Paprastieji taukiai (Sarcosoma globosum) – išskirtinės išvaizdos ir biologijos grybai. Jų vaisiakūniai vienamečiai, bet gali išdygti ir vėlyvą rudenį, ar žiemos pradžioje, išlaukti žiemą po sniego danga ir baigiantis žiemai augti toliau. Vis dėlto masinis taukių dygimas yra dabar, nutirpus paskutiniam sniegui. Jei bus palankūs orai, šios „statinaitės“ išliks ir iki gegužės pabaigos.

Dar prieš 60 metų taukiai buvo dažni vakarinėje ir vidurio Lietuvoje, vėliau daugiau kaip 30 metų buvo visai nebeaptinkami. Tik 2008 metais taukiai vėl rastis ir šiuo metu mūsų šalyje žinoma daugiau kaip 30 radaviečių, tačiau visos jos telkiasi vidurio ir Rytų Lietuvoje. Beveik trečdalis radaviečių yra Sartų regioniniame parke, Antazavės šile ir Ilgašilio miške.

D. Norkūnienės nuotr. 

Tarsi įsižeidę, kad nuo šių metų buvo išbraukti iš Lietuvos Raudonosios knygos, prie dvaro šimtamečio parko ėmė dygti didžiuliai balti grybai, kurie gali užaugti iki metro skersmens ir sverti iki 16 kilogramų, nors dažniausiai užauga iki arbūzo dydžio.

Mokslininkai šiuos grybus vadina didžiąja langermanija, o paprasti žmonės – didžiuoju kukurdvelkiu. Kauno marių regioninio parko vyriausiasis specialistas biologas Mindaugas Kirstukas pasakoja, kad šiemet šių retų grybų pagausėjo visoje Lietuvoje. „Tai nėra jokia anomalija, bet šią vasarą jiems tinka ir drėgmė, ir temperatūra, ir matyt, kai kurios kitos sąlygos“, – svarsto specialistas.

M. Kirstuko teigimu, didysis kukurdvelkis yra normalus laukinis grybas, bet miške aptinkamas retai, nebent atviroje laukymėje ar prie keliuko – jis mėgsta šviesą ir šilumą. Dažniausiai jis auga dirbamuose laukuose, ypač ten, kur būdavo šiaudai padeginami – ten po metų ar poros gali užaugti ir kukurdvelkių. Kai išdygsta, kitais metais galima nebesitikėti.

Per naktį neužauga

Visiems grybams reikia daugiau drėgmės. Pagal tai skiriasi ir rūšys, todėl vieni auga daugiausia pavasarį, kiti – vasarą, rudenį, o yra ir grybų, pavyzdžiui, ugniabūdės, kuriems labiau tinka žiemos atodrėkis. Kukurdvelkiai auga liepą-rugpjūtį, o pavasarį ar rudenį jų rasti nepavyks.

Pasak M. Kirstuko, didieji kukurdvelkiai nėra išskirtiniai grybai, bet įdomūs tuo, kad užauga dideli. Gal dėl to apie juos ir nebūtų dalykų prikurta. Pavyzdžiui, kai kas rašo, kad jie užauga per naktį. „Tikri niekai, – sako M. Kirstukas. – Tokiu atveju jis akyse pūstųsi. Jam užaugti reikėtų bent trijų parų.“

Jo teigimu, tai valgomas grybas, bet jo ragauti neteko, nes iki šių metų sausio jis buvo Raudonojoje knygoje. „Kolega botanikas sakė, kad skonis įdomus, minkštos švelnios struktūros, o verdant gabaliukais, susitraukia. Pažįstu šimtus grybų rūšių. Galiu vieną kitą paragauti, bet valgau tik pagrindinius – nebent badas užeitų. Grybas – ne dešra. Jo neprisivalgysi.“

Didysis kukurdvelkis, kaip ir mažieji jo broliukai, per savaitę kitą susensta. Jų žievė iš pradžių paruduoja, o paskui viduje lieka į poroloną panaši masė su sporomis – smagiau palietus, pasklis jų debesėlis.