„Šiuo metu šnekam su Jaunąja Lietuva, o ateitis parodys. Kada bus rezultatai, tada informuosim“, – BNS šią savaitę sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.

Gegužę vykusiame Lietuvos šeimų renginyje – Didžiajame šeimos gynimo marše – buvo paskelbtas sprendimas kurti naują partiją, tačiau, pasak R. Grinevičiaus, geriau vienyti panašios ideologijos judėjimus nei kurti naują.

„Mes laikomės tokios nuomonės, kad jeigu kuriama Lietuvoj naujų partijų, tai yra žmonių balsų skaidymas, todėl mes nelabai pritariam tokiam dalykui, kurti daugiau partijų, kad džiaugtųsi konservatoriai. Būtų geriau, kad esamų partijų mažėtų, jos susijungtų“, – kalbėjo R. Grinevičius.

Jaunoji Lietuva yra pakeitusi pavadinimą į Lietuvos šeimų sąjunga (Jaunoji Lietuva). Pasak partijos vadovo Stanislovo Buškevičiaus, prie jos yra prisijungę per 20 Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovų.

„Kai kurie žmonės iš Lietuvos šeimų sąjūdžio kreipėsi į mus, kadangi jie žino, kad mes puoselėjame šeimos vertybes, kad priimtų juos. Gerai, prašau – ir atėjo gal 20 žmonių“, – BNS sakė S. Buškevičius.

Šeimos vertybės atitinka, bet ateis tiktai tie, kurie sutiks ir su kitomis mūsų vertybėmis užsienio politikoje.

Pasak jo, su Šeimų sąjūdžiu kalbamasi dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose, tačiau norintys jungtis prie partijos turi palaikyti ne tik tautiškumo, šeimos vertybių išsaugojimo idėjas, bet ir tos pačios užsienio politikos linijos.

„Šeimos vertybės atitinka, bet ateis tiktai tie, kurie sutiks ir su kitomis mūsų vertybėmis užsienio politikoje. Užsienio politikoje mes esame labai griežtai už NATO ir Ukrainą. Remiam Ukrainą, kovojam prieš rusišką imperializmą ir šovinizmą, NATO – be kalbų, tokios ribos, o kai kur (pažiūros - red.) gali skirtis, socialiniais, komunaliniais klausimais“, – kalbėjo S. Buškevičius.

Lietuvos šeimų sąjūdis yra asociacija, nepartinis visuomeninis judėjimas, kilęs iš Didžiojo šeimos gynimo maršo, surengto 2021-ųjų gegužę Vilniuje. Į jį automobilių kolonos vyko iš įvairių šalies miestų.

Judėjimas skelbia telkiantis Lietuvos piliečius Konstitucijai ir tradicinėms vertybėms apginti ir užtikrinti konstitucines prigimtinės šeimos teises.

Praėjusią savaitę priimtu sprendimu LVAT panaikino šio renginio organizatoriams palankų žemesnės instancijos teismo sprendimą, patenkino Vilniaus savivaldybės apeliacinį skundą bei atmetė vieno iš renginio organizatorių, Šeimų sąjūdžio vadovo Raimondo Grinevičiaus skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas liepą buvo pripažinęs, kad savivaldybės sprendime neišduoti leidimo nurodytas susirinkimų laisvės apribojimo tikslas – visuomenės saugumas ir žmonių sveikata – yra numatytas įstatyme, tačiau toks ribojimas buvo neproporcingas.

„Teisėjų kolegija, atsakovo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinio skundo ribose patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis nesutinka ir mano, kad susirinkimų laisvės ribojimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje ir buvo proporcingas“, – konstatavo LVAT. 

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad pernai birželio 16-ąją šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija, karantinas, „plito ir iki šiol plinta koronavirusas, sukeliantis mirtinas ir kitaip sunkias sveikatos pasekmes“.

Anot LVAT, pirmosios instancijos teismas neįvertinto aplinkybių, kad pareiškėjo teisė organizuoti susirinkimą nebuvo ribojama absoliučiu mastu – siekta, kad susirinkimas įvyktų, tačiau įvyktų laikantis teisės aktų reikalavimų, būtų užtikrintas žmonių saugumas, sveikata, kiti teisėti interesai.

„Pareiškėjui buvo pasiūlyti net keli variantai, kaip galėtų įvykti jo organizuojamas susirinkimas, pavyzdžiui, pareiškėjui buvo siūloma kontroliuoti susirinkimų dalyvių skaičių, kad būtų laikomasi saugių atstumų tarp asmenų. Pareiškėjui pasiūlyta susirinkimą organizuoti kitoje, daugiau žmonių talpinančioje vietoje. Pats pareiškėjas nusprendė susirinkimų neorganizuoti saugesniais jam siūlomais būdais“, – pažymi LVAT.

Teismas taip pat nurodė, jog be Konstitucijoje įtvirtinto susirinkimų laisvės principo egzistuoja ir kitos vertybės, kurių gynimą numato Konstitucija, pavyzdžiui, žmogaus gyvybė ir orumas, be to, „žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas“.

2021-ųjų gegužę Vingio parke Vilniuje šeimų marše dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių, kituose panašiuose renginiuose dalyvaudavo mažiau žmonių, savivaldybė keletui jų taip pat yra neišdavusi leidimų.

Dėl neišduoto leidimo 2021-ųjų birželio viduryje planuotam renginiui sostinės meras Remigijus Šimašius viešai teigė, kad tai yra „politinis festivalis“, o jo dalyviai, kaip parodė ankstesnis gegužę vykęs renginys, nesilaiko karantino reikalavimų.

Vilniaus apskrities policija ir teismas nustatė, kad Dainiaus Liškevičiaus videoperformansas „Kliaksas/Restartas“ neteisėtai viešai buvo rodomas ne tik šiame renginyje per pakabintus ekranus, bet ir neteisėtai viešai su renginio įrašu buvo paskelbtas internete.

Videoperformansą „​Kliaksas/Restartas“ D. Liškevičius sukūrė 2000-siais metais. Jame menininkas nusišluosto šokoladuotą veidą į Lietuvos vėliavą.

Šį menininką „Šeimų maršo“ organizatoriai apkaltino valstybės simbolių – Lietuvos vėliavos – išniekinimu ir apskundė prokuratūrai. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau jis nutrauktas dėl senaties.

Per tyrimą nustatyta, kad vaizdo įrašas sukurtas 2000 metais. 2013 metais vasarį iš autoriaus šį vaizdo įrašą kaip meno kūrinį įsigijo MO muziejus bei tais pačiais metais patalpino socialiniame tinkle „YouTube“.

Anot D. Liškevičiaus, tai yra meno kūrinys, kuriame XXI amžiaus pradžioje kalbėta apie tai, kad Lietuva ateityje taps pilietiniu, o ne tautiniu pagrindu vieninga valstybe. Kalbėta apie kaitą, apie patriotizmo ribas ir suvokimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį paskelbė, kad mitingo vaizdo įrašo patalpinimas „YouTube“ platformoje ir šiame įraše palikus dalį, kurioje buvo viešai rodomas videoperformansas „​Kliaksas / Restartas“ laikytinas netiesioginiu kūrinio atgaminimu.

Pasak teismo, tokie R. Grinevičiaus padaryti išimtinių autoriaus teisių pažeidimai įstatymo prasme laikytini neteisėtu minėto kūrinio panaudojimu.

Baudą R. Grinevičiui šiemet sausį skyrė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius.

Skiriant administracinę nuobaudą, buvo įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo manė, jog viešai praneša apie padarytą nusikaltimą.

Šeimų sąjūdžio vadovas su nuobauda nesutiko ir kreipėsi į teismą, teigė, kad kūrinio versija yra paskelbta viešai, nutarime aiškiai nurodyta, kad  videoperformansas yra viešas kūrinys, kas suponuoja išvadą, jog R. Grinevičius viešai parodė jau viešą kūrinį, todėl nepažeidė nei autorinių, nei gretutinių teisių.

R. Grinevičiaus atstovas teisme aiškino, kad jo klientas neturėjo duomenų apie tai, kad kūrinys yra saugomas autorinių teisių ir yra priskiriamas meno kūriniui, todėl jo atstovaujamojo veiksmai nėra uždrausti ar pavojingi.

„Jais buvo išreiškiama pilietinė pozicija ir pranešama apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką ir pradėtą ikiteisminį tyrimą, o ne siekiama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymu“, – sakė advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius.

Nukentėjusio asmens – asociacijos LATGA atstovė advokatė Birutė Strimaitytė atsiliepimu prašė R. Grinevičiaus skundą atmesti, atlyginti nukentėjusiajam bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėt

LATGA teismui nurodė, kad yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, tarp LATGA ir kūrinio-videoperformanso autoriaus D. Liškevičiaus yra sudaryta narystės sutartis. Todėl LATGA, gavusi informaciją apie kūrinio panaudojimą renginyje, kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo R. Grinevičiui.

LATGA teisme akcentavo, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu.

„Renginio organizatorius, siekdamas panaudoti kūrinį, privalėjo gauti sutikimą iš autoriaus ar jo įgaliotos institucijos“, – teigia LATGA.

Teismas konstatavo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuo atveju nekyla abejonių, jog videoperformansas laikytinas meno kūriniu įstatymo prasme.

Įvertinęs bylos medžiagoje surinktus įrodymus bei nagrinėjamoje situacijoje reikšmingą teisinį reguliavimą, teismas nusprendė, kad skundžiamas policijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Be to, iš R. Grinevičiaus nuspręsta išieškoti LATGA naudai 406 eurus advokatų išlaidų.

Nutartis dar gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

„Neturim, ką skųsti. Merui, matyt, buvo biskį su sveikatėle – kažkas pasivaideno. Mes jokio dokumento neturim, jokio telefoninio pranešimo, nei elektroniniu paštu pranešė“, – BNS pirmadienį sakė R. Grinevičius.

„Kai turėsim dokumentą, motyvus, tada spręsime“, – pridūrė jis.

R. Šimašius sekmadienį feisbuke pranešė, kad savivaldybė atšaukia leidimą „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ renginiui gegužės viduryje Vingio parke.

Anot sostinės vadovo, šio renginio iniciatoriai aktyviai palaiko Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Karas yra aiški riba – jei net jis jiems nepadėjo atsitokėti, mes neleisime, kad renginys taptų platforma kitų žmonių kvailinimui. Nepatinka – galite eiti į teismą, sėkmės“, – rašė meras.

Leidimas – nesvarbu, bet meras tikrai papuls į teismą būtent dėl šmeižto ir nepagrįstų kaltinimų.

Pasak R. Grinevičiaus, Vilniaus meras šmeižia jo vadovaujamą organizaciją.

„Dar toks vienas išsišokimas iš mero, kur tiesiogiai apkaltina vos ne kolaboravimu su Rusija – palauksim dar vieno išsišokimo – tai meras tikrai papuls į teismą. Leidimas – nesvarbu, bet meras tikrai papuls į teismą būtent dėl šmeižto ir nepagrįstų kaltinimų“, – tvirtino Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas.

Pernai, gegužės 15-ąją, sostinės Vingio parke vykusios akcijos dalyviai siekė išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą.

Renginyje buvo iki 10 tūkstančių žmonių.

Maršo iniciatoriumi ir vadovu nurodomas buvęs „tvarkietis“ Raimondas Grinevičius, tarp organizatorių yra ir humoristas Artūras Orlauskas, Nacionalinio susivienijimo narys Algimantas Rusteika, tinklalapio infa.lt vadovas Arvydas Daunys.

Kaip BNS informavo savivaldybė, leidimai nesuderinti, nes šiose vietose tuo metu vyks savivaldybės renginiai.

„Vasario 16 dieną, 12–15 val., planuojamų mitingų Katedros ir Rotušės aikštėse negalime suderinti, kadangi vietos įtrauktos į savivaldybės organizuojamus renginius“, – teigiama BNS pateiktame atsakyme.

Savivaldybė nurodo, kad Katedros aikštėje organizatorių prašomu metu vyks renginių paruošiamieji darbai, tradicinės jaunimo eitynės bei renginių transliacijos. Tuo metu Rotušės aikštėje vyks dvi eitynės, o netoliese esančioje erdvėje prie paminklo J. Basanavičiui numatoma interaktyvi diskusija, kurią taip pat organizuoja savivaldybė. 

Vietos įtrauktos į savivaldybės organizuojamus renginius.

Judėjimo atstovai prašė suderinti renginį 1–5 tūkst. dalyvių.

Remiantis Susirinkimo įstatymo nuostatomis, per valstybines šventes pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama valstybės ar savivaldybių institucijoms.

Praėjusią savaitę sostinės savivaldybė, remdamasi tais pačiais argumentais, atmetė Šeimų sąjūdžio prašymą leisti masinį renginį prie paminklo Jonui Basanavičiui,  judėjimas sprendimą žadėjo skųsti teismui. Atmestas ir už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio prašymas leisti organizuoti mitingą įvairiose senamiesčio vietose.

Sausio 13 dieną Šeimų sąjūdžio organizuotame mitinge prie Seimo dalyvavę žmonės nušvilpė oficialiame minėjime kalbėjusias Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir premjerę Ingridą Šimonytę, švilpimas buvo girdėti sakant kalbą ir vienai iš „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbių, Laisvės premijos laureatei.

Po šių įvykių pasigirdo nuogąstavimų, kad panašus scenarijus gali įvykti ir Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Vienas pagrindinių renginių šią dieną įprastai vyksta sostinės Pilies gatvėje, prie Signatarų namų, kur savo kalbą sako pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.

Šeimų sąjūdis sausį buvo gavęs savivaldybės leidimą akcijai su tūkstančiu dalyvių. Organizatoriai tuomet tvirtino protestuojantys prieš galimybių pasą, tačiau jis nuo šeštadienio panaikintas.

Dabar jie teigia norintys protestuoti prieš Konstitucijos pažeidimus.

„Yra sutrypta Konstitucija, bet kurį Konstitucijos straipsnį dursi pirštu ir visi jie yra niekiniai – švietimas niekinis, medicina nesuteikiama, laisvės ribojamos, žmonės suskirstyti“, – BNS sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovas Raimondas Grinevičius.

„Jei mes jį ir skųsime, tai skųsime dėl bendros statistikos, kiek laimėta bylų prieš Vilniaus savivaldybę. Bet kad jį išnagrinėtų iki vasario 16-osios, tai nėra jokios tikimybės. Šiandien vakare bus tarybos posėdis, ką pasiūlys nariai, koordinatoriai, taryba – jei jie pasiūlys sprendimą kreiptis, tada kreipsimės“, – BNS sakė judėjimo vadovas Raimondas Grinevičius.

Anot jo, savivaldybės sprendimas neleisti mitingo „streso nesukėlė“ ir tik dar labiau mobilizuos rinktis protestuotojus net nebe planuotoje vietoje, o prie Signatarų namų, esančių už kelių šimtų metrų, kur tradiciškai kalbą Lietuvos valstybės atkūrimo proga sako pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.

Prie ko mums balkonėlis ir Landsbergis? Balkonėlis Lietuvos šeimų sąjūdžiui yra dešimtoj vietoj, o gerbiamas Landsbergis – 150-oje vietoje, jis kaip asmuo mūsų nedomina.

„Buvo pasakyta, kad tai bus taikus, gražus mini mitingas su edukacine programa, net aptarta, kad nebus jokių ten plakatų, o vienintelis žodis, kuris bus paminėtas kaip protestinis – kad jie sulaužė Lietuvos Konstituciją“, – kalbėjo jis.

„Prie ko mums balkonėlis ir Landsbergis? Balkonėlis Lietuvos šeimų sąjūdžiui yra dešimtoj vietoj, o gerbiamas Landsbergis – 150-oje vietoje, jis kaip asmuo mūsų nedomina (...). Mes norėjome padaryti, kad gal tik dalis tų žmonių būtų nuėję į balkonėlį, dabar papulti prie balkonėlio, kas važiuos į Vilnių, bus vienintelis tikslas“, – tvirtino „Šeimų sąjūdžio“ vadovas.

Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienį pranešė priėmusi sprendimą neišduoti leidimo mitingui motyvuodama, kad pagal Susirinkimų įstatymą minint Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją pirmenybė turi būti teikiama valstybiniams renginiams, o skveras prie J. Basanavičiaus paminklo yra įtrauktas į valstybės ir savivaldybės institucijų organizuojamus renginius.

R. Grinevičius sako neginčijantis šios nuostatos, tačiau teigė nesulaukęs savivaldybės paaiškinimų, kokie valstybiniai renginiai vyks būtent prie J. Basanavičiaus paminklo.

Savivaldybė teigia, kad gautas dar vienas prašymas mitingui įvairiose senamiesčio vietose. BNS žiniomis, jo prašo Algirdas Paleckis, pernai liepą Šiaulių apygardos teismo pripažintas kaltu už šnipinėjimą Rusijai.

Sausio 13 dieną Šeimų sąjūdžio organizuotame mitinge prie Seimo dalyvavę žmonės nušvilpė oficialiame minėjime kalbėjusias Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir premjerę Ingridą Šimonytę, švilpimas buvo girdėti sakant kalbą ir vienai iš „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbių, Laisvės premijos laureatei.

Policija yra pradėjusi dešimt administracinių teisenų dėl Sausio 13-osios renginyje protestavusių asmenų pažeidimų, tarp jų – dėl atstumo iki Seimo nesilaikymo, organizatorių neužtikrinimo, jog būtų laikomasi dorovės, geros moralės ir etikos normų.

Šeimų sąjūdis tuomet buvo gavęs savivaldybės leidimą akcijai su tūkstančiu dalyvių.

Po šių įvykių pasigirdo nuogąstavimų, kad panašus scenarijus gali įvykti ir Vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Vienas pagrindinių renginių šią dieną įprastai vyksta sostinės Pilies gatvėje, prie Signatarų namų, kur savo kalbą tradiciškai sako pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.

„Ne aš vienas priimu sprendimus, yra organizacija, o ne vienas Grinevičius. Yra taryba, kuri, jei nuspręs, kad duodam – tada ir duosim. Jei nuspręs, kad neduodam – tai neduosime“, – Eltai pirmadienį teigė R. Grinevičius.

„Aš manau, kad vertėtų. Vertėtų dėl statistikos“, – sakė „Lietuvos šeimų sąjūdžio“ vadovas.

R. Grinevičius teigė, kad savivaldybė savo sprendimu tik didina įtampą visuomenėje, juolab, kaip aiškino jis, mitingu prie paminklo Jonui Basanavičiui ketinta surengti edukacinę programą.

„Aš derinimo metu išdėsčiau savivaldybei, kad tai nebus protestas, kad tai bus minimitingas su edukacine programa“, – sakė jis.

„Reikia žmonėms iškomunikuoti, kad pati visuomenė turi pasidaryti sau šventes, o nelaukti valdžios daromų švenčių, kurios daromos gardelyje, kuriame sėdi išrinktųjų kasta“, – aiškino R. Grinevičius.

Aš derinimo metu išdėsčiau savivaldybei, kad tai nebus protestas, kad tai bus minimitingas su edukacine programa.

Tačiau tokia R. Grinevičiaus pozicija vertinama mažų mažiausiai kontroversiškai, mat jo vadovaujama organizacija Sausio 13-ąją buvo surengusi mitingą prie Seimo, kurio metu šūksniais ir švilpimu buvo sutrikdytas Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. Protestuotojai nušvilpė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės sakytas kalbas. Švilpti minia ėmė ir kalbant vienai iš „Kronikos“ bendradarbių Bernadetai Mališkaitei. Būtent „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbiams per vykusį minėjimą buvo įteikta Laisvės premija.

R. Grinevičius: nieko blogo nematau, kad kažkas gali atvažiuoti į Vilnių

Paklaustas, ar, savivaldybei nedavus leidimo mitingui, jo organizacija sostinėje vyksiančius Vasario 16-osios renginius sau suprantamu būdu vis tiek paminės, R. Grinevičius atšovė, kad kiekvienas elgsis kaip jam atrodo esant tinkama.

„Vasario 16-oji yra valstybinė šventė, ir kiekvienas Lietuvos pilietis gali ją paminėti tiek namuose, tiek sostinėje. Aš nieko blogo nematau, kad kažkas gali atvažiuoti į Vilnių, į kokį renginį“, – teigė jis.

L. Balandžio/BNS nuotr.

„Gal kas užsimanys paklausyti patriarcho kalbos“, – sakė R. Grinevičius, galvoje turėdamas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką prof. Vytautą Landsbergį, kuris tradiciškai Vasario 16-ąją iš Signatarų namų balkono sako kalbą.

Kaip ELTA skelbė, Vilniaus savivaldybė nesuteikė leidimo Vasario 16-ąją „Lietuvos šeimų sąjūdžiui“ Vilniaus centre organizuoti mitingą.

„Išnagrinėjus pateiktą pranešimą ir pateiktus paaiškinimus apie planuojamą mitingą, įvertinus valstybės ir Savivaldybės institucijų organizuojamus renginius minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos susirinkimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, 2022 m. vasario 16 d. 11–14 val. planuojamas mitingas šalia paminklo Jonui Basanavičiui nėra galimas suderinti, kadangi minėta vieta įtraukta į valstybės ir Savivaldybės institucijų organizuojamus renginius“, – informavo Vilniaus savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas.

Vilniaus savivaldybė taip pat primena, kad Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 7 straipsnio 6 dalis numato, kad minint valstybės šventes: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, pirmumo teisė pasirinkti renginio vietą ir laiką suteikiama valstybės ar savivaldybių institucijoms.

Dieną prieš mitingą Šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius buvo optimistiškas ir teigė, kad žmonių proteste Katedros aikštėje bus daugiau nei susirinko į mitingą Vingio parke. „Buvo gal 10,15, 20 (tūkst., – aut. past.“, – teigė R. Grinevičius.

Tačiau penktadienį susirinko tik pusė Katedros aikštės. Policija paskelbė, kad čia – perpus mažiau nei gegužę buvo Vingio parke, apie 5 tūkst. Vis dėlto Šeimų sąjūdžio duomenys kitokie. „Na, bent 8 tūkst. tai tikrai“, – tikino R. Grinevičius.

Jis teigė, kad skaičiuota kitaip, nei tai darė policija. Priskaičiuota, kiek buvo už scenos, kiek buvo išėjusių pasivaikščioti į parką. „Aš asmeniškai daug stebiu futbolo varžybų Lietuvoje ir kartais į užsienį papuolu, pagal stadioną, kiek išeina žmonių kiekis, aš garantuotas, kad tai buvo ne mažiau 8 tūkst.“, – kalbėjo Šeimų sąjūdžio vadovas.

Tačiau dar penktadienį matėsi, kad organizatorių lūkesčiai buvo didesni. Jie ir leidimo prašė mažiausiai 5 tūkstančiams, daugiausiai – 10 tūkstančių.

„Kodėl manote, kad atėjo tik tiek? Gal išsikvėpė tie mitingai?“ – į Katedros aikštę atėjusio protestuotojo klausė žurnalistė.

„Suprantate, žmonės pastoviai bauginami valdžios, grasinama jiems atleidimais iš darbo“, – teigė pašnekovas.

Politologė Rima Urbonaitė svarsto, kad viena priežasčių – protestai šiuo metu vyksta per dažnai. „Mūsų žmonės dar nepratę labai dažnai vaikščioti į protestus, tuo labiau, kad jie finale nemato jokio rezultato ir gali labai greitai ateiti tas nusivylimas“, – situaciją komentavo politologė.

Taip pat kyla painiava ir dėl reikalavimų – jų daug ir iš įvairių sričių. Ir prie scenos kabėjo reikalavimai išvaryti Dž. Sorošą iš Lietuvos, sustabdyti nelegalią migraciją, mažiau Briuselio – daugiau sveiko proto, taip pat jie prieš homoseksualus, prieš galimybių pasą.

Mūsų žmonės dar nepratę labai dažnai vaikščioti į protestus, tuo labiau, kad jie finale nemato jokio rezultato ir gali labai greitai ateiti tas nusivylimas.

Atrodė, kad ir reklama buvo padaryta efektyvesnė, nes Vilniaus savivaldybė leidimą mitingui tai davė, tai atėmė, tai vėl davė, bet kitur. Sauliaus Skvernelio suburta nauja frakcija siūlo, kad neleisti rengti mitingo galėtų tik teismas. Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ šias pataisas jau registravo. „Lygiai tas pats su LGBT bendruomenės eitynėmis Kaune teismo sprendimas. Tokių pavyzdžių buvo ne vienas ir ne du, kada yra ribojama susirinkimų laisvė ir manau, kad tai turėtų teismas nuspręsti“, – nuomone dalijosi S. Skvernelis.

Kol kas Šeimų sąjūdis naujų protestų neorganizuoja, dabar ruošiasi streikui. „Kada bus sukomplektuota papkė žmonių, kurie ar įmonių vadovai, ar visuomeninių organizacijų vadovai, kada bus viskas sukomplektuota, tada darysime susirinkimą, spręsime, kokio pobūdžio, kiek laiko, ar tai bus įspėjamasis, ar poros valandų, ar dienos“, – teigė Šeimų sąjūdžio vadovas.

Visi penktadienį sulaikyti 22 asmenys – jau paleisti. Dalis protestuotojų bandė eiti Seimo link, bet kai policija nepraleido, maždaug po valandos išsiskirstė. Šeimų sąjūdžio vertinimu, mitingas buvo taikus, o dauguma šių žmonių tiesiog bandė eiti namo Žvėryno link. „Netgi šnekėjau su matytais, išsilavinusiais žmonėmis, kurie pasakė: „Mums reikia namo praeiti pro Žvėryno tiltą“, – pokalbį prisiminė R. Grinevičius.

Sulaikytiesiems buvo surašyti protokolai dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešose vietose, Kelių eismo taisyklių pažeidimo, policijos reikalavimų nevykdymo ir kitų nusižengimų. Buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl narkotikų.