Fiksuojama, jog tai didžiausias per visą oro uosto istoriją pasiektas rodiklis, neskaičiuojant Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako (KTT) rekonstrukcijos laikotarpio 2017 metais, kai visi  orlaiviai buvo nukreipiami į Kauną. Šiemet antrasis pagal dydį šalies oro uostas tikisi nemažinti apimčių ir rengiasi didesnei plėtrai.

Pasak Kauno oro uosto direktoriaus Karolio Matulaičio, praėjusiais metais pasiekti skaičiai rodo neabejotiną šių oro vartų augimą. Antrasis pagal dydį šalies oro uostas taip pat aktyviai plėtojo ne tik pigių skrydžių oro bendrovių segmentą, bet ir užsakomųjų reisų, tradicinių oro linijų sritis.

„2019 metai tapo absoliučiai produktyviausiu periodu oro uostui per visą gyvavimo laiką. Mes ne tik pasiekėme rekordinį keleivių aptarnavimo skaičių, tačiau jau ne pirmi metai oro uostas pasauliniame kontekste pristatomas kaip vienas sparčiausiai augančių oro uostų Europoje, o tai yra tikrai nemenkas įdirbio rezultatas“, – sako K. Matulaitis.

Vadovo teigimu, nuo 2019 metų 100 tūkst. keleivių siekiantis mėnesinis srauto rodiklis tapo įprasta praktika, o prieš kelerius metus toks srautas būdavo labiau išimtis nei taisyklė. Tam įtakos turėjo ne tik pamėgtos senosios, bet ir naujai atsiradusios Italijos, Vokietijos kryptys, kurios yra labai aktualios verslo partnerystėms plėtoti. Svarbu tai, kad būtent praėjusiais metais Kauno oro uoste pradėti vykdyti užsakomieji reisai, taip pat prisidėję prie keleivių srautų augimo.

2019 metai tapo absoliučiai produktyviausiu periodu oro uostui per visą gyvavimo laiką.

Teigiama, kad nepaisant išaugusių keleivių srautų, Kauno oro uoste išlaikomi aukšti keleivių aptarnavimo kokybės rodikliai, o tai yra labai svarbu tiek oro bendrovėms, tiek keleiviams bei pačiam oro uostui.

K. Matulaitis tikisi, kad šie metai oro vartams bus ne mažiau sėkmingi bei užsimena apie planuojamus pokyčius.

„Vienas svarbiausių projektų – keleivių terminalo plėtros darbai, kurie bus vykdomi įmonės lėšomis ir atsipirks per 10 metų laikotarpį. Jau 2022 m. keleiviai galės džiaugtis kur kas erdvesniu ir atnaujintu Kauno oro uosto pastatu – nuo esamų 7 300 kv. m jis turėtų padidėti net iki 10 800 kv. m. Skaičiuojame, kad po rekonstrukcijos galėsime aptarnauti apie 2 mln. keleivių. Taip pat sieksime užtikrinti, kad vykdant rangos darbus būtų maksimaliai išvengta bet kokių keleivių nepatogumų“,  – ateities planus atskleidžia K. Matulaitis. 

2020 metais Kauno oro uoste keleivius skraidins kompanijos „Ryanair“, „Wizzair“, „LOT Polish Airlines“, „Norwegian Air Shuttle“. 

Pasak Karolio Matulaičio, Kauno oro uosto vadovo, kur kas didesnis nei įprastai – šešiaženkliu tapęs keleivių skaičius maloniai nustebino, tačiau jis tikina, kad šio rezultato siekta nuosekliu darbu.

"Iš viso gegužės mėnesį sulaukėme 102 500 keleivių. Tai pirmas kartas, kai Kauno oro uostas savarankiškai per mėnesį aptarnavo 100 tūkst. keleivių", – sako K.Matulaitis.

Tai, kad keleivių srautas pastebimai išaugo pastaruoju metu, pasak oro uosto vadovo, lemia nuoseklus darbas su oro bendrovėmis, oro uostų komandos profesionalumas vystant aviacijos paslaugas ir būtent gegužę prasidėjusios naujos skrydžių kryptys.

"Lietuvos oro uostų taikoma rinkodara lėmė, kad Kaune yra daugiau "Wizz Air" skrydžių, po sėkmingo bendradarbiavimo su Kauno miesto savivaldybe "Blitz" sesijose Lenkijos oro linijų bendrovė LOT pradėjo skrydžius į Varšuvą. Labai svarbu mums tai, kad šiemet po daugelio metų pertraukos iš Kauno oro uosto pradėti vykdyti užsakomieji skrydžiai", – sako K.Matulaitis.

Pasak oro uosto vadovo, augantys keleivių srautai pažeria ir nemenkų iššūkių: santykinai nedideliame Kauno oro uoste reikia itin efektyviai planuoti procesus ir investuoti į darbuotojų parengimą. Dar prieš vasaros sezono pradžią buvo kruopščiai planuojamos dienos, kai keleivių srautai pasieks piką, kai kuriais atvejais planai buvo dėliojami net konkrečioms valandoms.

Taip pat teigiama, kad identifikavus karščių riziką vasaros sezonu, Kauno oro uoste dar pavasarį buvo atnaujinta vėsinimo įranga ir taip terminale užtikrinamas keleivių komfortas laukiant orlaivio.

Kauno oro uostas priklauso Lietuvos oro uostų tinklui, valdančiam trejus oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 14 aviakompanijų tiesiogiai skraidina 86 reguliariosiomis kryptimis į 67 miestus 27 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.