Tai padaryti šalies vadovui patarė Teisėjų taryba, kuri praėjusį penktadienį posėdyje svarstė R. Augustės elgesį ir nutarė, kad jos poelgiai pažemino teisėjos vardą.

„Ji savo nuomonę, savo manymą iškelia aukščiau visų teisėjų savivaldos institucijų, save pastato tiek prieš etikos kodekso reikalavimus, tiek, netgi, prieš įstatymo reikalavimus ir šiandien mes neišgirdome nei vieno žodžio, kad teisėja būtų pripažinusi nors kiek arba bandžiusi vertinti savo elgesį kritiškai“, – tądien sakė Tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Teisėjų garbės teismas pernai liepą priėmė sprendimą, kuriuo prezidentui pasiūlė atleisti R. Augustę iš pareigų dėl to, kad ši pažeidė ne vieną Teisėjų etikos kodekso reikalavimą ir taip pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui.

Garbės teismas tuomet konstatavo, kad R. Augustė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, teisingumo ir nešališkumo, pavyzdingumo, padorumo bei solidarumo principus.

Nustatyta, kad ji nevykdė pareigos teismo pirmininkui pranešti apie teismo procesus, kuriuose ji pati buvo proceso šalis. Teisėja taip pat darė procesinių pažeidimų: netinkamai sprendė jai pareikšto nušalinimo klausimą.

Vėliau R. Augustė kišosi į kito teisėjo teisingumo vykdymo veiklą, taip pažeisdama konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą.

Per pastaruosius septynerius metus tai buvo jau ketvirtoji R. Augustės drausmės byla, 2013 ir 2017 metais teismas jai buvo skyręs griežtus papeikimus.

Liepos mėnesį priimtą Garbės teismo sprendimą R. Augustė buvo apskundusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis teisėjos skundą atmetė.

R. Augustė teisėja dirbo nuo 2006 metų, prieš tai septynerius metus ji dirbo Šiaulių apylinkės prokuratūroje.

Teisėjų taryba, patardama Prezidentui atleisti teisėją R.Augustę, įvertino visą teisėjos drausmės byloje surinktą medžiagą, išklausė teisėjos paaiškinimus.

Teisėjos padaryti pažeidimai konstatuoti Teisėjų garbės teismo sprendimu, kuris peržiūrėtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir paliktas nepakeistas. R.Augustė pripažinta pažeminusi teisėjo vardą.

Konstatuota, kad teisėja R.Augustė nevykdė įstatyme įtvirtintos imperatyvios pareigos teismo pirmininkui pranešti apie teismo procesus, kuriuose ji pati yra proceso šalis.

Nustatyta, kad teisėja ėmėsi nagrinėti bylą, su kurios šalimi ne vienerius metus pati bylinėjosi.

Bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui pareiškus nušalinimą, teisėja R.Augustė nors ir nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, tačiau, nagrinėdama jai pareikštą nušalinimą, nevertino, ar yra realių faktų, keliančių abejonių jos nešališkumu, nepasisakė dėl bylos dalyvio pareikšto nušalinimo motyvų: nusišalino visai kitais pagrindais – dėl neva jai daromo spaudimo, nutartyje nurodydama ir nepagrįstus teiginius dėl tariamų kito to paties teismo teisėjo korupcinių ryšių.

Kai minėta civilinė byla buvo perduota nagrinėti kitai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjai, R.Augustė toliau sekė bylos eigą ir teismo pirmininkui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame išdėstė šios teisėjos priimtos nutarties vertinimą, bei, padariusi asmenines išvadas apie jos neteisėtumą, prašė spręsti teisėjos drausminės atsakomybės klausimą.

Toks R.Augustės elgesys Teisėjų garbės teismo buvo įvertintas, kaip kišimasis į kito teisėjo teisingumo vykdymo veiklą ir pažeidžiantis konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą.

Pasak Teisėjų tarybos pirmininkės Sigitos Rudėnaitės, teisėjai privalo laikytis ne tik įstatymo, bet ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų.

"Teisėjos R.Augustės drausmės byloje konstatuotų pažeidimų pobūdis, pačios teisėjos nekritiškas požiūris į savo elgesį, atsisakymas pripažinti padarytas klaidas ne tik žemina pačios teisėjos vardą, tačiau ir diskredituoja visą teismų sistemą, o tai nesuderinama su tolesniu teisėjos pareigų vykdymu, – pabrėžė S.Rudėnaitė. – Ypatingas teisėjo statusas nulemia ir papildomus veiklos bei saviraiškos ribojimus teisėjui, kuriuos jis savanoriškai prisiima duodamas priesaiką bei įsipareigoja jų laikytis."

Teisėja R.Augustė padarė nevienkartinius teisėjams keliamų įstatymo reikalavimų ir teisėjų etikos principų pažeidimus, todėl Teisėjų taryba pritarė tokių teisėjos poelgių įvertinimui kaip pažeminusių teisėjo vardą.

Primenama, 2013 m. ir 2017 m. teisėja R.Augustė yra gavusi griežtus papeikimus, o 2020 m. jai skirta griežčiausia nuobauda – Teisėjų garbės teismo sprendimu buvo pasiūlyta Prezidentui teisėją atleisti iš darbo. Šį Teisėjų garbės teismo sprendimą ji buvo apskundusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis Teisėjų garbės teismo sprendimo nepakeitė.

"Tegaliu pakartoti, kad Teisėjų garbės teismo sprendimas dėl R.Augustės patvirtino tai, ką anksčiau buvo nustačiusi bylą teismui perdavusi Teisėjų etikos ir drausmės komisija – kad p. R.Augustė nesilaikė teisėjui keliamų profesinių ir etinių reikalavimų, – teisėjos atleidimo procesą pradėjusio sprendimo priežastis komentavo viena iš jį priėmusio 2019-09–2020-11 sudėties Teisėjų garbės teismo narė, Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, laidų vedėja Rita Miliūtė. – Negaištant laiko p. R.Augustės požiūrio į teisėjo profesiją ir jos svarbą visuomenėje aptarimui – faktas yra tas, kad ji nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, nors pati turėjo teisminių ginčų su viena jos šalimi, nuslėpė nuo teismo pirmininko ir kitų atvejų, kai pati bylose buvo ne teisėja, o viena proceso šalių. Be to, Teisėjų garbės teismas teisėjos bylas sprendė net kelis kartus, kas irgi leidžia daryti išvadas apie jos, kaip teisėjos, elgesį, kurio pati R.Augustė nelinkusi nei kritiškai vertinti, nei juo labiau keisti."

"Šis atvejis išsiskyrė tuo, kad teisėjai R.Augustei drausmės byla buvo keliama jau ketvirtą kartą per septynerius metus. Pastaruosius du kartus teisėjai jau buvo skirti griežti papeikimai. Deja, nė vienu atveju teisėja nebuvo linkusi pripažinti pažeidimų, savikritiškai vertinti savo elgesio, – R.Augustės bylos problematiką pabrėžė ir 2020 m. liepą minimą sprendimą priėmusio Teisėjų garbės teismo narė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslo prorektorė Julija Kiršienė. – Iš tiesų, slidi riba tarp atkaklaus tiesos gynimo ir negebėjimo įsiklausyti į kitų argumentus, tarp pasitikėjimo savimi ir arogancijos bei savikritiškumo stokos buvo peržengta ne vieną kartą. Teisėjui, kurio sprendimai lemia kitų žmonių likimus, svarbu būti ne mažiau griežtam ir sau pačiam."

Dėl patarimo į tarybą kreipėsi prezidentas Gitanas Nausėda, prieš tai sustabdęs teisėjos įgaliojimus, kol bus priimtas sprendimas dėl jos atleidimo iš pareigų.

Teisėjų garbės teismas pernai liepą priėmė sprendimą, kuriuo prezidentui pasiūlė atleisti R. Augustę iš pareigų dėl to, kad ši pažeidė ne vieną Teisėjų etikos kodekso reikalavimą ir taip pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui.

Garbės teismas tuomet konstatavo, kad R. Augustė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, teisingumo ir nešališkumo, pavyzdingumo, padorumo bei solidarumo principus.

Nustatyta, kad ji nevykdė pareigos teismo pirmininkui pranešti apie teismo procesus, kuriuose ji pati buvo proceso šalis. Teisėja taip pat darė procesinių pažeidimų: netinkamai sprendė jai pareikšto nušalinimo klausimą.

Vėliau R. Augustė kišosi į kito teisėjo teisingumo vykdymo veiklą, taip pažeisdama konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą.

Priimdamas sprendimą dėl teisėjos elgesio Garbės teismas įvertino padarytų nusižengimų sunkumą, jų teisinį pobūdį, padarymo aplinkybes, teisėją charakterizuojančius duomenis, jos požiūrį į padarytus pažeidimus ir į tai, kad R. Augustės drausminės atsakomybės klausimas teisme sprendžiamas ne pirmą kartą.

Dėl drausminių pažeidimų R. Augustei Garbės teismas jau buvo skyręs du griežtus papeikimus – 2013 ir 2017 metais.

Liepos mėnesį priimtą Garbės teismo sprendimą R. Augustė buvo apskundusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis teisėjos skundą atmetė.

R. Augustė teisėja dirba nuo 2006 metų, prieš tai septynerius metus ji dirbo Šiaulių apylinkės prokuratūroje. 

Pasirašęs kreipimosi dekretą šalies vadovas taip pat sustabdė teisėjos įgaliojimus, iki bus priimtas sprendimas dėl jos atleidimo iš pareigų.

„Teisėjams yra taikomi ne tik profesionalumo, nepriekaištingos reputacijos, bet ir aukščiausi elgesio, moralės ir etikos reikalavimai. Teisėjas privalo saugoti savo profesijos garbę ir prestižą tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime. Tai yra viena esminių visuomenės pasitikėjimo teismais prielaidų“, – pabrėžė G. Nausėda.

Teisėjų garbės teismas liepos mėnesį priėmė sprendimą, kuriuo prezidentui pasiūlė atleisti R. Augustę iš pareigų dėl to, kad ji pažeidė ne vieną Teisėjų etikos kodekso reikalavimą ir taip pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui.

Garbės teismas tuomet konstatavo, kad teisėja pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, teisingumo ir nešališkumo, pavyzdingumo, padorumo bei solidarumo principus.

R.Augustės nagrinėjamos bylos patikrinimo metu nustatyta, kad ji nevykdė imperatyvios pareigos teismo pirmininkui pranešti apie teismo procesus, kuriuose ji pati buvo proceso šalis. Teisėja taip pat darė procesinius pažeidimus: netinkamai sprendė jai pareikšto nušalinimo klausimą.

Vėliau R. Augustė taip pat kišosi į kito teisėjo teisingumo vykdymo veiklą, taip pažeisdama konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą.

Priimdamas sprendimą dėl teisėjos elgesio Garbės teismas įvertino padarytų nusižengimų sunkumą, jų teisinį pobūdį, padarymo aplinkybes, teisėją charakterizuojančius duomenis, jos požiūrį į padarytus pažeidimus ir į tai, kad R. Augustės drausminės atsakomybės klausimas teisme sprendžiamas ne pirmą kartą.

Dėl drausminių pažeidimų R. Augustei Garbės teismas jau buvo skyręs du griežtus papeikimus – 2013 ir 2017 metais.

Liepos mėnesį priimtą Garbės teismo sprendimą R. Augustė buvo apskundusi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis teisėjos skundą atmetė.

R. Augustė teisėja dirba nuo 2006 metų, prieš tai septynerius metus ji dirbo Šiaulių apylinkės prokuratūroje.

„Teisėjų garbės teismas konstatuoja, kad teisėja savo elgesiu pažeidė ne vieną Teisėjų etikos kodekso reikalavimą ir taip pažemino teisėjo vardą bei pakenkė teismo autoritetui. Todėl siūloma prezidentui atleisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėją Rasą Augustę iš pareigų“, – rašoma Nacionalinės teismų administracijos pranešime.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija drausmės bylą teisėjai iškėlė pagal Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko teikimą. Komisijos sprendime nurodyta, kad teisėjos R. Augustės elgesys pažeidžia Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pareigingumo, teisingumo ir nešališkumo, pavyzdingumo, padorumo, solidarumo principus.

Teisėjų garbės teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, išklausęs teisėjos paaiškinimus nustatė, kad teisėja teismo pirmininkui nepranešė apie teismo procesus, kuriuose ji pati yra proceso šalis. Taip pat nustatyta, kad teisėja nenusišalino nuo civilinės bylos, kurioje viena iš šalių buvo bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ir ėmėsi nagrinėti minėtą civilinę bylą, nors su šiuo juridiniu asmeniu ne vienus metus pati bylinėjasi keliuose Lietuvos teismuose.

„Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“ pareiškus nušalinimą, teisėja R. Augustė nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo, tačiau nagrinėdama jai pareikštą nušalinimą, pasak Teisėjų garbės teismo, nevertino, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl jos nešališkumo, nepasisakė dėl bylos dalyvio pareikšto nušalinimo motyvų ir nusišalino visai kitais pagrindais – dėl neva jai daromo spaudimo, nutartyje nurodydama teiginius dėl kito to paties teismo teisėjo korupcinių ryšių.

Kai minėta civilinė byla buvo perduota nagrinėti kitai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjai, teisėja R. Augustė teismo pirmininkui pateikė tarnybinį pranešimą dėl šios teisėjos, kuriame pateikė teisėjos priimtos nutarties vertinimą, bei, padariusi asmenines išvadas apie jos neteisėtumą, prašė spręsti teisėjos drausminės atsakomybės klausimą.

Toks teisėjos R. Augustės elgesys Teisėjų garbės teismo įvertintas kaip kišimasis į kito teisėjo teisingumo vykdymo veiklą ir pažeidžiantis konstitucinį teisėjo nepriklausomumo principą.

Parinkdamas drausminės atsakomybės priemonę Teisėjų garbės teismas atsižvelgė į tai, kad  R. Augustės drausminės atsakomybės klausimas Teisėjų garbės teisme sprendžiamas ne pirmą kartą: 2013 ir 2017 metais Teisėjų garbės teismo sprendimais jai buvo skirti griežti papeikimai.

Pasak teismo, nors nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę, tačiau šiuos duomenis Teisėjų garbės teismas vertino kaip papildomai charakterizuojančius teisėją ir rodančius, kad ji išvadų nepadarė, jos elgesys nepasikeitė.

Teisėjų garbės teismas, įvertinęs surinktą medžiagą, siūlo prezidentui atleisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėją R. Augustę iš pareigų.

„Nuolatinis pagrindinių Teisėjų etikos kodekso reikalavimų nepaisymas ir nesuvokimas leidžia teisėjos elgesį vertinti kaip nesuderinamą su teisėjų veiklos principais, žeminantį teisėjo vardą bei kenkiantį teismo autoritetui. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesnės drausminės nuobaudos nebūtų pakankamai drausminančiosׅ“, – pažymi Teisėjų garbės teismo pirmininkas Virgilijus Grabinskas.

Šis Teisėjų garbės teismo sprendimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Nacionalinė teismų administracija pranešė, kad drausmės byla teisėjai apsvarsčius Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko Svajūno Bliudsukio teikimą ir nustačius, jog teisėjos elgesyje yra Teisėjo etikos kodekso pažeidimo požymių.

„Teikime įvardintos aplinkybės buvo susijusios su drausmės ir etikos normų pažeidimu. Komisija susirinko į posėdį ir įžvelgė galimų pažeidimų“, – BNS penktadienį sakė TEDK pirmininkas Aurelijus Gutauskas.

Jis akcentavo, kad drausmės byla iškelta dėl teisingumo ir nešališkumo, padorumo, pavyzdingumo, solidarumo principų pažeidimo.

Bylos medžiaga kol kas nedetalizuojama.

Teismų administracija pranešė, kad motyvas bus surašytas ir paskelbtas per 30 dienų po komisijos posėdžio, o drausmės byla bus perduota nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

R. Augustė BNS sakė, kad ši byla galėjo būti iškelta dėl to, kad ji apskundė vieną kolegą.

„Atėjo kolega ir pasakė, kad aš turiu nusišalinti nuo bylos. Pasakiau, kad aš turiu teisę pagalvoti ir parašiau tarnybinį, kad man darė spaudimą byloje priimti procesinį sprendimą“, – teigė teisėja.

2017 metais teisėjai R. Augustei jau buvo iškelta drausmės byla dėl bylinėjimosi su savivaldybe, jai atsisakius mokėti rinkliavą už komunalinių atliekų išvežimą.

Anot A. Gutausko, tada teisėjai buvo skirtas įspėjimas.

Klaipėdos miesto apylinkės teisėjai Rasai Augustei Teisėjų garbės teismas pirmadienį pareiškė griežtą papeikimą.

Teisėjų garbės teismas nagrinėjo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos iškeltą drausmės bylą, skelbia Nacionalinė teismų administracija.

Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad teisėja R.Augustė, nepagrįstai atsisakydama priimti pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo, be pagrindo užtęsė bylų nagrinėjimą, sutrukdė pareiškėjai kaip įmanoma greičiau apginti pažeistas jos teises, neužtikrino civilinio proceso tikslų įgyvendinimo.

Taip pat pripažinta, kad teisėja sąmoningai ir sistemingai ignoravo aukštesnės instancijos teismo nurodymus ir praktiką, nagrinėjo bylas nepaisydama teismo precedento.

Įvertinęs tai, kad teisėja R.Augustė jau kartą bausta drausmine tvarka - 2013 metais Teisėjų garbės teismas jai skyrė griežtą papeikimą, tačiau teisėja išvadų nepadarė, jos elgesys nepasikeitė, nuspręsta skirti nuobaudą – griežtą papeikimą.

Šis sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjų garbės teismas pareiškė griežtą papeikimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai Rasai Augustei.

Teisėjų savivaldos organizacija nusprendė, kad R.Augustė, nagrinėdama civilines bylas dėl teismo įsakymo išdavimo, nepagrįstai užtęsė šių bylų nagrinėjimą, formaliai taikydama trūkumų šalinimo institutą.

Garbės teismas konstatavo, kad teisėjos elgesys sukėlė nepageidaujamų padarinių asmenims, besikreipusiems į teismą, nes pareiškimų dėl įsakymo priėmimo klausimas spręstas nepateisinamai ilgai.

"Drausminė atsakomybė teisėjai taikoma ne už procesinių veiksmų atlikimą, o už tai, kad teisėja, atlikdama teisėjo pareigas, neveikė taip, kad nekenktų teismo autoritetui ir tuo padarė teisėjo vardą žeminantį poelgį", - pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos R.Augustės veiksmai svarstyti pagal Teisėjų tarybos teikimą. Tarybos teigimu, teisėja, nagrinėdama civilines bylas dėl teismo įsakymo išdavimo veikė savavališkai, neatsižvelgdama į Civilinio proceso kodekso nuostatas, įpareigojančias šiuos klausimus spręsti operatyviai ir koncentruotai, trūkumų šalinimo institutą taiko formaliai, nesivadovauja aiškiomis aukštesnės teismo instancijos nutartimis, o dėl to teismo įsakymo išdavimas užtrunka 2-4 mėnesius ir dar ilgiau.

"Iš teisėjos priimamų sprendimų ir jos paaiškinimų matyti, kad teisėja gina asmeninę nuomonę ir principus, o ne proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus", - teigė Teisėjų taryba.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija nusprendė iškelti drausmės bylas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjui Gintautui Kaulakiui ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai Rasai Augustei.

Advokato Jono Korsako ir Kauno apygardos teismo pirmininko surinktoje medžiagoje buvo nurodyta, G.Kaulakis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, beveik penkis mėnesius nesiėmė jokių veiksmų ir nesprendė dėl byloje likusio civilinio ieškinio dydžio. Teisėjas savo veiksmus aiškino, kad šis ieškinys negali būti išnagrinėtas, kol nebus baigta kita civilinė byla, kuri nagrinėjama Trakų rajono apylinkės teisme.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija vertino, kad ilgą laiką jokių procesinių veiksmų neatlikimas pasirengiant nagrinėti šią civilinę bylą, nepaisant to, kad procesiniais dokumentais susijęs su kita byla, buvo nepagrįstas delsimas ir tai buvo netinkamas bylos nagrinėjimas. Komisija nusprendė iškelti drausmės bylą teisėjui G.Kaulakiui ir perduoti ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui, pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos R.Augustės veiksmai svarstyti pagal Teisėjų tarybos teikimą. Tarybos teigimu, teisėja, nagrinėdama civilines bylas dėl teismo įsakymo išdavimo veikia savavališkai, neatsižvelgdama į Civilinio proceso kodekso nuostatas, įpareigojančias šiuos klausimus spręsti operatyviai ir koncentruotai, trūkumų šalinimo institutą taiko formaliai, nesivadovauja aiškiomis aukštesnės teismo instancijos nutartimis, o dėl to teismo įsakymo išdavimas užtrunka 2-4 mėnesius ir dar ilgiau.

Iš teisėjos priimamų sprendimų ir jos paaiškinimų matyti, kad teisėja gina asmeninę nuomonę ir principus, o ne proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija konstatavo, kad R.Augustė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintą pavyzdingumo ir pareigingumo principus – saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai bei dalykiškai.

Be to, dėl teisėjos elgesio atsirado neigiamų padarinių: nepagrįstai ilgai užtruko bylų nagrinėjimas, nebuvo tinkamai ir operatyviai apgintos proceso dalyvių teisės ir interesai, dėl ilgo bylų nagrinėjimo išaugo proceso išlaidos.

Iškeltas drausmės bylas toliau svarstys Teisėjų garbės teismas. Jis spręs, kokią nuobaudą skirti.