepritarti iniciatyvai argumentavo tuo, kad lengvata maisto kainų nesumažintų, o valstybės biudžetas per metus netektų beveik trečdalio milijardo eurų pajamų.

„Nutarimu siūlome nepritarti Seimo narių iniciatyvai, nes nustačius tokią PVM lengvatą, per metus valstybės biudžetas netektų 337 mln. eurų, tai ženkli suma (...) Tai lems pajamų į biudžetą surinkimą“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Ministerija teigia, jog tam, kad būtų kompensuoti dėl lengvatinio PVM tarifo nustatymo susidarę valstybės biudžeto pajamų netekimai, maisto produktų vartojimas turėtų padidėti bent du kartus, o tai nėra tikėtina.

Ji neatsižvelgė ir į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymą svarstyti galimybę nuo 2020 metų nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams arba ekologiškiems ir pagal nacionalinę žemės ūkio bei maisto kokybės sistemą pagamintiems produktams – dėl to biudžeto netekimai sudarytų atitinkamai 127 mln. ir 13 mln. eurų.

„Žemės ūkio ministerija pateikė naują pasiūlymą, bet jis nesusijęs su konkrečių Seimo narių iniciatyva. Siūlome svarstyti atskirai, nors ir tai labai ženkliai lemtų valstybės biudžeto pajamas“, – posėdyje aiškino finansų viceministrė L. Maskaliovienė.

Finansų ministerijos teigimu, mažai tikėtina, kad sumažinus PVM tarifą ŽŪM siūlomiems maisto produktams sumažėtų jų kaina. Praktika rodanti, kad prekės, kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga, nes kiti nei mokestiniai veiksniai, pavyzdžiui, gamybos kaštai, prekybiniai antkainiai, tampa priežastimi išlaikyti iki PVM tarifo sumažinimo buvusią prekių kainą.

Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos seniūnas A. Palionis užregistravus pataisą teigė, kad ji turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir padės atpiginti maisto produktus. Parlamentarai PVM lengvatą siūlo taikyti visiems maisto produktams.

Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas Lietuvoje dabar taikomas tik vaistams, o 9 proc. – keleivių vežimui, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, pavyzdžiui, vadovėliams, enciklopedijoms ir žodynams, piešimo ir spalvinimo knygelėms, viešbučiams (iki 2022 metų pabaigos) ir centralizuotam šildymui.