Seimo Kultūros komiteto surengtuose klausymuose kalbėję kultūros sektoriaus atstovai teigė, jog uždraudus LRT eteryje pranešimuose apie renginius, festivalius skelbti jų rėmėjus kai kurie gali net išnykti.
Pasiūlymą drausti rėmimo pranešimus pristačiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė sakė, kad šiuo metu „per rėmimo pranešimus leidžiama de facto apeiti reklamos draudimą, nes prekės ženklas, informuojant apie vieną ar kitą renginį, demonstruojamas“.
Šiuo metu LRT eteryje reklama draudžiama, bet yra išlyga, leidžianti kultūros ir sporto renginių ar jų transliacijų rėmimo pranešimus. A. Širinskienė registravo siūlymą tokius pranešimus LRT eteryje, taip pat ir mokamą politinę reklamą, drausti.
„Įvertinant LRT biudžetą, kuris yra nuolat kylantis, racionalu atsisakyti netiesioginės reklamos arba spragų, kurios suteikia galimybę apeiti įstatymą, ir turėti nacionalinį transliuotoją, kuris kultūrinius pranešimus apie renginį skelbia be reklaminių pranešimų“, – sakė A. Širinskienė.
Seimo Kultūros komiteto narys konservatorius Vytautas Kernagis teigė, jog galimybė pasiskelbti LRT eteryje su rėmėjų paviešinimu kai kuriems kultūros renginiams yra „vienintelė galimybė išvis būti suorganizuotiems“.
LRT biudžetui tai nebus didelio poveikio, didžiausias poveikis bus kultūros ir sporto renginiams, ypač nišiniams.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, kad „šie draudimai paveiks ne tik visuomeninį transliuotoją, bet ir visus čia susirinkusius žmones, nes jie negalės ištransliuoti savo renginių rėmėjų“.
„LRT biudžetui tai nebus didelio poveikio, didžiausias poveikis bus kultūros ir sporto renginiams, ypač nišiniams “, – tvirtino LRT vadovė.
Pažaislio festivalio vadovė Giedrė Mikaitienė tvirtino, kad pranešimai visuomeninio transliuotojo eteryje, jų pabaigoje paskelbiant rėmėjų logotipus, padeda jų pritraukti.
„Toks kaip Pažaislio festivalis tikrai negalėtų būti finansuojamas vien iš valstybės, tai yra privalumas, pritraukti komercinius rėmėjus, kitas momentas, logotipo parodymas nėra tik reklama, tai tos įmonės prestižo reputacijos dalykas, būti tokio festivalio draugais“, – sakė G. Mikaitienė.
Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas režisierius Arūnas Matelis teigė, kad atsisakydama rėmimo pranešimų, filmo pabaigoje rodomų rėmėjų logotipų, Lietuva „grįžtų dešimt-penkiolika metų atgal“.
„Kinui tai yra nepaprastai svarbu, aš tik kelis skaičius pasakysiu: Europoj nacionalinis kinas kino teatruose užima maždaug 12 proc., Estijoj – 8 proc., Lietuvoj – 28 proc. tai reiškia, Lietuva per paskutinius 10-15 metų sukūrė tokias prielaidas, ir didele dalimi LRT bendradarbiavimo pagalba“, – kalbėjo A. Matelis.
„Jei nebūtų šitos galimybės, kaip yra remti ir dėti reklamą, mes tikrai grįžtume dešimt-penkiolika metų atgal, mes neturėtume Lietuvos kino kaip natūralios nacionalinės kultūros dalies kino teatruose. Kino projektuose tie logotipai, kurie rodomi, yra tie, kurie padėjo sukurti kiną“, – pažymėjo režisierius.
Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė teigė, kad didelė dalis vykdomos veiklos – tarptautinės parodos, festivaliai, istorijos aktualinimo projektai – yra finansuojami pritraukiant ir komercinių rėmėjų, o „vienas iš akstinų pritraukti rėmėjus yra jų matomumas“. Svarstant iniciatyvą uždrausti rėmimo pranešimus LRT Valdovų rūmų atstovė ragino „žiūrėti globaliau“.
Premjeras palaiko reklamos LRT draudimą
Premjeras Saulius Skvernelis palaiko visišką reklamos per Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) draudimą.
Anot jo, rinka neturėtų būti iškreipiama, biudžeto lėšomis išlaikomam LRT konkuruojant dėl reklamos su komerciniais transliuotojais.
„Jeigu mes skiriame lėšas pakankamai dideles nacionaliniam transliuotojui, turėtų tų lėšų pakakti visoms funkcijoms vykdyti. (...) Šioje situacijoje neturėtų būti iškreipta rinka kalbant apie konkurenciją tarp visuomeninio transliuotojo ir komercinių transliuotojų“, – trečiadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Todėl tikrai manau, kad (lėšų – BNS) poreikis LRT turėtų būti tenkinamas, o konkurencijos neturėtų būt“, – pridūrė premjeras.
Seimas šiuo metu svarsto naujos redakcijos LRT įstatymo projektą, kuriuo siūloma visiškai uždrausti reklamą LRT, taip pat ir kultūros, sporto renginių rėmimo pranešimus.
Reklama šiuo metu draudžiama LRT radijuje ir televizijoje, bet leidžiama naujienų portale, taip pat yra išlyga, leidžianti eteryje kultūros ir sporto renginių ar jų transliacijų rėmimo pranešimus.
Privačios žiniasklaidos sektoriaus atstovai praėjusią savaitę kreipėsi į Kultūros ministeriją bei Seimo Kultūros komitetą, prašydami valdžios aiškiau uždrausti reklamą LRT eteryje ir neleisti interneto portale.
Šiemet LRT biudžetas yra 41,6 mln. eurų – beveik 7 proc. didesnis nei pernai.
LRT nesutinka su siūlomais valdymo pakeitimais
Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė nesutinka su Seime svarstomais valdymo pakeitimais. Generalinės direktorės M. Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, siūlomas naujas valdymo organas – valdyba – būtų perteklinė.
„Esmingai siekiama pakeisti LRT valdymą, grindžiant Seimo tyrimo komisijos išvadomis, kurios, pirmiausia, buvo Seimo narių atmestos, antra, pats Konstitucinis Teismas pasisakė, kad komisija buvo nekonstitucinė, prisiėmė sau kitų institucijų galias“, – po Seimo Kultūros komiteto surengtų naujos redakcijos įstatymo klausymų žurnalistams sakė LRT vadovė.
Ji teigė, jog „nepriimtina tarybos galių mažinimas, tarybos silpninimas, apie ką KT yra pasisakęs, kad tai pagrindinis LRT organas, taip pat griozdiškos valdybos steigimas“.
Pasak LRT vadovės, valdybos atsiradimas „būtų perteklinis tokiam mažam visuomeniniam transliuotojui, išdraskantis galių balansą“.
Seimo Kultūros komiteto vadovas Ramūnas Karbauskis tvirtino, jog „pokyčiai LRT valdyme turi būti, kitas klausimas, kaip tie pokyčiai atsitiktų“.
„Vienas variantas pasiūlytas Vyriausybės, kitas – įstatymo rengėjų, sprendimas, kuris bus pats geriausias LRT, tikrai bus rastas. Skubėjimo jokio nėra, mes labai ramiai turėjome klausymus, sudarysime darbo grupę, priimsime sprendimus, kurie LRT padarytų dar skaidresnę, ir tos problemos, kurios buvo pamatytos tyrimo metu, būtų išspręstos“, – kalbėjo R. Karbauskis.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, jog LRT siekia, kad pakeitimus dėl visuomeninio transliuotojo veiklos parengtų ne Kultūros komitetas, o Seimo valdybos sudaryta platesnė ekspertų darbo grupė.
R. Karbauskis per klausymus teigė, jog tam tikrus specifinius klausimus galėtų nagrinėti darbo grupė, kuri diskutuotų dėl valdymo modelio pasirinkimo, reklamos.
Planuojama rengti dar vienus naujos redakcijos LRT įstatymo projekto klausymus.
Šiam projektui Seimas yra pritaręs po pateikimo, po klausymų jis toliau būtų svarstomas komitetuose, po to – plenariniame posėdyje.
Valdančiųjų „valstiečių“ projektu būtų keičiami visuomeninio transliuotojo valdymo principai: būtų steigiamas naujas valdymo organas – valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija, keičiama jos formavimo tvarka.
LRT vadovybė laikosi pozicijos, jog inicijuojami pakeitimai kelia grėsę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.
Naują įstatymo redakciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas R. Karbauskis registravo su LRT veiklą tyrusios komisijos nariais. Projektas atitinka šios komisijos išvadas, tačiau joms gruodžio pabaigoje nepritarė Seimas.
Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad sprendimas sudaryti Seimo tyrimo komisiją prieštaravo Konstitucijos straipsniui, ginančiam žodžio laisvę ir LRT nepriklausomumą nuo politikų.
„Valstiečių“ pataisos siūlo, kad naujai steigiama valdyba būtų atsakinga už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą.
Valdyba prižiūrėtų LRT generalinio direktoriaus veiklą, galėtų teikti siūlymus LRT vadovui atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarauja įstatymams, LRT tarybos ar valdybos sprendimams. Kaip ir tarybos, valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.
Daug kritinių pastabų minėtam projektui yra pateikusi Vyriausybė. Ji kritikavo siūlomas formuluotes dėl nacionalinio transliuotojo tarybos formavimo principų, valdybos ir ombudsmeno funkcijų.
