Anot politikos ekspertų, šis atsistatydinimas sukels nerimo ir Lietuvoje, kur diplomatas yra lankęsis ne kartą.

41 metų W. Mitchellas sausio 4-ąją datuotame atsistatydinimo rašte, įteiktame valstybės sekretoriui Mike'ui Pompeo (Maikui Pompėjui), savo sprendimą aiškino asmeninėmis ir profesinėmis priežastimis. Paskutinė jo darbo diena dabartiniame poste bus vasario 15-oji.

„Administracijai baigiant antruosius savo darbo metus jaučiu, kad užbaigiau, ką buvau užsibrėžęs priimdamas šias pareigas“, – rašo diplomatas. Jis pabrėžė, kad padėjo išplėtoti santykių su Europa strategija, taip pat pagelbėjo M. Pompeo perimti diplomatijos vadovo postą, kai iš jo pernai kovą buvo atleistas Rexas Tillersonas (Reksas Tilersonas).

„Taigi, manau, kad man atėjo metas praleisti daugiau laiko su savo jaunaisiais šeimos nariais, per kelis pastaruosius mėnesius daug dienų ištvėrusius be manęs“, – pridūrė jis.

Duodamas interviu „The Washingon Post“ W. Mitchellas sakė, kad jo atsistatydinimas nėra protestas prieš D. Trumpo administracijos politiką arba jos užsienio politikos kryptį. Jis taip pat gyrė M. Pompeo lyderystę ir viziją.

„Visiškai palaikau jį, jo atliekamą darbą, lyderių komandą čia, (Valstybės departamente), – aiškino W. Mitchellas. - Tačiau jaučiuosi jau atlikęs, ką padaryti atėjau. Šiuo metu mano vaikai turi daugiau teisių į mano laiką negu visuomenė.“

2017 metų rugsėjį W. Mitchellas tapo pirmuoju Senato patvirtintu D. Trumpo administracijos valstybės sekretoriaus pavaduotoju. Jis taip pat bus pirmasis atsistatydinęs D. Trumpo paskirtas pareigūnas.

W. Mitchellas prisidėjo prie virtinės aukšto rango pareigūnų, palikusių D. Trumpo administraciją, jai pradedant trečiuosius darbo metus. Jis baigs darbą praėjus beveik metams po to, kai ankstesnis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris (Herbertas Reimondas Makmasteris), su kurio pagalba W. Mitchellas buvo įtrauktas į administraciją, buvo netikėtai atleistas.

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala BNS sakė, kad W. Mitchellas „garsėjo kaip puikiai regioną, Rusijos politiką, Ukrainos reikalus išmanantis ekspertas“.

„Ne kartą jis yra ir pats lankęsis Lietuvoje. Todėl šis pasitraukimas prisidės prie nerimo, kad Trumpo administracijoje mažėja patyrusių specialistų, kurių požiūris į transatlantinius santykius ir sąjungininkus nekėlė abejonių“, – BNS sakė politologas.

Įtikinti prezidentą Donaldą Trumpą, kad jis nėra vienintelis svarbus asmuo užsienio politikoje, rašoma naujienų agentūros „Bloomberg“ portalo redaktorių skiltyje.

Pagrindinis dalykas, kurį privalo turėti bet kuris valstybės sekretorius, – tai prezidento pasitikėjimas. Rexas Tillersonas jo niekada neturėjo. Mike’as Pompeo jį jau turi, ir tai gali jam praversti ten, kur jo pirmtakui nepasisekė.

Dabartinį valstybės sekretorių Rexą Tillersoną pakeisti Mike’u Pompeo, kuris šiuo metu eina Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo pareigas, nusprendė pats prezidentas D. Trumpas. R. Tillersoną jis nuolat kritikavo tiek viešai kalbėdamas, tiek savo „Twitter“ paskyroje. Tarp jųdviejų buvo apstu ir akivaizdžių politinių priešpriešų, pavyzdžiui, dėl Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir Irano branduolinio susitarimo. Agresyvūs R. Tillersono biudžeto apkarpymai ir neapgalvotas reorganizacijos planas supriešino potencialius sąjungininkus tiek Valstybės departamente, tiek Kongrese.

Yra šansų, kad buvusiam Kongreso nariui M. Pompeo Kapitolijuje pavyks užsitarnauti daugiau simpatijų negu jo pirmtakui. D. Trumpo prielankumą jis pelnė dėl savo griežto požiūrio į Iraną, pasiryžimo agresyviai ginti prezidento administracijos vykdomą užsienio politiką, taip pat dėl turimos patirties atliekant karo tarnybą.

Vis dėlto yra klausimų, kuriais M. Pompeo savo būsimam viršininkui nepritaria. Per posėdį, kuriame buvo tvirtinama jo kandidatūra, M. Pompeo atmetė galimybę kada nors naudoti kankinimus kaip tardymo priemonę ir, bent jau Kongrese, kalbėjo kaip uolus žmogaus teisių gynėjas.

Tai nereiškia, kad jam pavyks – arba kad jis norės – sutramdyti blogiausius D. Trumpo instinktus. Prezidentas, ko gero, ir ateityje priiminės neapgalvotus sprendimus, beprasmiškai rašinės tviteryje, o užsienio politikoje ir toliau leis žaisti savo giminaičiams. Bus matyti, kokią įtaką naujasis valstybės sekretorius padarys D. Trumpo laikysenai Šiaurės Korėjos ir Rusijos atžvilgiu. R. Tillersonas, dar neseniai laikytas pernelyg prielankiu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, spaudos konferencijoje buvo labai konkretus.

M. Pompeo sėkmė naujajame poste priklausys nuo to, ar jam pavyks įtikinti savo viršininką D. Trumpą, kad jis nėra, kaip kad sykį pats yra pasakęs, „vienintelis svarbus asmuo“ užsienio politikoje. Norint suburti tvirtą sąjungininkų ratą, atgrasyti priešininkus ir veiksmingai kovoti su ilgalaikėmis grėsmėmis, sveikas diplomatinis veikimas yra tiek pat svarbus, kiek ir karinė galia.

R. Tillersonui nepavyko tuo įtikinti savo viršininko. M. Pompeo turi pavykti.

Vis dėlto jis sakė, kad savo pareigas pavaduotojui Johnui Sullivanui (Džonui Salivanui) perduos dar iki antradienio darbo dienos pabaigos.

Anksčiau antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad atleidžia R. Tillersoną iš valstybės sekretoriaus pareigų.

Valstybės sekretoriaus poste R. Tillersoną pakeis Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas).

R. Tillersonas paragino Valstybės departamento darbuotojus koncentruotis į savo darbus ir sakė besitikintis, kad M. Pompeo sklandžiai perims JAV valstybės sekretoriaus postą.

„Ypač svarbu garantuoti sklandų (pareigų naujajam valstybės sekretoriui) perdavimą tuo metu, kai šalis ir toliau susidurs su svarbiais politiniais klausimais ir nacionalinio saugumo iššūkiais“, – sakė R. Tillersonas.

Tai Lietuvos diplomatijos vadovas sakė po susitikimo, kuriame buvo aptarti visoms trims Baltijos šalims aktualūs saugumo, bendradarbiavimo gynybos srityje, ekonomikos plėtros, transatlantinių ryšių stiprinimo klausimai. Taip pat kalbėta apie pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, aptartos sankcijos Rusijai ir parama Ukrainai, pasirengimas Baltijos valstybių ir JAV viršūnių susitikimui Vašingtone balandžio 3 dieną.

„Transatlantinių ryšių gilinimas ir plėtojimas tarp JAV ir Lietuvos šiandien itin aktualus. Siekiant ilgalaikio saugumo užtikrinimo, trys Baltijos valstybės turi vieningai dirbti su JAV gynybos, kovos su terorizmu, hibridinių ir kitokių grėsmių atgrasymo klausimais. Visgi ne mažiau svarbu rasti naujų būdų ekonominiams ryšiams stiprinti, plėtoti abipuses investicijas, ieškoti būdų naujoms darbo vietoms kurti tiek Lietuvoje, tiek JAV“, - pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

L. Linkevičius padėkojo R. Tillersonui už ypač svarbų JAV vaidmenį mūsų regione ir paragino toliau stiprinti savo paramą Baltijos valstybėms ir visam regionui. Ministras pažymėjo, kad Lietuva, kaip ir visos Baltijos valstybės, gynybai skiria 2 proc. BVP lėšų, aktyviai prisideda prie sąjungininkų pastangų kovoje su tarptautiniu terorizmu, kartu su JAV ir kitais sąjungininkais prisidėjo prie misijos Irake, rengiasi stiprinti savo misiją Afganistane.

L. Linkevičius taip pat akcentavo, kad Rusijai tęsiant agresiją prieš Ukrainos žmones ir nevykdant Minsko susitarimų, būtina, kad demokratinės šalys vieningai išlaikytų sankcijas.

„Sankcijomis siekiame paskatinti Kremlių keisti savo agresyvią politiką. Kol tęsiama agresija, nevykdomi Minsko susitarimai, sankcijos turi būti tęsiamos. Džiaugiuosi, kad šiuo klausimu sutariame su JAV - mūsų strategine partnere. Svarbu, kad sankcijų klausimu ES ir JAV toliau glaudžiai koordinuotų savo veiksmus“, - sakė L. Linkevičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad Vakarai turi proaktyviai remti Ukrainą reformų kelyje: vienas tokių instrumentų - Europos planas Ukrainai.

Ministro atstovė Rasa Jakilaitienė BNS yra sakiusi, kad ministrai planuoja aptarti bendradarbiavimo klausimus ir saugumo situaciją regione.

Šis susitikimas vyks likus mėnesiui iki Baltijos šalių prezidentų vizito į Vašingtoną, kur juos priims JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D. Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu aljansu. Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje ir dažnai neprognozuojamą elgesį.

Vasarį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai lietuvių nepasitiki, jog D. Trumpas priims teisingus sprendimus svarbiausiais politiniais klausimais.

Tačiau diplomatai pabrėžia, kad tapęs prezidentu jis apie NATO ėmė kalbėti palankiau, rūpinasi JAV karine galia, nusprendė siųsti ginkluotę į Ukrainą, o jo administracijos pareigūnai Baltijos šalims rodo itin didelį dėmesį.

Čia jis kitą savaitę dalyvaus Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų ir Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono (Rekso Tilersono) susitikime.

Ministro atstovė Rasa Jakilaitienė BNS yra sakiusi, kad ministrai planuoja aptarti bendradarbiavimo klausimus ir saugumo situaciją regione.

Šis susitikimas vyks likus mėnesiui iki Baltijos šalių prezidentų vizito į Vašingtoną, kur juos priims JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D. Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu aljansu. Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje ir dažnai neprognozuojamą elgesį.

Vasarį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai lietuvių nepasitiki, jog D. Trumpas priims teisingus sprendimus svarbiausiais politiniais klausimais.

Tačiau diplomatai pabrėžia, kad tapęs prezidentu jis apie NATO ėmė kalbėti palankiau, rūpinasi JAV karine galia, nusprendė siųsti ginkluotę į Ukrainą, o jo administracijos pareigūnai Baltijos šalims rodo itin didelį dėmesį.

Lietuvos ministro Lino Linkevičiaus atstovė spaudai BNS ketvirtadienį nurodė, kad susitikimas Vašingtone įvyks kovo 5 dieną.

Pasak Rasos Jakilaitienės, ministrai planuoja aptarti bendradarbiavimo klausimus ir saugumo situaciją regione.

Šis susitikimas vyks likus mėnesiui iki Baltijos šalių prezidentų vizito į Vašingtoną, kur juos priims JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

Baltijos šalyse buvo kilęs susirūpinimas, kai D. Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija, o NATO vadino atgyvenusiu aljansu. Lietuvos pareigūnai su nerimu stebi jo ginčus su sąjungininkais Europoje ir dažnai neprognozuojamą elgesį.

Šį mėnesį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai lietuvių nepasitiki, jog D. Trumpas priims teisingus sprendimus svarbiausiais politiniais klausimais.

Tačiau diplomatai ir D. Trumpo šalininkai pabrėžia, kad tapęs prezidentu jis apie NATO ėmė kalbėti palankiau, rūpinasi JAV karine galia, o jo administracijos pareigūnai Baltijos šalims rodo itin didelį dėmesį.

Remiantis JAV Valstybės departamento pranešimu, turo metu R. Tillersonas su aukšto rango pareigūnais aptars įvairius klausimus, tarp jų krizę Sirijoje ir Irako rekonstrukciją.

Aiškiai esama cheminių ginklų

„Tiesiog nepriimtinas cheminių medžiagų dislokavimas tokiais būdais, kurie pažeidžia visas konvencijas, pasirašytas pačios Rusijos. Tai pažeidžia susitarimus, kad Rusija prisiėmė atsakomybę už cheminių ginklų Sirijoje identifikavimą ir eliminavimą“, – R. Tillersonas sakė per vizitą Varšuvoje.

„Ten aiškiai esama cheminių ginklų, jie naudojami prieš civilius gyventojus Sirijoje – ir pažeidžiamiausi yra vaikai“, – JAV diplomatijos vadovas sakė per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi (Jaceku Čaputovičiumi).

„Taigi, Rusiją laikome atsakinga už šios (problemos) sprendimą. Jie yra (Sirijos prezidento Basharo al) Assado (Bašaro Asado) sąjungininkai. Jie yra šių konvencijų nariai ir yra prisiėmę įsipareigojimų. Jie privalo laikytis šių įsipareigojimų“, – pabrėžė jis.

Kaltinimų Maskvai R. Tillersonas pirmiausiai pažėrė antradienį, 29 šalių diplomatams susitikus Paryžiuje tartis dėl sankcijų ir baudžiamųjų kaltinimų Sirijoje įvykdytų cheminių atakų kaltininkams.

Rusija ir Kinija blokavo Vakarų šalių pastangas per Jungtines Tautas paskelbti sankcijas Damaskui už cheminių ginklų naudojimą.

Trečiadienį Rusija atrėžė, kad R. Tillersonas už tai, kad šis „paskubomis apkaltino Sirijos – kaip jie tai vadina, „režimą“ – dėl atakos Rytų Gutoje“ ir kad „dabar jie mėgina įvelti į tai ir Rusiją“.

Damaskas ne kartą kaltintas tuo, kad naudoja prieš civilius cheminius ginklus. Jungtinės Tautos apkaltino Sirijos vyriausybines pajėgas 2017 metų balandį surengus zarino dujų ataką sukilėlių kontroliuotame Chan Šeichūno mieste, per kurią žuvo 87 žmonės, tarp jų daug vaikų.

Kaip rodo Prancūzijos vertinimai, Sirijojs nuo 2012 metų buvo įvykdyta mažiausiai 130 atskirų cheminių atakų. „Islamo valstybė“ taip pat kaltinama Sirijoje bei Irake naudojusi ipritą.

Ateinančią savaitę Maskva ketina Juodosios jūros kurorte Sočyje surengti derybas, turinčias padėti užbaigti Sirijos pilietinį karą, nors pagrindinė opozicijos grupė pareiškė šią konferenciją boikotuosianti.

„Nord Stream 2“ kenkia Europos energetiniam saugumui

Lenkija ir Jungtinės Valstijos yra nusistačiusios prieš Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, kenkiantį visos Europos energetiniam saugumui ir stabilumui bei suteikiantį Maskvai dar vieną įrankį naudoti energetiką kaip politinio spaudimo priemonę, šeštadienį pareiškė Varšuvoje viešintis JAV valstybės sekretorius R. Tillersonas (Reksas Tilersonas).

„Mūsų nepritarimas kyla iš bendrų strateginių interesų. Esame giliai įsitikinę, kad Lenkijos, naudojančios tuos pačius išteklius, kaip ir visa Europa, energetikos išteklių diversifikavimas labai svarbus ilgalaikiam Europos saugumui. Todėl remiame energetikos jungčių iniciatyvas, padėsiančias pasiekti šį tikslą“, – R. Tillersonas sakė per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi (Jaceku Čaputovičiumi).

Penktadienio vakarą į Lenkiją atvykusiam Amerikos diplomatijos vadovui J. Czaputowiczius išdėstė Varšuvos argumentus, kad „Nord Stream 2“ yra Rusijos geopolitinio spaudimo įrankis šiame pasaulio regione. Ministras pridūrė, kad Lenkija prašys amerikiečių palaikymo šioje srityje.

R. Tillersonas sakė, kad Vašingtono ir Varšuvos bendradarbiavimas energetikos sektoriuje gali dar labiau sutvirtinti JAV ir Lenkijos verslo ryšius.

Jis priminė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) per savo vizitą Lenkijoje pernai liepą sakė, jog Vašingtonas „didžiuojasi, remdamas Lenkijos energetikos diversifikaciją“.

„Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas yra Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, tikisi dvi papildomas dujotiekio gijas, kurios jo metinį pralaidumą padidintų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų, pradėti tiesti šių metų balandį ir projektą užbaigti iki 2019 metų pabaigos. „Gazprom“ partneriai šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“.

Europos Komisija ėmėsi teisinių priemonių sustabdyti grėsmę Europos Sąjungos energijos išteklių diversifikavimo strategijai keliančio projekto įgyvendinimą. Lapkritį pateiktas ES gamtinių dujų rinką reguliuojančių teisės aktų pataisų paketas, kad Trečiąjį energetikos paketą būtų galima taikyti ir naujiems dujotiekių iš trečiųjų šalių į ES projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“. Pataisas lydinčiuose dokumentuose teigiama, jog „Nord Stream 2“ ES nėra būtinas.

Tačiau gruodį šis projektas sulaukė pirmojo oficialaus pritarimo Vokietijoje – jį palaimino Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės valdžia. Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės energetikos ministerija patvirtino, kad buvo išduotas leidimas šio projekto įgyvendinimo koordinatorei „Nord Stream 2 AG“ tiesti vamzdyną iki pakrantės.

Tuo tarpu Danijos parlamentas lapkričio 30-ąją priėmė įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikiama teisė šalies teritoriniuose vandenyse uždrausti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tarptautinius projektus. Prie tokių projektų priskiriamas Rusijos Europai peršamas „Nord Stream 2“.