Ūkio ministerija pranešė paskelbusi atašė Maskvoje konkursą.

„Šioje rinkoje reikalingas ambicingas profesionalas, galintis aktyviai dalyvauti pritraukiant potencialių investuotojų, ginti mūsų verslininkų interesus ir skatinti atvykstamąjį turizmą“, – pranešime spaudai sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Anot jo, Rusija išlieka svarbi šalies eksporto ir atvykstamojo turizmo rinka – pernai sparčiai augo ir eksporto apimtys, ir iš Rusijos atvykstančių turistų skaičius.

Kandidatai dokumentus gali teikti iki kovo 20 dienos.

Šiuo metu Lietuva turi 13 komercijos atašė: Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Izraelyje, Kinijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, JAV, Rusijoje (Maskvoje ir Sankt Peterburge). Nuo birželio vietoj komercijos atašė pareigybės Sankt Peterburge bus steigiama pareigybė Nyderlanduose.

Statistikos departamento duomenimis, Rusija pernai buvo pagrindinė Lietuvos eksporto ir importo partnerė. Pernai į Rusiją buvo eksportuota prekių už 3,9 mlrd. eurų (29 proc. daugiau nei 2016 metais), importuota – už 3,7 mlrd. eurų (8,7 proc. daugiau).

Pagal į Lietuvą atvykstančių turistų skaičių Rusija užima trečią vietą ir nusileidžia tik Baltarusijai ir Vokietijai. 2017 metais Lietuvoje apsilankė beveik 163 tūkst. turistų iš Rusijos – 8,1 proc. daugiau nei užpernai.

2017 metų pabaigoje Rusijos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 250,44 mln. eurų (1,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje), o tiesioginės Lietuvos investicijos Rusijoje – 108,02 mln. eurų (3,9 proc. visų Lietuvos investicijų užsienyje).

Rusijoje dirbti reikia, tačiau įmonėms, kurios gali prekiauti, dabar ten nėra ko veikti, dabar liko vienintelis kelionės tikslas - palaikyti senus ryšius, kad laikams pasikeitus bendradarbiavimą būtų galima greitai atnaujinti, konstatuoja iš didžiausios žemės ūkio ir maisto produktų parodos NVS "ProdExpo" grįžę Lietuvos verslininkai.

Dėl kritusio rublio kurso dauguma sutarčių, kurios dar prieš kelis mėnesius džiugino bendrovių vadovus, dabar nutrauktos, nes būtų nuostolingos, penktadienį rašo "Verslo žinios".

"Dabar rublis per pigus, kad būtų galima didinti eksportą, tačiau tiek mūsų, tiek rusų verslininkai viliasi, kad kovą ar balandį kursas stabilizuosis ir bus galima sudaryti sutartis" - perdirbėjų viltis atskleidžia Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas.

Komercijos atašė Rusijoje Remigijus Kabečius teigia, kad kas ekonominių santykių proveržio nėra - kai kurios įmonės pristabdo prekybą ir traukiasi iš šios rinkos, nes nebegauna naujų užsakymų.

Kai euras perkopė 100 Rusijos rublių ribą, Lietuvos įmonės, eksportuojančios į šią valstybę ar turinčios ten gamyklų, derasi dėl naujų kainų ir tiekimo sąlygų. Produkciją brangina "Vičiūnai", "Daumantai LT", "Kaliningradskij delikates", rašo "Verslo žinios".

"Rublis mums, Rusijos fabrikui, iki šios savaitės nebuvo baisus. Tačiau padėtis pasikeitė kardinaliai, prieš Kalėdas darbo turime visi. Ne su dovanomis pas partnerius važinėjame, o skaičiuojame", - sakė žuvų perdirbimo gamyklą Sovetske, Kaliningrado srityje, turinčios įmonių grupės "Vičiūnai" vadovas Visvaldas Matijošaitis.

Kaliningrado srityje pernai naują pagardų gamyklą pastačiusios bendrovės "Daumantai LT" vadovas Saulius Grinkevičius teigė, kad įmonė taip pat kelia kainas. Mėsos perdirbimo gamyklos "Kaliningradskij delikates" valdybos pirmininkas Gintaras Valančius patvirtino, kad įmonė nuo ketvirtadienio produkciją brangina 20 proc., o kainas prekybos tinklams persvarsto kas savaitę.

R. Kabečius: dalis Rusijos rinkos bus prarasta

Lietuvos komercijos atašė Rusijoje Remigijus Kabečius teigia, kad vietos įmonių vadovai laukia, kad ateinančius porą mėnesių kursas stabilizuosis. Kitas faktorius, kodėl verslas ramiau žiūri į ateitį, - nebekrinta naftos kaina, rašo "Verslo žinios".

"Laukiu, kad per kelis mėnesius kurso ir naftos kainos kritimas baigsis ir verslas galės ieškoti kelių prisitaikyti ir išgyventi, nes šalies ekonomika nukentės gana daug. Šio ramesnio laikotarpio geroji pusė bus tik ta, kad pagaliau galima prognozuoti valiutos kursą", - sakė R.Kabečius.

Jis teigė, kad lietuviai, kurie investavo Rusijoje, niekur nepabėgo, tačiau naujų projektų ir planų eiti į šią valstybę šiemet mažiau nei pernai. Nauji projektai neplėtojami. Mūsų eksportas nesustojo, tačiau dėl Rusijos ekonomikos ir politikos sunkumų mažėja, kaip ir kitų ES šalių. Pasak R.Kabečiaus, dalis rinkos neišvengiamai bus prarasta.

Rusijos verslininkai susidomėjo Lietuva ne vien kaip vieta, kurioje galima palyginti pigiai įsigyti leidimą gyventi ir kartu gauti Šengeno vizą, bet ir kaip šalimi investicijoms bei verslo plėtrai, rašo dienraštis "Verslo žinios".

"Iki šiol Rusijos verslininkai mieliau rinkdavosi Estiją. Tačiau padėtis pasikeitė. Estai įvedė leidimų gyventi išdavimo kvotas ir rusai pradėjo žvalgytis Lietuvoje", - sako advokatų kontoros "Dominas ir Partneriai" Rusijos teisės patarėjas Konstantinas Ivanovas.

"Jei kalbėtume apie didesnes investicijas ne tik dėl leidimo gyventi, aiškaus sujudimo kol kas nematome. Tačiau gali būti, kad į teisininkus kreipiasi daugiau žmonių nei į mus", - sako komercijos atašė Rusijos Federacijoje, Maskvos mieste, Remigijus Kabečius.

Šiandien, R.Kabečiaus žiniomis, į Lietuvą žvalgosi plastiko gamintojai, žaidimų kūrėjai, paslaugų centrų kūrėjai.