Jiesios pakrančių švarinimo iniciatyva yra dalis tarptautinio projekto. „River Cleanup“ – tarptautinė upių švarinimo iniciatyva, šiemet siekianti kuo daugiau individualių tvarkomų taškų prie upių ir vandens telkinių.
Jiesios švarinimo iniciatoriai VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ jau ne vienerius metus inicijuoja panašias tvarkymosi akcijas. Instituto prezidentas Remigijus Lapinskas neabejoja, kad surinktoms atliekoms paruošta priekaba bus pilnutėlė.
„Randama labai daug tokių atliekų kokių čia neturėtų būti, kuriomis atsikratyti žmonėms sudarytos sąlygos, tačiau kažkas atliekų tvarkymo sistemoje neveikia. Matome išmestas automobilių detales, lovas, šaldytuvus, padangas. Šie faktai sako, kad kažkas negerai su mūsų atliekų tvarkymo sistema“, – pastebėjimais dalinosi R.Lapinskas.
Remigijus Lapinskas/Laimučio Brundzos nuotr.
Garliavoje užaugęs „Žaliosios politikos instituto“ prezidentas džiaugėsi gausiu Garliavos bendruomenės būriu pasklidusiu po Jiesios upės pakrantes.
„Atvežė ir paliko maišus su žemėmis. Jau jeigu taip tai galėjo išpilti tas žemes, o maišus pasiimti. Kam su maišais viską palikti?“ – piktinosi švarinimo iniciatyvos dalyvė. – „Būna, kad rudenį žmonės atveža sugrėbtus lapus maišuose ir palieka“.
Pakrantės keliukas vis labiau puošėsi mėlynais, pilnais išmestų atliekų maišais. Kurie palengva pildė automobilio priekabą.
„Šiandien žmonės švarinasi visame pasaulyje. Kodėl upes? Upių tarša didelė, ne išimtis ir Lietuvos upės. Vandens kokybė maždaug pusėje šalies telkinių yra abejotina. Į vandenį patenka dažnai ne pilnai išvalytos nuotekos. Stebėtina, kaip miestai iki šiol nesugeba iki reikiamų standartų išvalyti nuotekas. Įtakos vandens taršai turi ir perteklinis tręšimas žemės ūkyje“, – apie pasaulinės iniciatyvos idėją kalbėjo R.Lapinskas.
Matome išmestas automobilių detales, lovas, šaldytuvus, padangas. Šie faktai sako, kad kažkas negerai su mūsų atliekų tvarkymo sistema.
„Žaliosios politikos instituto“ prezidentas pabrėžė, kad neapgalvota ir ne iki galo veikia stambiagabaričių atliekų surinkimo sistema. Jis spėliojo, kad randamos paupiuose stambiagaritės atliekos byloja, kad surinkimo infrastruktūra per daug nutolusi nuo žmonių ir greičiausiai per brangiai kainuoja.
„Sistema neveikia taip, kad žmonės būtų suinteresuoti rūšiuoti sąžiningai, tvarkingai pačiame pirminiame atliekų susidarymo etape – virtuvėje namuose, įmonėje. Pirminis rūšiavimas yra pagrindas visai žiedinei ekonomikai. Jei antrines žaliavas gražiai atskirsime, turėsime galimybę jas perdirbti. O jei viską suvoliosime į vieną, tai apie kokį nors perdirbimą nėra nei kalbos“, – būtinybę keisti mąstymą ir įpročius minėjo R.Lapinskas.
„Žaliosios politikos instituto“ tikslas šviesti, aiškinti, skatinti žiedinę ekonomiką, žaliąją ekonomiką, plėsti žaliąsias idėjas. Pagrindinės veiklos formos – seminarai, konferencijos, straipsniai, tyrimai, projektai Lietuvoje, o taip pat kartu su užsienio valstybėmis.
Laimučio Brundzos nuotr.
„Iki šiol esame surengę daugiau nei 100 konferencijų, domimės žaliosiomis investicijomis – žaliojo verslo galimybėmis Lietuvoje, todėl plėtojame temą „Žalioji strategija verslui“. Ne tik teoriniu būdu, o ir praktiniais pavyzdžiais siekiame parodyti, kad galima taupyti išteklius, gyventi švariau, taupiau, racionaliau, diegti ateities elgesio modelius, kurie lems švaresnį, tvarkingesnį gyvenimą ateityje“, – instituto misiją pristatė prezidentas.
Kol kalbėjomės su R.Lapinsku kukuojant gegutei Jiesios pakrantėje Garliavos bendruomenės nariai vis pildė polietileno maišus statybinėmis atliekomis, automobilių kilimais, automobilių plastiko detalėmis, plastikiniais buteliais, skudurais ir kitu Lietuvos gyventojų paliktu šlamštu gražios upės pakrantėje ir vandenyje.
R.Lapinsko skaičiavimu maždaug 1,5 km Jiesios pakrantės ruože buvo surinkta per tona įvairių atliekų, vien stiklinė tara sutalpinta į 8 maišus. Tokios iniciatyvos vyko maždaug 50 Lietuvos vietų, manoma, kad dalyvių skaičius siekė 2 tūkst.
Jiesios tvarkymo pabaigtuvių akcentu tapo susibūrimas Nemuno saloje. Rinkusieji atliekas čia atvežė kelis „dovanėlių“ maišus.
Profesionalus pirtininkas, „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas, plėtojanti darnaus vartojimo ir antrinio dizaino idėjas, besirūpinantis švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimu Giedrius Bučas savaip pažvelgė į surinktas atliekas.
Giedrius Bučas/Laimučio Brundzos nuotr.
„Surinktas atliekas išrūšiavome ir matome vartotojo elgesį. Išmesta stiklinė tara, maisto pakuotės, skutimosi peiliukai ir kitos detalės atskleidžia vartotojo paveikslą“, – specialiu įrankiu šiukšlėms rinkti surinktas atliekas rūšiavo G.Bučas.
Išmesta stiklinė tara, maisto pakuotės, skutimosi peiliukai ir kitos detalės atskleidžia vartotojo paveikslą.
„Kūrybos kampas 360° įkūrėjas prisiminė, kad pernai keliaudami aplink Kauną ir rinkdami šiukšles per 2 val. surinko 8 tūkst. nuorūkų.
G.Bučas tikino specialiai pasirinkęs Nemuno salos pakraštį, kuriame prieš 5 metus menininkas Vytenis Jakas ėmėsi iniciatyvos dėmesiui atkreipti į paliktas šiukšles. V.Jakas dažė jas įvairiomis spalvomis ir žymėjo skaičiais.
13-u pažymėtas šulinys tapo savotišku žaliųjų idėjų simboliu. Pasak G.Bučo, tikėtina, kad kažkada buvęs geriamo vandens šulinys, yra kokių 7 metrų gylio. Jis pilnas primestas įvairių atliekų – paviršiuje daugiausia matyti greito maisto pakuočių atliekos, vienkartiniai kavos puodeliai, tačiau tikėtina, kad giliau esančios šiukšlės pūva, susidaro kenksmingos medžiagos, kurios nuteka į Nemuną..
Laimučio Brundzos nuotr.
„Mes užrašėme „Nespjauk į šulinį“. Šulinys – kaip simbolis, kad bet kokia numesta atlieka yra tas pats kaip spjauti į šulinį, iš kurio teks gerti. Taip ir su atliekomis, numeti atlieką, bet tavo vaikai, anūkai, raškys tų kalnų atliekų padarytą žalą“, – kalbėjo G.Bučas.
G.Bučas vis dairėsi naro, kuris Nemune prie salos pakrantės gėrėjosi ten esamu turtu. Grįžęs naras ant pievos padėjo padangą, sietą su šiukšlėmis, tačiau nenuramino: „Mačiau mažiausiai dar penkias padangas“.
