Kaip pažymima Prezidentūros pranešime, šalies vadovas susitikime su naujai paskirtu ambasadoriumi aptarė Lietuvos ir Pietų Korėjos politinių santykių stiprinimo perspektyvas, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.

Pasak šalies vadovo, Korėja vertinama kaip vieną inovatyviausių ekonomikų pasaulyje turinti valstybė, todėl svarbu stiprinti šalių bendradarbiavimą aukštą pridėtinę vertę kuriančiose ekonomikos srityse, skatinti Pietų Korėjos investicijas į Lietuvą.

Prezidentas su ambasadoriumi taip pat aptarė mokslo, švietimo ir kultūros sričių bendradarbiavimą. G. Nausėdos teigimu, didelį potencialą turi akademinės bendruomenės ir universitetų bendradarbiavimas, studentų mainų programos, bendri moksliniai tyrimai. Profesionalaus Lietuvos meno ir kultūros populiarinimas galėtų prisidėti prie Lietuvos žinomumo Korėjoje ir regione didinimo.

R. Šlepavičius turi ilgametę diplomatinio darbo patirtį Užsienio reikalų ministerijoje. Ambasadorius iki šiol ėjo Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Italijos Respublikoje, Maltos Respublikai, San Marino Respublikai ir nuolatinio atstovo prie Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos pareigas.

Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė nutarimą, pagal kurį naujas pareigas jis turėtų pradėti eiti birželio 1 dieną.

Ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui ir Vyriausybei.

Prieš tai Vyriausybė trečiadienį pritarė R. Šlepavičiaus atšaukimui iš ambasadoriaus pareigų Italijoje.

Diplomatas R. Šlepavičius taip pat yra dirbęs ambasadose Rusijoje, Turkijoje, nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, taip pat yra buvęs Lietuvos generaliniu konsulu Karaliaučiuje.

Ambasadą Pietų Korėjoje Lietuva įkūrė praėjusiais metais. Dabar jai vadovauja laikinasis reikalų patikėtinis Vilijus Samuila.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, ambasada Seule atidaryta Lietuvai siekiant sustiprinti šalies tarptautinę padėtį, politinius ir diplomatinius santykius su bendramintėmis partnerėmis Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, atverti naujas galimybes Lietuvos eksportuotojams pažangiausiose pasaulio rinkose.

Lietuvos diplomatiniai santykiai su Korėja užmegzti 1991 metų spalio 14 dieną. Lietuvai Korėjoje anksčiau atstovavo ambasada Kinijoje.

Jis naujas pareigas turėtų pradėti eiti birželio 1 dieną, numatoma Vyriausybės nutarimo projekte.

Prieš tai R. Šlepavičių ketinama atšaukti iš ambasadoriaus pareigų Italijoje.

Diplomatas R. Šlepavičius yra dirbęs ambasadose Rusijoje, Turkijoje, nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, taip pat yra buvęs Lietuvos generaliniu konsulu Karaliaučiuje.

Ambasadą Pietų Korėjoje Lietuva įkūrė praėjusiais metais. Dabar jai vadovauja laikinasis reikalų patikėtinis Vilijus Samuila.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, ambasada Seule atidaryta Lietuvai siekiant sustiprinti šalies tarptautinę padėtį, politinius ir diplomatinius santykius su bendramintėmis partnerėmis Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, atverti naujas galimybes Lietuvos eksportuotojams pažangiausiose pasaulio rinkose.

Lietuvos diplomatiniai santykiai su Korėja užmegzti 1991 metų spalio 14 dieną. Lietuvai Korėjoje anksčiau atstovavo ambasada Kinijoje.

Ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui ir Vyriausybei.

„Tarp medikų yra 220, kuriems diagnozuotas yra COVID-19 teigiamas, apie 1,2 tūkst. yra saviizoliacijoje“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ji.

„Pasveikusių medikų yra 51“, – kalbėjo D. Razmuvienė.

Pasak D. Razmuvienės, Lietuvoje fiksuojama 30 koronaviruso židinių, apie 10 iš jų yra gydymo įstaigose.

Iš viso koronavirusas nustatytas 1326 žmonėms, 37 iš jų mirė, 242 – pasveiko.

Visos amžiaus grupės koronavirusui yra imlios

D. Razmuvienė akcentuoja, kad iš vyresniojo amžiaus tiriamų asmenų yra didžiausias procentas teigiamų atvejų.

„Didžiausia rizika tiems asmenims, kurie yra per 70-80 metų“, – informavo ji, atkreipdama dėmesį, kad vyresnio amžiaus asmenys dažnai yra nelinkę laikytis saugos reikalavimų. Pasak D. Razmuvienės, šiuo metu koronavirusu užsikrėtę vyresnio amžiaus žmonės sudaro 60 proc. visų infekcija sergančių asmenų.

NVSC epideomiologė taip pat informavo, kad šiuo metu šalyje 2 proc. sergančiųjų, užsikrėtusiųjų sudaro vaikai iki 16 metų.

„Taigi, visos amžiaus grupės yra imlios todėl, kad neturime nei vienas imuniteto“, – apibendrino D. Razmuvienė.

Šeštoji karantino savaitė parodys, kaip laikėmės karantino per Velykas

„Šešta (karantino – ELTA) savaitė kaip tik ir parodys, kaip mes sugebėjome švęsti Velykas“, – pirmadienį kalbėjo D. Razmuvienė.

NVSC epidemiologė įsitikinusi, kad koronaviruso išplitimas Nemenčinėje taip pat yra susijęs su per Velykas taikytų draudimų nesilaikymu. Visgi epidemiologė džiaugiasi, kad koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičiai tikrai ne tokie dideli, kaip galima buvo tikėtis.

„Nemenčinės atvejis prasidėjo penktadienį. Tai vėlgi rodo, kad žmonės ir per Velykas, ir anksčiau karantino taisyklių nesilaikė“, – teigė D. Razmuvienė.

„Nes kartais žmonės sako kararantinas yra karantinas, tai yra karantinas, bet ne man. Jeigu yra tokia nuostata, kad iš namų išeiti tik pačiu svarbiausiu būtiniausiu reikalu, tai, be abejonės, žmonės šito nesilaikė, bet ne taip blogai, kaip mes galvojome, nes skaičiai tikrai gali būti žymiai blogesni“, – sakė epidemiologė.

Spaudos konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius (nuotoliniu būdu).

Vaizdo įrašas:

„Patarimas yra žmonėms priimti sprendimus, kaip įmanoma greičiau. Žmonės turi įsivertinti savo kelionės tikslus, kokia jų sveikatos būklė, kodėl jie čia yra, bet Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja tiems, kurie yra karantino zonoje, iš jos išvykti, tai šiuo metu visa Italija yra karantino zona“, – BNS antradienį sakė diplomatas.

Ambasadorius taip pat teigė, kad ambasada suteikusi galimybę elektroniniu paštu pranešti apie save šiuo metu Italijoje esantiems lietuviams, tačiau ja pasinaudojo nedaug žmonių.

„Mes esam dabar gavę dabar tik 25 tokius laiškus, yra dar ir skambučių – žmonės teiraujasi, ar tikrai galima išvažiuoti, kaip galima išvažiuoti, bet tai tikrai nėra didelis srautas skambučių“, – teigė R. Šlepavičius.

Jis tvirtina, kad lietuviams, kaip ir kitų šalių piliečiams, bus palikta galimybė grįžti namo.

„Šiai dienai susisiekimas su Italija nėra uždarytas, nėra nutrauktas. Italija nėra izoliuota – skrydžiai vyksta, kai kurios aviakompanijos atšaukė skrydžius ar sumažino jų skaičių, bet jie vis tiek yra“, – tvirtino ambasadorius.

„Vykimas namo yra ta priežastis, dėl kurios leidžiama žmonėms judėti. Galimybė žmonėms grįžti yra ir bet kuris gali ja pasinaudoti“, – sakė jis.

Pasak R. Šlepavičiaus, šiuo metu Italijoje gali būti apie 6 tūkst. ten laikinai atvykusių Lietuvos piliečių, taip pat kol kas neturima duomenų, kad kažkas iš jų ar nuolat ten gyvenančių lietuvių būtų užsikrėtęs koronavirusu.

„Šiai dienai neturime nė vieno fakto, kad Lietuvos pilietis būtų užsikrėtęs šituo virusu“, – sakė Lietuvos ambasadorius Italijoje.

Jis taip pat pridūrė, kad prevencinių priemonių ėmėsi ir ambasada.

„Mes dirbame, ambasada funkcionuoja. Ėmėmės priemonių – dezinfekcija, turime kaukes, nespaudžiame rankų, sumažinome kontaktus, nuo šiandien yra galimybė žmonėms dirbti nuotoliniu būdu“, – teigė R. Šlepavičius.

Pasaulyje šiuo metu registruota daugiau ne 114,5 tūkst. kiniško koronaviruso atvejų, taip pat – kiek daugiau nei 4 tūkst. mirčių.

Italija yra didžiausias koronaviruso židinys Europoje – visa šalies teritorija paskelbta karantino zona. Šioje šalyje iki šiol registruota 9,1 tūkst. viruso atvejų ir 463 mirtys.

Iki šiol vienintelis viruso atvejis Lietuvoje patvirtintas vasario pabaigoje iš Italijos grįžusiai 39-erių šiaulietei.