Paskatino tėtis

Barzdotu saksofonininku prisistatantis R. Tarasevičius juokiasi, kad vaikystėje pirmą kartą ant scenos užlipo nešinas žaisliniu saksofonu. Vis dėlto tai nebuvo pirmas instrumentas, kuriuo jis išmoko groti. Šiaulėnų miestelyje Radviliškio rajone užaugusį Regimantą muzikuoti paskatino tėtis Stanislovas, atsivedęs jį į vietos kultūros namus.

„Tėtis nebuvo profesionalus muzikantas, tačiau aktyviai dalyvavo saviveikloje. Kultūros namuose su bendraminčiais jis rengdavo muzikines teatrines programas, o vėliau pasirodydavo miestelio šventėse. Suaugusiesiems repetuojant, tėtis ir kiti muzikantai man vis duodavo išbandyti kokį instrumentą. Iš pradžių pamėginau pūsti althorną, vėliau išbandžiau trimitą. Ūgtelėjusį tėtis nuvedė į muzikos mokyklą Radviliškyje, ten išmokau groti klarnetu, – prisimena jis. – Man baigus muzikos mokyklą, tėtis ėmė vadovauti liaudies muzikos kapelai „Šiaulėniškiai“. Joje grojau paskutinėse klasėse ir būdamas studentas. Kartu su kapela išmaišėme visą Lietuvą, grodavome miestų ir miestelių šventėse. Baigęs mokyklą ir išvykęs studijuoti į Kauno technologijos universitetą (KTU), čia taip pat įsiliejau į tautinio meno ansamblio „Nemunas“ veiklą, su juo nemažai keliavome po pasaulį.“

Vėliau R. Tarasevičius susidomėjo saksofonu ir nusprendė išmokti juo groti. Nusipirkęs instrumentą, pašnekovas po kelių mėnesių jį pardavė, nes groti saksofonu pasirodė sudėtinga. Vis dėlto po kurio laiko Regimantas nusprendė saksofonui suteikti dar vieną galimybę. Pašnekovas įsigijo senutėlį vintažinį saksofoną, kuris jam iškart patiko. Dabar grojimas saksofonu yra pagrindinė R. Tarasevičiaus veikla.

„Saksofonas – tinginių instrumentas. Groti juo yra kur kas paprasčiau nei klarnetu, o ir skambesys geresnis, – juokiasi R. Tarasevičius. – Man taip pat patinka, kad saksofonu galima atlikti daugiau populiariosios šiuolaikinės muzikos, kuri man arčiausiai širdies. Dabar saksofono jau už jokius pinigus nekeisčiau į klarnetą.“

Įdomu, kad R. Tarasevičiaus tėtis Stanislovas kitados taip pat bandė groti saksofonu. Anuomet buvo sunku gauti tinkamų liežuvėlių, reikalingų šiam instrumentui. Tad, sulūžus liežuvėliui, pašnekovo tėtis atsisakė minties groti saksofonu ir sugrįžo prie armonikos.

Instrumentas – iš tarpukario

Ištikimas R. Tarasevičiaus palydovas – vintažinis, beveik šimtametis saksofonas. Iš vieno meistro įsigijęs šį instrumentą, Regimantas nė nenumanė, kad jis turi tokią gilią istoriją. Prireikus instrumentą remontuoti paaiškėjo, kad jis pagamintas dar ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

„Visa tai sužinojus buvo labai keista, kad už tokį antikvarinį instrumentą sumokėjau palyginti nedaug, – stebisi pašnekovas. – Nors šis saksofonas jau senas ir kiek neprognozuojamas, man labai patinka jo skambesys. Jis kur kas sodresnis, nes instrumento metalas daug storesnis, visai kitoks nei šiuolaikinių.“

R. Tarasevičius saksofonu groja vestuvėse, asmeninėse šventėse ir renginiuose, tad dažnai tampa svarbių įvykių liudininku. Įvairias sritis išbandęs pašnekovas šiandien jaučiasi visiškai atradęs save muzikoje ir tiki, kad bent jau artimiausioje ateityje ji išliks pagrindine veikla.

„Vestuvės niekur nedings, nes žmonės tuokiasi net sunkiausiais laikais. Tad manau, kad su vestuvėmis susijusios specialybės visada bus paklausios, – šypsosi jis. – Man labai patinka groti asmeninėse šventėse, kurti smagią atmosferą ir susipažinti su naujais žmonėmis. Didžiojoje scenoje savęs nematau, nors kažkada buvau gavęs kvietimą dalyvauti viename televiziniame talentų šou. Vis dėlto tai ne man. Norisi tiesiog dovanoti savo atliekamą muziką tiems, kurie tądien švenčia sau ar artimiesiems svarbią šventę.“

Muzikantas pasakoja labiausiai mėgstantis atlikti šiuolaikinę populiariąją muziką, kadangi būtent jos daugiausia klausosi ir pats. Be to, saksofonas puikiai tinka šiuolaikinei muzikai atlikti, palyginti su klasikiniais pučiamaisiais instrumentais.

„Galbūt dėl to, kad daug metų muzikos mokykloje grojau klarnetu ir dalyvaudavau įvairiuose konkursuose, nemėgstu groti klasikinės muzikos. Man arčiausiai širdies šių dienų melodijos, jos labiausiai patinka ir klausytojams“, – sako jis.

Sportas ir muzika

Be muzikos, R. Tarasevičius jaučia didelę aistrą sportui. Studijuodamas universitete netgi priklausė KTU lengvosios atletikos rinktinei. Vėliau  ėmė dalyvauti bėgimo varžybose ir tapo kasmečio Kauno maratono organizatoriumi. Dėl intensyvėjančios muzikinės veiklos pernai darbo organizuojant Kauno maratoną jis atsisakė.

Pastaruoju metu laisvalaikiu Regimantas kultivuoja triatlono sporto šaką. Pasak pašnekovo, palyginti su bėgimu, triatlone patiriama mažiau traumų. Be to, įvairovę mėgstančiam muzikantui ši sporto šaka įdomesnė dėl besikeičiančios veiklos – bėgimo, plaukimo, važiavimo dviračiu.

Paskendus rutinoje, tiek grojimas saksofonu, tiek treniravimasis padeda paįvairinti kasdienybę ir pasijusti geriau.

R. Tarasevičius treniruojasi tris keturis kartus per savaitę ir ruošiasi artėjančioms varžyboms. Tiesa, pernai triatlono varžybų sezoną pašnekovui teko praleisti, nes jos vis kirtosi su muzikine veikla. Tačiau šiais metais jis pasiryžęs vėl prisiminti varžybų jaudulį. „Sportas man padeda emociškai pailsėti ir išvalyti galvą nuo susikaupusių minčių – kaip ir muzika. Paskendus rutinoje, tiek grojimas saksofonu, tiek treniravimasis padeda paįvairinti kasdienybę ir pasijusti geriau. Pastaruoju metu man ypač patinka plaukimas, jis atpalaiduoja ir suteikia naujų jėgų. Be to, vandenyje rečiau galima patirti traumą“, – pastebi jis.

Pasak pašnekovo, treniruotės jam padeda ne tik pasiruošti varžyboms, bet ir išlaikyti raumenų tvirtumą, kuris praverčia grojant saksofonu. „Mano instrumentas sveria beveik 4 kg, o grojant jį tenka laikyti viena ranka. Tad, be pertraukos pagrojus porą valandų, ima skaudėti nugarą tarp menčių. Tačiau, kadangi reguliariai sportuoju, po muzikinių pasirodymų dideli skausmai neužklumpa. Norėdamas pailsėti, namuose tiesiog ramiai pažiūriu filmą, paguliu. Manau, kad mažiau sportuojant skausmas būtų intensyvesnis, po pasirodymų prireiktų daugiau poilsio“, – įsitikinęs pašnekovas.

Judesys: be muzikos, Regimantas jaučia didelę aistrą sportui. Šiuo metu jis tris keturis kartus per savaitę skiria triatlonui. R. Tarasevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Hobis tapo darbu

R. Tarasevičius save išbandė įvairiose veiklose. Kurį laiką pagrindinis saksofonininko darbas buvo Kauno maratono organizavimas. Jis taip pat fotografuoja renginius, anksčiau užsiėmė svetainių kūrimu ir programavimu. Vis dėlto dabar visiškai pasinėręs į muziką.

„Mano hobiai vis tampa darbu, – šypsosi jis. – Pomėgis sportuoti išaugo į darbą organizuojant Kauno maratoną. Dabar pagrindinė mano veikla yra nuo vaikystės mylėta muzika. Džiaugiuosi, kad mėgstamas pomėgis teikia pajamų ir nereikia dirbti monotoniško darbo biure. Niekada nesu dirbęs tradicinio darbo nuo aštuonių iki penkių, turbūt ir negalėčiau to daryti. Man patinka iššūkiai, norisi kiekvieną dieną išmokti ką nors naujo, todėl muzikinė veikla labai patinka. Kiekviena mano darbo diena skirtinga, vis susipažįstu su naujais žmonėmis.“

R. Tarasevičiaus muzikinė veikla reikalauja daug bendravimo ir tai pašnekovui labai patinka. Vis dėlto saksofonininkas pripažįsta iš tikrųjų esantis intravertas.

„Esu gana uždaras, tiesiog darbas išmokė atvirumo, gebėjimo susikalbėti su įvairiais žmonėmis. Tačiau, pasibaigus renginiui, man reikia pabūti vienam su savo mintimis, įsikrauti energijos. Tam puikiai padeda sportas, jis leidžia emociškai pailsėti. Bėgdamas, plaukdamas ar važiuodamas dviračiu atsipalaiduoju ir pasiruošiu naujai darbo dienai“, – atskleidžia jis.

Sportas man padeda emociškai pailsėti ir išvalyti galvą nuo susikaupusių minčių – kaip ir muzika.

Didžiausias džiaugsmas – dukra

Pašnekovo žmona Ingrida – taip pat sportiška. Studijų laikais pora kartu priklausė KTU lengvosios atletikos rinktinei, drauge dalyvaudavo varžybose. Po universiteto Ingrida baigė bazinius karinius mokymus ir pasiliko dirbti kariuomenėje. Dėl traumų ji varžybose dabar nedalyvauja, bet visa širdimi palaiko vyrą.

Su žmona R. Tarasevičius augina ketverių dukrytę Elzę. Dukra muzikali, turi klausą, mėgsta dainuoti.

„Jei ateityje Elzė norės savo gyvenimą sieti su muzika, jokių problemų dėl to tikrai nekils. Ko dukra norės, parodys tik ateitis. Stengiuosi ją sudominti muzika, tačiau tikrai neketinu prievarta versti muzikuoti. Manau, kad tėvai vaikams turėtų pasiūlyti įvairių veiklų, tačiau mažuosius dominančią sritį išsirinks jie patys, – įsitikinęs R. Tarasevičius. – Auginti mažą vaiką išties nuostabu, nes tėvystė leidžia visiškai kitaip pažvelgti į pasaulį. Mes, suaugę žmonės, dažnai slepiame savo tikruosius jausmus, visko iki galo neišsakome, o maži vaikai yra labai nuoširdūs ir atviri. Jie dar nemoka meluoti, tad dažniausiai sako tai, ką ir galvoja. Labai smagu, padedant dukrai, patirti tikrą, nesuvaidintą mažo žmogaus pasaulį.“

Paskutinį kartą ne nuotoliniu būdu Kauno maratone dalyviai varžėsi 2019 metais. Tada trasos rekordus atitinkamai pusmaratonyje bei maratone pasiekė šiemet nugalėtojų titulus ginsiantys Loreta Kančytė ir Remigijus Kančys. Pastarasis nusitaikė ir į dar vieną ambicingą tikslą – įvykdyti vasarą Miunchene (Vokietija) vyksiančio Europos lengvosios atletikos čempionato normatyvą (2 val. 14 min. 30 sek.).

„Yra nuojauta, kad Remigijus tikrai pasiruošęs pagerinti savo paties trasos rekordą. Be to, tada, kai jis pasiekė dabartinį rekordą, buvo tikrai karšta, oro sąlygos nebuvo palankios siekti aukštų rezultatų. Tikimės, kad šiemet orai nepamaišys ir greita trasa visiems bėgikams padės pagerinti jų rezultatus“, – vylėsi renginį organizuojančio „Kauno maratono klubo“ direktorius Regimantas Tarasevičius.

Rekordų gali būti ir daugiau: organizatoriai iš treniruočių stovyklos Kenijoje į Kauno maratoną atgabens dvejų olimpinių žaidynių dalyvį estą Romaną Fostį, kuris sieks pusmaratonio trasos rekordo (1 val. 6 min. 47 sek.). Įveikęs 21,098 km, Estijos stajeris neturėtų sustoti bei dar kelis kilometrus trasoje lydės normatyvo siekiantį R.Kančį.

Beje, minimaliai pasikeitusi trasa pasaulio lengvosios atletikos asociacijos (World Athletics) specialistų buvo permatuota praėjusią savaitę. Kaune galima vykdyti normatyvus net į tokio lygio varžybas kaip olimpinės žaidynės bei pasaulio čempionatai.

„Buvome suplanavę truputį pakeisti trasą dar prieš 2020 metų maratoną, prieš prasidedant pandemijai. Šiemet Kauno savivaldybė pertvarkė pėsčiųjų takus ir atsirado galimybė sutrumpinti atkarpą po Petro Vileišio tiltu, kur dalyviai bėgdavo vienas prieš kitą gana ilgą atstumą – dabar šis atstumas sutrumpėjo iki 100 metrų. Kadangi pakeitėme gabaliuką trasos, turėjome atlikti patikslinimą trasos matavime. Visa kita trasos dalis yra išlikusi ta pati“, – pasakojo R.Tarasevičius.

Dešimtasis Kauno maratonas pirmą kartą vyks ne birželį, o balandį. Tiesa, palankesnės oro sąlygos rekordinio bėgimo entuziastų būrio pritraukti bent kol kas nepadėjo. 2019 metais įvairias renginio distancijas išbandė apie 5 tūkst. dalyvių iš 39 valstybių. Šiuo metu dalyvių skaičius perkopė 3 tūkstančius, o Kaune turėtų bėgti ne mažiau kaip 27 šalių atstovai, tarp kurių atvykėliai iš tokių egzotinių kraštų kaip Mauricijus ar Meksika.

„Matosi, kad žmonės dar kažkiek prisibijo pandemijos, didesnių susibūrimų. Ilgą laiką nebuvo aišku, ar renginys įvyks, visa žiema buvo „uždaryta“, sekėme nurodymus, apribojimus. Su komunikacija startavome labai vėlai, susidėjo labai daug faktorių. Sunku pasakyti, kurioje vietoje yra lemiama dedamoji, padariusi įtaką dalyvių skaičiui“, – spėliojo R.Tarasevičius.

Bėgimo entuziastai Kauno maratone kviečiami varžytis šešiose skirtingose distancijose: „Impact Brands maratone“, „Hollister pusmaratonyje“, „Hella 10 km“, „SDG 5 km“, „Toyota 1,5 km“ bei „Agathum 400 m“ bėgimuose.

Renginys solidarizuojasi su Ukraina, skatindamas aukoti karo krečiamai šaliai bei uždraudęs jame varžytis bėgikams iš Rusijos bei Baltarusijos. Varžybų prizinį fondą gali sudaryti didesnis nei 20 tūkst. eurų prizinis fondas.

Balandžio 26-ąją vykti turėjęs renginys vyks pirmąjį vasaros sekmadienį – birželio 7-ąją.

„Dar prieš savaitę situacija atrodė vienokia, bet po karantino įvedimo gali atrodyti neatsakinga organizuoti maratoną, nesukeliant kažkokių pasekmių. Norėdami apsaugoti tiek dalyvius, tiek visą visuomenę, ėmėmės sąlyginai drastiško sprendimo perkelti maratono datą į birželio 7-ąją“, – sakė generalinio rėmėjo AB „Agathum“ vadovas Algirdas Pukis.

Jei maratonas būtų organizuojamas balandį, jame bėgti greičiausiai negalėtų nė vienas užsienietis. Praėjusiais metais Kaune varžėsi beveik 5 tūkst. dalyvių iš 39 valstybių. Be to, būtų sudėtinga išmatuoti pačią trasą – Lietuvoje tarptautinius reikalavimus atitinkančio matuotojo nėra.

„Situacija vis blogėja, užsidaro sienos, kitos valstybės irgi taip pat riboja keliavimą. Atsiranda problema tiek dėl užsieniečių, jie negalėtų atvykti į renginį, tiek dėl pačių lietuvių, viskas smarkiai apribota. Situacija nėra aiški, gal karantinas bus dvi savaites, kaip numatyta, o gal bus pratęstas iki dviejų mėnesių – priklauso nuo žmonių sąmoningumo“, – teigė Kauno maratono direktorius Regimantas Tarasevičius.

Dauguma pavasarį užsienyje turėjusių vykti maratonų taip pat buvo atšaukti arba perkelti. Didžioji dalis organizatorių pasirinko pastarąjį variantą.

„Kiek teko domėtis, beveik visi maratonai yra perkelti į rudenį. Vienas kitas maratonas yra atšauktas, bet didžioji dalis perkelta. Ryga dar nėra nei perkėlusi, nei atšaukusi, tačiau sustabdė registraciją ir laukia, kaip viskas rutuliosis. Kiek teko žiūrėti, dar Prahos maratonas neatšaukė savo renginio“, – pasakojo R.Tarasevičius.

Tuo tarpu kauniečiai įsiterpti tarp didžiųjų maratonų ir renginį organizuoti rudenį nenorėjo: tada vyks Bostono, Berlyno, Londono, Čikagos, Niujorko ir daugelis kitų maratonų. Iki praėjusių metų „Agathum Kauno maratonas“ nuolat vyko vasarą, tad renginys šiemet bus vykdomas kaip iki šiol.

„Pakankamai sudėtinga keisti datą, nes numatytos trasos, užsakyti įvairūs dalykai. Bet tai turbūt neišvengiama, daug kam keičiasi gyvenimas nuo sprendimo priimti karantiną, – teigė A.Pukis. – Anksčiau organizuodavome maratoną birželį, tad pasirinkome birželio 7 dieną. Mūsų nuomone, tai yra pakankamas laiko tarpas išsispręsti visas problemas. Tai bus geras laikas startuoti žmonėms ir ne per daug nutolęs nuo dabartinio.“

Tiesa, normatyvus į Tokijo olimpines žaidynes galima vykdyti iki gegužės 31-osios. Tą padaryti arba iškovoti pakankamai olimpinio reitingo taškų Kaune tikėjosi praėjusių metų nugalėtojas ir trasos rekordininkas Remigijus Kančys.

„Į šią žinią reagavau visiškai ramiai, nes taip ir maniau, jog esant tokiai situacijai, maratonas bus perkeltas. Organizatoriai atliko labai protingą žingsnį ir rūpinasi žmonių sveikata. Kažkurioje distancijoje mane tikrai išvysite, o kurioje – kol kas nežinau“, – bėgti Kaune vis tiek pažadėjo R.Kančys.

Kitąmet bėgikai prie starto linijos Laikinojoje sostinėje rinksis kur kas anksčiau – paskutinį balandžio sekmadienį.

„Stebint pastarųjų kelerių metų tendencijas, oro temperatūra mūsų renginyje tampa vis nepalankesniu veiksniu rezultato siekimui. Nutarėme Kauno maratoną organizuoti paskutinį balandžio sekmadienį ir taip sudaryti maksimaliai geras sąlygas siekti pačių geriausių rezultatų tiek mėgėjams, tiek profesionalams“, – teigė „Citadele Kauno maratono“ direktorius Regimantas Tarasevičius.

Šiemet septintą kartą vykusio renginio metu temperatūra pakilo arti 30 laipsnių – taip įvyko dar kelis kartus prieš tai. Reaguodami į oro sąlygas, organizatoriai vandens punktus išdėlioja dvigubai dažniau nei numatyta reikalavimuose (stotelės išdėstytos kas 2,5 km, o ne 5 km).

Tačiau siekti aukštų rezultatų, nepaisant lygios ir nesudėtinga vadinamos Kauno trasos, yra labai sudėtinga. Be to, Kauno maratono organizatoriai nori siekti IAAF „Bronze Label“ statuso, o tam reikalinga į startą Kaune pritraukti tam tikrą skaičių profesionalų.

„Jau antrą kartą bėgau Kaune, man čia labai patinka, gražus miestas ir trasa labai gera, tačiau vasarą bėgti šiek tiek per karšta“, – po finišo sakė maratoną laimėjusi ukrainietė Irina Masnik, pripažinusi, kad karštis sutrukdė finišuoti greičiau.

Kauno maratonas yra vienas iš dviejų bėgimo renginių Lietuvoje, kur galima vykdyti pasaulio čempionato ir olimpinių žaidynių normatyvus. Tačiau birželį, likus iki svarbiausių pasaulinio lygio lengvosios atletikos varžybų tik 1-2 mėnesiams, tą daryti būna per vėlu. Tuo tarpu maratono organizavimas balandžio pabaigoje leistų tikėtis pajėgiausių lietuvių startų stebint saviems aistruoliams.

Šiemet „Citadele Kauno maratone“ jėgas išbandė daugiau nei 5 tūkstančiai bėgikų iš 39 šalių. Maratono rungtį laimėjo trasos rekordą pagerinęs Remigijus Kančys ir I.Masnik, pusmaratonį – taip pat trasos rekordą užfiksavusi Loreta Kančytė bei Ignas Brasevičius, o 5 km varžybas – ukrainietis Olegas Kajafa ir Marija Jekabsonė.

Įmonių – Mero taurės nugalėtojais tapo UAB „Baltic transline“ bėgikai, iš viso įveikę 479,6 km. Aukštųjų mokyklų taurę iškovojo Vytauto Didžiojo universitetas (503,1 km), mokyklų taurę – LSMU gimnazija (84,4 km), o bėgimų klubų taurę – Kauno „Bėgimo mėgėjų klubas“ (1211 km).

Kauno maratone varžėsi ir politikai: daugiausiai kilometrų įveikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai – 79,2 km.

Registracija į kitąmet balandžio 26-ąją vyksiantį Kauno maratoną jau prasidėjo. Bilietų kainas tiesiogiai lems dalyvių skaičius, o ne kaip iki šiol pirkimo data, tad pigiausius bilietus gaus pirmi užsiregistravę.

Tačiau šiemet kauniečiai žada nustebinti ne tik masiškumu, bet ir aukštais rezultatais – įvairiose distancijose dalyvauti užsiregistravo net penki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyviai.

„Kauno maratone bėgs virš 5000 dalyvių. Ypač didelis susidomėjimas jaučiasi 10 km rungtimi – jau dabar išpirktos visos registracijos. O pagal dalyvių skaičių daugiausiai dalyvių bus 5 km varžybose, kaip ir įprasta“, – aktyvumu džiaugėsi „Citadele Kauno maratono“ direktorius Regimantas Tarasevičius.

Nors daugiau nei 50 procentų visų bėgsiančių sudarys kauniečiai, gausias delegacijas turės baltarusiai, latviai ir ukrainiečiai. Pastarųjų gretose bus praėjusiais metais maratoną ir pusmaratonį atitinkamai laimėjusios Irina Masnik bei Katerina Karmanenko.

Tuo tarpu didžiausios lietuvių viltys siejamos su vyrų maratono rungtimi – čia olimpietis Remigijus Kančys sieks nutiesti kelią į planetos čempionatą bei įvykdyti šių varžybų normatyvą, tai yra, įveikti 42,195 km nuotolį greičiau nei per 2 val. 16 min.

Be to, R.Kančys gali tapti greičiausiai maratoną mūsų šalyje įveikusiu lietuviu apskritai: dabartinis rekordas nuo 1991-ųjų priklauso Česlovui Kundrotui, kada jis distanciją įveikė per 2 val. 18 min. 49 sek.

„Kaune yra trys galimybės: pirma – laimėti, antra – pagerinti trasos rekordą, trečia – paskutinę akimirką nugriebti normatyvą į pasaulio čempionatą, – prieš atsakingą startą variantus vardijo R.Kančys. – Pagal trasą, tikrai galima pasiekti gerus rezultatus. Trasa yra net lygesnė nei Berlyno, bet geriems rezultatams įtaką gali daryti oras – lietus ar karštis.“

Karštis. Atsižvelgiant į pastarųjų dienų oro sąlygas, yra tikimybė, kad sekmadienį prakaitas nuo bėgikų galvų lašės ne tik dėl patirto fizinio krūvio. Tačiau Kauno maratono organizatoriai galimoms karščio bangoms pasiruošė iš anksto – renginio dieną trasoje bus net 10 tonų vandens.

„Su karštu oru susiduriame ne pirmus metus, taip įvyko 2015-aisiais. Nuo tų metų vandens stoteles išdėliojame dvigubai dažniau nei turėtų būti pagal standartus – ne kas 5 km, bet kas 2,5 km. Atsižvelgiant į orą, jei matome, kad tikrai bus labai karšta, užsakome daugiau vandens iš mūsų rėmėjų „Fuldataler“, – paaiškino R.Tarasevičius.

Kauno maratono metu bėgimo entuziastai jėgas išbandyti galės šešiose rungtyse – „Citadele“ maratone, „Hollister“ pusmaratonyje, „Continental“ 10 km, R1 5 km, 1,5 km šeimų bei 400 m vaikų bėgimuose.

– Papasakokite, kokie vėjai atbloškė į Kauną? Kaip mezgėsi jūsų ryšys su šiuo miestu? Kada pajutote, kad drąsiai galite jį vadinti savo namais?

– Į Kauną atvykau 2003-iaisiais, taigi čia gyvenu jau šešiolika metų. Istorija kaip ir daugelio – atvažiavau studijuoti, vėliau susiradau darbą, atsirado draugų, veiklų, pomėgių, miestas pasidarė labai mielas, tad ir pasilikau. Iš pradžių, kai dar nepažinojau Kauno, visokių kuriozų nutikdavo – ir į kitą miesto galą troleibusu nuvažiuoti yra tekę, ir savo stotelę praleidus išlipti nežinant, kur randuosi (šypsosi). Tačiau su laiku apsipratau, o dabar Kauną jau galiu vadinti savo namais. Čia įsigijau ir būstą, tad jau tikras kaunietis.

– Ne tik bėgiojate, užsiimate ir dviračių sportu. Ar visuomet buvote toks sportiškas?

– Dviračiai atsirado palyginti neseniai, kai pernai išbandžiau savo jėgas trumpoje TRI-FUN triatlono distancijoje, skirtoje pradedantiesiems. Ėmiau galvoti, kad reikėtų išbandyti ir rimtesnę distanciją, su draugais sutarėme kitamet bandyti įveikti garsųjį "Iron Man" triatloną. Taigi dviračiai iš esmės dėl to ir atsirado. O bėgimas mano gyvenime buvo visą laiką.

– Galbūt aktyvaus laisvalaikio pomėgis perimtas iš šeimos?

– Mano šeimoje daugiau niekas aktyviai nesportuoja, nei mama, nei tėtis nėra dideli sportininkai. Atvažiavus studijuoti universitete buvo fizinio pasirengimo testai, tuomet, pamenu, atbėgau gal antras. Mane pastebėjo treneris ir pakvietė lankyti lengvąją atletiką. Nors anksčiau, kai dar gyvenau kaime, nubėgus krosą atrodydavo, kad miršti ir daugiau niekada nebebėgsi, ėmiau šią sporto šaką jaukintis, ji tapo įdomi. Bėgioju jau penkioliktus metus ir sustoti neketinu.

– Kuo ši sporto šaka užbūrė taip, kad ne tik pats pamilote bėgimą, bet ir užkrėsti juo stengiatės kitus – esate "Citadele Kauno maratono" organizatorius?

– Galbūt prisidėjo ir tai, kad susirinkome kompanija niekados iki tol nebėgiojusių žmonių, kartu ėmėme treniruotis, užsimezgė graži draugystė, atsirado bendri pomėgiai. Paskui pradėjome važiuoti į varžybas, motyvuodavo ir rezultatai, noras pasiekti geresnį asmeninį laiką, gimė svajonės laimėti rimtesnių titulų – taip viskas ir išsirutuliojo. Esu nubėgęs ilgiausią pusmaratonio distanciją – 21,098 km, maratoną (42,195 km) tikiuosi įveikti "Iron Man" varžybose. Žinoma, kalbant apie bėgimą, džiugina pasiekti rezultatai, tačiau šis sportas labai pagerina gyvenimo kokybę. Pamenu, anksčiau, kai bėgiodavau rytais prieš darbą, visą dieną po treniruotės jausdavau, kad galva šviežia. Bėgant atsipalaiduoji, fizinė veikla išlaisvina protą.

– Beje, kone po kiekvieno maratono pasipila skeptikų komentarai, neva didžiulis šokas organizmui yra nubėgti keliasdešimt kilometrų, smarkiai nuo to kenčia kelių sąnariai ir t.t. Ką apie tai manote?

– Dažniausi komentarai būna būtent apie kelius, mane net ir gimtajame miestelyje žmonės gąsdindavo, neva kelius suvarysiu. Nežinau, iš kur toks įsitikinimas, bet tai yra visiška nesąmonė. Šiuo klausimu žinau puikų pavyzdį – Petrą Silkiną. Šiam žmogui septyniasdešimt septyneri, jis nubėgęs virš pustrečio šimto maratonų ir jam viskas gerai – nė vienos operacijos, ir šiandien bėga. Todėl nemanau, kad ilgesnių distancijų ar maratono bėgimas – bėda keliams. Dažniausiai įvairios traumos atsiranda dėl to, kad žmonės pradeda bėgioti neparuošę organizmo, nedaro pratimų, skirtų įvairioms kūno dalims stiprinti, kad kūno raumenys būtų subalansuoti. Tuomet, aišku, kenčia silpniausios vietos, ar tai būtų sąnariai, ar nugara, stuburas.

– O apskritai kaip vertintumėte sveikos gyvensenos būseną Lietuvoje?

– Tikra tiesa, kad bėgimas tik keletą pastarųjų metų ėmė sparčiai populiarėti. Anksčiau, išsiruošus vakare prasibėgti Ąžuolyne, geriausiu atveju pamatydavai kokį vieną bendramintį, o dabar akivaizdu, kad fizinis aktyvumas padidėjęs, bėgimą praktikuoja daug daugiau žmonių. Iš senesnių laikų pamenu ir juokingų istorijų. Pavyzdžiui, kai grįždavau į savo miestelį, būdavo vadinamosios timpos, skirtos bėgti. Dabar tai jau natūralus dalykas, niekas į jį nekreipia dėmesio, bet anuomet žmonės keistai žiūrėdavo, kartais ir pasakydavo ką nors. Yra buvę atvejų, kai nusprendus prasibėgti kokius 20 km – nuo vieno kaimelio iki kito ir atgal – sustodavo pažįstami, važiuojantys pro šalį su mašina, ir siūlydavosi pavežti. Aiškindavau, kad tikrai nereikia (juokiasi). Žodžiu, prieš kokius penkiolika metų tai buvo dar naujas sportas ir visi galvodavo, jog tau trūksta kelių varžtelių, kad bėgioji (šypsosi).

– Pakalbėkime apie kitus jūsų užsiėmimus. Visą gyvenimą jus lydėjo muzika, šiuo metu gyvo garso grupėje "Po aštuntos" grojate saksofonu. Papasakokite, kaip kito jūsų paties ryšys su muzika bėgant laikui?

– Viskas vyko gan natūraliai. Mano tėtis kultūros namuose užsiimdavo saviveikla, vis nusivesdavo mane mažą į koncertų repeticijas, įduodavo kokį instrumentą išbandyti. Paskui pastebėjo, kad man kažkas jau ir išeina, pasiūlė pagroti. Kurį laiką miestelyje grojome vietiniame kolektyve, paskui mane priėmė į muzikos mokyklą Radviliškyje, joje baigiau klarnetą. O tėtis buvo kapelos "Šiaulėniškiai" vadovas, su ja pavažinėjome po Lietuvą, koncertavome miestelių, miestų šventėse. O įstojęs į universitetą nuėjau į KTU tautinio meno ansamblį "Nemunas", su juo išmaišėme užsienį – Meksiką, Kiniją, visą Europą. Jau po studijų atsirado grupė, su kuria kelerius metus aktyviai grojame.

– Nors minėta grupė labiau koncentruojasi ties populiariąja muzika, esate ir tautinio meno atstovas. Galbūt galima sakyti, kad jis vis labiau populiarėja, muzikos prasme lietuviai grįžta prie savųjų šaknų?

– Tautinis menas man gan artimas, jis užima didelę dalį mano gyvenimo. Populiarėja, tačiau tradicinis tautinis menas mažai modernėja, nelabai keičiasi, todėl, sakyčiau, jaunimui tai nėra itin įdomu. Ir koncertuodamas su kolektyvu pastebiu, kad mūsų auditorija paprastai yra kiek vyresnio amžiaus žmonės, o norėtųsi, kad atsirastų daugiau jaunų klausytojų. Galbūt išimtimi galima būtų įvardyti prieš kelerius metus vykusį televizijos projektą "Kadagys". Jame dalyvavo universitetų tautinio meno kolektyvai, laidos sulaukė didelio susidomėjimo. Buvo labai smagu matyti pilną salę žiūrovų studentų – tiek jaunimo, susidomėjusio tautiniu menu. Tačiau populiarėja tautinių motyvų įpynimas į kitų žanrų muziką, yra grupių, kurios atlieka gerą folką, man pačiam tai labai patinka.

– O kokios muzikos dažniausiai klausotės pats? Galbūt turite specialų grojaraštį, skirtą bėgimo treniruotėms?

– Klausausi įvairiausios muzikos. Jei reikia ruoštis groti saksofonu, labiau linkstu prie romantiškos muzikos, pavyzdžiui, Edo Sheerano, Bruno Mars kūrybos. Patinka džiazas, neišvengiamai klausausi ir folko. Apskritai, manau, gera muzika yra gera ir nesvarbu, koks jos žanras. O dėl bėgimo, keletą kartų bandžiau bėgti su ausinuku, tačiau man tai netiko, mieliau klausytis gamtos garsų ar savo kvėpavimo. Be to, bėgti greitesnes treniruotes nėra taip jau lengva, tad muzika sunkiomis akimirkomis ima trukdyti.

– Be muzikos, užsiimate ir kita menine veikla – fotografuojate. Kaip tai atėjo į jūsų gyvenimą? Kas šioje srityje jums – didžiausi įkvėpimai?

– Fotografija atsirado maždaug prieš dešimtmetį. Viskas prasidėjo nuo sporto, nes nuvažiavus į varžybas norėdavosi tiek save, tiek kitus įamžinti. Po truputį tobulėjau. Ir dabar labai patinka fotografuoti lengvąją atletiką, sportą, fiksuoju ir kelionių akimirkas, kraštovaizdžius, tačiau negalėčiau pasakyti, kad šioje srityje jau jaučiuosi visiškai atradęs pagrindinį įkvėpimo šaltinį – tebeieškau.

– Beje, kurį laiką pagrindinė jūsų veikla buvo internetinių svetainių kūrimas, programavimas – ganėtinai ramus, daug preciziškumo reikalaujantis darbas. Ar nebuvo sunku suderinti jo su ekspresyviomis meninėmis veiklomis?

– Šiuo metu pagrindinis mano darbas – maratonas. Manau, programavimu nebeužsiimu dėl tos priežasties, kad ten labai daug kruopštaus darbo: tiesiog ieškai klaidų ir jas taisai, perrašinėji kodą tūkstančius kartų. Ši veikla tiesiog pabodo, tad dabar programuoju tik tiek, kiek tai susiję su mano paties renginiais.

– Kalbant apie įkvėpimą, ką galėtumėte įvardyti kaip didžiausius savo įkvėpėjus visose gyvenimo srityse, suteikiančius motyvacijos, pasitikėjimo savimi?

– Sporte imponuoja įžymiausi bėgikai, be to, jie puikiai komunikuoja per socialinius tinklus, tad juos stebint norisi siekti jų lygio. Žinoma, visų sportininkų svajonė – olimpinės žaidynės. Studijų laikais treniravomės kartu su garsiu maratonininku Remigijumi Kančiu. Tuomet visų svajonė buvo olimpiada, jis ir pasiekė tą tikslą – sugebėjo nuvykti. O štai mane užklupo traumos, nuėjau kiek kita kryptimi – link muzikos ir bėgimo renginių organizavimo.

– Įdomus faktas, kad su žmona Ingrida net vestuves šventėte sportiškai – po oficialios ceremonijos su nuotaka ant rankų bėgote 100 m distanciją "Ąžuolyno bėgime". Galbūt ir jūsų pažinties istorija tokia pat įdomi bei nekasdieniška, kaip ir jungtuvių šventė?

– Pažintis tradiciška – ją užmezgėme socialiniuose tinkluose. Anksčiau buvo populiari svetainė draugas.lt, ten pradėjome susirašinėti, vėliau susitikome. O dėl vestuvių – tai tiesiog sutapimas. Mūsų šventė vyko rugsėjo 3-iąją, kaip tik tądien organizuotas ir "Ąžuolyno bėgimas". Prisiminiau, kad jame bus žmonų nešimo varžybos. Pagalvojau, kodėl gi ne? Nusprendėme po ceremonijos rotušėje jose dalyvauti. Atvažiavome su visu pulku, buvo labai smagu.

– Dažnai sportuojate drauge su žmona?

– Iš pradžių ji sportavo universitete, kartu vykdavome į varžybas, tačiau vėliau ir ją užklupo traumos, be to, pasikeitė darbas, tad kartu varžybose nebebėgame. Tačiau Ingrida ne mažiau aktyvi už mane. Anksčiau, kai tarnavo oro gynybos batalione, buvo pirmoji moteris, dirbusi su "Stinger" raketų paleidikliu, atliko iš jo kovinį šūvį Baltijos jūros poligone. O šiuo metu ji tarnauja Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-ojoje rinktinėje.

– Tradicinis klausimas įvairiapusiškam žmogui: kaip viską spėjate?

– Nespėju (juokiasi). Viskas vyksta tarsi tokiais etapais: viename daugiau laiko skiriu fotografijai, kitame – daugiau sportui ar muzikai. Nėra taip, kad vienu metu pavyktų viską daryti gerai. Ir gerai, kad egzistuoja pusiausvyra – kai viena veikla ima pabosti, gali užsiimti kažkuo kitu.

– Kaip labiausiai mėgstate leisti laisvalaikį, kai jo atsiranda?

– Mano laisvalaikis paprastai irgi aktyvus, pavyzdžiui, vandenlenčių sportas. Taip pat patinka kelionės,  įsimintiniausios vyko su kolektyvu "Nemunas" – jose patirta daug smagių nuotykių. Pati pirmoji buvo į Portugaliją, paskui vykome į Meksiką, Kiniją. Įdomu pamatyti kultūrinius skirtumus. Kad ir Turkijoje, kurioje taip pat teko apsilankyti neturistiniuose miestuose, – į lietuvaites su šortais karštą dieną vietinės moterys žvelgė piktokai (juokiasi). Po Meksiką koncertuodami keliavome beveik mėnesį, pervažiavome ją visą skersai – nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Vieną savaitę gyvenome vietinių žmonių šeimose. Nuostabi patirtis buvo pamatyti jų kasdienį gyvenimą iš arti, pabendrauti. Būtent tokiose kelionėse užsimezga draugystės su bendraminčiais iš viso pasaulio. "Nemunas" – toks ansamblis, kuris kas penkerius metus švenčia jubiliejų. Tuomet susirenka visos kartos, ir bendraamžiai, su kuriais iki šių dienų leidžiame laisvalaikį, o su kai kuriais ir grupėje grojame.

– O kokiais planais ir iššūkiais gyvenate šiandien?

– Iki "Citadele Kauno maratono" liko vos kelios savaitės, tad truputį trūksta miego. Dabar šis renginys artimiausias, o dėl ateities nežinau. Nesu iš tų žmonių, kurie planuoja, kur bus ir ką veiks po penkerių metų. Man labiau patinka tiesiog stebėti, kas tuo metu įdomu, ir į tą sritį nuoširdžiai gilintis.

Tikėtina, kad ateityje svarbiausio vasaros bėgimo Lietuvoje geografija taps dar spalvingesnė, kadangi organizatoriai sieks Lietuvos maratonams dar neregėto pripažinimo.

Europos lengvosios atletikos asociacija (European Athletics) Kauno maratonui jau suteikė penkių žvaigždučių „Quality Road Race“ įvertinimą – atitikti kriterijus pavyko tik dviem bėgimo renginiams Lietuvoje. Kauniečiai viliasi, kad 2022-aisiais, kada Kaunas taps Europos kultūros sostine, jiems bus suteiktas ir IAAF „Bronze Label“ statusas, padėsiantis ne tik pritraukti daugiau bėgikų iš užsienio, bet ir pakviesti bėgimo elito atstovų.

 „Ateities planuose yra siekti IAAF „Bronze Label“ statuso, tikimės tą padaryti, kada Kaunas taps Europos kultūros sostine. Tik daugiau dėmesio skiriame pusmaratoniui, nes ši distancija yra populiariausia, – sakė „Citadele Kauno maratonas“ organizatorius Regimantas Tarasevičius. – Yra daug griežtų reikalavimų. Praeitais metais elito sportininkams buvo užsakyta dopingo kontrolės patikra. Vienas didesnių iššūkių – tam tikras elito atletų iš skirtingų šalių, užfiksavusių kvalifikacinius laikus, skaičius bėgime.“

Didžiąją dalį reikalavimų sąrašo Kauno maratono organizatoriams jau pavyko įvykdyti. Pavyzdžiui, trasą išmatavo ir sertifikatą suteikė IAAF akredituotas specialistas.

R.Tarasevičius džiaugėsi, kad renginys tampa vis labiau žinomas už Lietuvos ribų. Iš viso įvairias distancijas pernai išbandė 45 šalių atstovai, be to, didėja ir pats iš užsienio atvykstančių bėgikų skaičius.

„Pastebėjome, kad populiarėja bėgikų grupių atvykimas – pernai turėjome svečių iš Izraelio, šiemet laukiame grupės iš Prancūzijos. Tad vis daugiau dėmesio skiriame ir bėgikams iš užsienio, tiek juos pritraukiant, tiek pasiūlant įvairių pramogų Kaune, specialių nuolaidų. Dėl to labai džiaugiamės kasmetine draugyste su „Kaunas IN“ kolektyvu, kurie šiuo klausimu yra nepamainomi partneriai“, – teigė R.Tarasevičius.

„Kaunas IN“ turizmo skyriaus vadovė Inga Pažereckaitė-Kalėdienė taip pat pastebėjo užsienio turistų padidėjimą „Citadele Kauno maratono“ metu.

„Sporto turizmas yra viena iš sričių padedančių pritraukti turistų. Kaunas – sporto ir čempionų miestas, tad sporto entuziastai ir mėgėjai įvairioms sporto šakoms ar jų pažinimui renkasi Kauną. Sportas ar sporto turizmas yra patirtis, per kurią galima atrasti miestą ir taip paskatinti dar daugiau Lietuvos ir užsienio keliautojų įsitraukti Kauną į savo patirčių kolekciją“, – teigė I.Pažereckaitė-Kalėdienė.

Užsienio bėgimo mėgėjai užsiregistravę į Kauno maratoną sulauks ir privilegijų.

„Kadangi visi dalyviai startuos ir finišuos Rotušės aikštėje, „Kaunas IN“ kvies juos į Rotušėje įsikūrusį savo biurą. Čia bus galima sužinoti apie įdomiausias lankytinas Kauno vietas: maršrutai, žemėlapiai, informacinės knygelės padės svečiams patiems lengviau atrasti Kauno miestą.  Svečiams iš užsienio registracijos į maratoną metu yra siūloma prisijungti prie nemokamų ekskursijų, o tai maža dovana nuo mūsų“, – vardijo „Kaunas IN“ turizmo skyriaus vadovė.

Didžiausias vasaros bėgimo renginys Laikinojoje sostinėje vyks birželio 9-ąją. Be įprastų maratono, pusmaratonio, 10 km, 5 km ir 1,5 km distancijų šiemet bus vykdomas ir 400 m vaikų bėgimas.

Kauno maratono metu atviro Lietuvos čempionato medaliai bus išdalinti „Hollister“ pusmaratonio varžybų prizininkams. Tikimąsi, kad šioje distancijoje jėgas išbandys ir dauguma pajėgiausių šalies maratonininkų, kandidatų į Tokijo olimpines žaidynes. Daugiau informacijos apie svarbiausią vasaros bėgimą – kaunomaratonas.lt

Dalyviai tradiciškai bėgo 4km ir 8 km distancijas, tačiau rezultatas čia tikrai nebuvo pagrindinis tikslas.

„Tai labiau vakarėlis nei bėgimo varžybos. Trasoje skamba muzika, šaudo lazeriai, blyksi šviesos, dalyviai rengiasi šviesą atspindinčią aprangą ar šviečiančius aksesuarus. Stengiamės pasirūpinti ir kitomis pramogomis“, - sako renginį organizuojančios VšĮ „Kauno maratono klubas“ vadovas Regimantas Tarasevičius.

Tarp mažiausiųjų dalyvių populiariausia pramoga šiais metais buvo „Atšvaitų dirbtuvės“, kurias dovanojo Kauno apskrities policijos pareigūnai kartu su bendrove SDG . Azartiškiausi rinkosi Lietuvos kariuomenės paruoštą estafetę, kur išsirangius iš miegmaišio teko susikrauti kuprinę, užsimaukšlinti šalmą, pasiimti ginklą bei su visa amunicija dar ir granatas tiksliai pamėtyti.

Išbandę įvairias pramogas dalyviai turėjo progos prajudinti sąnarius reperio MEANDI koncerte bei apšilimo treniruotėse. Beje, 4 km treniruotę vedė žinoma sprinterė Eva Misiūnaitė.

Žymių lengvaatlečių bėgime tikrai netrūko. Vieni rikiavosi prie starto linijos, kiti atėjo palaikyti draugų.  Įvertinti renginio užsuko po motinystės atostogų į lengvaatlečių elitą palengva grįžtančios, renginio ambasadorės, sesės dvynės Monika ir Milda Vilčinskaitės.

„Pernai buvom atvažiavę pasižiūrėti su pilvais, šį kartą jau su vaikais, - juokėsi Monika Vilčinskaitė-Bytautienė.  - Man labai patinka šis naktinis bėgimas, pati du kartu esu bėgusi. Čia tikrai smagu, tikras vakarėlis. Bėgant tamsoje pojūčiai labai paaštrėja – atrodo, kad labai greitai bėgi, jėgų lyg ir daugiau. Kitokia atmosfera, naktį bėgti tikrai smagiau.“

Ypatingą atmosferą pažymėjo dauguma dalyvių. Sezoną tik pradedantis sezoną vidutinių nuotolių bėgikas Robertas Vališauskas tapęs 4km nugalėtoju sakė, jog naktį atrodo lyg bėgtum greičiau. Anot čempiono, tiesiog nematai toliau esančių, vaizdas labai greitai keičiasi. 

Jam antrino ir 4 km nugalėtoja Vytautė Pabiržytė: „šiame bėgime dalyvauju pirmą kartą. Labai lengva, lygi trasa be kalnelių – tai gerai bėgosi, smagu. Tamsoje bėgant visai kitas jausmas. Tamsu, bet šviečia šviesos, ramiai sau bėgi, faina.“

Jau visai sutemus startavo 8 km trasos bėgikai. Jiems naktinėmis prekybos miestelio Urmo rampomis teko įveikit keturis ratus. Greičiausias šiais metais buvo vilnietis Lukas Budavičius, jau trečią kartą bandantis tapti „Naktinis Urmo bėgimas“ čempionu.

„Pirmas nebuvau, vis antrą vietą užimdavau. Tai labai džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko iškovoti šį titulą, - sakė Lukas, beje ir šiais metais turėjęs gerokai pasistengti dėl auksinės spalvos medalio. –  Džiaugiuosi, kad buvo stiprūs konkurentai, buvo su kuo pakovoti. O šiaip gerai labai prasibėgo, oras geras, viskas labai smagu.“

Pirmoji tarp moterų 8 km distancijoje buvo Laura Dapkuvienė, kuri sunkiai po finišo gaudydama kvapą sakė, jog net nesvajojo būti pirma – tai bėgikei buvęs visiškas netikėtumas.

Finišavus visiems dalyviams vakarėlis tęsėsi. Apdovanojus nugalėtojus, paskelbus ryškiausiai bei linksmiausiai apsirengusius bėgikus muzika netilo iki pat vidurnakčio.

4 km

Vyrai:

1. Vališauskas Robertas – 13:12,8 

2. Puronas Titas – 13:30,7

3. Skinulis Aurimas – 13:33,2

Moterys:

1. Pabiržytė Vytautė – 15:02,2

2. Sakalaitė Eglė – 15:24,1

3. Jovaišaitė Monika – 17:10,9

8km

Vyrai:

1. Budavičius Lukas – 27:34,7

2. Krivickas Gytis – 27:50,6

3. Dulius Dominykas – 28:48,3

Moterys:

1. Dapkuvienė Laura – 35:50,9

2. Kisieliūtė Aurelija – 35:56,4

3. Galimovienė Eglė – 37:52,8

Kaip greičiau nusigauti į norimą vietą mieste - važiuoti viešuoju transportu ar bėgti? Atsakyti į šį klausimą pabandė „Miesto maratono“ organizatoriai. Jiems padėjo „Kauno maratono klubo“ narys, profesionalus bėgikas Regimantas Tarasevičius, kuris Kaune metė iššūkį 5 maršrutu važiuojančiam troleibusui  ir iš 6-ojo forto stotelės pasileido į netradicines lenktynes iki Kauno pilies.

„Mieste dažnai tenka užstrigti eismo spūstyse, kartais atrodo, kad bėgdamas ar net eidamas savo tikslą pasieksi greičiau. Norėjome pažiūrėti, kaip yra iš tikrųjų. Tiesa, nuo pradžios iki paskutinės minutės nežinojau, ar man pavyks.“, - pasakojo iššūkį priėmęs sportininkas pabrėždamas, kad bėgdamasis nebėgo per gatves degant raudonam šviesoforo signalui ir nepažeidinėjo taisyklių.

Atbėgęs į Kauno pilies stotelę R. Tarasevičius galėjo lengviau atsikvėpti. Švieslentė rodė, kad 5 numerio troleibusas atvyks tik po poros minučių. Troleibusas 7,5 km įveikė per 21 minutę ir 56 sekundes, „Kauno maratono klubo“ narys bėgo 5,47 km trasa ir stotelę pasiekė per 20 minučių ir 31 sekundę.

„Sunkiausia bėgti buvo Dainų slėnio laiptais, leistis nuo parodos kalno, bet stengiausi iki paskutinių metrų. Tiesa, toks bėgimas man neįprastas, iki šiol greitai bėgdavau tik norėdamas pasivyti troleibusą ar autobusą, kol dar nenuvažiavo. O dabar žinau, kad ir pats greičiau galiu atbėgti už jį“, - pasakojo rezultatu patenkintas kaunietis.

Norėdami viską kuo tiksliau išmatuoti ir įamžinti, „Miesto maratono“ organizatoriai pasikvietė operatorių komandą ir fiksavo bėgiko ir troleibuso trasą ir distanciją. Organizatoriai tikina, kad tai ne paskutinis panašus išbandymas Kaune.

Birželio 14 dieną Kauno rotušės aikštėje vyks tradicinis,  tarptautinis „Kauno maratonas“ (dar žinomas kaip „Miesto maratonas“). Sporto ir linksmybių fiestoje tikimasi sulaukti daugiau nei 5 tūkstančių dalyvių. 
Sportininkai rungsis Kauno maratono, Švyturio Baltas nealkoholinis pusmaratonio, Tichė 10 km, Akademinės Kredito Unijos 5 km, PRISMA šeimų bėgimo 1,5 km ar 700 metrų paramos bėgimą „Už laimėtą gyvybę“ distancijose.

Į rotušės aikštę persikėlęs renginys dalyvius, žiūrovus ir miesto svečius stebins akrobatų pasirodymais, gyvo garso koncertais, šokiais ir įdomiomis bei netikėtomis rungtimis.

Saulėtą šeštadienį apie 1000 sportiškai nusiteikusių žmonių dalyvavo pirmą kartą Kaune rengiamame  „Ąžuolyno bėgime“. Dalyviams startą skelbė su sūnumi atvykęs disko metikas Andrius Gudžius.

„Matome, kad mūsų renginio tikslas pasiektas. Į renginį susirinko tiek profesionalūs bėgikai, tiek ir mėgėjai, kuriems tokios varžybos yra pirmosios jų gyvenime. O ką jau kalbėti apie gausų būrį darželinukų ir pradinukų dalyvavusių 100 metrų varžybose. Tikimės, kad „Ąžuolyno bėgimo“ dalyviai ir toliau aktyviai sportuos ir juos ąžuolyno parke sutiksime bėgiojančius, sportuojančius ar tiesiog atėjusius pasivaikščioti su draugais ar šeima“, - svarstė „Ąžuolyno bėgimo“ organizuojančio S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius Giedrius Bielskus.

Dalyvavo darželinukai ir profesionalai

„Ąžuolyno bėgime“ dalyvavo apie tūkstantį dalyvių. Ilgiausioje, pusės maratono distancijoje varžėsi kiek virš 30 sportininkų, 10 km distanciją rinkosi apie 60 dalyvių, o 5 km sportinę trasą išbandė ir dėl prizų kovojo 112 dalyvių. Organizatorius nustebino 5 km laisvos distancijos, kurioje nebuvo matuojami laikai ir pretenduojama į prizus, dalyvių skaičius. Jų susirinko virš kelių šimtų.

„Panašu, kad šią distanciją rinkosi žmonės, bėgimo varžybose dalyvaujantys pirmą kartą ir norintys tiesiog išbandyti save, suprasti kaip jiems sekasi bėgimo trasoje. Buvo ir tokių, kurie tiesiog norėjo linksmai su draugais praleisti laiką. Kitą kartą tikimės juos išvysti jau sportiniame bėgime“, - pasakojo G. Bielskus.

Renginyje aktyviai dalyvavo ir moksleiviai. 400 metrų moksleivių bėgime dalyvavo apie pusė šimto moksleivių, o 100 metrų pradinukų ir darželinukų bėgime, net pusantro šimto. Aktyviai rinkosi šeimos ir į 400 metrų šeimų bėgimą, „Ąžuolyno bėgime“ buvo galima išvysti net 40 tėvų bėgančių stumiant vežimėlį. Daug susirinkusių dėmesio sulaukė ir 100 metrų žmonų nešimo varžybos. Čia varžėsi 11 porų.

Dalyviams patiko ąžuolų pavėsis

Pirmiausia finišą kirto 5 kilometrų distancijos nugalėtojas, „Kauno maratono klubo“ narys -  Regimantas Tarasevičius (16:54), antras finišavo Lukas Tarasevičius (17:14). Trečias distanciją įveikė Eimantas Petrulevičius (18:20).

„Trasa buvo labai lengva. Nebuvo įkalnių ar nuokalnių, dalis trasos buvo ąžuolų šešėlyje, tad nebuvo baisu perkaisti. Nors buvo keletas aštrių posūkių, bet trasą pavyko įveikti be didesnių nesklandumų“, - kvapą gaudydamas pasakojo 5 km nugalėtojas R. Tarasevičius.

Tarp merginų greičiausiai 5 km įveikė Ieva Želvytė (20:32). Antra atbėgo Simona Janavičiūtė (21:09). Trečia 5 km distanciją įveikė Evelina Laukytė (22:53).

10 kilometrų distancijoje triumfavo Tomas Bizimavičius (34:39) ir Loreta Kančytė (39:58). Atgavę kvapą ir pasiilsėję, jie taip pat dalyvavo ir Lietuvos studentų kroso čempionato bėgimuose. Antrą vietą šioje distancijoje užėmė Modestas Dirsė (35:37) ir Rūta Marija Trimonytė (42:37). Treti atbėgo Lukas Mankevičius (36:20) ir Roberta Gentvilaitė (49:48).

Ilgiausioje, pusės maratono distancijoje triumfavo Dzimitry Dzerazenka (1:12:00). Nuo jo vos 36 sekundėmis atsiliko Aurimas Skinulis (1:12:35). Trečias atbėgo Vytautas Gražys (1:17:03).

Pusės maratono distancijoje dalyvavo dvi moterys. Greičiausiai distanciją įveikė Jurgita Levertavičiūtė (1:30:52), o antra atbėgo Seda Bukšnienė (1:40:27). Nugalėtojams buvo išdalintas beveik 4,5 tūkstančio eurų vertės „hummel“ dovanų čekiai ir kitos rėmėjų dovanos.

Žvaigždės džiaugėsi geru oru ir trasa

Dalyvių tarpe bėgo ir daug gerai žinomų sporto ar pramogų pasaulio žvaigždžių. „Ąžuolyno bėgime“ savo jėgas išbandė šuolių į vandenį Lietuvos čempionas Ignas Barkauskas, šokėjas Marius Gaižauskas, modelis Jolanta Leonavičiūtė, „Aistės-LSU-Paradis“ krepšininkės, F.B.K Kaunas ir „Stumbro“ komandų futbolininkai. Ąžuolyno takais su visa šeima bėgo ir televizijos laidų vedėjas Gediminas Juodeika, šokėjas Saulius Skambinas, „Mis Lietuva 2013“ Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė, Lietuvos ralio ir lenktynių meistrai Vytautas Švedas ir Dainius Jocius.

Šokėjas Saulius Skambinas po varžybų džiaugėsi, kad pirmuosius 5 kilometrus įveikti nebuvo taip sunku kaip tikėjosi.

„Jau ilgą laiką rimčiau nebėgiojau. Šiandien bėgti sekėsi ganėtinai neblogai. Trasa buvo labai smagi, apėmė geros emocijos, susikaupiau ir tiesiog bėgau. Tikriausiai tai bus nepaskutinis mano bėgimas“, - po įveiktų varžybų pasakojo S. Skambinas.

Dalyviams ir jų palaikyti susirinkusiems artimiesiems koncertavo, merginų trio „Easy“, vaikų grupė „Medutis“. Po iškilmingų apdovanojimų, dalyviams dainavo Karinos Krysko ir legenda tapusi grupė „Rondo“.