Kultūros ministerijos surengtą konkursą eiti Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo dabartinis įstaigos direktorius Raimundas Balza, pranešė Kultūros ministerija.

R. Balza buvo vienintelis konkurse dalyvavęs kandidatas.

Muziejininkas ir istorikas įstaigai vadovauja nuo 1997 metų, Vilniaus universitete R. Balza yra baigęs istorijos studijas.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

„Labai individualūs atvejai, bet didžioji dalis ruošėsi ir atnaujino veiklą, kai tik buvo suteikta galimybė nuo balandžio 27 dienos. Sąlygų sudarymas priklausė nuo finansinių galimybių. Ir rankų dezinfekavimas, (...) tam tikros įrangos įsigijimas – tie visi reikalavimai buvo išpildyti, mažesniesiems galbūt buvo sudėtingiau, bet, manau, visi sąlygas sudarė“, – sakė R. Balza.

Nors, pasak asociacijos atstovo, lankytojai vykti į muziejus neskuba, jų skaičius po truputį auga.

„Lankytojai nepuola į muziejus. (...) Yra lankytojų, bet jų nėra labai daug. (...) bet su kiekviena diena jų daugėja. Ten, kur lankytojų būdavo 100, ateina 10-15, kur buvo 500, ateina 100. Po truputį tas skaičius, kad ir nežymiai, bet auga“, – Eltai sakė R. Balza.

Raimundas Balza. D. Labučio / ELTOS nuotr.

Jo teigimu, sulaukti tokio paties lankytojų srauto, koks buvo prieš karantiną, muziejai tikisi kitais metais.

„Srautui, kuris buvo prieš karantiną, susigrąžinti gali prireikti ilgesnio laiko. Nemanau, kad šiais metais ar į metų pabaigą tą srautą atkursime, greičiausiai tik kitais metais. Turime patirties, kai po 2008-2009 metų krizės lankytojų srauto atsikūrimui prireikė 3 metų. Dabar nežinome, gal tiek nereikės, bet kad metų, manome, gali tikrai prireikti“, – teigė jis.

Vyriausybės sprendimu, muziejai savo veiklą, esant tam tikriems reikalavimams, vėl galėjo atnaujinti nuo balandžio 27 dienos.

Seimo priimtu nutarimu taip pat iš komisijos išbraukti savo noru ją palikę Donatas Brandišauskas ir Skaidra Trilupaitytė.

Kadangi jų kandidatūras buvo parinkusi valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, ji delegavo ir naujus kandidatus.

R. Balza vadovauja Šiauliuose esančiam „Aušros“ muziejui, yra Muziejų asociacijos valdybos pirmininkas. A. Gučas – architektas, urbanistas, projektų vadovas, jis jau yra dirbęs Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje.

Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro dvylika narių.

Pagrindinė Valstybinės kultūros paveldo komisijos misija – dalyvauti formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, informuoti Seimą, prezidentą ir Vyriausybę apie kultūros paveldo apsaugos problemas, rengti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus.

Kultūros ministerijos atstovė spaudai Jana Mikulevič BNS patvirtino, kad R. Balza vienintelis dalyvavo penktadienį vykusiame konkurse į muziejaus vadovus. Paraiškas buvo pateikę du kandidatai.

53-ejų istorikas R. Balza įstaigai vadovauja nuo 1997-ųjų.

Jis taip pat yra ir Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas.

Muziejaus vadovo kadencija – penkeri metai. Šias pareigas direktorius gali eiti ne ilgiau nei dvi kadencijas iš eilės.

Šiaulių „Aušros“ muziejus įkurtas 1923-iaisiais ir pavadintas pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ garbei. Įstaiga kaupia, saugo ir eksponuoja istorijos, meno, technikos paveldą.

Muziejus turi aštuonis padalinius, tarp jų – Chaimo Frenkelio vilą, Dviračių, Fotografijos, Radijo ir televizijos muziejus, kitus.

R. Balza BNS yra sakęs, kad muziejuje dirba apie 100 darbuotojų.

Indėlis svarus

2 mlrd. eurų – tiek metinių pajamų iš turizmo gauna Lietuvos valstybė. Ir nors nėra žinoma, kiek iš tų pajamų generuoja muziejai, tačiau, pasak Valstybinio turizmo departamento laikinosios direktorės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, muziejai yra labai svarbūs turizmui, o jų gaunamos pajamos iš turizmo sukuria svarų indėlį į Lietuvos ekonomiką. Geri muziejai yra turizmo traukos objektas, todėl stengiamasi juos aktyviai išnaudoti šalies turizmo rinkodaroje.

Kaip nuogąstavo Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdybos pirmininkas Raimundas Balza, mūsų šalyje nėra sukurti kultūros ir kūrybos produktų vertinimo kriterijai, todėl ekonominės muziejų naudos skaičiavimo metodika neveikia. Tačiau pasidžiaugė, kad kuriama intelektualinė muziejų nauda šaliai – akivaizdi.

''Jau priimtina nuomonė, kad Lietuvos muziejų ir viso kultūros lauko kuriama intelektualinė kultūrinė vertė daro ilgalaikį poveikį šalies klestėjimui, prisideda prie visuotinio gėrio kūrimo, skatina visuomenės ir kiekvieno jos nario sąmoningumą, augina pilietinį ir socialinį pasitikėjimą savimi, suteikia tapatybę, padeda kiekvienam kurti autentišką asmeninį santykį su šalies istorine atmintimi, kultūra. Visa tai nėra matuojama materialiais matais, bet akivaizdu, kad  kultūrinės muziejų veiklos sukuriama ekonominė nauda visuomenei yra didesnė už investicijas'', – teigė R.Balza.

Deja, tenka konstatuoti, kad muziejų potencialas nėra tinkamai išnaudojamas visuose Lietuvos regionuose, esama daug galimybių didinti jų prieinamumą.

''Galima kalbėti ir apie tai, kad muziejuose kuriami kultūros produktai ir paslaugos inspiruoja įvairias tiesiogiai ir netiesiogiai su muziejų veikla susijusių sričių investicijas, inovacijas ir plėtrą'', – pridūrė LMA valdybos pirmininkas.

Daugėja lankytojų

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus – vienas populiariausių Lietuvoje, per metus sulaukia apie 45 tūkst. lankytojų. Kaip teigė šio muziejaus Ekskursinio skyriaus vedėja Audronė Kleišmantienė, tokiu lankytojų srautu nesiskundžiama. Nors labai didelių užsieniečių grupių pašnekovė neišskyrė, tačiau muziejuje pastebima pavienių užsieniečių, apsilanko ir organizuotų grupių, biologinio profilio specialistų bei studentų.

R.Balza sutiko, kad lankytojų skaičiumi nesiskundžiama į populiariausius turizmo maršrutus Lietuvoje patenkančiuose muziejuose.

''Lietuvoje jau keletą metų auga turizmo srautai. Kartu stebime ir  kasmet didėjantį užsienio turistų muziejuose skaičių, – teigė R.Balza. – Dažniausiai į Lietuvą atvykstama dėl kultūrinio turizmo objektų (muziejų, pilių, dvarų, piliakalnių), domimasi autentiška praeities ir dabarties lietuvių gyvensena. Jau keletą metų pastebima, kad suaktyvėjo ir vietinis turizmas. Pasidairę po svetimus kraštus, šalies gyventojai iš naujo atranda vietinės kultūros, istorijos, technikos, gamtos, paveldo vertybes, atostogauja Lietuvoje ir, be abejonės, lankosi muziejuose. Deja, tenka konstatuoti, kad muziejų potencialas nėra tinkamai išnaudojamas visuose Lietuvos regionuose, esama daug galimybių didinti jų prieinamumą. Viena jų – bendradarbiauti su turizmo rinkodaros profesionalais.''

Turistai domisi ir tokiomis nišinėmis vietomis kaip Velnių ar Užgavėnių kaukių muziejai, nes tokių nėra kitose šalyse.

Valstybinio turizmo departamento laikinoji direktorė I.Trakimaitė-Šeškuvienė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje yra nemažai labai įdomių ir netradicinių muziejų, kurie savo unikalumu traukia ne tik vietinius, bet ir užsienio turistus.

''Dalis muziejų išties sulaukia daugiau užsienio turistų nei vietinių, pavyzdžiui, Trakų istorijos muziejus, kuris yra lankomiausias Lietuvoje. Užsienio turistai ypač mėgsta Šaltojo karo muziejų Plateliuose (Plungės r.) – tokių muziejų pasaulyje yra tik trys. Taip pat Okupacijos ir laisvės kovų muziejus Vilniuje (buvęs KGB muziejus), Valdovų rūmai, Jūrų muziejus nestokoja užsienio lankytojų. Turistai domisi ir tokiomis nišinėmis vietomis kaip Velnių ar Užgavėnių kaukių muziejai, nes tokių nėra kitose šalyse'', – tikino I.Trakimaitė-Šeškuvienė.

R.Balza atkreipė dėmesį, kad mažesniuose miesteliuose esančių muziejų sezoniškumas anksčiau buvo problema, kuri dabar po truputį nyksta: ''Skirtingą situaciją matome Trakų, Kretingos, Rokiškio ar kituose muziejuose. Galima drąsiai konstatuoti, kad dar prieš keletą metų Lietuvos muziejuose buvęs gana ryškus sezoniškumas šiuo metu stabiliai mažėja.''

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atstovė A.Kleišmantienė sakė, kad lankytojų padaugėja rudenį ir pavasarį, bet tai daugiausiai būna susiję su moksleivių lankomumo srautais.

Ieško inovacijų

I.Trakimaitė-Šeškuvienė pastebėjo, kad pastaraisiais metais atsiranda daugiau privačių muziejų, kurie yra gana modernūs, inovatyvūs, šiuolaikiški, atitinkantys pasaulines turizmo tendencijas, orientuoti į potyrius ir pojūčius.

''Viena iš laukiamiausių šių metų turizmo naujienų yra MO muziejus (pirmojo privataus Lietuvos šiuolaikinio ir modernaus meno muziejaus, – red. past.). Tai visiškai privati iniciatyva. Muziejaus pastatą projektavo vienas garsiausių JAV architektų Danielis Libeskindas. Muziejus pristatys didžiausią Lietuvoje modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekciją ir taps dar vienu traukos objektu užsienio turistams, be abejo, ir vietiniams'', – teigė I.Takimaitė-Šeškuvienė.

Pasak jos, į muziejus keliautojus šiuo metu stengiamasi pritraukti įvairiomis iniciatyvomis, tokiomis kaip ''Muziejų naktis'', kurios sulaukia itin didelio susidomėjimo – prie muziejų nusidriekia milžiniškos eilės.

LMA valdybos pirmininko manymu, nors svarbiausias dalykas yra turinys, labai didelę reikšmę turi ir muziejininkų sugebėjimas  komunikuoti įvairiomis priemonėmis, pristatyti savo veiklą, užmegzti ryšius, skatinti įsitraukti turistus.

''Puikus pavyzdys – projektas ''Lietuvos muziejų kelias'', šiemet plėtojantis temą ''Nepriklausomybės metų ženklai'', aktualizuojantis Valstybės atkūrimo šimtmetį ir Europos kultūros paveldo metus, skatinantis integralų valstybės ir europietiškos kultūros paveldo suvokimą'', – sakė R.Balza.

Visgi R.Balza nuogąstavo, kad nors ir būtina investuoti į komunikaciją, tačiau Lietuvoje muziejai turi skirtingus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Nacionalinių ir valstybinių muziejų biudžetuose lėšų komunikacijai atsiranda, o mažesnieji dažnai net neturi šią sritį profesionaliai išmanančių specialistų.

Parodą rengė Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojai ir jų kolegos iš Latvijos. Paroda atidaryta Gederto Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejuje. Daug metų čia buvo 18 a. pab. įsteigta gimnazija, vadinamoji akademija Petrina.

Istorija atgijo spektaklyje

Mintaujos (nuo 1917 metų Jelgava) gimnazijoje mokėsi Lietuvos ir Latvijos būsimieji prezidentai, premjerai, nepriklausomybės akto signatarai, iškilūs menininkai. Mintauja buvo valstybingumo židinys Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybės priešaušryje.

Iškilios mokyklos istoriją susirinkusiems papasakojo Jelgavos gimnazijos auklėtiniai. Vaidinimas vyko latvių, vokiečių, rusų ir lietuvių kalbomis – tomis, kuriomis tuo metu kalbėjo Mintaujos gimnazistai.

Tarp vaidinamų personažų buvo ir Lietuvos respublikos prezidentas Antanas Smetona, Latvijos prezidentas Jānis Čakste, kuris būtent Mintaujoje nusprendė kovoti už Latvijos nepriklausomybę. Paminėtos ir kitos iškilios Mintaujos gimnazijos asmenybės, kūrusios Lietuvą: Ministrai Pirmininkai Mykolas Sleževičius, Juozas Tūbelis, Vytautas Petrulis. Mintaujoje mokėsi net keturi Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai – Antanas Smetona, Kazys Bizauskas, Vladas Mironas, Jonas Smilgevičius.

aaaaa

„Skirtumas tarp mūsų valstybingumų ir nepriklausomybių yra esminis: Lietuva turi šiek tiek gilesnes valstybines tradicijas ir mes siejame savo valstybę su gyvavusia Lietuvos-Lenkijos valstybe, latviai negali pasididžiuoti turį ilga valstybės tradiciją, savo valstybingumo tradiciją, bet, be jokios abejonės, kuriant modernią Latvijos valstybę panašumų su Lietuva yra be galo daug“, – teigė Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.

G. Eliaso istorijos muziejaus direktorė Gita Grase pasidžiaugė Šiaulių ir Jelgavos miestų bičiulyste ir „Aušros“ muziejaus darbu – „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“ – knyga ir paroda. Tai, pasak direktorės, didelė dovana Latvijai nepriklausomybės 98-mečiui. Lietuvių ir latvių  kalbomis išleista parodos knyga pasakoja apie abiejų šalių nepriklausomybių kūrėjus. 

„Ir parodoje, ir leidinyje yra sudėti mūsų dvejų metų tyrinėjimai, tai, ką mums pavyko atrasti. Todėl, kad pačios Mintaujos gimnazijos archyvas, kai 1915 metais gimnazija buvo evakuota į Taganrogą, tiesiog žuvo“, – kalbėjo knygos sudarytoja Virginija Šiukščienė.

Pasak abiejų šalių muziejininkų, šio projekto tikslas – per Mintaujos gimnazijos moksleivių likimus papasakoti Lietuvos ir Latvijos kelią į Nepriklausomybę.

Gimnazijos auklėtiniai kūrė istoriją

Jelgavos miesto meras Andris Rāviņš dėkojo „Aušros“ muziejui už didelį darbą, skirtą artėjančių Lietuvos ir Latvijos šimtmečių proga. „Prisiminti garbingos gimnazijos veiklą yra labai prasminga, kai gyvename neramiais laikais. Ši paroda reikalinga, kad suteiktų ramybės, jog viskas bus gerai. Esame dvi nedidelės šalys, bet galime didžiuotis savo istorija“, – sakė miesto vadovas.

Lietuvos ambasadorius Latvijoje Artūras Žurauskas pasidžiaugė Jelgavos ir Šiaulių muziejų bendru darbu ir didžiavosi Mintaujos gimnazistais, kurie „atvedė Lietuvą ir Latviją į nepriklausomybę“.

Pasak „Aušos“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, Šiaulių ir Jelgavos muziejus sieja tvirta bičiulystė, tad ši paroda ją dar labiau sutvirtins. „Nuo gimnazijos auklėtinių prasidėjo valstybės kūrimas. Ši paroda keliaus per Lietuvą ir Latviją, norisi, kad ją pamatytų kuo daugiau žmonių. Kaip muziejininkas žinau, kad parodą reikia ne tik apžiūrėti, bet ir studijuoti, todėl yra išleista ir parodos knyga“, – įsitikinęs „Aušros“ muziejaus direktorius.

Pasak R. Balzos, pasirėmęs abiejų šalių 29 atminties institucijų ir 6 privačių archyvų bei kolekcijų informaciniais ištekliais Šiaulių ir Jelgavos muziejai padarė prasmingą ir kilnų darbą, kuris prisideda prie abiejų šalių valstybingumo įprasminimo ir istorinės atminties stiprinimo.

Atidarymo renginio iškilmingai daliai besibaigiant R. Balza garbingiems svečiams įteikė po parodos knygą. Leidinį galėjo pasiimti ir visi susirinkusieji. Knyga išleista 700 egzempliorių tiražu.

Jelgavoje paroda veiks iki kitų metų sausio pabaigos, į Lietuva bus sugrąžinta prieš vasario 16-ąją, vėliau aplankys abiejų šalių miestus.

Nuo antradienio pradeda veikti nauja kultūros ministro Šarūno Biručio trejiems metams suformuota nauja 15 narių Lietuvos kultūros ir meno taryba.

Nauja taryba patvirtinta pasibaigus ankstesniosios įgaliojimams.

Jos pirmininke paskirta Vilniaus dailės akademijos profesorė, humanitarinių mokslų daktarė, dailėtyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė. Pirmininkės pavaduotoju tapo teatro ir kino aktorius, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) tarybos pirmininkas Rimantas Bagdzevičius.

Šioje taryboje išliks keturi senosios kultūros ir meno tarybos nariai – Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Raimundas Balza, Lietuvos architektų sąjungos tarybos narys Gintautas Blažiūnas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė ir Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė.

Į tarybą taip pat paskirti Lietuvos fotomenininkų asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis, Asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė Vilma Griškevičienė, Vilniaus dailės akademijos profesorė, dailės istorikė Lolita Jablonskienė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A.Jonynas.

Lietuvos kultūros ir meno tarybos nariais taip pat tapo Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkas Tautvydas Kaltenis, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė Roma Survilienė ir Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Lietuvos kultūros ir meno taryba yra patariamojo balso teisę turinti institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, sprendžiant kultūros politikos formavimo ir jos įgyvendinimo klausimus. Jos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.

Tarybos uždavinys yra teikti Kultūros ministerijai pasiūlymus dėl kultūros politikos formavimo bei šios politikos įgyvendinimo. Ji analizuoja kultūros ir meno procesus, aktualiausias kultūros politikos problemas, nagrinėja kultūros ir meno plėtros strateginius planus ir teikia dėl jų pasiūlymus Kultūros ministerijai, nagrinėja klausimus dėl kultūros sritį reglamentuojančių ar turinčių įtaką kultūros procesams įstatymų bei kitų teisės aktų poreikio ir galiojančių teisės aktų tobulinimo.

Ji taip pat siūlo Kultūros ministerijai prioritetines kultūros finansavimo kryptis, nustato valstybės stipendijų kultūros ir meno kūrėjams kvotas, teikia pasiūlymus dėl stipendijų skyrimo kultūrai ar menui nusipelniusiems asmenims, dėl Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos sudarymo, teisės aktų numatytais atvejais teikia pasiūlymus dėl premijų skyrimo kultūrai ar menui nusipelniusiems asmenims, dėl Kultūros ministerijos ekspertų komisijų, tarybų sudėties, svarsto kitus klausimus.

Lietuvos muziejų asociacija paskelbė kitą savaitę prasidėsiančio „Muziejų kelio“ programą. Iš viso per keturis mėnesius daugiau nei 60 Lietuvos muziejų pakvies į daugiau nei 100 renginių.

Jau ketvirtus metus rengiamas „Muziejų kelias“ prasidės gegužės 18-ąją – Tarptautinę muziejų dieną. Renginys tradiciškai vyks visuose regionuose: prasidės Dzūkijoje, nuo birželio 15-osios persikels į Suvalkiją, Žemaitijoje renginiai prasidės liepos 12-ąją, Mažojoje Lietuvoje – rugpjūčio 10-ąją, o paskutinę rugpjūčio dieną persikels į Aukštaitiją. Šiame regione „Muziejų kelias“ ir baigsis rugsėjo 27-ąją – per Tarptautinę turizmo dieną.

Iš viso per keturis mėnesius, kiek truks „Muziejų kelias“, jame dalyvaus 67 šalies muziejai, įvyks 104 renginiai. Šiemetinio „Muziejų kelio“ tema – liaudies meno grožis.

„Pasirinkome temą liaudies meno grožis. Šiuos metus Seimas patvirtino regionų metais ir mūsų programa įsikomponuoja. Atrasdami tą grožį tikrai susipažinsime su mūsų savitu liaudies menu“, – sako Muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza.

Pristatydami kiekvienas savo regioną, programų koodinatoriai kvies į renginius, parodas, susitikimus su kūrėjais, edukacinius užsiėmimus, tradicinių kiekvieno regiono patiekalų ragavimus ar tiesiog aplankyti tas vietas, kuriose dar nesate buvę.

„Labai įdomus muziejus Šilavoto „Davatkynas“, – sako projekto programos koordinatorius Suvalkijoje Tomas Kukauskas.

„Mūsų regionas pats jauniausias, neseniai įgijęs statusą, mums labai svarbu pristatyti, kas mes esame iš tiesų, kas yra tas regionas ir kaip jis pats supranta save“, – sako projekto programos koordinatorė Mažojoje Lietuvoje Asta Grušelionienė.

Pasak R. Balzos, nors muziejų kelias tampa tradiciniu renginiu ir jau rengiamas ketvirtus metus, šiemet finansavimas jam sumažėjo.

„Suma nedidelė ir ji nueina į viešinimo projektus, nes šiaip renginiai organizuojami muziejų. 10 tūkst. eurų – muziejui skirti pinigai“, – sako Muziejų asociacijos valdybos pirmininkas R. Balza.

Pasak jo, pirmą kartą 2012 metais „Muziejų kelio“ renginiuose apsilankė beveik 30 tūkst. lankytojų, pernai jų skaičius išaugo beveik dvigubai.

Daugelio Lietuvos muziejų darbo laikas ir žiemos, ir vasaros sezono metu sutampa su darbo dienos valandomis – lankytojai laukiami iki 17–18 val. Į muziejus nesuspėjantys gyventojai raginami ekspozicijų salėse lankytis savaitgaliais. Tačiau šiltuoju metų laiku savaitgalius gamtoje pasirinkę dirbantieji netenka galimybės apsilankyti norimose parodose. LRT.lt kalbinti muziejininkai tvirtina, kad darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į lankytojų pageidavimus – daugumą esą tenkina esamas darbo grafikas.

Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininko Raimundo Balzos teigimu, muziejai yra laisvi pasirinkti darbo laiką, tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį į muziejų finansavimą.

„Kiekvienas muziejus gali laisvai pasirinkti darbo grafiką, bet reikia nepamiršti, kad vakarinis darbas yra dvigubai apmokamas. Viena vertus, muziejai spaudžiami užsidirbti lėšų, kurios skiriamos naujiems eksponatams įsigyti ar esamiems prižiūrėti, kita vertus, ilgesnis darbo laikas reikalauja papildomų sąnaudų“, – paaiškina pašnekovas.

Trakų istorijos muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Irena Senulienė pastebi, kad į kai kuriuos muziejus dirbantiesiems patekti yra sunkiau. „Muziejai užsidaro tuo pačiu metu, kai žmonės baigia darbą. Šeštadieniais ir sekmadieniais kai kur muziejai net nedirba. O juk sekmadienis galėtų būti skirtas šeimos apsilankymui. Kita vertus, jei tie muziejai turėtų didelį srautą lankytojų, tai ir patys lanksčiau dėliotų grafiką“, – svarsto I. Senulienė.

Lietuvos dailės muziejaus (vienijančio Vilniaus paveikslų, Nacionalinę dailės, Prano Domšaičio galerijas, Taikomosios dailės, Radvilų rūmų, Palangos gintaro, Klaipėdos laikrodžių, Miniatiūrų, Vytauto Kasiulio dailės muziejus ir Prano Gudyno restauravimo centrą), Ryšių su visuomene centro vadovė Lina Paukštienė sako, kad muziejus siekia išsiaiškinti savo lankytojų poreikius ir kiekvienais metais rengia lankytojų apklausas savo padaliniuose.

„Nuolat atliekami lankytojų tyrimai parodė, kad muziejaus lankytojus tenkina muziejaus darbo laikas, tik vienas kitas pageidautų, kad muziejus dirbtų ilgiau“, – atskleidžia L. Paukštienė.

Vasarą durys plačiausiai atvertos turistams

Lietuvos nacionalinio muziejaus (vienijančio Naująjį ir Senąjį arsenalus, Gedimino pilies bokštą, Vilniaus gynybinės sienos bastėją, Signatarų namus, Vinco Kudirkos ir Jono Basanavičiaus muziejus, Kazio Varnelio namus–muziejų, Jono Šliūpo memorialinę sodybą), direktorė Birutė Kulnytė įsitikinusi, jog daugiausia lankytojų muziejuje ir žiemą, ir vasarą apsilanko nuo 10 iki 17 valandos. „Numatant darbo laiką, atsižvelgta į lankytojų skaičių atitinkamu dienos metu“, – teigia pašnekovė.

Pasak muziejaus direktorės, skirtingi sezonai nulemia ir muziejaus tikslinę auditoriją. „Žiemos metu daugiau orientuojamasi į edukacinį darbą, moksleivių grupes, vietinį lankytoją. Vasaros metu orientuojamės daugiau į turistų lankomumą.“

Tuo metu L. Paukštienė tikina, kad Lietuvos dailės muziejus orientuojasi į kuo platesnę auditoriją ir sulaukia panašaus lankytojų skaičiaus ir šiltuoju, ir šaltuoju metų laiku.

„Sezoniškumas įtakos beveik neturi. Lankytojų srautų kitimas labiau susijęs ne su sezonų kaita, o su tam tikrais projektais. Jei turime užsienio projektą, lankytojų padidėjimas iškart pajuntamas. Lankytojų skaičiaus skirtumas priklausomai nuo sezono ryškesnis tik Palangos gintaro muziejuje – vasarą ten atvyksta kiek daugiau užsienio turistų“, – LRT.lt portalui pasakojo L. Paukštienė.

I. Senulienės teigimu, Trakų istorijos muziejaus darbo grafikas koreguojamas atsižvelgiant į lankytojų srautų padidėjimą šiltuoju metų laiku – nuo gegužės iki spalio muziejus dirba visas septynias savaitės dienas. „Šiuo metu muziejus dirba nuo 10 iki 19 val., dirbame visą savaitę. Tik rudens sezono metu darbo laikas šiek tiek sutrumpėja, o pirmadienis būna išeiginė diena. Jei dar ilgintume darbo laiką vasaros sezono metu, tada tai jau taptų pamaininiu darbu“, – sako I. Senulienė.

Ilgesnis darbo laikas ne visada pasiteisina?

Kai kurių Europos šalių muziejai vieną darbo dieną per savaitę dirba ilgiau ir (arba) nemokamai. Tačiau ilgesnis muziejų darbo laikas, anot Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininko R. Balzos, ne visada pasiteisina.

„Muziejai bando įvairią, taip pat ir ilgesnių darbo valandų praktiką. Bet jei tai nėra susiję su konkrečiais renginiais, aktyviu miesto kultūriniu gyvenimu, toks darbas ne visada pasiteisina. O kai yra organizuojamos miesto šventės, muziejų naktys, tada lankytojų sulaukiama daugiau“, – įsitikinęs pašnekovas.

Panašias mintis išsako ir L. Paukštienė, kurios teigimu, į muziejus auditoriją pritraukia įvairūs kultūriniai renginiai. „Besidomintieji muziejuje vykstančiais renginiais neretai apsilanko kultūros vakaruose, koncertuose – jie paprastai vyksta vakarais, iki 20 ar 21 val. O prieš tai lankytojai apžiūri parodas ir ekspozicijas.“

Pašnekovė pateikia ir muziejų lankstaus grafiko pavyzdį ilgųjų savaitgalių metu. „Jau tradicija tapo ilgieji savaitgaliai muziejuje, kai dirbame iki devintos valandos vakaro, o bilietai kainuoja pusę kainos arba lankytojai įleidžiami už simbolinę vieno lito kainą“, – patirtimi dalinasi Lietuvos dailės muziejaus Ryšių su visuomene centro vadovė.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės B. Kulnytės teigimu, esant poreikiui, darbo grafikas gali būti keičiamas, tačiau darbo valandų keitimą įvardija ne visada tinkamu. O į klausimą, kaip muziejai darbo valandomis galėtų skatinti lankomumą, atsako remdamasi kitų šalių patirtimi: „Pasaulinė praktika rodo – pasiliekant prie pastovaus darbo grafiko.“

Lankytojai vizitą į muziejų turi planuoti

Tačiau kai kurių Europos šalių muziejų darbo laikas yra kintantis. Pavyzdžiui, Vokietijos nacionalinis muziejus (Germanisches Nationalmuseum) dirba kasdien (išskyrus pirmadienį) nuo 10 iki 18 val., o trečiadieniais darbo dienos laikas pailgėja iki 21 val. Be to, trečiadieniais lankytojai nuo 18 iki 21 val. į muziejų įleidžiami nemokamai.

Prancūzijoje esantis garsusis Paryžiaus Luvro muziejus lankytojų laukia kasdien (išskyrus antradienį) nuo 9 iki 18 val., o trečiadieniais ir penktadieniais darbo laikas pratęsiamas iki 21.45 val.

Helsinkyje įsikūręs Suomijos Nacionalinis muziejus dirba visą savaitę (išskyrus pirmadienį) nuo 11 iki 18 val., o penktadieniais nuo 16 val. lankytojai yra įleidžiami nemokamai.

Švedijos sostinėje Stokholme veikiantis Šiaurietiškas muziejus (Nordiska muséet), kuriame galima susipažinti su Švedijos kultūros istorija nuo XVI a. iki šių dienų, visus metus (išskyrus vasarą) trečiadieniais dirba iki 20 val., o nuo 17 val. visi lankytojai įleidžiami nemokamai.

Šiuolaikinio meno centre Vilniuje sutikta lankytoja Dovilė teigia, kad daugelio Lietuvos muziejų darbo laikas nėra patogus. „Dirbu visą darbo dieną, tad vakarais į muziejus nebespėju. Kartais norėtume su vaikais apsilankyti parodose man baigus darbą, bet tiesiog nespėjame. O savaitgalį dažnai vykstame pas tėvus į sodybą“, – tikina pašnekovė.

Tačiau moteris priduria, kad muziejų darbo laikas nėra patogus ir kitose Europos šalyse. „Neseniai su turistine grupe vykau į Škotiją. Norėjome aplankyti keletą Edinburge esančių muziejų, bet dauguma jų dirba iki 17 val., tad daug kur vakare nepatekome.“

Tuo metu studentas Mindaugas teigia, kad Lietuvos muziejų darbo laikas yra patogus. „Mano nuomone, tie, kurie tikrai domisi muziejų veikla ir seka naujienas, gali susiplanuoti laiką ir patekti į norimas parodas“, – sako jaunuolis.

Trakų istorijos muziejaus vyriausioji fondų saugotoja I. Senulienė svarsto, jog muziejai galėtų būti aktyvesni savaitgaliais. „Reikėtų daryti dominančias temines parodas, atkreipiančias visuomenės dėmesį ir pritraukiančias žmones praleisti savo laisvalaikį muziejuje. Taip pat – edukacinius užsiėmimus, kurie dažniausiai vyksta darbo dienomis, o ne šeštadienį ir sekmadienį. Taip edukacinėje veikloje galėtų dalyvauti šeima“, – mintimis dalinasi pašnekovė.