Spalį prasideda savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kampanija. Ar bus aiškiau, ką reiškia nepiniginė auka, ar partijos, pasibaigus rinkimams, nebeliks su neaiškių skolų kupra, ar ir toliau klestės paslėpta reklama, „Kauno diena“ aiškinasi su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto asistente, buvusia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nare dr. Elena Masnevaite. „Absoliutaus skaidrumo niekada nebus ir to nereikia tikėtis“, – pastebi pašnekovė.

Užkardys limitų viršijimą

– Kuriuos Rinkimų kodekse įtvirtintus politinių kampanijų finansavimo pakeitimus priskirtumėte prie svarbių pokyčių?

Draudimai: pasak E.Masnevaitės, dabar rinkimų kampanijų dalyviai saugomi nuo visko – ir nuo verslo, ir nuo žmonių. (I. Gelūno/BNS nuotr.)

– Tikrai geras sprendimas, kad į kandidatų vienmandatėje Seimo rinkimų apygardoje, Prezidento, mero rinkimuose kampanijai maksimaliai leistiną jų pačių skiriamą sumą įskaičiuojami ir jų finansiniai įsipareigojimai. Taip bus užkirstas kelias viršyti politinės kampanijos išlaidų limitą. Dabar būna atvejų, kai savarankiški politinės kampanijos dalyviai sudaro daug įvairių sutarčių, o mokėjimo terminą atideda, kai baigsis rinkimų kampanija. Tačiau tada gaudyk vėją laukuose – kai kurių skolos nunykdavo ar būdavo grąžinamos iš neaiškių šaltinių.

Kitas, man atrodo, svarbus pokytis, kad, skiriant aukas politinei partijai arba rinkimų komitetui, galima nurodyti, kuriam konkrečiai sąrašo numeriui ji turi atitekti. Gal žmogus nenori skirti aukos partijai, bet jos sąraše yra vienas ar keli žmonės, kurie jam imponuoja ir jis konkrečiai juos nori paremti. Tai turi šiokį tokį panašumą į galimybę reitinguoti rinkimų sąraše esančius kandidatus. Man patinka ta mintis, kad aukotojas taip gali daryti nors ir minimalią įtaką rinkimų kampanijai.

Politikos ir verslo santykis yra pernelyg glaudus, kad jį būtų galima sunaikinti teisiniais draudimais.

Kodekse pateikta aukos sąvoka aiški, nėra griozdiška, kokia buvo. Kildavo problemų dėl savanoriško darbo, nes buvo taikoma skirtinga praktika: vieni manė, kad jį reikia traukti į apskaitą, kiti – kad ne. Dabar aišku – reikia įtraukti ir tai laikoma nepinigine auka. Savanoriškas darbas turi savo materialinę išraišką, jį galima įvertinti kad ir minimaliu valandiniu įkainiu. Konkrečios vertės nustatymo taisyklės nustatomos finansų ministro įsakymu.

Labai svarbu, kad Rinkimų kodekse patikslinta ir politinės reklamos sąvoka, joje aiškiai išskirta, kas yra atlygintinė, o kas neatlygintinė reklama.

Landos reikalavimams apeiti

– Ar draudimas aukoti grynais pinigais užkardys galimybę aukoti per trečiuosius asmenius?

– Šis ribojimas kiek pasunkins aukojimo galimybę tiems, kurie pinigus linkę kaupti grynaisiais, bet leis išvengti tokių situacijų, kai kokios nors įmonės darbuotojams būdavo išdalijamos sumos grynaisiais, kurios turėjo būti panaudojamos kurio nors kandidato politinei kampanijai finansuoti.

Yra ir daugiau landų, kaip apeinami kampanijos finansavimo reikalavimai. Pavyzdžiui, yra atvejų, kai asmenys fiktyviai įstoja į partiją. Jie moka nario mokesčius, tiesa, jie paprastai nedideli, bet yra gana aukštas limitas, kokio dydžio sumą galima sumokėti kaip nario mokestį. Buvo ir tokia situacija: asmenys fiktyviai buvo įrašyti į partijos rinkimų sąrašą, nors neketino siekti mandato, bet taip galėjo kitam dalyviui paaukoti maksimalią sumą.

Dabar Rinkimų kodekse yra nauja nuostata, kad į maksimalią aukos sumą savo kampanijai įtraukiamas ir sumokėtas nario mokestis, ir kitam rinkimų dalyviui paaukota suma. Lig šiol buvo galima paaukoti maksimalią sumą ne tik sau, bet ir kitiems rinkimų sąrašo nariams, vadinasi, vienas žmogus galėjo finansuoti dalį rinkimų sąrašo.

– Ar logiška, kad nario mokestis bus įskaičiuojamas į maksimalią per metus rinkimų kampanijai suaukotą sumą?

– Ne, nes nario mokesčiai skirti ne tik rinkimų kampanijai, bet ir organizacinei veiklai tarp kampanijų finansuoti. Tai ypač aktualu toms partijoms, kurios negauna valstybės dotacijų.

Kalbant apie aukas nesuprantu, kodėl jos uždraustos ne politinės kampanijos metu. Taip, gyventojai gali remti partijas joms skirdami gyventojų pajamų mokesčio procentą. Bet kodėl negali remti ir aukomis?

Dabar valstybė partijoms skiria labai daug pinigų dotacijoms. Bet menkas pasitikėjimas partijomis rodo, kad laikotarpiais tarp rinkimų jos nebesistengia pritraukti žmonių, nes kam joms jų reikia – vis tiek gauna pinigų iš valstybės. Lyg partijos būtų reikalingos tik valstybei, kad būtų įrodyta turint daugiapartinę sistemą ir esant demokratine valstybe, o ne visuomenei, kad ji būtų pilietinė. Iš čia kyla problemos dėl didelio nepasitikėjimo partijomis, mažo procento visuomenės narių jose. Mano manymu, jos pirmiausia turėtų gyvuoti savo simpatikų dėka.

Maža to, Rinkimų kodekse nurodyta, kad nario mokestis įskaičiuojamas į maksimalią aukoti leidžiamą sumą tik partijoms, bet ne komitetams. Tai akivaizdus nelygiateisiškumas, ir jis niekuo nepagrindžiamas.

Įtaka: skiriant aukas partijai ar rinkimų komitetui galima nurodyti, kuriam konkrečiai sąrašo numeriui ji turi atitekti – taip aukotojas gali daryti nors ir minimalią įtaką rinkimų kampanijai. (J. Elinsko/BNS nuotr.)

– Ar nėra nelygiateisiškumo, kad nors komitetų veikla reglamentuota beveik kaip partijų, jie neturi teisės į valstybės dotaciją, gyventojų pajamų mokesčio dalį?

– Taip, gali būti sakoma, kad lygiateisiškumas čia pažeidžiamas. Bet svarbiausia ne tai. Apskritai manau, kad šis komitetų veiklos sureguliavimas ydingas, tokie reikalavimai, kokie jiems nustatyti, ne visai adekvatūs. Suprantu, kodėl kilo poreikis griežčiau reglamentuoti jų veiklą: pasibaigdavo rinkimai, komitetas nustodavo egzistuoti, ir visi finansinių atsakomybių ir atskaitomybių galai – į vandenį. Bet gal reikėjo paieškoti kitokių būdų šiai problemai išspręsti?

Tačiau dabar kyla konceptuali problema: jei nori dalyvauti rinkimuose, nori būti įrašytas į sąrašą, bet nepriklausai partijai ar komitetui, gali patekti tik į jų keliamą kandidatų sąrašą iš esmės tik tokiu atveju, jei esi Šarūnas Marčiulionis ar kita įžymybė. Nemanau, kad komitetai turėtų būti steigiami kaip juridiniai asmenys, juo labiau kad, jei jie nenori tęsti veiklos, po rinkimų susitvarkę finansines ataskaitas gali likviduotis. Poreikyje steigti tokius ad hoc juridinius asmenis teisinės logikos aš nelabai nesuprantu. Nebent siekta komitetams sudaryti daugiau formalumų, kad jiems būtų sunkiau konkuruoti su partijomis. Jei partijos mato, kad pralaimi komitetams, gal problema – jos pačios, nes nenori investuoti į rinkėją, jį edukuoti.

– Ar, leidus partijoms steigti analitinius centrus, tai nebus landa per juos partijas finansuoti tretiesiems asmenims, kurie nebūtinai gali būti draugiški mūsų valstybei?

– Tokia teorinė galimybė visada yra, ne tik šiuo atveju – tai daugiau vaizduotės klausimas. Bet Politinių organizacijų įstatyme yra aiškiai apibrėžta, iš kokių lėšų šaltinių jie gali būti finansuojami. Taip pat analitiniams centrams draudžiama tiesiogiai ir netiesiogiai gauti lėšų iš subjektų, kurių veiklos tikslai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos valstybės interesais, konstitucinėmis vertybėmis ir nacionaliniu saugumu. Taigi jų finansavimo kontrolė jau turėtų būti ne tik VRK kompetencija. Tačiau apie šiuos centrus kalbame tik finansavimo kontekste, o kalbant plačiau tikrai reikia stiprinti partijas ir partinę sistemą. Tad jų steigimą iš esmės vertinu kaip teigiamą dalyką. Sveriant, kuri vertybė didesnė – finansavimo skaidrumas ar partinės sistemos stiprinimas, politikos kokybės gerinimas, manau, šiuo atveju buvo rasta pusiausvyra.

– Bet tai tam tikra prasme – galimybė juridiniams asmenims remti partijas. Ar, jūsų manymu, draudimas tai daryti pasiekė tikslą?

– Lietuvos ir kitų valstybių patirtis rodo, kad juridiniai asmenys partijas rėmė, remia ir rems nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas draudimas nustatytas, ar ne. Politikos ir verslo santykis yra pernelyg glaudus, kad jį būtų galima sunaikinti teisiniais draudimais. Žinoma, būtų geriau, kad taip nebūtų, nes jei įstatymas draudžia, to reikia laikytis. Jeigu įstatymas nepatinka, yra teisinės priemonės, kurios leidžia patikrinti jo teisėtumą. Deja, ne visi galvoja taip, kaip aš.

Tačiau manau, kad šis draudimas juridiniams asmenims remti partijas – perteklinis. Kai tenka kalbėti su kai kuriais žmonėmis, talkinusiems kandidatams rinkimų kampanijos metu, jų nuomonė tokia – šis draudimas neveiksmingas, rezultatas toks, kad pabrango politinė kampanija, nors tikslas buvo priešingas.

Nepiniginė auka turi vertę

– Ar nepiniginės aukos apibrėžimas suteiks aiškumo, kada, savanoriškai padėdamas savo partijos kandidatui, tiesiog užsiimi partine veikla, o kada tai jau laikytina nepinigine auka? Kur čia riba?

– Rutininius politinės kampanijos organizavimo dalykus, kaip parašų rinkimas, partinės atributikos, skrajučių, kurios leidžiamos įstatymu, dalijimas, susitikimų organizavimas, vadinčiau savanoriška veikla.

Bet, pavyzdžiui, politikai patys sau spaudos konferencijų paprastai neorganizuoja, tam reikia kito personalo. Jei asmuo, kuris yra profesionalas tam tikroje srityje, suteikia kokią paslaugą nemokamai, tai savanorišku darbu sunku pavadinti. Arba, pavyzdžiui, asmuo suteikia didelę nuolaidą už kokį atliktą darbą. Tas kainos skirtumas lyg ir savanoriškas, bet neatitinka politinės kampanijos lygiateisiškumo principų. VRK turėtų nustatyti tvarką, kaip tokie savanoriški darbai turėtų būti registruojami kaip nepiniginė auka.

– Tai pagal naują teisinį reguliavimą būtų daugiau priemonių tiriant tokius atvejus, kaip kilę įtarimai dėl Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos finansavimo, kai paaiškėjo, kad jį nemokamai konsultavo viešųjų ryšių profesionalas?

– Taip, dabar tai aiškiau reglamentuota. Bet jūsų minėtu atveju VRK, surinkusi pradinę informaciją, nerado duomenų, kad apskritai šį atvejį reikėtų tirti. Kadangi VRK net nepradėjo tyrimo, teigti, kad kažkas buvo blogai, nėra pagrindo.

– Kaip vertinate, kad padidintas maksimalus mažos aukos dydis, o ir didesnę aukojant nebereikės deklaruoti turto?

– Maža auka tesiekė 12 eurų, ir tai nebeatitiko jokių ekonominių realijų. Gerai, kad dabar aukos dydis susietas su vienu iš kintamų rodiklių – vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dalimi. Dabar maža auka sieks 50 eurų.

Reikalavimas deklaruoti turtą, manau, buvo perteklinis. Jei deklaruoji pajamas ir pagal nustatytus kriterijus jų užtenka aukai pagrįsti, kodėl turi deklaruoti dar ir turtą? Tokie biurokratiniai dalykai gali atgrasyti žmogų nuo minties kažką aukoti. Juk lig šiol, norėdamas paaukoti 13 eurų, jau turėjai deklaruoti ir turtą, ir pajamas.

Bet hipotetiškai gali būti tokių situacijų, kai žmogus neturi pajamų, bet turi turto. Jis deklaruoja turintis nulį pajamų, bet banko sąskaitoje turi daug pinigų. Manau, turi būti alternatyva deklaruoti turtą, jei neužtenka pajamų pagal reikalavimus aukai pagrįsti.

Neaiškumai dėl reklamos

– Kaip vertinate naują rinkimų kampanijos reklamos reguliavimą?

– Gerai, kad išskirtos ir apibrėžtos dvi reklamos rūšys – pozityvi ir negatyvi.

Tačiau blogai, kad praleista proga įteisinti asmenų, nedalyvaujančių rinkimuose, galimybę dalyvauti rinkimų kampanijoje. Anksčiau rinkėjų, pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimas rinkimų politinėje kampanijoje nebuvo sureguliuotas, o pagal Rinkimų kodeksą tai tiesiog neleidžiama.

Atlygintinę politinę reklamą dabar gali užsakyti tik pats politinės kampanijos dalyvis. Pagal tokį teisinį reguliavimą Andrius Tapinas su „Laisvės TV“ nebegalėtų rengti akcijos „Viso gero, Voldemortai“.

Užuot reglamentavę trečiųjų asmenų dalyvavimą, kaip ne kartą siūlė ir VRK, ir „Transparency International“, įstatymų leidėjai pasirinko kitą kelią – drausti, o tai neprisideda prie pilietinės visuomenės stiprinimo. Tai didelė ir praktinė, ir konceptuali problema, kodėl rinkėjas negali pareikšti nuomonės apie kandidatą ir partiją tam pasamdydamas profesionaliai reklamos sklaida užsiimančius žmones ar įmones. Pavyzdžiui, galėtų būti nustatytas limitas, kad vienas asmuo per rinkimų kampaniją tokiems tikslams visiems rinkimų kampanijos dalyviams gali skirti 100 eurų. Piliečiai galėtų konsoliduotis ir, sutelkę šias lėšas, padaryti daugiau. Nesuprantu, kodėl to neleidžiama, nes ir pagal dabartinę mokslinę sampratą rinkimų teisė, dalyvavimas politinių partijų veikloje nebėra suprantamas tik klasikiniu griežtuoju būdu. Gal žmogus nenori būti politinės partijos nariu, bet ji jam patinka ar jam priimtina, kaip ji siūlo spręsti kokį jam aktualų klausimą, ir jis nori jai finansiškai padėti.

– Ar pagal naują teisinį reguliavimą kils mažiau skirtingų interpretacijų dėl neatlygintinos reklamos socialiniuose tinkluose?

– Politinės reklamos atpažįstamumo aspektu nebus geriau – čia dar viena proga, kurią praleido įstatymų leidėjas. Apibrėžta, kad politinė reklama – bet kuriuo metu bet kuriomis priemonėmis atlygintinai ar nemokamai skleidžiama atitinkamo pobūdžio informacija. Anksčiau nebuvo tokio aiškaus atlygintinės ir nemokamos reklamos atskyrimo, ir dėl pastarosios kildavo įvairių situacijų, buvo ir kitoks reguliavimas. Bet nemanau, kad dabartiniai sprendimai geresni.

Susikoncentruota į žymėjimo reikalavimus atlygintinei reklamai, o neatlygintinė neturi būti pažymėta. Visų pirma, politinę reklamą kažkodėl reikia žymėti tik politinės kampanijos metu. Nesuprantu, kodėl tai neprivalu bet kuriuo metu: juk reklamai taikomas atpažįstamumo reikalavimas, jos adresatas bet kuriuo metu turėtų suprasti, kad tai politinė reklama. O rinkimų kampanija praktiškai prasideda anksčiau, nei būna oficialiai paskelbiama, praktiškai ji nesibaigia niekada.

Nors prievolės žymėti neatlygintinę reklamą nėra, kitos Rinkimų kodekso nuostatos sako, kad politinė reklama – vadinasi, tiek atlygintinė, tiek neatlygintinė, jei netinkamai pažymėta ar nepažymėta, laikoma paslėpta politine reklama ir už jos sklaidą įstatymai numato atsakomybę. Čia jau teisinis absurdas, nes kokiu pagrindu gali būti baudžiama už tai, ko nereikalaujama?

Asmenys fiktyviai buvo įrašyti į partijos rinkimų sąrašą, nors neketino siekti mandato, bet taip galėjo kitam dalyviui paaukoti maksimalią sumą.

Labiau pasitikėti visuomene

– Per kiekvienus rinkimus kyla skandalų, kad merai, valdančiųjų daugumų atstovai naudoja administracinius resursus savireklamai. Bet kaip atskirti, kur jie atsiskaito gyventojams, o kur jau vykdo rinkimų kampaniją?

– Veikiantis politinis asmuo rinkimų kampanijos metu yra palankesnėje situacijoje, bet yra kriterijų, kaip atskirti, kur informacija apie jo veiklą, o kur rinkimų reklama. Pavyzdžiui, jei skelbiamas trumpas informacinis tekstas, bet su daugybe nuotraukų, taip pat ir nesusijusių su tekste pateikiama informacija, tai jau rinkimų reklama.

Yra VRK rekomendacijų šia tema, dabar jos, matyt, bus pakoreguotos pagal Rinkimų kodekso nuostatas.

– Kokių teisinių korekcijų dar reikėtų rinkimų kampanijų finansavimo skaidrumui padidinti?

– Lietuva su(si)reguliavimo prasme rodoma kaip pavyzdinė šalis. Rinkimų kampanijos finansavimo skandalų yra visur – ir Vakarų demokratijos valstybėse, ir jų bus. Jei lygintume skaičiais, ten kartais būna tokios sumos, kokios pas mus neįsivaizduojamos.

Absoliutaus skaidrumo niekada nebus ir to nereikia tikėtis.

Kadangi turime labai daug reguliavimų, kai kuriais atvejais ir labai detalių, atitinkamai fiksuojama ir daugiau pažeidimų. Jie gali būti ir smulkūs, o jau sakome, kad rinkimų kampanija neskaidri. Manyčiau, kai kur galima būtų atsisakyti pernelyg smulkmeniško teisinio reguliavimo, o kai kurie klausimai, pavyzdžiui, politinė reklama, turėtų būti detaliau sureguliuoti.

Manau, reikėtų labiau pasitikėti visuomene, duoti jai didesnę galimybę dalyvauti rinkimų kampanijose. Dabar jų dalyviai saugomi nuo visko – ir nuo verslo, ir nuo žmonių. Suprantu, verslas per žmones gali daryti įtaką, bet reikėtų leisti visuomenei, nebūtinai didesniais pinigais, bet daugiau veikti, pavyzdžiui, tretiesiems asmenims kažkokia finansine išraiška leisti dalyvauti rinkimų kampanijoje. Man panašu į tai, kad, užuot visuomeninius santykius atitinkamai sureguliavus, draudimo forma pasirenkama juos apskritai ignoruoti.

Už tokį sprendimą balsavo penki komisijos nariai, prieš buvo keturi, trys susilaikė.

Po balsavimo A. Zuokas teigė, kad toks sprendimas jį tenkina, nes partijai negresia prarasti valstybės dotacijos.

Beveik 17 tūkst. eurų pripažinti A. Zuoko ir tuomet jo vadovautos partijos nepiniginėmis kampanijos aukomis, kurias apmokėjo juridiniai asmenys. Dar 1,3 tūkst. eurų pripažinti neteisėtu Lietuvos laisvės sąjungos finansavimu.

LNK reportažas:

Dalį kampanijos išlaidų apmokėjo viešosios įstaigos

Atlikusi A. Zuoko rinkimų kampanijos į sostinės merus ir partijos rinkimų finansavimo tyrimą, VRK darbo grupė nustatė, kad dalį išlaidų apmokėjo su A. Zuoku susijusios viešosios įstaigos „Azzara“, Jono Meko fondas ir „Vilnius 2035“.

Jos duomenimis, šios įstaigos sumokėjo bendrovei „Baltijos tyrimai“ už atliktą A. Zuokui ir jo vadovautai partijai naudingą sociologinę apklausą, bendrovei „Civitta“ už nemokamo transporto Vilniuje studiją, kuri intensyviai naudota per rinkimų kampaniją, diskusijų rengimo išlaidas, publikacijos parengimą apie A. Zuoką ir kt.

Tyrimo išvadas pristačiusi VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė pripažino, kad ne visas išlaidas pavyko nustatyti, nes negauta dalies prašytų duomenų. Pavyzdžiui, taip nutiko su viešosios įstaigos „Vilnius 2035“ rengtomis diskusijomis, kuriose dalyvavo ir A. Zuokas, ir jo koalicijos kandidatai.

Todėl balsuojant dėl šio punkto jis nebuvo pripažintas kaip nepiniginė juridinių asmenų suteikta auka.

Įstatymai nurodo, kad visos su rinkimų kampanija susijusios išlaidos turi būti apmokamos per specialią rinkimų sąskaitą, o finansavimas per trečiuosius asmenis draudžiamas.

VRK antradienį nusprendė surinktą medžiagą perduoti Generalinei prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Visi sprendimai, kuriais pripažinti pažeidimai, priimti VRK narių balsams pasiskirsčius po lygiai ir lėmus pirmininkės Jolantos Petkevičienės balsui.

Man tikrai čia buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus, kada pirmą dieną po paskelbimo, kad planuoju dalyvauti Vilniaus miesto mero rinkimuose kitų metų pavasarį, iš karto baigiamas tyrimas ir pateikiama išvada, kurią mes šiandien svarstome.

Antradienio posėdyje dalyvavę A. Zuokas, partijos vicepirmininkas Vydūnas Sadauskas neigė bet kokius pažeidimus.

Jie prašė VRK tyrimą nutraukti, suėjus senaties terminui. Ir A. Zuoko, ir V. Sadausko teigimu, tirti įvykiai apima 2017–2019 metus, tyrimas pradėtas 2020 metais, o įstatymai VRK įpareigoja tyrimus atlikti ne ilgiau kaip per devynis mėnesius.

„Man tikrai čia buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus, kada pirmą dieną po paskelbimo, kad planuoju dalyvauti Vilniaus miesto mero rinkimuose kitų metų pavasarį, iš karto baigiamas tyrimas ir pateikiama išvada, kurią mes šiandien svarstome“, – antradienį per VRK posėdį sakė A. Zuokas.

Jis yra viešai pranešęs, kad vėl planuoja kandidatuoti į sostinės mero postą.

Ragino nepasitikėti buvusia žmona

Tyrimo grupėje dirbęs VRK narys Andrius Puksas tvirtino, jog tyrimas užtruko, nes buvo didelės apimties, kilo „nemažai problemų dėl informacijos gavimo“.

Daugelis VRK narių pripažino, kad visi terminai praleisti, tačiau, anot jų, tai neatleidžia nuo pareigos priimti sprendimą ir nedaro jo negaliojančio. Dalis Rinkimų komisijos narių, pavyzdžiui, Andrius Vaišnys, sakė, jog būtent dėl abejonių, susijusių su senatimi, negalėjęs palaikyti darbo grupės išvados.

Tai, ką pasako žmona, kada ji supykusi, jeigu pradėsi vertinti kaip faktą, na žinote... Jeigu ji būtų geros nuotaikos, būtų pasakiusi kitaip.

A. Zuokas taip pat ginčijo VRK surinktų duomenų patikimumą. Anot jo, vienas pagrindinių informacijos tiekėjų – buvusi jo sutuoktinė Agnė Andriulytė – negali būti laikoma objektyviu šaltiniu.

„Tokios informacijos teikėjo informacija turėtų būti vertinama kritiškai, bent jau kaip suinteresuotos pusės (...) Tai, ką pasako žmona, kada ji supykusi, jeigu pradėsi vertinti kaip faktą, na žinote... Jeigu ji būtų geros nuotaikos, būtų pasakiusi kitaip. Visame tyrime tas akcentas turėtų būti tikrai neišleistas, įvertinant mūsų tikrai sudėtingą skyrybų procesą, kuris baigėsi praėjusiais metais taikos sutartimi“, – sakė politikas.

„Tyrėjai vadovavosi selektyviai pateiktais dokumentais, tam tikra išankstine nuomone ir nuostata, kurią paėmė kaip neginčijamą faktą, ir darė prielaidą, kad viską, ką A. Zuokas gyvenime daro, daro tik dėl to, kad dalyvaus ar dalyvauja rinkimuose. Tai yra netiesa“, – kalbėjo jis.

VRK atstovai atkreipė dėmesį, kad tyrimo medžiagoje nurodyta ir daug kitų duomenų teikėjų, taip pat ne visa politiko veikla pripažinta rinkimų kampanijos dalimi.

2019 metų kovą per antrą rinkimų turą A. Zuokas surinko 38,5 proc. balsų ir sostinės mero rinkimus pralaimėjo Remigijui Šimašiui. Tuo metu jo vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) užėmė antrą vietą ir iškovojo dešimt mandatų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

2020 metais Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) susijungė su partija „Tvarka ir teisingumas“ bei judėjimu „Pirmyn, Lietuva“ ir pasivadino partija „Laisvė ir teisingumas“.

Birželio 29 d., portale delfi.lt publikuotas straipsnis „Slaptieji protokolai išduoda šešėlinių kardinolų planus“, kuriame pateikta informacija, susijusi su šių partijų lyderiais bei jų veikla asociacijoje „Sąjūdis prieš Astravo AE“.

„Kadangi po vakar dienos tiek konservatoriai, tiek liberalai tyli, o paviešintuose protokoluose pateikta informacija apie į Seimą kandidatuojančių politikų vykdomą finansinės paramos rinkimą Seimo rinkimų kampanijos metu, bendradarbiavimą su Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu, kelia abejonių dėl veiklos skaidrumo ir, atskirais atvejais, turi politinės korupcijos požymių, koalicijai priklausančios frakcijos prašo išsklaidyti visuomenėje kilusias abejones bei atsakyti į klausimus“, – sako koalicijos tarybos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir pateikia klausimus, kurie oficialiai įteikti šių partijų ir asociacijos vadovams:

– Pateikite paviešintuose protokoluose minimą asmenų, į kuriuos bus kreiptasi finansinės paramos, sąrašą? Į kuriuos iš šių asmenų jau yra kreiptasi? Dėl kokio paramos dydžio yra susitarta?

– Pateikite informaciją, kaip vyko susitikimas su Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentu V. Janulevičiumi? Nurodykite, dėl kokių finansavimo sumų susitarta ir kam šie pinigai planuojami panaudoti.

– Kas sieja Ž. Pavilionį ir protokoluose pavardėmis neįvardintus asmenis iš Kubos, su kuriais buvo tariamasi dėl finansinės paramos? Ar tai tie patys asmenys, kurie 2019 m. pabaigoje buvo atvykę į Lietuvą ir bandė stabdyti ES ir Kubos sutarties ratifikavimo procesą? Jei taip, ar nemanytumėte, kad finansinė parama tokiu atveju yra trakuotina kaip politinė korupcija, kada už politinę paslaugą (bandymą blokuoti ES geopolitiškai reikšmingą sutartį, kuria Kubos orientaciją bandoma pakreipti Vakarų, o ne Rusijos erdvės, kryptimi) yra gaunami pinigai iš suinteresuotų šalių?

– Ar Jums yra žinoma, kokia lėšų, dėl kurių gavimo Sąjūdis tariasi su asmenimis iš Kubos, kilmė? Ar ši kilmė yra teisėta ir nekelianti abejonių, ypač įvertinus, kad pinigų prašoma prieš Seimo rinkimus, jau vykstant politinei kampanijai?

– Kaip manote, ar tokia praktika, kai politikams atsilyginama už politinius veiksmus, kurie kitose valstybėse, kurios siekia išsilaisvinti nuo finansinės, politinės ir kitokios priklausomybės, kaip Kuba nuo Rusijos, trukdo plėstis demokratijai, nekelia grėsmės Lietuvos ir tos šalies nacionaliniam saugumui? 

– Kodėl TS-LKD mano, kad Kuba neturi tapti nepriklausoma ir demokratiška valstybe ir Lietuva tam gali sutrukdyti nepasirašydama ES ir Kubos sutarties? 

– Kokius teisės aktų ar kreipimųsi į Konstitucinį Teismą projektus Jūsų partijai bei „Sąjūdis prieš Astravo AE“ padėjo parengti Konstitucinio Teismo pirmininkas? Ar Jums žinoma, kad Konstitucinio Teisėjai, siekdami išlaikyti nešališkumą bei objektyvumą, negali viešai reikšti nuomonės tais klausimais, kurie gali būti nagrinėjami Teisme, o tuo labiau – dalyvauti politinių partijų, politinių organizacijų bei kitoje politinėje veikloje (Konstitucinio Teismo įstatymo 6 straipsnis)? Ar nemanote, kad pažeisdami šį reikšmingą Konstitucinio Teismo teisėjus saistantį principą, darėte neteisėtą poveikį Teismui bei prašėte iš Teismo pirmininko atlikti neteisėtus veiksmus?

Antradienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) antradienį pristatytas tyrimas apie LSDP galbūt padarytus Seimo rinkimų finansavimo tvarkos pažeidimus. Sprendimą komisija planuoja priimti po savaitės – lapkričio 13 dieną.

Iki tol nebus sprendžiamas klausimas dėl naujos valstybės dotacijos skyrimo socialdemokratams, nors kitoms partijoms VRK dotacijas ketina dalyti šį ketvirtadienį.

VRK skaičiavimu, per Seimo rinkimus LSDP politinei reklamai išleido gerokai daugiau nei nurodė ataskaitoje. Bendra išlaidų suma turėjo būti nurodyta 906 tūkst. 362 eurų, o socialdemokratai deklaravo 790 tūkst. eurų.

Partija įtariama 22,48 proc. viršijusi leistiną rinkimų kampanijos išlaidų ribą ir nedeklaravusi 15,41 proc. limito politinės kampanijos išlaidų.

Paskundė anonimas

Vasarį VRK gavo anoniminį pranešimą, kad per parlamento rinkimus 2016 metais LSDP sąmoningai ir sistemingai pažeidinėjo Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės įstatymą.

Pasak VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos Linos Petronienės, anonimas pateikė informaciją ir ją pagrindžiančių dokumentų, kad kandidatai bei partija nurodė ne visas išlaidas, skirtas rinkimų kampanijai dar iki jos pradžios. Be to, Socialdemokratų partijai priartėjus prie išlaidų limito, kad jis nebūtų viršytas, dalį rinkimų išlaidų apmokėjo kai kurie LSDP kandidatai vienmandatėse apygardose

„Tyrimas tikrai buvo sudėtingas, išanalizuota labai daug duomenų (...). Kadangi tikrai buvo teikiama ne visa informacija, daug ką teko daryti pagal bankų sąskaitos išrašus. Bendradarbiavimo nebuvo, negaliu pasakyti, kad partija su mumis bendradarbiavo“, – sakė L. Petronienė.

VRK darbuotojai nustatė galimų įvairių įstatymų pažeidimų – lėšų rinkimams LSDP savo skyriams skyrė dar neprasidėjus politinei kampanijai, kandidatai apmokėjo ne savo, o partijos ar kitų kandidatų politinę reklamą, sudarytos fiktyvios sutartys dėl konsultacijų, o iš tiesų sumokant už kitas paslaugas, už dalį išlaidų mokėta ne iš politinės kampanijos sąskaitos, nors tai buvo su rinkimais susijusios išlaidos.

Intensyviai mokėsi viešųjų ryšių?

Skundo autorius buvo nurodęs, kad partija skyrė 36,3 tūkst. eurų trims socialdemokratams, jog šie sumokėtų viešųjų ryšių kompanijai „Piar“ už paslaugas, suteiktas partijai, o ne jiems.

Nustatyta, kad LSDP Seimo narei Irenai Šiaulienei pervedė 12,1 tūkst. eurų, Seimo nariui Algimantui Salamakinui – 13,31 tūkst., tuometiniam partijos pirmininkui ir premjerui Algirdui Butkevičiui – 10,89 tūkst. eurų.

Šie nedelsdami tas pačias sumas pervedė bendrovei „Piar“ už neva jiems suteiktas ryšių su visuomene konsultavimo ir mokymo paslaugas.

VRK duomenimis, dokumentai rodo, kad štai A. Salamakinas pirko 100 valandų mokytis ryšių su visuomene komunikavimo.

Septintą kadenciją parlamente dirbantis politikas Rinkimų komisijai nurodė norėjęs per rinkimus daugiau dėmesio skirti tiesioginiam bendravimui su rinkėjais, todėl nutaręs pasimokyti, kaip tai daryti.

Konsultacijos esą vyko nuo 2016 metų rugpjūčio 22 iki rugsėjo 27 dienos.

„Mokymai ir konsultacijos pradėtos teikti likus pusantro mėnesio iki rinkimų ir baigtos likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki rinkimų, mokantis kiekvieną dieną be poilsio dienų. Tai būrų 37 kalendorinės dienos. Kandidatas vidutiniškai turėjo mokytis po dvi valandas 40 minučių per dieną“, – sakė L. Petronienė ir atkreipė dėmesį, jog minėtu laikotarpiu vyko ir Seimo sesija.

A. Butkevičius iš partijos gavo 10,89 tūkst. eurų ir jas pervedė „Piar“ esą už 82 val. mokymo bei konsultavimo paslaugas.

Tyrimą atlikę VRK ekspertai nustatė, kad tai sudarė apie 60 proc. jo politinės kampanijos išlaidų.

„Trijų kandidatų – Algirdos Butkevičiaus, Irenos Šiaulienės ir Algimanto Salamakino – sudarytos mokymo ir konsultacijų sutartys su UAB „Piar“ galėjo būti fiktyvios. Šią nuomonę pagrindžia tai, kad visi kandidatai tikrai yra patyrę politikai, kad tokią didelę dalį savo politinės kampanijos išlaidų skirtų mokymams ir konsultacijoms bei didelę laiko dalį tam skirtų politinės kampanijos pabaigoje“, – sakė VRK skyriaus vedėja.

Ji atkreipė dėmesį, kad „Piar“ labai panašias sumas, kokias gavo iš minėtų socdemų, pervedė naujienų portalams delfi.lt ir 15min.lt. Pirmajam – už jaunųjų socialdemokratų konferencijos viešinimą, antrajam – už partijos politinę reklamą.

Mokėjo už partijos reklamą

VRK pateiktame sprendimo projekte siūloma pripažinti keturių kandidatų politine reklama iš LSDP skyrių sąskaitų apmokėtus sveikinimus įvairiomis progomis ir vieną publikaciją apie kandidatą rajoninėje spaudoje.

Taip pat nustatyta atvejų, kai vieni kandidatai apmokėjo kitų kandidatų ar partijos politinę reklamą.

Pavyzdžiui, nurodoma, kad tuometinis socialdemokratas Gediminas Kirkilas sumokėjo per 10 tūkst. eurų už Socialdemokratų partijos politinę reklamą dienraštyje „Lietuvos žinios“ 2016 metų rugsėjį ir spalį, Auksė Kontrimienė – 14 tūkst. eurų už reklamą naujienų portale delfi.lt., Algirdas Sysas – per 18 tūkst. eurų už partijos reklamą radijo stotyse „Lietus“ ir „M-1“, kt.

„Pervedus lėšas kandidatams, kad išlaidos būtų apmokėtos iš jų sąskaitų ir galimai perrašius sutartis su tiekėjais, atlikta veikla, dėl kurios negalima nustatyti, ar politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos finansavimo ataskaita atitinka tikrovę“, – teigiama sprendimo projekte.

2016 metais LSDP buvo valdančioji partija.

Pernai LSDP pasitraukus iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nuo socdemų frakcijos Seime atskilo 11 narių, taip suformuodami Lietuvos socialdemokratų darbo frakciją. Dalis šių parlamentarų šiemet įsteigė Lietuvos socialdemokratų darbo partiją.

Žada skųsti VRK sprendimus

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ketinimai skelbti socialdemokratams nepalankias išvadas prieš dotacijų skirstymą turi politinį atspalvį ir žada būsimus sprendimus skųsti.

Dalį VRK tyrime nustatytų pažeidimų socialdemokratų lyderis pripažįsta, tačiau, jo teigimu, VRK „seniai tapo politiniu įrankiu, kai taikomi dvigubi standartai“.

„Netikiu VRK nešališkumu. Turiu galvoje ne vieną epizodą, kuriuose nagrinėti tie patys „valstiečiai žalieji“, ir „Naisių vasaros“ istorija, ir autobusiuko, finansuojamo iš „Agrokoncerno“ lėšų, su logotipu „valstiečių“. Nenoriu apie VRK nešališkumą toliau kalbėti, mes pasinaudosime teise, kad visus tuos dalykus išaiškintų ir interpretuotų teismas. Tikrai ta galimybe naudosimės“, – BNS sakė G. Paluckas.

Vasarį pradėtas tyrimas apie LSDP galbūt padarytus Seimo rinkimų finansavimo tvarkos pažeidimus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatytas šį antradienį, sprendimą komisija planuoja priimti po savaitės – lapkričio 13 dieną.

G. Paluckas stebėjosi, kad VRK, daugiau nei pusmetį vykdžiusi didžiulės apimties tyrimą, išvadas pateikė prieš pat dotacijų partijoms skirstymo terminą.

„Atsiliepimams parašyti skyrė savaitę. Na gerai. Bet man atrodo, kad taip bandoma suspėti iki lapkričio 15 dienos, norint neskirti mums dotacijos ir pasiekti politinių tikslų, neleisti mums normaliai pasiruošti rinkimams. Bet tebūnie“, – BNS sakė G. Paluckas.

VRK nustatė, kad  LSDP skyrė 36,3 tūkst. eurų trims tuometiniams socialdemokratams jog šie sumokėtų viešųjų ryšių kompanijai „Piar“, kuriai tuo metu vadovavo Linas Kontrimas, už paslaugas, suteiktas partijai, o ne jiems – VRK neatmeta, kad sutartys galėjo būti fiktyvios. Taip pat nustatyta atvejų, kai vieni kandidatai apmokėjo kitų kandidatų ar partijos politinę reklamą. Partijai tuomet vadovavo buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.

LSDP dabartinis vadovas pripažino kai kuriuos pažeidimus, sakydamas, kad už „vieną ar kitą straipsnį“ rinkimų štabo išlaidos nebuvo deklaruotos, tačiau nesutiko su VRK vertinimu, jog partija pažeidė įstatymus viršijusi numatytą išlaidų limitą.

„Noriu priminti pačios VRK suformuotą praktiką, kai valdantieji „valstiečiai-žalieji“, nedeklaravę berods 70 tūkst. eurų išlaidų, kurias sumokėjo darbo užmokesčio pavidalu savo kandidatams, partijos nariams, vėliau tai padarė. Tai viršijo daugiamandatės išlaidų ribą. Bet tada sudėjo kelis limitus į vieną vietą: vienmandatininkų išlaidas ir daugiamandates, priėjo išvados, kad neviršijo“, – pastebėjo G. Paluckas.

Socialdemokratų vadovas taip pat nurodė, kad  patys vienmandatininkai pasiaiškinimuose VRK nepripažįsta, kad mokėjo už partiją, o ne už save. Jo nuomone, būtent tyrime minimi politikai, įskaitant buvusį partijos vadovą A. Butkevičių, ir turėtų pateikti paaiškinimus.

„Bet mes niekada nesikratome atsakomybės: jei pažeidimai yra konstatuoti, ir, galų gale, mūsų ginčą išspręs teismas, tai mes, kaip organizacija, prisiimame už tai visą atsakomybę. Jei patirsime finansines netektis, tai bus pelnyta bausmė nepaisant to, kad tuos pažeidimus galbūt padarė kiti asmenys, kurių jau nėra partijoje“, – sakė jis.

G. Paluckas sako, kad netekus beveik 500 tūkst. eurų pusmečio dotacijos pasirengimas rinkimams būtų apsunkintas, bet „partijos veiklos tai iš esmės nesutrukdys“.

A. Sysas VRK dėmesį sieja su „valstiečiais“

Buvęs LSPD rinkimų štabo vadovas parlamentaras Algirdas Sysas BNS sakė neatmetąs galimybės, kad tvarkant finansus, galėjo būti padaryta klaidų, tačiau jos nebuvę didelės ir reikšmingos.

„Sutinku, kad pasitaiko nedidelių pažeidimų per neapsižiūrėjimą, per klaidas. Gali mokyti, aiškinti ir vis tiek padarome (klaidų – BNS). Negaliu teigti, kad viskas ten yra gerai“, – sakė A. Sysas.

Jis atmetė, kad galėjo būti padaryta šiurkščių pažeidimų. Politikas įsitikinęs, kad VRK dėmesio sulaukė dėl buvusio savo skundo, susijusio su serialu „Naisių vasara“. A. Syso prašymu anksčiau VRK tyrė ir nustatė, kad kai kurie serialo epizodai buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei jos lyderio Ramūno Karbauskio politinė reklama.

„Ne veltui kažkada vienas VRK narys pasakė: už „Naisių vasarą“ atgausite savo, kadangi aš kreipiausi dėl „Naisių vasaros“, – prisiminė A. Sysas.

Anot jo, LSDP atveju VRK atliko itin detalų, išsamų tyrimą.

A. Syso pavardė VRK tyrime minima, kad jis per 18 tūkst. eurų pervedė radijo stotims „Lietus“ bei „M-1“, nors ten reklamuotas ne jis pats, o partija.

„Jeigu partijos reklama kalba apie pensijas ir Algirdas Sysas kalba, tai čia A. Sysas reklamuoja partiją? Bet aš per 20 metų apie tai kalbu kasdien“, – BNS sakė socialdemokratas.

„Bus kaip vadovėlis, ko nereikia daryti per rinkimus“, – VRK tyrimą apibendrino jis.

A. Butkevičius: į finansus nesikišau

Buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas ekspremjeras Algirdas Butkevičius BNS tvirtino nesikišęs į rinkimų kampanijos finansinius reikalus.

„Aš tuo metu buvau ministru pirmininku, o štabo vadovas buvo A. Sysas. Jis visus tuos finansinius klausimus sprendė. Aš nelindau ir nesikišau, neturėjau fiziškai tam laiko“, – teigė A. Butkevičius.

Pats politikas VRK tyrime figūruoja dėl 10 tūkst. eurų, kuriuos gavo iš partijos ir pervedė viešųjų ryšių kompanijai „Piar“, o ši, įtariama, tais pinigais viename naujienų portale apmokėjo LSDP reklamą.

Ekspremjeras BNS tvirtino, kad sutartis su „Piar“ dėl konsultavimo nebuvo fiktyvi.

„Mus konsultuodavo, būdavo mano kabinete kai kada po darbo, kai kada – prieš, susėdę, ne tik aš būdavau, bet ir kiti, aiškindavo, kaip daryti viešųjų ryšių kampaniją. Tikrai tokie mokymai buvo, bet gal su jais atsiskaitė po kurio laiko. Nematau, kur ten yra nusižengimas“, – sakė A. Butkevičius.

Teismas atmetė Liberalų sąjūdžio skundą dėl prieš porą savaičių VRK priimto sprendimo.

Komisija konstatavo, kad praėjusių metų sausio 16 – balandžio 24 dienomis buvusio partijos nario Šarūno Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto mokymai „Ready to Win“ (angl. Pasirengę nugalėti – BNS), kainavę 45,336 tūkst. eurų, yra nepiniginė auka. Įstatymai draudžia partijoms imti aukas iš juridinių asmenų.

Teisėjas Ramūnas Gadliauskas žurnalistams komentuodamas teismo kolegijos sprendimą pabrėžė, jog surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Taikomosios politikos instituto surengti mokymai buvo skirti būtent Liberalų sąjūdžio 2016 metų Seimo rinkimų kampanijai.

„Nustatyta, kad Taikomosios politikos institutas organizavo mokymus būtent Liberalų sąjūdžio nariams, rėmėjams, kurie dalyvavo 2016 metų partijos politinėje kampanijoje, ir nors tiesioginio užsakymo ar tiesioginio prašymo organizuoti tokius mokymus kaip politinė partija (Liberalų sąjūdis) neišreiškė, bet surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad tos išlaidos ir mokymai buvo skirti būtent Liberalų sąjūdžio politinei kampanijai“, – sakė teisėjas.

„Spendėme, ar šios išlaidos gali būti pripažintos nepinigine auka Liberalų sąjūdžiui, ir priėjome prie išvados, kad mokymų organizavimas kaip intelektualios veiklos produktas, kaip atlikti veiksmai gali būti laikomi būtent tokia nepinigine auka“, – sprendimą argumentavo teisėjas.

Laikinasis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas traktuoja, kad nors teismo sprendimas galutinai reiškia prarastą dotaciją, reputacijos požiūriu partijai yra palankus.

„Aš traktuoju, kad tai finansiniai praradimai, tačiau partijos reputacijos požiūriu man šitas sprendimas patinka, visų pirma kalbu apie tekstą, jame skamba akivaizdūs keletas dalykų – partija negavo kokios nors finansinės naudos. Kaip žmonėms atrodo – „Jie ten juodąją buhalteriją turėjo“, – nieko panašaus nebuvo. Teismo sprendimas kalba, kad nepaisant to, kad partija nesiekė šių mokymų, neorganizavo jų, bet partija gavo nematerialią nefinansinę naudą“, – išklausęs LVAT sprendimą žurnalistams sakė E. Gentvilas.

„Traktuojame, kad LVAT formuoja naują praktiką Lietuvos politinių kampanijų istorijoje ir visos kitos partijos į tai turės atsižvelgti, ir mes pirmiausia, nes ir tampame auka, kuri gavo atseit paramą, kurios nei prašė, nei organizavo. Partija nėra kaltinama, kad kažką organizavo, gavo, bet reikėjo užfiksuoti, dabar visi žinosime, kad taip turi būti traktuojama“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Rinkimų komisija remdamasi savo sprendimu dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžiui neskyrė pusmečio dotacijos iš biudžeto – apie 395 tūkst. eurų.

Liberalai turi paėmę 530 tūkst. eurų paskolą ir lapkritį turėjo grąžinti 270 tūkst. eurų, tačiau praradę dotaciją derasi dėl mokėjimo atidėjimo. Dar 260 tūkst. eurų partija turėjo grąžinti balandį.

E. Gentvilas sakė tikintis, jog su banku pavyks susitarti, nes šis nusiteikęs pozityviai, galutinio sprendimo tikisi penktadienį. Pasak partijos laikinojo vadovo, tuomet ir bus aiškiau, kokiam terminui ir kokiomis sąlygomis bankas atidėtų paskolą.

Vyriausioji rinkimų komisija liberalų finansus vertino gavusi medžiagą iš prokuratūros. Rugsėjį partijai pateikti įtarimai politinės korupcijos byloje.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos, Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Š. Gustainio galbūt neteisėtą veiklą.

Įtariama, kad E. Masiulis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už šiam koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 106 tūkst. eurų kyšį grynaisiais, taip pat kyšius nematerialia forma.

Taip pat įtariama, kad Š. Gustainis, veikęs partijos naudai ir interesais, iš R. Kurlianskio už koncernui naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir partijos naudai priėmė 8700 eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai, organizuojant politinės partijos narių mokymus.

Buvusiam Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkosi) buvo panaikinti kaltinimai dėl korupcijos, susiję su jo sėkmingos 2007 metų rinkimų kampanijos finansavimu, pirmadienį pranešė teisėtvarkos šaltiniai.

N.Sarkozy kovą buvo apkaltintas priėmęs didelę pinigų sumą iš turtingiausios Prancūzijos moters – kosmetikos milžinės „L'Oreal“ paveldėtojos Liliane Bettencourt (Lilian Betankur), kai ji dėl savo sveikatos būklės esą jau nebegalėjo suvokti savo veiksmų.

Subliūškus šiems kaltinimams N.Sarkozy gali atsiverti kelias grįžti į aukščiausius politikos sluoksnius prieš 2017-ųjų prezidento rinkimus.