Kaip teigiama prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešime, vykdydama bankrutuojančios įmonės bankroto procedūras 2017 metų rudenį R. Trimailienė pareikalavo 14 tūkst. eurų kyšio iš bendrovės vadovo V. Ž. Pastarajam buvo žadama, kad dalis gautų pinigų bus panaudoti darant poveikį teisėjams, nuslepiant nuo kreditorių tikrąjį V. Ž. turimo turto dydį, bus duodami neteisėti patarimai dėl fiktyvių civilinių sandorių bankroto proceso, paspartintas bankroto užbaigimas.

Pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas 2021 metų pavasarį pripažino bankroto administratorę kalta dėl dokumentų klastojimo ir skyrė jai 4 tūkst. eurų baudą.

Bylai pasiekus Lietuvos apeliacinį teismą, ji buvo pripažinta kalta skiriant didesnę – 34 tūkst. 800 eurų baudą, jai buvo uždrausta trejus metus vykdyti su nemokumo proceso administravimu siejamą veiklą.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikalimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliacine tvarka apskundęs nuosprendį prašė teismo griežtesnės bausmės – penkerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bei galimybės pritaikyti išplėstinį turto konfiskavimą.

Lietuvos apeliacinis teismas rudenį prašymą iš dalies patenkino, tačiau atmetė dalį dėl laisvės atėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistosios kasacinį skundą, nusprendė jį atmesti ir paliko nuteistajai skirtą 34 tūkst. 800 eurų dydžio baudą ir draudimą trejus metus verstis su nemokumo proceso administravimu siejama veikla, taip pat pritaikė išplėstinį turto konfiskavimą 520 tūkst. 360 eurų, 19 tūkst. 308 dolerių bei 17 tūkst. 690 svarų sterlingų.

Konfiskuotais pinigais bus papildomas valstybės biudžetas.

Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Raisa Trimailienė buvo teista už tai, kad už 14 tūkst. eurų atlygį pažadėjo bankrutuojančios įmonės buvusiam direktoriui palankiai baigti bankroto procedūrą ir dalį šio kyšio – 10 tūkst. eurų – priėmė.

Maždaug 560 tūkst. eurų grynųjų pinigų įvairiomis valiutomis buvo rasti per tyrimą bankroto administratorės banko individualiame seife.

Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras prašė teismo taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir valstybės naudai perduoti R. Trimailienės turėtus daugiau kaip 560 tūkst. eurų. Anksčiau teismas buvo nusprendęs, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog šie pinigai gauti iš nusikalstamos veikos.

Tačiau Apeliacinis teismas mano priešingai.

„Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad individualiame seife (byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad individualus seifas buvo naudojamas iš nusikalstamų veikų gautiems pinigams saugoti) rastus pinigus R. T. įgijo 5 metų laikotarpyje iki nusikaltimo padarymo, šis turtas neatitinka jos teisėtų pajamų ir skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl nusprendė taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir minėtas lėšas konfiskuoti“, – BNS pranešė teismas.

Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad individualus seifas buvo naudojamas iš nusikalstamų veikų gautiems pinigams saugoti.

Nuteistosios R. Trimailienės ir jos gynėjo advokato apeliaciniai skundai atmesti.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

R. Trimailienei taip pat liko skirta beveik 35 tūkst. eurų bauda dėl kyšininkavimo ir neteisėto ginklo laikymo.

Teismas taip pat uždraudė jai trejus metus dirbti su nemokumo proceso administravimu siejamą veiklą, iš R. Trimailienės konfiskuotas per kratas rastas neteisėtai laikytas itališkas revolveris bei du šoviniai.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Ričardas Gailevičius R. Trimailienei siekė penkerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bet buvusi bankroto administratorė palikta laisvėje.

R. Trimailienę pareigūnai sulaikė 2018 metų kovą.

Teismas taip pat uždraudė jai trejus metus dirbti su nemokumo proceso administravimu siejamą veiklą, iš R. Trimailienės konfiskuotas kratų metu rastas neteisėtai laikytas itališkas revolveris bei du šoviniai.

Į skirtą bausmę įskaičiavus dvi sulaikyme praleistas paras, galutinė bauda R. Trimailienei sumažinta iki 34,8 tūkst. eurų.

Anot Kauno apygardos prokuratūros, prokuroras Ričardas Gailevičius R. Trimailienei siekė penkerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Prokuratūros teigimu, R. Gailevičius, susipažinęs nuosprendžiu, žada jį skųsti aukštesnės instancijos teismui.

„Prokuroro įsitikinimu, teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl švelnesnės, negu numato įstatymas, bausmės paskyrimo nuteistajai, baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo, nėra pagrįstos tiek ištirtų įrodymų prasme, tiek teisės taikymo aspektais“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Jei ši bausmė įsiteisės, bus panaikintas šioje byloje taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas daugiau nei 560 tūkst. eurų grynųjų pinigų įvairiomis valiutomis ir apie 144 tūkst. eurų vertės nekilnojamajam turtui Lietuvoje ir užsienyje.

Pasak prokuratūros, valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras prašė teismo taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir valstybės naudai perduoti R. Trimailienės turėtus daugiau kaip 560 tūkst. eurų, tačiau teismas nusprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog šie pinigai gauti iš nusikalstamos veikos.

R. Trimailienė buvo teista už tai, kad už 14 tūkst. eurų atlygį pažadėjo bankrutuojančios įmonės buvusiam direktoriui palankiai baigti bankroto procedūrą ir dalį šio kyšio – 10 tūkst. eurų – priėmė.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Kauno apygardos prokuratūra.

Šis nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teismui perduotoje byloje ji buvo kaltinama tuo, kad už 14 tūkst. eurų atlygį pažadėjo bankrutuojančios įmonės buvusiam direktoriui palankiai baigti bankroto procedūrą ir dalį šio kyšio – 10 tūkst. eurų – priėmė.

Kaip BNS informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė, bylą nagrinėjęs teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas svarstyti, ar visa 14 tūkst. eurų suma buvo reikalauta būtent R. Strimailienės naudai.

Anot teismo, byloje surinkti duomenys leidžia matyti, kad jos naudai buvo reikalauta ir paimta tik 10 tūkst. eurų.

Patikslinus šią aplinkybę, R. Trimailienė galėtų būti kaltinama tik dėl kyšininkavimo, tačiau ne dėl didelės vertės kyšininkavimo.

Pasak L. Nemeikaitės, baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios advokatas taip pat nurodė, kad ji nesupranta kaltinimo, nes jam nėra nurodyta, su kokių įstatymų pažeidimu yra siejama R. Trimailienės neteisėta veikla, už kurią buvo reikalautas ir priimtas kyšis.

Dėl šio klausimo turėtų būti patikslinimas kaltinimas – ar R. Trimailienė kyšio reikalavo už teisėtą, ar neteisėtą veiklą.

Teismas be kita ko pabrėžė, kad joks kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios aplinkybės skiriasi nuo išdėstytų kaltinamajame akte.

Ši byla teismui buvo perduota pernai birželį, ikiteisminį tyrimą joje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Tyrimo metu kratas atlikę pareigūnai rado šaunamąjį ginklą bei grynųjų pinigų – daugiau nei 560 tūkst. eurų. Taip pat atlikus R. Trimailienės turto tyrimą, nustatyti nekilnojamojo turto objektai Lietuvoje ir užsienyje, kurių bendra vertė viršija 144 tūkst. eurų.

Pinigams ir nekilnojamajam turtui tuomet laikinai apribotos nuosavybės teisės.

Ji kaltinama tuo, kad už 14 tūkst. eurų atlygį pažadėjo bankrutuojančios įmonės buvusiam direktoriui palankiai baigti bankroto procedūrą ir dalį šio kyšio priėmė.

Atliekant ikiteisminį tyrimą apribotos teisės į daugiau nei pusės milijono eurų vertės bankroto administratorės turto.

Atliekant kratas buvo rastas šaunamasis ginklas bei grynieji pinigai – daugiau nei 560 tūkst. eurų. Taip pat atlikus R. Trimailienės turto tyrimą, nustatyti nekilnojamojo turto objektai Lietuvoje ir užsienyje, kurių bendra vertė viršija 144 tūkst. eurų.

Pinigams ir nekilnojamajam turtui laikinai apribotos nuosavybės teisės.

STT Kauno valdybos ir Kauno apygardos prokuratūros tirta byla perduota Vilniaus apygardos teismui.

Bankroto administratorei gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Taip pat gali būti taikomas turto konfiskavimas, kai kaltininko turtas, neproporcingas jo teisėtoms pajamoms, paimamas valstybės nuosavybėn.