Pašauta moteris reikalauja iš miesto mokyklos tarybos daugiamilijoninės kompensacijos, rašo mirror.co.uk.

25-erių Abby Zwerner iš Virdžinijos valstijos, Niuport Niuso miesto buvo skubiai išgabenta į ligoninę 2022 metų sausio 6 dieną. Jai nustatytos šautinės žaizdos krūtinėje ir rankoje, kai berniukas šovė į mokytoją.

Mokytojai buvo atliktos keturios operacijos, prireikė ilgos reabilitacijos. Berniukas, sužeidęs A. Zwerner, šovė mamai priklausančiu pistoletu. Policijos duomenimis, pistoletas įsigytas legaliai.

Šeimos advokatas teismą informavo, kad ginklas buvo saugomas užrakintoje spintelėje. Kol kas nežinoma, kaip šešerių metų vaikas sugebėjo jį paimti. Mažasis nusikaltėlis išvengė kaltinimų nusikaltimu.

A. Zwerner atstovaujantys teisininkai pateikė ieškinį mokyklos tarybai ir kai kuriems mokyklos administracijos nariams. Reikalaujama itin didelės kompensacijos – net 40 milijonų JAV dolerių.

Teigiama, kad į mokytoją šovęs šešiametis jau buvo liūdnai pagarsėjęs savo elgesiu. Jis demonstravo jėgą prieš kitus žmones namuose ir mokykloje. Kartą berniukas pabandė pasmaugti darželio auklėtoją.

Atsakovai žinojo, kad berniukas agresyviai puola suaugusius ir vaikus, jei mano, kad jam kažkas trukdo. Vaikas agresyviai elgėsi ne tik mokykloje. Nepaisant to, praėjus mažiau nei metams po bandymo pasmaugti auklėtoją, berniukui buvo leista lankyti mokyklą.

Mokykloje berniukas elgėsi įžūliai – su diržu vaikėsi ir mušė bendraklasius, necenzūriškai keikė mokytojas. Pastarosios dėl neklaužados elgesio nuolat skundėsi mokyklos administracijai, tačiau jokių papildomų priemonių prieš vaiką nebuvo imtasi.

Berniuko tėvai atsisakė sūnų perkelti į klasę, skirtą vaikams su elgesio sutrikimais.

2023 metų kovo mėnesį Niuport Niuso prokuroras Howardas Gwynnas pranešė, kad vaikui nebus pateikti oficialūs kaltinimai, nes jis nesupranta, kas yra teismų sistema ir baudžiamoji atsakomybė.

Prokuratūrai teks nuspręsti, ar pateikti kaltinimus berniuko tėvams.

Iranas kaltina Jungtines Valstijas ir Izraelį dėl virtinės svarbių asmenų nužudymo, įskaitant 2020 metų lapkritį įvykdytą branduolinės fizikos mokslininko Mohseno Fakhrizadeh (Mohseno Fachrizados) žmogžudystę.

Irano teismas ketvirtadienį, remdamasis baudžiamųjų bylų tyrimais ir Izraelio pareigūnų komentarais, pareiškė, kad „akivaizdu, jog sionistinis režimas įvykdė nusikaltimą“ – nužudė Irano mokslininkus, sakoma valstybinės naujienų agentūros IRNA paskelbtoje nuosprendžio kopijoje.

Vašingtonas „tiesiogiai ir netiesiogiai“ remia Izraelį, todėl „JAV yra atsakingos už visus veiksmus, įskaitant pagalbą, paramą ir teroro aktų, nukreiptų prieš Irano mokslininkus, vykdymą“, priduriama nuosprendyje.

Tarp kaltinamųjų yra JAV vyriausybė, buvę prezidentai Barackas Obama (Barkas Obama) ir Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), taip pat kiti aukšto rango amerikiečių pareigūnai.

M. Fakhrizadeh, kuris šio tūkstantmečio pradžioje įsteigė šiitiškos respublikos karinę branduolinę programą, 2020 metų lapkritį buvo mirtinai sužeistas, užpuolikams apšaudžius mokslininko automobilį ir įsitraukus į susišaudymą su jo asmens sargybiniais per išpuolį netoli Teherano. Dėl šio incidento Iranas apkaltino Izraelį.

Dar du branduolinės fizikos mokslininkai – Majidas Shahriari (Madžidas Šahriaris) ir Fereydoonas Abbasi Davani (Fereidunas Abasis Davanis) – tapo dviejų išpuolių taikiniais 2010 metais, per kuriuos vienas žuvo ir vienas buvo sužeistas.

Ketvirtadienio nuosprendis gali padidinti įtampą tarp Teherano ir Vakarų, kai derybos dėl 2015 metų Irano ir pasaulio galybių branduolinio susitarimo atkūrimo yra atsidūrusios aklavietėje.

Derybos yra įstrigusios nuo kovo mėnesio dėl esminių JAV ir Irano nesutarimų, įskaitant Teherano reikalavimą, kad Vašingtonas iš juodojo teroristinių organizacijų sąrašo išbrauktų įtakingą Irano Revoliucinę gvardiją.

Iranas 2015 metais sudarė susitarimą su pasaulio galiomis dėl jo branduolinės veiklos apribojimo mainais į tarptautinių sankcijų sušvelninimą, bet susitarimas pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jo vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal susitarimą, vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).

Bendrovė skrydžius šio modelio lėktuvais sustabdė dėl tebevykstančio tragedijos Etiopijoje tyrimo, kur sudužo „Boeing 737 MAX“ lėktuvas, pasiglemždamas visų 157 keleivių ir įgulos narių gyvybes.

„Norwegian Air Shuttle“ po antradienį paskelbto sprendimo sustabdyti visus „Boeing 737 MAX“ skrydžius atšaukė iš viso 19 skrydžių.

„Pateiksime sąskaitą tiems, kas pagamino šį lėktuvą“, - naujienų agentūrai AFP rašė „Norwegian Air Shuttle“ atstovas spaudai Lasse Sandaker-Nielsenas. Pasak jo, oro linijos dėl tragedijos neturi patirti finansinės žalos.

Tuo tarpu „Norwegian Air Shuttle“ reorganizavo veiklą ir perkėlė keleivius į kitus skrydžius. „Dirbome labai sunkiai, kad mūsų keleiviams rastume sprendimus, ir mums iš esmės pavyko. Perkelti liko tik kelis šimtus keleivių“, - tikino L. Sandaker-Nielsenas.

Po sekmadienį įvykusios tragedijos daug šalių ir oro linijų visame pasaulyje sustabdė „Boeing 737 MAX“ modelio lėktuvų skrydžius, o Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) uždarė ES oro erdvę šio modelio lėktuvams.

„Norwegian Air Shuttle“, pastaruosius dvejus metus patiriančios nuostolius, akcijų kaina Oslo biržoje šią savaitę smuko apie 10 proc.