-
Amerikai siūlo imtis kitokios taktikos prieš Šiaurės Korėją – pasiduoti 1
Jeigu kiltų karas, „Šiaurės Korėjos režimas būtų visiškai sunaikintas“, ir jei Kinija nenustos tiekusi naftos Šiaurės Korėjai, „naftos reikalus mes galime perimti į savo rankas“, sakė ambasadorė.
Būtų vertas plojimų
1997-aisiais toks pareiškimas būtų buvęs vertas plojimų. Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo pasirašiusios šalys tada buvo tvirtai užsibrėžusios laikytis įsipareigojimų. Tada Šiaurės Korėja dar nebuvo atlikusi savo pirmojo branduolinio ginklo bandymo. Tada Amerika ir kitos šalys dar nebuvo sudariusios susitarimo su Iranu dėl jo branduolinės programos sustabdymo.
Tačiau 2017-aisiais tiek N. Haley, tiek jos viršininko – Amerikos prezidento Donaldo Trumpo įspėjimai neatrodo smarkiai atitinkantys nūdienos realijas. E. Lake`o teigimu, šioje vietoje svarbu suprasti, dėl kokios priežasties prezidentas ir jo atstovai pirmiausia griebiasi grasinimų. Pasak jo, visa tai daroma tik dėl nenusisekusių pastangų neleisti Šiaurės Korėjai apsirūpinti branduoliniu ginklu. Šių grasinimų esmė – įbauginti Kim Jong Uną ir taip priversti jį pradėti derybas, kurios ilgainiui paskatintų jį atsisakyti branduolinio ginklo savo noru.
Dabar Šiaurės Korėjai lieka tik patobulinti branduolinę kovinę galvutę taip, kad ji atlaikytų grįžimą į Žemės atmosferą, ir tai jau bus tikra branduolinė grėsmė JAV.
Na, bet to nebus niekada, įsitikinęs autorius. Amerika ir jos sąjungininkės tai bando padaryti jau bene ketvirtį amžiaus, o Šiaurės Korėja kaip nepasiduoda, taip nepasiduoda. Dabar Šiaurės Korėjai lieka tik patobulinti branduolinę kovinę galvutę taip, kad ji atlaikytų grįžimą į Žemės atmosferą, ir tai jau bus tikra branduolinė grėsmė JAV. „Tai tėra laiko klausimas. Šiuo momentu tai – techninis dalykas. Ir jie tai padarys“, – praėjusią savaitę sakė amerikiečių politikos analitikas ir apžvalgininkas Michaelas Auslinas.
Užteks spausti
Taigi, metas pereiti į naują poziciją – pasiduoti patiems. Amerikai niekada nederėtų „priimti“ Šiaurės Korėjos kaip branduolinės valstybės, tačiau Amerika gali liautis beprasmiškai ją spaudusi ir įkalbinėjusi derėtis. Šiaurės korėjiečiai ilgus metus vaipėsi tik tam, kad įgytų papildomo laiko galvutėms tobulinti, o kinai, pasinaudodami šiuo spektakliu, sumaniai nukreipė Amerikos dėmesį nuo savo pačių užmačių.
Straipsnio autorius teigia puikiai suprantantis, kad žodis „pasiduoti“ skamba labai jau antiamerikietiškai, todėl siūlo ir kitą tos pačios minties variantą – susikoncentruoti į mūšį, kuris dar nepralaimėtas.
Užuot švaistę jau ir taip smarkiai nustekento Valstybės departamento išteklius naujų dialogų su Šiaurės Korėjos atstovais mezgimui, Amerikos diplomatai ir strategijų kūrėjai galėtų visą dėmesį skirti atitinkamoms atgrasomosioms priemonėms tobulinti. Savo diplomatinius ir karinius pajėgumus Amerika galėtų panaudoti tam, kad sustabdytų Kinijos vykdomą Pietų Kinijos jūros militarizavimą ir užkirstų kelią Kinijos ekonominės ir politinės strategijos, kuria Ramiojo vandenyno ir Rytų Azijos regiono Amerikos sąjungininkes ji siekia paversti savo vasalais, įgyvendinimui.
Ateityje D. Trumpui ir jo diplomatams susitikimuose su kolegomis iš Kinijos nebetektų nuolankiai prašinėti, kad jie kaip nors pasirūpintų savo kliento elgesiu. Dabar tai jau būtų Kinijos bėda. Amerika tuojau išplėtos dar pajėgesnes technologijas, leisiančias sėkmingai numušti visas Šiaurės Korėjos raketas iki joms nusileidžiant.
Smūgio poveikis būtų abejotinas
Nederėtų pamiršti ir tikėtinumo aspekto, pažymi autorius. Prieš keletą metų Amerika su savo „pasidavimo strategija“ būtų sudavusi išties netikėtą smūgį, tačiau dabar Šiaurės Korėja savo tikslą jau yra beveik pasiekusi. Nepaisant retkarčiais D. Trumpo „Twitter`yje“ pasirodančių įspėjimų, patikėti, kad jis ryžtųsi prevenciniam smūgiui, būtų sunku. Net jei jis vis dėlto drįstų tai padaryti, poveikis, ko gero, nebūtų toks, kokio tikimasi.
Užuot švaistę jau ir taip smarkiai nustekento Valstybės departamento išteklius naujų dialogų su Šiaurės Korėjos atstovais mezgimui, Amerikos diplomatai ir strategijų kūrėjai galėtų visą dėmesį skirti atitinkamoms atgrasomosioms priemonėms tobulinti.
Tai, kad praėjusią savaitę Šiaurės Korėja paleido tarpžemyninę raketą nuo mobiliosios platformos, rodo, kad sunaikinti galimas raketų paleidimo vietas šioje šalyje būtų labai sunku. Maža to, neatmestina tikimybė, kad toks Amerikos poelgis galėtų išprovokuoti Šiaurės Korėją smogti Pietų Korėjos sostinei Seului – kad ir pasinaudojant įprastine ginkluote.
Nustoti užsiiminėti prevencija reiškia susikoncentruoti į išeities paiešką. E. Luke`o įsitikinimu, siekiant pašalinti Šiaurės Korėjos keliamą pavojų, į problemą reikia pažvelgti kūrybiškiau. Amerikos diplomatams nebereikėtų jaudintis dėl to, kaip Pchenjano tironas sureaguos į jų sakomą tiesą apie jo apgailėtiną režimą. Kim Jong Unas tenori branduoliniu ginklu užsitikrinti savo režimo egzistavimą. Siūlymas jam derėtis dėl jo šalies branduolinės programos iš esmės reiškia, kad Amerikai nerūpi nei Šiaurės Korėjos žmonių orumas, nei laisvė. Daugiau ši problema Amerikai nebekiltų.
Galėtų paraginti veikti disidentus
Straipsnio autorius siūlo pagalvoti apie galimybes. JAV prezidentas galėtų pakviesti ir paraginti veikti drąsius Šiaurės Korėjos disidentus. Jis galėtų paskatinti juos pradėti rengti Korėjos demokratizavimo planą. Autorius klausia, kodėl, pavyzdžiui, Baltuosiuose rūmuose negalėtų įvykti konferencija pavadinimu „Planas Korėjai be Kim Jong Uno“. Kas žino, gal susibūręs nedidelis disidentų ratelis galėtų suformuoti net vyriausybę tremtyje? E. Luke`o nuomone, liovusis stabdyti Šiaurės Korėjos branduolinę programą, Amerika taptų šviesia Korėjos istorijos dalimi.
Pagaliau tai padėtų užtikrinti stabilumą. Kim Jong Unas prarastų galimybę kaskart, išbandydamas branduolinį užtaisą ar paleisdamas raketą, priversti regioną ir visą pasaulį išgyventi naują krizę. Žinoma, Amerika turėtų ir toliau stengtis destabilizuoti jo branduolinę programą per kibernetinius virusus ir kitomis labiau įprastomis priemonėmis. Neilgai trukus Kim Jong Unas netektų galios kada panorėjęs prikaustyti pasaulio dėmesį savo grasinimais.
D. Trumpo administracija turėtų tai apsvarstyti. Kitą kartą, Kim Jong Unui vėl nusprendus surengti provokaciją, JAV atsakas galėtų būti gerai pasvertas – nykus ir nuobodus. Pareiškimą, kad JAV smerkia atitinkamus veiksmus ir kad Šiaurės Korėja žino, kas jos laukia pasikėsinimo į Ameriką ar ką nors iš jos sąjungininkių atveju, Pentagonas turėtų pavesti kokiam nors sekretoriaus padėjėjo pavaduotojui. O kol kas D. Trumpas galėtų savo „Twitter`yje“ mestelti ką nors apie planuojamą konferenciją „Kaip atrodytų pasaulis be Šiaurės Korėjos?“. Poveikis, E. Luke`o įsitikinimu, tikrai būtų daug didesnis negu visų tų tuščių įspėjimų siekiant surengti beprasmes derybas.
-
Prancūzija: Europa tapo pasiekiama Šiaurės Korėjos raketų smūgiams 2
Per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, paskubomis sušauktą Šiaurės Korėjai paleidus tarpžemyninę balistinę raketą, Vašingtonas paragino imtis griežtų veiksmų.
„Šiaurės Korėjos diktatorius vakar pasirinko (ir šiuo pasirinkimu) priartino pasaulį prie karo, ne nutolino nuo jo“, – Saugumo Tarybai pasakė JAV ambasadorė Nikki Haley (Niki Heili).
„Jei prasidės karas, neapsigaukite: Šiaurės Korėjos režimas bus visiškai sunaikintas“, – sakė ji.
Jei prasidės karas, neapsigaukite: Šiaurės Korėjos režimas bus visiškai sunaikintas.
Pchenjanui išbandžius savo trečią tarpžemyninę balistinę raketą, kuri esą gali smogti taikiniui bet kurioje JAV vietoje, Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pavadino Kim Jong Uną (Kim Čen Uną) „nesveiku pienburniu“ ir pagrasino griežtomis naujomis sankcijomis.
Naujas paleidimas nutraukė dviejų mėnesių raketų bandymų pertrauką, kuri buvo suteikusi vilčių dėl diplomatinių derybų pradžios.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas, asmeniškai stebėjęs raketos „Hwasong 15“ startą, „su pasididžiavimu “ paskelbė, kad šalis pasiekė savo tikslą tapti visaverte branduoline valstybe ir sėkmingai išbandė naują tarpžemyninę balistinę raketą, esą galinčią nuskrieti į bet kurį JAV žemyninės dalies tašką.
Tarptautinė bendrija reiškė pasipiktinimą šiuo nauju raketos bandymu.
„Raginame visas šalis nutraukti visus ryšius su Šiaurės Korėja“, – Saugumo Tarybai sakė N. Haley.
Pasak JAV ambasadorės, D. Trumpas paskambino Kinijos prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) ir paragino jį „atkirsti naftą nuo Šiaurės Korėjos“. Toks žingsnis suduotų paralyžiuojantį smūgį Šiaurės Korėjos ekonomikai.
„Tai būtų lemiamas žingsnis pasauliui stengiantis sustabdyti šį tarptautinį pariją“, – sakė ji.
Didindama spaudimą Kinijai N. Haley sakė, kad jei Pekinas nesiims veiksmų naftos tiekimui nutraukti, amerikiečiai „gali perimti šią situaciją dėl naftos į savo rankas“.
JAV anksčiau šiais metais spaudė įvesti visišką naftos embargą Šiaurės Korėjai, bet per derybas su Kinija dėl sankcijų rezoliucijos šio reikalavimo atsisakė.
„Padėtis bus išspręsta“
Saugumo Taryba susirinko JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos prašymu, kad aptartų kitus žingsnius po trijų per metus įvestų sankcijų paketų, kurie neprivertė Šiaurės Korėjos pakeisti kurso.
Anksčiau D. Trumpas, kuris su Kim Jong-Unu mėnesius svaidėsi abipusiais įžeidimais, paprašė Xi Jinpingo „visais įmanomais svertais“ spausti šią uždarą valstybę.
„Šiandien Šiaurės Korėjai bus paskelbtos papildomos griežtos sankcijos. Išspręsime šią padėtį!“ – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JAV lyderis.
Praėjusią savaitę D. Trumpas paskelbė naujas vienašališkas JAV sankcijas Pchenjanui ir vėl įtraukė Šiaurės Korėją į JAV sudaromą terorizmą remiančių valstybių sąrašą.
Seule nerimaujama, kad D. Trumpas gali svarstyti karinius veiksmus prieš Šiaurės Korėją, kurie galėtų išprovokuoti visapusišką karą.
Seule gyvena 10 mln. žmonių; Pietų Korėjos sostinė yra vos 50 km nuo sienos – lengvai pasiekiama Šiaurės Korėjos artilerijai.
Rusija paragino Jungtines Valstijas atsisakyti karinių pratybų, kurias amerikiečiai ir Pietų Korėja planuoja gruodį, ir teigė, kad jos padidintų įtampą.
„Būtina žengti žingsnį atgal“, – sakė Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia, kuris paragino Vašingtoną „peržiūrėti savo abipusių grasinimų ir bauginimo politiką“.
Kinija dar kartą stūmė savo pasiūlymą, pagal kurį Šiaurės Korėja savo raketų ir branduolinius bandymus nutrauktų mainais į JAV karinių pratybų įšaldymą. Vašingtonas šį pasiūlymą nuolat atmesdavo.
Per pastaruosius metus Saugumo Taryba įvedė Pchenjanui griežtas sankcijas, kuriomis siekiama sustabdyti pinigų srautą jo karinėms programoms.
Tarp šių sankcijų yra Šiaurės Korėjos anglių, geležies, švino, tekstilės ir jūros gėrybių eksporto draudimas, prekybos suvaržymai. Virtinės Šiaurės Korėjos subjektų bei pareigūnų buvo įtraukti į „juoduosius sąrašus“.
Taryba taip pat uždraudė samdyti laikinus darbuotojus iš Šiaurės Korėjos ir apribojo naftos eksportą, ypač iš Kinijos, kuri yra pagrindinė Pchenjano prekybos partnerė.
Rusija atmetė raginimus
Rusija ketvirtadienį atmetė JAV raginimą nutraukti ryšius su Šiaurės Korėja. „Vertiname tai neigiamai. Jau ne kartą pabrėžėme, kad galimybės spausti sankcijomis iš esmės jau išnaudotos, ir (reikalavome), kad sankcijas nustatančiose rezoliucijose būtinai būtų reikalavimai atnaujinti politinį procesą“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pasisakymą per vizitą Minske.
Jis pridūrė, kad pastarųjų savaičių JAV veiksmai, įskaitant pranešimą apie gruodį įvyksiančias neplanuotas karines pratybas su Pietų Korėja, Maskvos nuomone, galėjo provokuoti Šiaurės Korėją imtis griežto atsako.
„Atrodo, kad pastarieji JAV veiksmai sąmoningai buvo nukreipti, kad išprovokuotų Pchenjaną imtis kokių nors naujų aštrių veiksmų“, – sakė S. Lavrovas.
Galėtų suduoti lemtingą smūgį olimpiadai
Šiaurės Korėja galėtų suduoti „lemtingą smūgį“ 2018 metų žiemos olimpiadai, jei prieš šį renginį paleistų raketą ar surengtų kitokią provokaciją, ketvirtadienį sakė vienas Pietų Korėjos ministras.
Jeigu Šiaurė vėl įvykdys provokaciją prieš pat olimpines žaidynes, tai gali suduoti lemtingą smūgį olimpiadai.
Susivienijimo ministras Cho Myoung-gyonas (Čo Mjongjonas) tokį perspėjimą paskelbė pasirodžius pranešimams, jog metinės Pietų Korėjos ir JAV karinės pratybos galėtų būti atidėtos, kad nesutaptų su žiemos olimpiada ir parolimpinėmis žaidynėmis Pietų Korėjos Pjongčango mieste.
„Jeigu Šiaurė vėl įvykdys provokaciją prieš pat olimpines žaidynes, tai gali suduoti lemtingą smūgį olimpiadai“, – per vieną forumą Seule sakė Cho Myoung-Gyonas.
„Todėl svarbu surengti Pjongčango žiemos olimpiadą esant stabiliai atmosferai“, – pridūrė jis.
Didžiausia pasaulio žiemos sporto šventė vyks nuo 2018 metų vasario 9-osios iki 25-osios. Parolimpinės žaidynės turi prasidėti kovo 9 dieną.
Abejos žaidynės vyks Pjongčango kalnų kurorte, esančiame 80 km į pietus nuo sienos su Šiaurės Korėja.
Metinės karinės pratybos kodiniu pavadinimu „Key Resolve/Foal Eagle“ („Esminis ryžtas“/„Jaunasis erelis“) paprastai prasideda vasario pabaigoje arba kovo pradžioje ir trunka iki balandžio pabaigos.
Įtampa per šias pratybas paprastai padidėja; Šiaurės Korėja jas vadina invazijos repeticijomis.
Šiaurės Korėja visuomet piktai reaguoja į šias pratybas ir rengia savo pratybas, įskaitant raketų paleidimus.
Naujienų agentūra „Yonhap“ remdamasi gynybos šaltiniais pranešė, kad Seulas gali paprašyti atidėti bendras Pietų Korėjos ir JAV pratybas, kad jos nesutaptų su olimpiada.
Tačiau Pietų Korėjos prezidentūra sakė, kad to neaptarinėjo ir kad jokių sprendimų šiuo klausimu nepriėmė.
Prancūzija: Europa tapo pasiekiama smūgiams
Europa, kaip ir Jungtinės Valstijose, dabar yra pasiekiama potencialiems Šiaurės Korėjos balistinių raketų smūgiams, ketvirtadienį perspėjo Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli).
Trečiadienį Pchenjano režimo įvykdytas trečiasis tarpžemyninės balistinės raketos bandymas yra „didėjančios (Šiaurės Korėjos) galios demonstravimas“, televizijai BFM sakė F. Parly.
Europa, kaip ir Jungtinės Valstijos, neabejotinai yra pasiekiama tokių paleidimų.
„Europa, kaip ir Jungtinės Valstijos, neabejotinai yra pasiekiama tokių paleidimų“, – pabrėžė ji ir pridūrė, kad tik „keletas Vakarų miestų“ nepatenka į šių raketų pasiekiamą zoną.
Kaip rodo preliminarūs Pentagono vertinimai, naujausia Šiaurės Korėjos raketa, paleista labai aukšta trajektorija, nuskriejo apie tūkstantį kilometrų ir nukrito Japonijos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse.
Jeigu būtų paleista įprasta trajektorija, ši raketa būtų galėjusi nuskrieti daugiau kaip 13 tūkst. km., sakė analitikas Davidas Wrightas (Deividas Raitas), vienas iš organizacijos „Susirūpinusių mokslininkų sąjunga“ (Union of Concerned Scientists) vadovų.
Taigi, raketa galėtų lengvai pasiekti „bet kurią vietą Jungtinių Valstijų žemyninėje dalyje“, pažymėjo D. Wrightas.
Panašų pareiškimą paskelbė ir Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) režimas.
Teoriškai naujoji raketa galėtų smogti Londonui, esančiam už 8,7 tūkst. km nuo Pchenjano, taip pat Paryžiui ir kitiems Europos miestams.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) rugsėjį perspėjo, kad Šiaurės Korėja „per kelis mėnesius“ gali įgyti galimybę smogti Europai.
F. Parly ragino tarptautinę bendruomenę „toliau eiti sankcijų keliu“ Šiaurės Korėjos atžvilgiu.
„Ir privalu, kad šias sankcijas uoliai taikytų visi, įskaitant Kiniją ir Rusiją“, – sakė ji.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba jau aštuoniskart skelbė sankcijas Pchenjanui dėl jo vykdomų branduolinio ginklavimosi ir balistinių raketų kūrimo programų.
F. Parly pakartojo, kad Prancūzija „įsitikinusi, jog diplomatija yra vienintelis būdas išeiti iš šios nepaprastai įtemptos padėties“.
