Anot komisijos, pareiškinių dokumentų iki nustatyto termino nepateikęs „Sąjūdis už miškus“ (Jaunoji Lietuva) rinkimuose dalyvauti negalės.

Šios politinės kampanijos dalyviais iš viso registravosi 19 partijų.

Taip pat likus parai iki termino pabaigos dvi politinės partijos atsiuntė VRK prašymą jungtis į koaliciją pavadinimu „Taikos koalicija“. Ją sudarys Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija.

Pasibaigus pareiškinių dokumentų teikimo etapui komisija pradeda tikrinti, ar partijų keliami kandidatai atitinka Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus.

Pasak VRK, tam, kad galėtų toliau dalyvauti rinkimuose, devynios politinės partijos iki balandžio 25 dienos turi surinkti po mažiausiai 10 tūkstančių rinkėjų parašų.

Aštuonios partijos, kurios pareiškinius dokumentus pateikė anksčiau, rinkėjų parašus jau renka. Paskutinę termino dieną dokumentus pateikusiai Lietuvos liaudies partijai parašų rinkimo lapai bus išduoti pirmadienį.

EP rinkimuose ketina dalyvauti Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Demokratų sąjunga „Vardas Lietuvos“, Darbo partija, Lietuvos regionų partija, Lietuvos žaliųjų partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Krikščionių sąjunga, Lietuvos liaudies partija, Nacionalinis susivienijimas, „Laisvė ir teisingumas“, „Lietuvos sąrašas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Žemaičių partija.

Kiekviena rinkimuose į EP dalyvaujanti politinė partija ar koalicija gali kelti kandidatų sąrašą, kuriame yra ne mažiau kaip penki ir ne daugiau kaip 22 kandidatai.

Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir jų keliamų kandidatų sąrašai paaiškės ne vėliau kaip gegužės 9 dieną., kai VRK priims sprendimus dėl registravimo.

Likus mėnesiui iki rinkimų, bet ne vėliau kaip gegužės 10 dienos, VRK savo interneto svetainėje atvers privalomus skelbti kandidatų duomenis: biografijas, turto, pajamų, privačių interesų deklaracijas ir kita.

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 dieną.

„Saugodama mūsų visų laisvę Europos Sąjunga privalo kovoti. Parama Ukrainai kovojant prieš agresorių – tai mūsų karas už laisvę ir vertybes. Stipri, efektyvi, principinga, saugi ir vieninga ES yra pamatinis Lietuvos siekis ir interesas“, – teigiama pirmadienį pristatytoje partijos rinkimų programoje.

Joje pabrėžiama būtinybė sukurti tvarų gynybos finansavimą, stiprinti karinį savarankiškumą, atremti migracijos iššūkius, saugoti politines laisves, žmogaus teises, laikytis tarptautinių susitarimų.

„Sąjunga, sudaranti sąlygas vystomajam bendradarbiavimui, kovojanti prieš politinį ir religinį radikalizmą, homofobiją, rasizmą ir antisemitizmą bei užtikrinanti stabilų europiečio gyvenimą“, – savo siekius nurodo Liberalų sąjūdis.

Programoje taip pat dėmesys skiriamas ekonominei gerovei, ES reformoms.

Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, pasikeitusi geopolitinė situacija diktuoja poreikį kitokiems politikams – patyrusiems lyderiams, kuriais galima pasitikėti.

„Akivaizdu, kad būsima Europos Parlamento kadencija bus dar reikšmingesnė nei ši, besibaigianti. Jau dabar matome, kad formuojami tokie sprendimai, kokių taikioji Europa nematė dešimtmečiais. Europos Parlamentas greta savo įprastų funkcijų tampa institucija, per kurią Europa suvokia save kaip Vakarų politinės tradicijos, liberalios demokratijos tvirtovę. Turime puoselėti tokį pasitikėjimą, turime jį pateisinti. Nes nuo to priklauso ir mūsų, ir visos Europos ateitis“, – sakė ji.

Liberalų sąjūdį EP rinkimuose ves Seimo narys Eugenijus Gentvilas. Toliau eina dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Edita Rudelienė, Virgilijus Alekna, Andrius Bagdonas, kultūros ministras Simonas Kairys, Joniškio meras Vitalijus Gailius, parlamentarai Arminas Lydeka, Viktoras Pranckietis, Raimundas Lopata, kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Visagino tarybos narys Jevgenijus Šuklinas bei kiti kandidatai.

Iš viso Liberalų sąjūdžio EP rinkimų sąraše yra 22 kandidatai.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Tokias pataisas registravo teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska ir Rinkimų kodeksą rengusios darbo grupės vadovas Seimo narys Andrius Vyšniauskas. Jas planuojama pateikti sekmadienį per pirmą Seimo pavasario sesijos posėdį.

Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas, tad jo pataisoms priimti reikės daugiau balsų nei paprastai, tai yra „už“ pataisas privalės balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai, be to, numatomi ilgesni svarstymo terminai.

Šiuo metu Rinkimų kodeksas numato, kad EP rinkimuose kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis ar jam prilygintas kandidatų sąrašas – jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Rinkimų kodekso pataisomis tiek vienos partijos ar komiteto sudarytiems, tiek jungtiniams sąrašams būtų taikoma viena 5 proc. kartelė. Taip pat būtų aiškiau nustatoma pagal rinkimų kvotas nepaskirstytų mandatų dalinimo tvarka.

Pataisų rengėjai pažymi, kad Europos Tarybos sprendimas dėl EP rinkimų tvarkos numato, jog Europos Sąjungos (ES) valstybės narės gali nustatyti balsų ribą mandatų paskirstymui, tačiau ji negali viršyti 5 proc. atiduotų galiojančių balsų.

Politikai taip pat atkreipė dėmesį, kad Rinkimų kodekso keitimas yra būtinas Europos Sąjungos teisės aktui įgyvendinti, todėl gali būti keičiamas ir vykstant rinkimų politinei kampanijai.

Pataisos parengtos, kai praėjusią savaitę keli opozicijos nariai kreipėsi į Seimo valdybą, ragindami keisti Rinkimų kodeksą dėl galimos prieštaros ES reguliavimui.

Viena iš kreipimąsi pasirašiusių Seimo narių, Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė sakė, kad Rinkimų kodeksą rengusi darbo grupė, kurios narė ji irgi buvo, siekė suvienodinti taisykles visiems rinkimams šalyje, bet pražiūrėjo europinį reguliavimą.

Kreipimąsi į valdybą taip pat pasirašė Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Guoda Burokienė bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Į EP rinkimus partiją ves eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, antruoju įrašytas partijos lyderis parlamentaras Saulius Skvernelis, sąraše taip pat yra rinkimų štabo vadovas parlamentaras Lukas Savickas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

Į EP kandidatuoja parlamentarai Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Laima Nagienė, Vytautas Bakas, Rūta Miliūtė, partijos atsakingasis sekretorius Arnoldas Pikžirnis, kiti atstovai.

Kaip pranešė partija, demokratų EP rinkimų programoje – daugiau jėgos Europos Parlamento sprendimų priėmimo procese, kova su biurokratija, maksimalios investicijos į Europos Sąjungos gynybą, europinė pensija, keturių darbo dienų savaitė.

„Veikianti Europa privalo aprėpti ne tik Europos saugumo klausimus, bet ir kasdienius žmogaus iššūkius, kuriuos kai kas, bent Lietuvoje, stumia į nebūtį. Tai negali tęstis. Prisiimdami iššūkį kurti veikiančią Europą, turime išgirsti žmones, atvirai kalbančius apie savo problemas“, – sako sąrašo lyderis V. Sinkevičius.

Anot Demokratų „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio, šie EP rinkimai partijai pirmieji, tad juose demokratų bendruomenė dalyvauja sutelkusi ne tik profesionalus, bet ir siekdama paskatinti kuo didesnį rinkėjų dalyvavimą.

„Mano sprendimą dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose lėmė noras paskatinti į rinkimus ateiti ir balsuoti kuo daugiau žmonių. Negalima leisti, kad dėl bendro palyginti nedidelio aktyvumo tik maža visuomenės dalis išrinktų savo atstovus. Visi turi turėti teisę rinktis, dalyvauti ir spręsti dėl ES bendrijos ateities patys, o ne palikti tai kažkam kitam“, – įsitikinęs S. Skvernelis.

Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.

Įstatymas draudžia rinkimų agitaciją iki rinkimų pradžios likus 30 valandų ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos.

Agitacijos draudimas prasidėjo šeštadienį 1 val. nakties ir truks iki sekmadienio 20 val., išskyrus išorinę politinę reklamą, iškabintą iki prasidedant šiam draudimui.

Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš.

Rinkimų agitacijos draudimo pažeidimas šiuo laikotarpiu asmenims užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų, komisijų nariams, stebėtojams – nuo 300 iki 1150 eurų.

Bauda žiniasklaidai už neleistiną agitaciją draudimo laikotarpiu užtraukia baudą nuo 2700 iki 6 tūkst. eurų.

Prezidento rinkimų antrajame ture varžosi savarankiškai išsikėlęs ekonomistas Gitanas Nausėda ir konservatorių iškelta buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvauja 16 partijų ir visuomeninių komitetų keliamų kandidatų sąrašų.

Lietuva į Europos Parlamentą renka 11 atstovų.

Ir pirmajame ture iš anksto buvo galima balsuoti net penkias dienas. Tuomet tokia teise pasinaudojo daugiau nei paprastai balsavimo teisę turinčių gyventojų. Nemažai jų prie balsadėžių suskubo jau pirmadienį.

Tuomet eilės balsuotojų driekėsi savivaldybės koridoriais ne tik per pietus ir po darbo.

Šį pirmadienį, kai jau vėl prasidėjo išankstinis balsavimas,  jokios eilės neradome net ir atėję pietų metu. 

„Aną pirmadienį per dieną atėjo balsuoti apie 2 tūkst. žmonių. Šiandien, kažin, ar tūkstantis ateis, nebent po penktos valandos prasidės. Tada žmonės bet kokiu metu vis ėjo ir ėjo. Pasiruošėme daugiau žmonių, buvome pripratę prie aktyvaus balsavimo, dabar visi sėdim ramūs. Žmonės po truputį eina, bet tokio anšlago, koks buvo pirmame ture, tikrai nėra“, – srautus palygino Kauno rinkimų apygardos pirmininkė Elena Skirmantienė.

Ji spėjo, kad žmones prieš dvi savaites gal buvo labiau suaktyvinęs referendumas dėl dvigubos pilietybės. „Vis dėlto vyko trys dideli balsavimai“, –sakė E. Skirmantienė.

Pirmąją antrojo turo išankstinių rinkimų dieną Kaune iki maždaug 14 val. negauta jokių skundų, neužfiksuota jokių pažeidimų.

Balsavimas iš anksto savivaldybėse rinkimų savaitę vyks nuo pirmadienio iki penktadienio, kasdien nuo 8 iki 20 valandos. Su savimi tereikia turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą.

Pakartotinis balsavimas prezidento rinkimuose vyks gegužės 26 d., kartu su rinkimais į Europos Parlamentą.

Atstovauja Vyčio genui

P.Kunčinas savo suburtą rinkimų komitetą į EP rinkimus veda su šūkiu „Kai kiti siūlo šliaužti, mes siūlome šuolį!“ Argumentuotą planą, kaip to pasiekti Kaunui ir Lietuvai, P.Kunčinas su komanda parengė naudodamasis savo kelių dešimtmečių patirtimi konsultuojant Europos ir Azijos šalių vyriausybes bei darbo vietas kuriančius investuotojus 35 valstybėse.

Kauną nuo pat vaikystės gerai pažįstantis kandidatas, Oksfordo universitete baigęs filosofiją, politiką ir ekonomiką, o vėliau 14 metų dirbęs „Oxford Business Group“ leidinio redaktoriumi, neslėpė, kad jį žavi kauniečių verslumas, atsakingas požiūris į darbą.

„Tikiu Kaunu. Kauniečiai pasitiki savo jėgomis, o ne visas viltis deda į valstybinį ar ES fondų finansavimą. Kaune daug privačių iniciatyvų, polėkio. Kauniečiai atstovauja Vyčio genui“, – palygino ekonomistas, kurio seneliai gyveno Kaune, čia tuokėsi jo tėvai, čia jis pats priėmė Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentus.

Neribotas Kauno potencialas

Kauną, o kartu ir Lietuvą, garsina ne viena sėkmingai veikianti bendrovė, tačiau šuoliui, kurio nusipelnėme, įsitikinęs P.Kunčinas, vien privačių iniciatyvų negana. Būtinas bendras valstybinis strateginis požiūris, gerinama verslo aplinka, kovojama dėl talentų, apsaugomos gerai apmokamos darbo vietos, kad miestas galėtų vystytis.

„Mūsų šalis – fantastiška“, – sakė P.Kunčinas. Tačiau tam, kad joje būtų gera gyventi, pridūrė ekonomistas, reikia darbo su oriu atlyginimu, reikia investuoti į žmones, o dabar didžiausios sumos nukreipiamos į kelius, viadukus, įrangą ir pan.

Didžiausią Kauno potencialą jis įžvelgia medicinos įrangos ir sveikatos paslaugų bei logistikos sektoriuje, o dėl palankios infrastruktūros ir geografinės padėties Kauną mato kaip ES logistikos centrą.

„Reikia dirbti ties tuo, ką turime geriausio, pavyzdžiui, vystyti ir išnaudoti logistikos privalumus, kurių vienas – Tarptautinis oro uostas, taip pat prie Kauno esantys tarptautinių sausumos kelių mazgai. Tarptautinio geležinkelio ir automobilių transporto linijos, einančios pro Kauną, Baltijos šalis jungia su Vakarų ir Rytų Europa“, – vardijo didžiulę tarptautinę patirtį turintis specialistas.

Planas dėl emigracijos

Ekspertiškumas ir nacionalinis interesas – tai vieni „Lemtingo šuolio“ privalumų, kurie šį visuomeninį komitetą išskiria iš kitų kandidatų į EP. „Neatstovaujame siauriems interesams. Siekiame pažangos visai šaliai“, – sakė P.Kunčinas, iš emigracijos grįžęs su visa šeima. Su žmona jis augina dukrą, kuriai dabar – treji.

„Jaučiuosi skolingas Lietuvai“, – apie pasiryžimą dirbti visos šalies labui ir turimas tam būtinas kompetencijas kalbėjo ekonomistas.

P.Kunčino nuomone, tautiečiai pernelyg nuvertina savo įtaką EP. „Europos Parlamente galime padaryti daug, tereikia aiškiai įvardyti ir ginti nacionalinį interesą, ieškant ir buriant sąjungininkus iš kitų ES šalių ir įvairių frakcijų. Moku tai daryti ir noriu tarnauti Lietuvai“, – pabrėžė kandidatas, pristatydamas Europos talentų stabilumo planą.

Galvoti, kad žmonės išvažiuoja iš šalies, nes nemyli savo tėvynės, anot jo, yra didelė klaida. Jie bėga, nes nesuduria galo su galu.

„Laisvas žmonių judėjimas yra dovana, kurios iš nieko nenorėčiau atimti, pats gyvenęs, mokęsis ir dirbęs daugiau kaip 30 šalių. Tačiau ekonomisto patirtis padeda suvokti, kad galima valstybėms pritaikyti tam tikrą apsaugos modelį, kuris veikia, ir tai jau yra įrodyta“, – tikino pašnekovas.

Šis modelis užtikrintų, kad valstybės, kurios kenčia nuo didelės gyventojų emigracijos, gautų nustatyto dydžio finansinę paramą gerai apmokamoms darbo vietoms subsidijuoti. „Svarbu yra kapitalas, žinios ir žmogus, nes šuolio be žmonių nebus“, – kalbėjo P.Kunčinas. Svarbiausia, anot kandidato į EP, susitelkti ir dirbti, užuot blaškiusis ar gyvenant nuo rinkimų iki rinkimų. „Turime gerus pramonės pagrindus, plėtojame paslaugas, tereikia pasirinkti mums naudingiausias kryptis, susikurti ilgalaikį planą ir jo laikytis“, – akcentavo ekonomistas.

Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje vyks šių metų gegužės 26 d.

Pirmadienį, gegužės 20 d., 12 val. visi laukiami Kauno rotušės aikštėje. Ruošdamiesi lemiamam šuoliui kartu sudėliosime didžiausią proveržį simbolizuojantį ženklą.

Politinė reklama bus apmokėta iš Visuomeninio rinkimų komiteto „Lemiamas šuolis“ rinkiminės sąskaitos. Užs. 1684519.

Nors po rinkimų nugalėtojai jau pasveikinti ir pašlovinti, o nesėkmės ištikti nuteisti ir pamokyti, vis dar netyla kalbos, kad didžiausiais pralaimėtojais verta laikyti socialdemokratus.

Jų kandidatas netapo prezidentu, ir tai nieko nenustebino. Po aukštų reitingų ir sėkmingų prognozių, laimėtos vos dvi vietos į Europos Parlamentą, kai buvo kalbėta apie tris, o viltasi visų keturių, reikia manyti, pritrenkė, pirmiausia, pačius socialdemokratų rinkimų strategus. Jie traukiasi iš postų, jų oponentai partijoje reikalauja didesnių nuobaudų, kurios, jei ir bus, turėtų paaiškėti tik kitą savaitgalį po LSDP prezidiumo posėdžio. Tačiau „Savaitės“ kalbinti politologai pataria nedžiūgauti ir konservatoriams, kurių partijos pirmininkas taip įsijautė, kad net pasiūlė performuoti valdančiąją koaliciją.

Rinkimai pasibaigė, tačiau aistros dėl jų rezultatų tik įsišėlsta. Socialdemokratai, patyrę nesėkmę tiek prezidento, tiek EP rinkimuose, ėmė ieškoti kaltų. Pirmiausiai kritikos strėlės nukrypo į sociologus, kurių prognozės, pasak socialdemokratų, buvo netikslios – tikėtasi 3–4, o gautos tik 2 vietos EP.

„Manau, reikėtų kritikuoti rinkiminės kampanijos eigą, o ne sociologus, kurie metus socialdemokratams kilniai siūlydavo tą pirmą vietą. [...] Ir tikrai galima spėti, kad dėl daugelio priežasčių ta kampanija buvo, na, nepavykusi“, – teigė sociologas, tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Valdas Gaidys.

Todėl jau savaitės pabaigoje centrinio rinkimų štabo narys Juozas Olekas atsistatydino iš Vilniaus skyriaus vadovo pareigų ir paragino atsakomybę dėl nesėkmės prisiimti kitus partijos narius, vadovavusius rinkimų kampanijai. Kartu su visa savo komanda sprendimą trauktis iš rinkimų štabo vadovo pareigų priėmė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius, kurį nusivylė EP rinkimų rezultatai, teigiamai įvertino tokius partijos kolegų žingsnius, jis sutinka su nuomone, kad kalta rinkimų kampanija.

„Mes buvome susikoncentravę į prezidento rinkiminę kampaniją. Galiu pasakyti, kad iš dalies užmiršome, kad lygiagrečiai vyksta EP rinkimai. Didžioji dalis finansavimo buvo skirta prezidento rinkimų kampanijai. Manau, kad EP rinkimams mes dėmesį skyrėme jau per vėlai“, – prisipažino premjeras A. Butkevičius.

Tačiau kiti įtakingi socialdemokratai vardija ir dar nesėkmę lėmusių priežasčių. Algirdas Sysas sako, kad rinkėjai galėjo nusigręžti dėl Zigmanto Balčyčio dvilypumo – šis dalyvavo tiek prezidento, tiek EP rinkimuose. O socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis neabejoja, kad partija padarė klaidą, kandidatu nepasirinkusi A. Butkevičiaus.

„Manau, iš tiesų mes praleidome labai realų istorinį momentą laimėti šiuos prezidento rinkimus. A. Butkevičius būtų juos laimėjęs. Kita vertus, dalyvaujant rinkimuose reikėjo turėti labai aiškią poziciją, kad kandidatas dirbs Lietuvoje“, – kalbėjo Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas V. Andriukaitis.

Tokios pačios nuomonės ir partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas. Jo teigimu, už nesėkmingus rinkimus atsakomybė tenka esą nevykusią rinkimų strategiją pasirinkusiam J. Bernatoniui ir visai partijos vadovybei.

„Atėjo pats laikas šaukti visos partijos suvažiavimą, kad partijos vadovybė galėtų pasitikrinti savo reitingus ir prisijungtų daugiau naujų žmonių. Dabar naujų veidų nesimato, tik seni, kurie žmonėms atsibodo iki gyvo kaklo“, – tikino LSDP garbės pirmininkas A. Sakalas.

Geriau šaltas dušas dabar nei per kitus Seimo rinkimus, sako apžvalgininkai. Teigiama, kad socialdemokratams derėjo susirūpinti jau po Seimo rinkimų 2012 m., kai akivaizdžiai buvo matyti, kad jie praranda didžiųjų miestų rinkėjų pasitikėjimą. Esą kiekviena krizė skatina naujoves ir permainas, o jų socialdemokratų partijai jau seniai reikėjo, nes per kiekvienus rinkimus partija sulaukia vis mažiau rinkėjų balsų. Politologų manymu, dabartinę situaciją pakeistų tik radikalios permainos, tik klausimas, ar jie išdrįs tai padaryti.

„Jeigu sąrašą palyginsime TS–LKD sąrašu, tai jis atrodė, na, nepatrauklus, švelniai tariant. Bet pakeisti staiga visą partijos liniją ir įsileisti naujus žmones reikia daug drąsos. Ar jie turės jos? Na, sunku atsakyti dabar“, – aiškino VU TSPMI dėstytoja profesorė dr. Ainė Ramonaitė.

„Mąstysenos pakeitimo požymis, manyčiau, būtų paties A. Butkevičiaus pasitraukimas iš partijos lyderio posto, bet tai, aišku, neįvyks. Kadangi jis dabar ant bangos, taip pat yra Vyriausybės vadovas. Tačiau kaip žinia, Vyriausybės vadovu galima dirbti ir nesant partijos lyderiu. Bet kokiu atveju, toks gestas būtų priimtas visuomenės labai teigiamai“, – teigė VDU politologas Bernaras Ivanovas.

Labiausiai socialdemokratų nesėkmė pradžiugino konservatorius, kurie EP rinkimuose sulaukė didžiausio rinkėjų palaikymo. Partijos lyderis Andrius Kubilius prabilo net apie naują koaliciją, prie kurios neprieštarautų prisijungti ir jie. Tačiau tokia galimybe politologai labai abejoja, be to, pastebi, kad konservatoriams nėra ko džiūgauti.

„Konservatorių ambicijos yra, na, sužadintos jų norų, o ne realios situacijos. Reali situacija yra tokia, kokia yra, ir, manau, kol kas rimtų priežasčių kaitai koalicijoje nėra“, – tikino VDU politologas B. Ivanovas.

„Kitas yra dalykas, kuris neleidžia labai džiaugtis, jei pažiūrėsime į absoliutų balsų skaičių, tai jie nieko neišlošė po 2012 Seimo rinkimų. Jie gavo netgi šiek tiek mažiau [balsų]“, – sakė VU TSPMI dėstytoja profesorė A. Ramonaitė.

Teigiama, kad didžiausiais laimėtojais šiuose rinkimuose galima laikyti Liberalų sąjūdį bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Pirmieji, neturėdami jokių iliuzijų elgėsi drąsiai ir EP rinkimuose laimėjo dvi vietas, antriesiems, nuolat likdavusiems didžiosios politikos pakraščiuose, laimėti vieną vietą padėjo patriotinė retorika. Tiesa, pasitikėti už juos balsavusiais rinkėjais abi partijos tikrai negali.

„Tai yra laimėjimas, bet ar jis yra ilgalaikis? Tie žmonės neturi partinio prieraišumo. Jie kitą kartą gali lygiai taip pat nudreifuoti kažkur kitur, žodžiu neaišku, kas iš to bus“, – teigė A. Ramonaitė.

Socialdemokratams liko dar viena kova – dėl Europos komisaro posto. Iki rinkimų kalbėta, kad tai galėtų būti prezidento rinkimus Daliai Grybauskaitei pralaimėjęs Z. Balčytis, tačiau pastaruoju metu pasirodo vis daugiau naujų pavardžių. Premjeras sako, kad jau artimiausiu metu iš kelių kandidatų bus pasirinkti du realiausi, tačiau nesako, ar tarp jų bus Z. Balčyčio pavardė. Ar nebus taip, kad daug norėję socialdemokratai, tiesiog liks prie suskilusios geldos?

Savaitės pradžioje balsus reikalavusi perskaičiuoti Europos Parlamento (EP) rinkimuose kandidatavusi konservatorė Laima Andrikienė pripažino, kad nedidele persvara nusileido bendrapartiečiui Algirdui Saudargui.

„Vyriausioji rinkimų komisija dar nepaskelbė galutinių rinkimų į EP rezultatų, tai bus padaryta kiek vėliau, bet balsai suskaičiuoti, rezultatai jau yra aiškūs“, - sekmadienį išplatintame pranešime teigė L.Andrikienė.

Šeštadienį, suskaičiavus visus užsienyje balsavusių lietuvių balsus, paaiškėjo, kad A.Saudargas nedideliu pirmumo balsų skirtumu pralenkė L.Andrikienę ir liko sąrašo antroje vietoje. Pirmumo balsų skirtumas tarp politikų siekia tik 133.

L.Andrikienė po reitingavimo užėmė trečią vietą ir į EP nepatenka.

Pirmadienį L.Andrikienė pareiškė, kad kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, prašydama perskaičiuoti balsus tose rinkimų apylinkėse, kuriose nustatyti pažeidimai. Tuo metu dar nebuvo suskaičiuoti visi užsienyje balsavusių lietuvių balsai ir L.Andrikienė nuo A.Saudargo atsiliko 69 pirmumo balsais.

Opozicinė Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai EP rinkimuose surinko daugiausia rinkėjų balsų, šios partijos sąrašas gavo 17,39 proc. balsų nuo galiojančių biuletenių. Partijai Europos Parlamente tenka du mandatai vietoj šiuo metu turimų keturių. Pagal reitingavimo rezultatus EP mandatai tektų Gabrieliui Landsbergiui ir Algirdui Saudargui.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) dalyvaus koaliciniu sąrašu su Rusų aljansu.

Tai pirmadienio vakarą žurnalistams pranešė LLRA lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

Pirmadienį LLRA konferencija patvirtino šios partijos rinkimų į EP sąrašą, tačiau jis dar keisis, nes dalis vietų jame bus atiduota Rusų aljansui, sakė V.Tomaševskis.

LLRA kandidatų EP rinkimuose sąrašo viršuje įrašė V.Tomaševskį, antra pozicija atiteko Vilniaus rajono savivaldybės merei Marijai Rekst.

Partijos konferencijos pirmadienį patvirtintame sąraše po reitingavimo iš viso yra 22 kandidatai.

Trečiuoju numeriu įrašyta žurnalistė Rumualda Poševeckaja, ketvirtuoju - buvęs Šalčininkų rajono savivaldybės meras, dabar tarybos narys Zdislavas Palevičius, penktuoju - Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Gabrielis Janas Mincevičius.

Toliau rikiuojasi Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslovas Daškevičius, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Tadeušas Andžejevskis, energetikos viceministrė Renata Cytacka ir kiti.

Per praėjusius rinkimus į Europarlamentą LLRA gavo vieną mandatą.

EP rinkimai vyks gegužės 25 dieną.