Spalį priimtu kasaciniu skundu R. Antanavičius prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį visiškai išteisinti, BNS pranešė eksteisėjo advokatas.

„Aukščiausiasis Teismas turės padėti tašką ir atsakyti į visus mūsų iškeltus klausimus. Laukiu drąsaus ir pozityvaus sprendimo. Du teismų sprendimai, kad nekalti, trečiasis  kad veika padaryta ir turi nusikaltimo požymių“, – BNS sakė R. Antanavičiaus advokatas J. Jankauskas.

Jis mano, kad šioje situacijoje taikomi dvigubi standartai – vos tik Apeliacinis teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, prezidentas inicijavo teisėjo atleidimą. Tačiau, pasak J. Jankausko, kai klientas teismo buvo išteisintas ir buvo paprašyta grąžinti į pareigas, į šį raštą net nebuvo sureaguota.

Aukščiausiasis Teismas turės padėti tašką ir atsakyti į visus mūsų iškeltus klausimus.

R. Antanavičiaus byla jau kartą buvo nagrinėta Aukščiausiajame Teisme, tada teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo Apeliaciniam teismui.

Apeliacinis teismas R. Antanavičių kaltu pripažino šiemet liepą.

Paskirtos visos baudos buvusiam teisėjui sumokėti kol kas nereikia – liepą Vilniaus apygardos teismas patenkino nuteistojo prašymą ir 7,5 tūkst. eurų leido sumokėti per dvejus metus – iki 2023 metų liepos. Kaip rašoma teismo nutartyje, tai padaryta atsižvelgus į nuteistojo šeimos ir finansines aplinkybes.

Buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius nuteistas už tai, jog tuometiniam Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui Mindaugui Klemeniui 2017 metų birželį davė 600 eurų kyšį už tai, kad pastarasis sumažintų vairuotojui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

R. Antanavičių kaltu dėl kito teisėjo papirkimo liepos 8 dieną pripažino Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs 2018 metų išteisinamąjį nuosprendį.

Teisėjui skirta 200 minimalaus gyvenimo lygio dydžio, tai yra 7532 eurų bauda.

Nuosprendis įsiteisėjo iškart po paskelbimo. Prezidento pirmadienį pasirašytame dekrete nurodoma, kad patarimo dėl atleidimo prašoma įsiteisėjus nuosprendžiui.

Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius nuteistas dėl to, jog tuometiniam Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui Mindaugui Klemeniui 2017 metų birželį davė 600 eurų kyšį už tai, kad pastarasis sumažintų vairuotojui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Gavusi teisėsaugos medžiagą, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė sustabdė R. Antanavičiaus įgaliojimus. Jie sustabdyti iki šiol.

Byla teismui perduota 2017 metų rudenį, pirmosios instancijos teismas R. Antanavičių išteisino, neįrodęs jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismas pakeitė išteisinimo pagrindą nurodydamas, kad teisėjas nepadarė veiklos, turinčios nusikaltimo požymių. Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino Apeliaciniam teismui, kuris šįkart priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

R. Antanavičius anksčiau yra dirbęs Mažeikių rajono apylinkės teisme. Šis teisėjas yra dalyvavęs atrankoje į Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas.

R. Antanavičius 2001–2002 metais dirbo juristu Plungės rajono savivaldybės administracijoje, 2002–2005 metais specialistu Specialiųjų tyrimų tarnyboje, vėliau – padėjėju Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Išteisinamasis 2018 metų Vilniaus apygardos teismo nuosprendis panaikintas, teisėjui skirta 200 minimalaus gyvenimo lygio dydžio, tai yra 7532 eurų bauda, per posėdį pranešė teisėjas Justas Namavičius.

Nuosprendis įsiteisėjo iškart po paskelbimo.

„Byloje pakako duomenų dėl R. Antanavičiaus nuteisimo“, – sakė J. Namavičius.

Generalinė prokuratūra R. Antanavičiui siūlė skirti 25 tūkst. eurų baudą. Teismo skirta bauda yra mažesnė, nei prašė prokuroras, kadangi įvertinta nuteistojo asmenybė ir tai, kad nusikaltimo padarymo metu galiojo mažesnis bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nei šiuo metu.

Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius byloje kaltinamas, jog tuometiniam Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui Mindaugui Klemeniui 2017 metų birželį davė 600 eurų kyšį už tai, kad pastarasis sumažintų vairuotojui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Gavusi teisėsaugos medžiagą, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė sustabdė R. Antanavičiaus įgaliojimus. Jie sustabdyti iki šiol.

Byloje pakako duomenų dėl R. Antanavičiaus nuteisimo.

Byla teismui perduota 2017 metų rudenį, tačiau galutinio verdikto paskelbti dar nepavyko. Pirmosios instancijos teismas R. Antanavičių išteisino, neįrodęs jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismas pakeitė išteisinimo pagrindą nurodydamas, kad teisėjas nepadarė veiklos, turinčios nusikaltimo požymių. Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino Apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas, antrą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir atlikęs įrodymų tyrimą, padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nesivadovavo pagrindinio liudytojo, t. y. teisėjo M. Klemenio, parodymais.

„Liudytojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, logiški ir kartu su kitais įrodymais patikimai patvirtina, kad R. Antanavičius davė 600 eurų kyšį apylinkės teismo teisėjui, pageidaudamas, jog pastarasis, vykdydamas savo, kaip teisėjo, įgaliojimus, neteisėtai veiktų, t. y. išnagrinėjęs fizinio asmens skundą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, priimtų minėtam asmeniui palankų sprendimą ir sumažintų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Užuominos perkant medų

M. Klemenis buvo apklaustas nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, vėliau iš naujo apklaustas Apeliaciniame teisme.

Mindaugas Klemenis/Nacionalinės teismų administracijos nuotr.

2017 metų birželio 4 dieną R. Antanavičius užvažiavo pas M. Klemenį, norėdamas įsigyti medaus, anksčiau jis jau buvo pirkęs medaus iš kolegos. Vyrai buvo pažįstami, anksčiau abu dirbo Mažeikių teisme.

Pasak M. Klemenio, iš pokalbio su R. Antanavičiumi jis supratęs, kad norima, jog jis iš neblaivaus vairavusio asmens neatimtų teisės vairuoti, kad nuobauda būtų švelnesnė.

M. Klemenis kolegai iš Kauno apygardos teismo sakęs, jog teismų praktika tokiose bylose yra griežta, neblaivūs vairuotojai praranda teisę vairuoti. Tuo metu R. Antanavičius aiškino, kad praktika neblaivių vairuotojų bylose yra ne tokia jau griežta ir jis pats ją taiko.

Teigė sulaukęs kyšio ir iš teisėjo, ir iš prokuroro

M. Klemenis iš R. Antanavičiaus paėmė įmautę su dokumentais.

„Po kiek laiko traukiu lapus, o tarp tų lapų – vokas. Man iš karto lengvas šokas, ištraukiau voką ir pamačiau ten eurų banknotus po 50 eurų“, – yra sakęs M. Klemenis.

Bylos duomenimis, teisėjui duotas 600 eurų kyšis.

„Kilus šokui, nežinojau ką daryti, ryte turėjau važiuoti į Vilnių, į Santaros klinikas. Galvoje sukosi, ką daryti su voku“, – pasakojo M. Klemenis.

Jis tikino bandęs susisiekti su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tačiau jam nepavyko, apie galimą kyšį savo tiesioginiam vadovui nepranešė. STT apie galimą korupcinę veiką pranešta birželio 21 dieną.

Prisiminęs, kad R. Antanavičius Mažeikiuose turi butą, M. Klemenis įmautę su pinigais birželio 9 dieną nuvežė ir įmetė į R. Antanavičiaus buto pašto dėžutę. Paskui pranešė R. Antanavičiui ir pasiūlė jam „išsivalyti reklamas pašto dėžutėje“. Pastarasis ne iš karto suprato, kurią dėžutę, ir manė, kad jam siūloma išsivalyti elektroninio pašto dėžutę.

Teisėjui M. Klemeniui atsisakius priimti kyšį, birželio 22 dieną su tuo pačiu prašymu ir jau 1000 eurų dydžio kyšiu jį bandė papirkti tuometinis Mažeikių rajono apylinkės prokuroras Žilvinas Gžimaila.

M. Klemenis pripažino, kad dar vieno teisininko kreipimasis dėl to paties vairuotojo jį pribloškė.

Šiam vairuotojui Mažeikių policija už vairavimą neblaiviam Mažeikiuose, Laisvės gatvėje, (1,16 promilės girtumas) skyrė 300 eurų baudą ir metams atėmė teisę vairuoti. Vyras parašė skundą teismui. Dėl mėginimo padėti vairuotojui, kaip įtariama, ir įkliuvo R. Antanavičius bei Ž. Gžimaila.

Vėliau vairuotojo skundas išnagrinėtas teisme, policijos nutarimas nubausti vairuotoją paliktas galioti. Paaiškėjus mėginimams papirkti M. Klemenį, bylą išnagrinėjo kitas Mažeikių teisėjas.

Krata – teisėta

Byloje keltas klausimas dėl teisėjo kratos, atliktos jo gyvenamojoje vietoje, teisėtumo – ji atlikta iki prezidento sutikimo patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2020 metų kovo 9 dienos nutarimu, padarė išvadą, kad teisėjo krata jo gyvenamojoje vietoje nelaikytina kitokiu teisėjų laisvės suvaržymu ir buvo atlikta teisėtai.

R. Antanavičius anksčiau yra dirbęs Mažeikių rajono apylinkės teisme. Šis teisėjas yra dalyvavęs atrankoje į Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas. R. Antanavičius 2001–2002 metais yra dirbęs juristu Plungės rajono savivaldybės administracijoje, 2002–2005 metais dirbo specialistu Specialiųjų tyrimų tarnyboje, vėliau – padėjėju Klaipėdos miesto apylinkės teisme, teisėju Mažeikių rajono apylinkės teisme.

Nuo 2013 metų lapkričio R. Antanavičius dirbo Kauno apygardos teisme.

M. Klemenis teisėju nebedirba, iš darbo išėjo savo noru ir tapo advokatu.

Šios bausmės per Apeliacinio teismo posėdį paprašė valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis.

Byla teismui buvo perduota dar 2017 metų rudenį, tačiau galutinio verdikto paskelbti dar nepavyko. Pirmosios instancijos teismas R. Antanavičių išteisino, neįrodęs jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismas pakeitė išteisinimo pagrindą nurodydamas, kad teisėjas nepadarė veiklos, turinčios nusikaltimo požymių. Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino Apeliaciniam teismui atgal.

„Kaltinimo nekeičiau, prašiau pripažinti kaltu ir nubausti 500 MGL, tai yra 25 tūkstančių eurų bauda“, – BNS sakė prokuroras G. Jasaitis.

Nuosprendį teismas skelbs liepos 8 dieną.

Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius byloje kaltinamas, jog tuometiniam Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui M. Klemeniui 2017 metų birželį davė 600 eurų kyšį už tai, kad pastarasis sumažintų vairuotojui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Gavusi teisėsaugos medžiagą, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė sustabdė R. Antanavičiaus įgaliojimus. Jie sustabdyti iki šiol.

Užuominos perkant medų

M. Klemenis buvo apklaustas nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, vėliau iš naujo buvo apklaustas Apeliaciniame teisme.

„Teismas jį išsamiai apklausė, jo parodymai aiškūs, nuoseklūs, logiški ir gyvenimiškai suprantamai paaiškinami. Tikėti R. Antanavičiaus parodymais nėra jokio pagrindo“, – mano prokuroras G. Jasaitis.

Tuo metu R. Antanavičiaus advokatas Justas Jankauskas mano, kad prokuratūros skundas turi būti atmestas.

„Jis du kartus buvo išteisintas. Laukiame sprendimo, tikimės pozityvaus, byla laužta iš piršto, tiesiog bandoma apkaltinti žmogų tais dalykais, kurių jis nėra padaręs, ketveri metai nuo ikiteisminio tyrimo, jis vis dar teisėjas, bet negali dirbti savo darbo“, – BNS sakė advokatas.

2017 metų birželio 4 dieną R. Antanavičius užvažiavo pas M. Klemenį, norėdamas įsigyti medaus, anksčiau jau buvo pirkęs medaus iš kolegos. Abu vyrai buvo pažįstami, anksčiau abu dirbo Mažeikių teisme.

Pasak M. Klemenio, iš pokalbio su R. Antanavičiumi jis supratęs, kad norima, jog jis iš neblaivaus vairavusio asmens neatimtų teisės vairuoti, kad nuobauda būtų švelnesnė.

M. Klemenis kolegai iš Kauno apygardos teismo sakęs, jog teismų praktika tokiose bylose yra griežta, neblaivūs vairuotojai praranda teisę vairuoti. Tuo metu R. Antanavičius aiškino, kad praktika neblaivių vairuotojų bylose yra ne tokia jau griežta ir jis pats ją taiko.

Teigė sulaukęs kyšio ir iš teisėjo, ir iš prokuroro

M. Klemenis iš R. Antanavičiaus paėmė įmautę su dokumentais.

„Po kiek laiko traukiu lapus, o tarp tų lapų – vokas. Man iš karto lengvas šokas, ištraukiau voką ir pamačiau ten eurų banknotus po 50 eurų“, – yra sakęs M. Klemenis.

Bylos duomenimis, teisėjui duotas 600 eurų kyšis.

„Kilus šokui, nežinojau ką daryti, ryte turėjau važiuoti į Vilnių, į Santaros klinikas. Galvoje sukosi, ką daryti su voku“, – pasakojo M. Klemenis.

Jis tikino bandęs susisiekti su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tačiau jam nepavyko, apie galimą kyšį savo tiesioginiam vadovui nepranešė. STT apie galimą korupcinę veiką pranešta tik birželio 21 dieną.

Prisiminęs, kad R. Antanavičius Mažeikiuose turi butą, M. Klemenis įmautę su pinigais birželio 9 dieną nuvežė ir įmetė į R. Antanavičiaus buto pašto dėžutę. Paskui pranešė R. Antanavičiui ir pasiūlė jam „išsivalyti reklamas pašto dėžutėje“. Pastarasis ne iš karto suprato, kurią dėžutę ir manė, kad jam siūloma išsivalyti elektroninio pašto dėžutę. 

Teisėjui M. Klemeniui atsisakius priimti kyšį, birželio 22 dieną su tuo pačiu prašymu ir jau 1000 eurų dydžio kyšiu jį bandė papirkti tuometinis Mažeikių rajono apylinkės prokuroras Žilvinas Gžimaila.

M. Klemenis pripažino, kad dar vieno teisininko kreipimasis dėl to paties vairuotojo jį pribloškė.

Šiam vairuotojui Mažeikių policija už vairavimą neblaiviam Mažeikiuose, Laisvės gatvėje, (1,16 promilės girtumas) skyrė 300 eurų baudą ir metams atėmė teisę vairuoti. Vyras prašė skundą teismui. Dėl mėginimo padėti vairuotojui, kaip įtariama, ir įkliuvo R. Antanavičius bei Ž. Gžimaila.

Vėliau vairuotojo skundas išnagrinėtas teisme, policijos nutarimas nubausti vairuotoją paliktas galioti. Paaiškėjus mėginimams papirkti M. Klemenį, bylą išnagrinėjo kitas Mažeikių teisėjas.

R. Antanavičius anksčiau yra dirbęs Mažeikių rajono apylinkės teisme. Šis teisėjas yra dalyvavęs atrankoje į Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas. R. Antanavičius 2001 – 2002 metais yra dirbęs juristu Plungės rajono savivaldybės administracijoje, 2002 – 2005 metais dirbo specialistu Specialiųjų tyrimų tarnyboje, vėliau – padėjėju Klaipėdos miesto apylinkės teisme, teisėju Mažeikių rajono apylinkės teisme.

Nuo 2013 metų lapkričio R. Antanavičius dirbo Kauno apygardos teisme.

M. Klemenis teisėju nebedirba, iš darbo išėjo savo noru ir tapo advokatu.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė dekretą dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, prašant patarimo dėl teisėjo atleidimo iš pareigų savo noru.

„Pripažino mane birželio mėnesį (advokatu-BNS). Dabar ta procedūra – prisiekti, įsirašyti į praktikuojančius, kontorą, ir taip toliau“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Klemenis.

Jis teigė, kad teisėjo darbas jo nebedžiugina.

„Noras keisti – kitą savaitę 11 metų kaip dirbu. Karjeros, matau, kad neįmanoma padaryti, tai reikia kažkaip keistis (...), eiti į advokatūrą“, – kalbėjo teisėjas.

M. Klemenis advokatu bandė tapti jau pernai, tačiau tuomet Advokatų taryba nepripažino jo advokatu. Teismas įpareigojo tarybą M. Klemenio prašymą svarstyti iš naujo.

2013 metais M. Klemenis STT pranešė, jog jam pasiūlytas kyšis už tai, kad priimtų palankų sprendimą administracinėje byloje.

STT pareigūnai, bendradarbiaudami su teisėju, po kelių dienų sulaikė advokatą Adomą Jonauską, kai jis teisėjui M. Klemeniui jo darbo kabinete perdavė 3 tūkst. litų (868 eurų) kyšį, kad iš neblaivaus vairuotojo nebūtų konfiskuotas automobilis. Po to advokatas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neteko pareigų.

Karjeros, matau, kad neįmanoma padaryti, tai reikia kažkaip keistis (...), eiti į advokatūrą.

M. Klemenis taip pat buvo pagrindinis liudytojas byloje, kurioje Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius buvo teisiamas dėl galimo bandymo papirkti M. Klemenį, perduodant jam 600 eurų kyšį.

Bylos duomenimis, papirkimu buvo siekiama, kad M. Klemenis sušvelnintų vienam privačiam asmeniui policijos paskirtą administracinę nuobaudą – sumažintų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio pabaigoje grąžino šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas R. Antanavičių išteisino, neįrodęs jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismas pakeitė išteisinimo pagrindą nurodydamas, kad teisėjas nepadarė veiklos, turinčios nusikaltimo požymių.

Teismas pirmadienį pranešė, kad Kauno apygardos teismo teisėjui Ramūnui Antanavičiui kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis, svečiuodamasis pas Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją, tiesiogiai jam davė 600 eurų kyšį už tai, kad kitam asmeniui sumažintų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas R. Antanavičių išteisino, neįrodęs jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismas pakeitė išteisinimo pagrindą nurodydamas, kad teisėjas nepadarė veiklos, turinčios nusikaltimo požymių.

Skundą kasaciniam teismui pateikęs prokuroras prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokuroras nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino teisėjui taikomą imunitetą, neteisingai konstatavo, kad kratos atlikimas prilyginamas teisėjo laisvės „kitokiam varžymui“.

LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek asmens krata yra priverstinės priemonės, kuriomis suvaržomos žmogaus teisės ir laisvės – pavyzdžiui, teisė į asmens neliečiamumą, būsto neliečiamumą.

Nors šiomis procesinėmis prievartos priemonėmis pirmiausia yra siekiama surinkti tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme reikšmingus duomenis, tačiau tam tikri procesinių prievartos priemonių taikymo ir jų atlikimo tvarkos aspektai leidžia daryti išvadą, kad krata ir asmens krata yra suvaržoma asmens laisvė pasirinkti savo norimą elgesį, laisvė veikti atitinkamu būdu, o tai iš esmės reiškia tokio asmens laisvės varžymą.

Atliekant kratas R. Antanavičiaus gyvenamojoje vietoje, automobilyje ir jo asmens kratą, nei Seimo, nei prezidento sutikimo patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę nebuvo, o duomenų, kad teisėjas R. Antanavičius būtų užtiktas darantis nusikalstamą veiką, byloje nėra.

Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog teisėjui ikiteisminiame tyrime taikant procesinę prievartos priemonę – kratą ir asmens kratą būtinas kompetentingos institucijos sutikimas, kadangi tiek kratos, tiek asmens kratos atlikimas suvaržo asmens, kurio atžvilgiu šie veiksmai atliekami, laisvę.

LAT nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atliktas kratas prieš teisėją R. Antanavičių pripažino neteisėtomis, o jų metu gautus duomenis ‒ kaip neatitinkančius įrodymams keliamų reikalavimų. Tokie procesinės prievartos veiksmai prieš teisėją R. Antanavičių, neturint kompetentingos institucijos leidimo, buvo atlikti pažeidžiant įstatymus.

Taip pat skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pirmenybę teikė išteisintojo R. Antanavičiaus parodymams, jų neanalizuodamas kitų byloje surinktų duomenų kontekste, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai nuosprendyje aptarti paviršutiniškai. Šiuos prokuroro kasacinio skundo argumentus LAT teismas pripažino pagrįstais.

LAT teisėja Audronė Kartanienė, skelbdama nutartį, pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimus, kurie kliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to, pasak kolegijos, nutarta panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kaip pranešė teismas, LAT teisėjų kolegija nurodė, jog „tinkamas baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas šioje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje. Dėl to byla perduotina nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai“.

R. Antanavičius pirmosios instancijos teismo išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė išteisinimo pagrindą, nurodęs, jog teisėjas turi būti išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kasacinį skundą pateikęs prokuroras prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Jis nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, suabsoliutino teisėjui taikomą imunitetą, neteisingai konstatavo, jog kratos atlikimas prilyginamas teisėjo laisvės „kitokiam varžymui“.

Pasak prokuroro, teismas teisėjui nustatytas nepriklausomumo garantijas aiškino kaip šio subjekto apsaugos nuo baudžiamojo persekiojimo priemones, nors tai prieštarauja teisėjo imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamojo proceso paskirčiai, baudžiamojo proceso proporcingumo ir efektyvumo principams.

R.Antanavičius buvo kaltinamas tuo, kad 2017 metų birželį papirko Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją Mindaugą Klemenį, perduodamas jam 600 eurų dydžio kyšį. Papirkimu buvo siekiama, kad M. Klemenis sušvelnintų vienam privačiam asmeniui policijos paskirtą administracinę nuobaudą – sumažintų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.