Klaida naudoti dar kartą

Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorės Ritos Zdanevičienės teigimu, su naudoti netinkamų padangų ar akumuliatorių utilizavimu lietuviai jau yra gana gerai susipažinę, bet kaip tinkamai pasirūpinti įvairiais kitais naudoti nebetinkamais transporto priemonių atributais, tikrai žino ne visi.

„Pirmiausia, reikėtų pažymėti tai, kad automobilių techninė priežiūra turi būti atliekama tik specializuotuose automobilių servisuose, o ne kaip yra įprasta Lietuvoje – daugiabučio kieme, privačioje valdoje ar kitoje tam nepritaikytoje viešoje vietoje. Jei jau atsitiko taip, kad nusprendėte smulkius automobilio remonto darbus atlikti patys, būtina susidariusiomis atliekomis pasirūpinti tinkamai. Iki šiol pastebime, kad įvairi tara nuo vairuotojų dažnai automobilio priežiūrai perkamų šampūnų, poliruoklių, langų ir aušinimo skysčių ar netgi tepalų galiausiai atsiduria ten, kur neturėtų – į konteinerį šalia namų ar garažų arba į šiukšlinę prie degalinės“, – sako Paulius Repšys, didžiausios Lietuvoje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ komercijos direktorius.

Specialistas pabrėžia, kad tokių plastikinių bakelių negalima mesti į rūšiavimo konteinerius, nes jie užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis, o net ir visiškai tuščiose talpose lieka skysčių ar tepalų likučių, kurių paprastai vandeniu išplauti neįmanoma. Itin didelė klaida – tokias talpas naudoti dar kartą.

„Pasitaiko, kad taupumo ar praktiškumo sumetimais vairuotojai įsigudrina įvairius langų ar aušinimo skysčių bakelius išplauti ir naudoti pakartotinai kitiems skysčiams laikyti, o kartais netgi kaip talpas vandeniui gabenti. Deja, tai nėra geras sprendimas, nes tokiai talpai visiškai dezinfekuoti nėra specialių priemonių. Į tokį bakelį pripylus laistymo vandens, dalis teršalų vėliau patenka į dirvožemį, užteršia gruntinius vandenis“, – perspėja P. Repšys.

Tampa žaislais

Kalbėdama apie potencialiai pavojingus automobilių elementus R. Zdanevičienė išskiria ir žibintų lemputes. AGIA direktorės teigimu, nors jose ir nėra skystų teršalų, jos kelia kitokio pobūdžio pavojų.

„Elektros lemputės pavojingos tuo, kad gali sudužti ir sužaloti žmones. Žinome atvejų, kai namų kieme pakeistos automobilio lemputės būna padėtos netinkamoje vietoje namuose ir dėl to visai atsitiktinai tampa vaikų žaislais. Sudužusios lemputės šukės ir kiti aštrūs elementai jose kelia pavojų ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams“, – kalba asociacijos vadovė.

„Žalvario“ komercijos direktoriaus teigimu, dėmesį derėtų atkreipti ir į transporto priemonių valytuvus ir kilimėlius. Pakeitus juos naujais, senųjų nederėtų išmesti kartu su komunalinėmis atliekomis, o juo labiau – deginti. Kilimėlių ir valytuvų gamybai naudojami pavojingi naftos subproduktai, kuriuos deginant išsiskiria sieros junginiai. Visa tai turi didelės įtakos oro taršai.

Patikėti specialistams

Kaip ir daugelį potencialiai pavojingų atliekų, įvairias talpas nuo automobilių priežiūrai ir eksploatavimui skirtų skysčių, taip pat elektros lemputes, valytuvus, automobilių kilimėlius ir kitus panašius daiktus, anot R. Zdanevičienės, derėtų atiduoti į profesionalių atliekų tvarkytojų rankas.

„Tikrai derėtų pagalvoti apie pasekmes ir nesirinkti lengviausio kelio – atliekas išmesti į buitinių atliekų konteinerį ar kažkur gamtoje. Tokiu atveju šios šiukšlės ne tik ilgą laiką dūlės, bet ir kels potencialų pavojų aplinkai ir sveikatai“, – teigia AGIA direktorė.

Ji primena, kad atliekos turėtų būti išvežtos į specializuotus surinkimo taškus ir priduotos atliekų tvarkytojams, kurie turi leidimus pavojingąsias atliekas tvarkyti. Įprastai kiekvienoje savivaldybėje yra bent po keletą taškų, kur galima nemokamai priduoti naudoti netinkamus daiktus.

„Jeigu lankėtės automobilių servise, įsigijote jų platinamos produkcijos – keitėte lemputes, valytuvus, kilimėlius ar papildėte transporto priemonės sistemas reikiamais skysčiais, servisas privalo priimti susidariusias atliekas. Jei tokius darbus darėte patys, tai atliekos turi būti pristatytos į stambiagabarites atliekų aikšteles“, – sako AGIA vadovė R. Zdanevičienė.

AGIA primena, kad dauguma automobilio sudedamųjų dalių ir komponentų yra pavojingosios atliekos, kurių netinkamas tvarkymas kelia pavojų aplinkai. Itin pavojingos gamtai yra eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Gyventojai norėdami pasirūpinti tokio automobilio utilizavimu gali užpildyti užklausą asociacijos tinklapyje www.agia.lt.

Remontuoti – ne bet kur ir neteršiant gamtos

Tikriausiai daugeliui teko bent kartą daugiabučio kieme išvysti savo kaimyną, kuris ištiktas nesėkmės mėgina susiremontuoti savo transporto priemonę. AGIA direktorės teigimu, jei tokioje situacijoje kaimynas sulauktų aplinkosaugininkų vizito, remonto išlaidos jam gerokai išaugtų. Anot R. Zdanevičienės, automobilį galima taisyti savo teritorijoje, t. y. individualiame kieme ar garaže, bet ne daugiabučio teritorijoje. Taip pat būtina įsiminti, kad net ir nuosavame kieme remonto metu negalima teršti aplinkos.

„Savo teritorijoje remontuodamas automobilį žmogus turi užtikrinti, kad jokie skysčiai nepatektų į aplinką ir neterštų grunto bei vandenų. Tuo metu visas susidariusias atliekas žmogus privalo pristatyti į atliekų aikšteles“, – kalba asociacijos direktorė.

Ji priduria, kad fiziniai asmenys, kurie atlieka savo transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, bet neteikia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kitiems asmenims, privalo laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų.

„Susidariusias atliekas reikalinga perduoti teisę jas tvarkyti turinčioms įmonėms ar naudotis savivaldybių organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai transporto priemonių eksploatacijai naudojami skysčiai, pvz., tepalai ar aušinimo skystis, išpilami į aplinką arba nuotekų sistemą. Toks elgesys yra netoleruotinas ir mūsų šalyje draudžiamas“, – perspėja R. Zdanevičienė bei priduria, kad netinkami naudoti skysčiai turi būti tvarkomi kaip pavojingos atliekos.

Kieme automobilių nederėtų sandėliuoti

Kaip dar vieną iš klaidų, kurią daro lietuviai, AGIA vadovė įvardija pasenusių ir nebenaudojamų transporto priemonių sandėliavimą savame kieme. Anot ekspertės, transporto priemonės naudojimas yra nuolatinė jos savininko ar valdytojo atsakomybė, todėl net ir po automobilio atitarnavimo laiko yra būtina juo pasirūpinti pagal visus reikalavimus.

„Jei automobilis nebenaudojamas ir nebetinkamas eksploatuoti, rekomenduojame pasirūpinti tokios priemonės išregistravimu bei sunaikinimu. O tą galima padaryti atiduodant transporto priemonę legaliems ardytojams“, – tikina R. Zdanevičienė.

Ji įspėja, kad kieme paliktas nebenaudojamas automobilis ne tik užima laisvą vietą perpildytose aikštelėse, bet tuo pačiu tampa tiksinčia ekologine bomba. Egzistuoja didelė tikimybė, kad laikui bėgant iš nebenaudojamo automobilio išbėgs tepalai, rūgštys ir kitos pavojingos medžiagos, keliančios pavojų tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkai.

„Asmuo turi užtikrinti, kad eisme dalyvautų tvarkinga transporto priemonė, nekelianti grėsmės nei jam, nei aplinkiniams, ir, be abejonės, neteršianti gamtos. Gyventojai gali kreiptis ir į mūsų asociaciją, o mes pasirūpinsime, kad savo darbą atlikęs automobilis būtų atiduotas legaliems ardytojams“, – aiškina asociacijos vadovė.

Plovimas ir kilimėlių kratymas gali atsirūgti

Anot AGIA direktorės, viena dažniausių klaidų, kurią žmonės daro tiek savo kieme, tiek gamtoje, yra transporto priemonės plovimas. Kaip kalba R. Zdanevičienė, Lietuvoje nėra sudaryto konkrečių vietų sąrašo, kur leidžiama ar draudžiama plauti automobilį, tačiau aiškiai įvardyta, kad to negalima daryti teršiant aplinką.

„Aplinka plovimo metu gali būti teršiama cheminėmis medžiagomis, todėl tokią veiklą draudžiama daryti viešoje vietoje prie ežero ar upės. Tuo metu plauti automobilį nuosavo namo kieme nėra uždrausta, jei nėra naudojamos cheminės priemonės, pvz., šampūnas, kuris gali užteršti gruntą“, – dėsto ji.

Visai kita situacija galioja gyvenantiems daugiabučiuose. AGIA vadovė pabrėžia, kad transporto priemonių priežiūros taisykles daugiabučių namų kiemuose atskirai nustato kiekviena savivaldybė, tad gyventojai turėtų individualiai pasidomėti, kokia tvarka jiems taikoma.

Pvz., Kaune draudžiama plauti transporto priemones gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose. Taip pat neleidžiama purtyti kilimėlių ar kitaip valyti transporto priemonių. Už tokį nusižengimą gresia bauda nuo 20 iki 140 eurų. Analogiška tvarka priimta ir Vilniuje, tik čia maksimali bauda siekia net 600 eurų.

„Svarbu suvokti, kad bet koks mūsų veiksmas gali turėti pasekmes. Šiuo atveju kalbu ne tik apie pinigines baudas už taisyklių pažeidimą. Štai plauti transporto priemonę tik su vandeniu nuosavo namo kieme niekas nedraudžia, tačiau net ir tokiais atvejais į aplinką gali patekti tepalų ar kitų gamtą teršiančių medžiagų. Tai žaloja ne tik mus supančią gamtą, bet ir mūsų sveikatą, todėl to daryti nepatartina“, – teigia AGIA direktorė R. Zdanevičienė.