Kaip penktadienį pranešė VU, R. Petrauskas į šias pareigas naujai vienų metų kadencijai perrinktas visuotiniame LURK narių susirinkime.

„Dėkoju kolegoms už parodytą pasitikėjimą. Tikiu, kad bendromis jėgomis toliau stiprinsime Lietuvos aukštąjį mokslą, sieksime mokslo ir studijų kokybės, didinsime tarptautiškumą ir užtikrinsime nuoseklų ir lūkesčius atitinkantį sektoriaus finansavimą“, – pranešime spaudai cituojamas rektorius.

LURK yra asociacija, kurią sudaro universitetinių aukštųjų mokyklų rektoriai. Asociacija koordinuoja aukštųjų mokyklų rektorių (direktorių) tarpusavio ryšius bei ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis.

VU rektorius LURK prezidento pareigas eina nuo 2021 metų gruodžio.

Iki tol universitetų vadovus vienijančios organizacijos prezidento pareigas dvi kadencijas iš eilės ėjo Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka.

R. Petrauskas į šias pareigas vieneriems metams išrinktas visuotinio LURK narių susirinkimo metu paprasta balsų dauguma, pranešė LURK.

„Rektorių konferencija yra svarbi kolegiali Lietuvos aukštojo mokslo struktūra, galimybė diskutuoti ir derinti universitetams bendrus klausimus – mokslo politiką, universitetų autonomijos klausimus“, – pranešime spaudai cituojamas naujasis LURK vadovas R. Petrauskas.

Konferencija vadovą įprastai renka iš 12 narių, tačiau tas pats žmogus negali eiti pareigų daugiau nei dvi kadencijas, tad šį kartą užimti prezidento postą pretendavo 11 rektorių.

Ligi šiol LURK prezidento pareigas dvi kadencijas iš eilės ėjo Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka.

LURK yra asociacija, kurią sudaro universitetinių aukštųjų mokyklų rektoriai. Asociacija koordinuoja aukštųjų mokyklų rektorių (direktorių) tarpusavio ryšius bei ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis.

Pasak A. Žukausko, praėjusieji metai universitetams nebuvo lengvi, nes reikėjo sutarti ir dėl vykdomų reformų, ir dėl būtinybės peržiūrėti aukštųjų mokyklų etikos laikymąsi užtikrinančius mechanizmus.

„Nemažai šių klausimų bus aktualūs ir kitąmet. Tarp prioritetų išlieka ir akademinių darbuotojų darbo sąlygų gerinimas, universitetų veiklos efektyvumo, mokslo kokybės užtikrinimas bei tarptautiškumo plėtra“, – sakė A. Žukauskas.

Taip pat paskirtas ir viceprezidentas, kuriuo tapo Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka.

LURK koordinuoja aukštųjų mokyklų rektorių tarpusavio ryšius bei ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis. Organizacija įkurta siekiant skatinti Lietuvos mokslo, studijų, kultūros ir ūkio raidą, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, aukštųjų mokyklų tarpusavio ir tarptautinius ryšius, bendradarbiauti su valdžios ir valdymo bei vietos savivaldos institucijomis.

Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo 3,6 balo minimalią kartelę taikyti ir studentams, ketinantiems stoti į valstybės nefinansuojamą vietą. Jeigu aukštosios mokyklos laikysis tokio balo, jos gali būti finansiškai paskatintos.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas pabrėžia, kad abiturientai privalo būti pasiruošę aukštojo mokslo studijoms ir pasiruošimo reikalavimai privalo būti vienodi visiems - tiek valstybės finansuojamiems, tiek valstybės nefinansuojamiems studentams.

„Esminis argumentas, kodėl apskritai atsirado kartelė ir kasmet vis keliama - studijų kokybės gerinimas, tačiau ar, pavyzdžiui, kartelė 4 yra kokybė, o 3,99 - nebe kokybė? Taip, tą ribą kažkur vis tiek reikia brėžti, tačiau norint gerinti studijų kokybę, lygiagrečiai kartu su pasiruošimu studijoms turi atsirasti ir aiškios priemonės, kurios galėtų įvertinti ir studentų pasitenkinimą studijomis, nes kokybė yra ne tik pasiruošimas, tačiau ir studijų procesas“, - sakė E.Sarkanas.

Diskusija, kokia turėtų būti minimali kartelė stojantiems į aukštąsias mokyklas - 3 ar 4, ar turėtų būti skirtis tarp valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studentų bei kokia kartelė turėtų būti taikoma studijas baigusiems anksčiau, užsitęsė net kelis mėnesius.

A. Žukauskas šiose pareigose pakeis Vytauto Didžiojo universiteto rektorių profesorių Juozą Augutį.

Penktadienį vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdyje A. Žukauskas prezidento rinkimuose surinko devynis balsus, VDU rektorius J. Augutis – septynis balsus.

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje naujo LURK vadovo išrinkti nepavyko, nes du besivaržę rektoriai – A. Žukauskas ir J. Augutis – tąkart surinko po lygiai balsų.

Anot VU rektoriaus, pagrindiniu jo veiklos prioritetu bus didinti aukštojo mokslo prestižą.

„Dėkoju konferencijai už suteiktą mandatą. Pagrindiniu prioritetu matau aukštojo mokslo prestižo didinimą. Privalome daugiau kalbėti apie fundamentalias jo problemas. Be to, norisi įrodyti, jog būtina užtikrinti investicijas į kokybinius pokyčius – pasaulinė praktika jau seniai yra įrodžiusi, kad būtent investicijos į intelektą yra duodančios didžiausią grąžą valstybei. Kartu ketinu užtikrinti lygiavertį visų universitetų interesų atstovavimą“, – teigė A. Žukauskas.

Iš naujo rinkimai vyks po mėnesio, iki tol LURK vadovaus J. Augutis.

„Balsai pasidalino po lygiai, tai atidėjome dar tuos rinkimus mėnesiui“, – BNS sakė J. Augutis.

Posėdyje penktadienį diskutuota ir dėl priėmimo į universitetus sąlygų 2018 metų vasarą. Anot J. Augučio, LURK sutinka, kad šių metų abiturientams galiotų 4 balų slenkstis į valstybės finansuojamas vietas, bet norėtų, kad ministerija leistų anksčiau baigusiems per šį priėmimą dar taikyti 3 balų minimalų balą. Visgi kai kurie universitetai palaikytų, kad 4 balų kartelė galiotų visiems priimamiems į valstybės finansuojamas vietas.

Šiemet stojantiesiems į universitetus taikytas trijų balų minimalus balas. Ministrė Jurgita Petrauskienė ne kartą yra sakiusi, kad kitąmet jis turi didėti iki keturių balų.

„Mūsų ir ministrės nuomonė dėl valstybės finansuojamų vietų šie tiek skiriasi, o dėl mokamų studijų reguliuoja ne ministrė“, – teigė J. Augutis.

J. Petrauskienė sprendimą dėl minimalaus stojamojo balo per 2018 metų priėmimą žadą priimti sausio pradžioje, BNS sakė jos atstovė.

Vilniaus universiteto (VU), Kauno technologijos universiteto (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją, antradienio rytą pranešė universitetai.

Protokole sakoma, kad naujos asociacijos tikslas – suvienyti bendras pastangas prisiimant lyderystę ir atsakomybę už mokslo ir studijų kokybės gerinimą bei Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinio konkurencingumo stiprinimą.

Į asociaciją susibūrusios aukštosios mokyklos įsipareigoja dėti visas pastangas, kad 2020 metais studijas baigusių ir įsidarbinusių pagal kvalifikacijos lygį absolventų dalis viršytų 80 proc. Tuo pačiu siekiama nuosekliai didinti reikalavimus stojantiesiems ir užtikrinti, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas minimalus konkursinis balas kitąmet būtų padidintas iki 4.

„Vertiname aktyvias diskusijas dėl mokslo ir studijų kokybės gerinimo ir pritariame Vyriausybės siūlomoms aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos gairėms. Diskusijose apie Lietuvos mokslo ir studijų raidą, perspektyvas bei konkurencingumą rėmėmės turimu objektyviu būklės vertinimu ir rekomendacijomis ją gerinti. Dabar privalome parodyti ryžtą ir ambicijas patiems imtis permainų. Steigdami Universitetų pažangos konferenciją aiškiai išreiškiame siekį būti reikalingų pokyčių iniciatoriai ir aktyvūs dalyviai, pirmiausiai keliantys reikalavimus sau, prisiimdami aiškius įsipareigojimus ir drauge ieškodami tolesnių geriausių sprendimų mokslo ir studijų kokybei gerinti“, − pranešime sakė VU rektorius Artūras Žukauskas.

KTU rektorius Petras Baršauskas savo ruožtu viliasi, kad naujoji valdžia prisidės prie teigiamų pokyčių švietimo sistemoje.

Šiandien mes turime aiškiai pasakyti, kad yra universitetai, kurie yra stabilūs ir jie gali didinti kokybę, nesirūpindami savo išlikimu, ir yra universitetai, kuriems būtų tuos kokybinius priimti iššūkius sunku. Ir mes turime ieškoti bendro sprendimo, kaip sustiprinti Lietuvos aukštąjį mokslą.

„Jei norime užtikrinti tarptautiniu mastu konkurencingas studijas ir mokslą, svarbiausia yra kokybė. Ambicingus, šalies ateičiai gyvybiškai svarbius kokybinius tikslus pasiekti galime tik atsakingai veikdami kartu ir atidžiai sekdami pasaulines tendencijas. Dideles viltis siejame su pokyčių švietimo sistemoje svarbą suprantančiais premjeru bei švietimo ir mokslo ministre. Tikime, kad kartu sukursime tvirtą pamatą ateities kartoms“, – teigė KTU rektorius.

Portalo delfi.lt konferencijoje antradienio rytą VU rektorius sakė, kad naujos asociacijos nariai neketina palikti LURK.

„Mes jokiu būdu neišstojame iš LURK, mes tiesiog norime, kad būtų atskirai išgirsta tų stabiliausių, stipriausių universitetų nuomonė reformos atžvilgiu. Manau, kad tik dialogas sustiprės nuo šio mūsų veiksmo“ – sakė A.Žukauskas.

„Šiandien mes turime aiškiai pasakyti, kad yra universitetai, kurie yra stabilūs ir jie gali didinti kokybę, nesirūpindami savo išlikimu, ir yra universitetai, kuriems būtų tuos kokybinius priimti iššūkius sunku. Ir mes turime ieškoti bendro sprendimo, kaip sustiprinti Lietuvos aukštąjį mokslą – ne konkretų universitetą prijungti ten ar šen, bet turime atsisakyti institucinių interesų, prisiimti atsakomybę už visos valstybės universitetinės sistemos pažangą“ – kalbėjo jis.

Pats anksčiau LURK vadovavęs P.Baršauskas teigė, kad universitetams šioje organizacijoje sunku pasiekti sutarimo dėl skirtingų tikslų.

„Kartais LURK nesusišnekama – tikslai skirtingi. Vieni siekia išlikti, kiti siekia žingsnį į priekį, į ateitį, į kokybę. Ir tada labai sunku šnekėti. Tada prasideda kovos be taisyklių, prasideda interesų kova – labai sunku konsensusą rasti. Todėl mes kol neskubame daryti drastiškų išvadų ar kokių žingsnių“, – sakė P.Baršauskas.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Juozas Augutis neigiamai vertina keturių universitetų žingsnį.

„LURK yra laisva universitetų asociacija, jeigu jie panorės išstoti iš tos organizacijos, jie galės tai padaryti (...). Bet tai (nauja asociacija) yra be galo blogai ir tai yra išdava turbūt pastarųjų metų neaiškios situacijos su aukštuoju mokslu ir neapibrėžtos universitetų situacijos, įvairiausi epitetai, pavyzdžiui, universitetai „mirtininkai“ ir panašiai, neprideda Lietuvos aukštajam mokslui prestižo, tai tik menkina mūsų šalies aukštąjį mokslą, mes, Lietuva, tik kenkiame sau nesusitvarkydami taip ilgai“, – BNS sakė jis.

Jo manymu, universitetai turėtų būti vieningi: „Mes, VDU ir aš asmeniškai, esame už universitetų vienybę. Lietuvos universitetų situaciją įsivaizduoju kaip vieningą sistemą – tarpusavyje konkuruojančių idėjomis universitetų, bet ne konkuruojančių blogąja prasme dėl resursų universitetų“.

LURK šiuo metu vienija 15 universitetų vadovus.

„Išrinkome Juozą Augutį – VDU rektorių“, – BNS penktadienį sakė pastaruosius dvejus metus rektorių konferencijos vadovu buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.

Pasak jo, antrajame ture rektoriai vadovą rinko iš dviejų kandidatų – J.Augučio ir prieš A.Daniūną konferencijai vadovavusio Kauno technologijos universiteto rektoriaus Petro Baršausko. J.Augutis rektorių konferencijos prezidentu išrinktas vieno balso persvara.

„Tai patyręs žmogus, daug metų aukštajame moksle, ilgus metus buvo VDU mokslo prorektoriumi. (...) O kaip seksis, matysim“, – kalbėjo A.Daniūnas.

Pats J.Augutis BNS sakė labai nesureikšminantis naujų pareigų, nes rektorių konferencijos prezidento kadencija labai trumpa – trunka vos vienerius metus. Kalbėdamas apie pagrindinius laukiančius darbus, jis minėjo bendradarbiavimą su naująja Vyriausybe, taip pat – pasirengimą naujo Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimui.

„Sutampa laikas su naujomis programomis ir naujos Vyriausybės programa,tai bus labai svarbu ir universitetams: prisiderinti prie tos programos, pasiūlyti savo įnašą. (...) Darbų yra labai daug: ir normatyvinių dokumentų bazė, keičiasi Mokslo ir studijų įstatymas nuo 2017 metų, tai daugybę poįstatyminių aktų reikia adaptuoti, sukurti“, – kalbėjo J.Augutis.

Pasak rektoriaus, bus svarbu ieškoti būdų gerinti studijų kokybę bei atpiginti universitetų valdymą, tinkamai panaudoti mažėjant studentų nebereikalingu tampantį universitetų turtą.

Dar vienų svarbiu tikslu J.Augutis laiko universitetų tinklo konsolidavimą.

„Tą konsolidavimą universitetų tinklo būtina padaryti – ar tai bus fiziškai universitetų skaičius sumažinamas, ar programų skaičius mažinamas – čia įvairios pasirinktos bus strategijos, bet kad šį procesą mes turime sutvarkyti, tai yra akivaizdu“, – sakė jis.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija yra asociacija, kurią sudaro universitetinių aukštųjų mokyklų rektoriai. Jos prezidentas renkamas vienerių metų kadencijai, jis negali šių pareigų eiti daugiau nei dvi kadencijas iš eilės.

Konferencijos tikslai – skatinti Lietuvos mokslo, studijų, kultūros ir ūkio raidą, aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, aukštųjų mokyklų tarpusavio ir tarptautinius ryšius, bendradarbiauti su valdžios ir valdymo bei vietos savivaldos institucijomis.