Nors Lenkija ketvirtadienį patvirtino, kad Irane sulaikytas jos mokslininkas, Austrija griežtai atmetė pranešimus, kad sulaikyti kokie nors jos diplomatai. Panašų pareiškimą vėlai trečiadienį paskelbė Jungtinė Karalystė.

Pranešimai pasirodė augant įtampai tarp Teherano ir pasaulio galybių dėl įstrigusių bandymų atgaivinti 2015 metų branduolinį susitarimą ir pastaruoju metu padažnėjus Vakarų šalių piliečių sulaikymams šalyje.

Trečiadienį Irano naujienų agentūra „Fars“ ir valstybinė televizija pranešė, kad Revoliucinė gvardija suėmė kelis užsienio diplomatus, įskaitant britą, kaltindama juos šnipinėjimu. Kada jie suimti, nepranešta.

„Revoliucinės gvardijos žvalgybos tarnyba nustatė ir suėmė užsienio ambasadų diplomatus, kurie šnipinėjo Irane“, – paskelbė „Fars“ ir pridūrė, kad vėliau iš šalies buvo išsiųstas britų diplomatas. 

Vis dėlto valstybinė televizija pranešė, kad šis britas, JK vyriausybės misijos Irane vadovo pavaduotojas Gilesas Whitakeris (Džailsas Vitakeris), buvo išsiųstas tik iš „teritorijos“, kurioje centrinėje Irano dalyje buvo sulaikyti diplomatai.

Londonas greitai paneigė, kad buvo suimtas ambasadoriaus pavaduotojas, o ketvirtadienį britų ambasadorius Irane sakė, kad minimas diplomatas iš Irano išvyko dar pernai.

„Šie pranešimai, kad šiuo metu sulaikytas mūsų ambasadoriaus pavaduotojas, yra labai įdomūs... Iš tikrųjų jis išvyko iš Irano praėjusių metų gruodį, pasibaigus jo komandiravimui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė britų ambasadorius Simonas Shercliffas (Saimonas Šerklifas).

Irano valstybinė televizija apkaltino G. Whitakerį „vykdant žvalgybos operacijas“ karinėse teritorijose.

Pulkininkas Sayyadas Khodai sekmadienį buvo motociklais važiuotų užpuolikų nužudytas prie savo namų. Iranas apkaltino „elementus, susijusius su pasauline arogancija“ – šiuo terminu jis vadina Jungtines Vastijas ir Vašingtono sąjungininkes, įskaitant Izraelį. Tai buvo daugiausiai dėmesio sulaukusi žmogžudystė Irane nuo žymiausio branduolinės programos mokslininko Mohseno Fakhrizadeho nužudymo 2020 m. lapkritį.

E. Raisi sakė: „Reikalauju, kad saugumo pareigūnai rimtai persekiotų (žudikus), ir neabejoju, kad už šio didžio kankinio kraują bus atkeršyta“. „Nėra jokių abejonių, kad prie šio nusikaltimo rankas pridėjo pasaulinė arogancija“, – pridūrė jis, pakartodamas tai, ką ankstesnę dieną sakė gvardija.

Islamo revoliucinės gvardijos korpusas – ideologinė Irano kariuomenės dalis – apibūdino S. Khodai kaip „šventovės gynėją“ – taip vadinami tie, kurie Islamo respublikos vardu dirba Sirijoje ar Irake. Iranas išlaiko didelę politinę įtaką abiejose šalyse ir ypač palaiko prezidento Basharo al Assado režimą aršiame Sirijos pilietiniame kare. Valstybinė televizija pažymėjo, kad S. Khodai buvo „žinomas“ Sirijoje, kur Iranas dislokavo „karinius patarėjus“ ir tai pripažįsta.

Penkios kulkos

Oficiali naujienų agentūra IRNA pranešė, kad S. Khodai buvo nužudytas penkiomis kulkomis, kai sekmadienį maždaug 16 val. grįžo namo. Agentūra paskelbė nuotraukas, kuriose matyti vyras, susmukęs ant balto automobilio vairuotojo sėdynės, ant jo mėlynų marškinių apykaklės ir dešinės rankos matyti kraujas. Jis prisisegęs saugos diržu, priekinis keleivio pusės stiklas peršautas.

Naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad nužudymo vietoje apsilankęs valstybės prokuroras nurodė „greitai nustatyti ir suimti šios nusikalstamos veikos autorius“. Gvardija pranešė sulaikiusi kelis „su sionistinio režimo žvalgybos agentūra siejamus banditus“, taip Iranas vadina savo priešą Izraelį. Pareiškime sakoma, kad įtariamieji dalyvavo daugelyje nusikaltimų, įskaitant „plėšimus, grobimus ir vandalizmą“.

S. Khodai nužudytas tuo metu, kai Irano ir pasaulio galybių derybos, kuriomis siekiama atnaujinti 2015 m. nutrūkusį branduolinį susitarimą, nuo kovo yra įstrigusios. Viena didžiausių kliūčių yra Teherano reikalavimas išbraukti Revoliucinę gvardiją iš JAV teroristų sąrašo – Vašingtonas šį prašymą atmeta.