„Net 80 proc. plastiko į vandenynus patenka per upes, todėl upių tarša turi globalias pasekmes. Prisidėdami prie iniciatyvos Lietuvoje mes ne tik saugome savo gyvūniją bei augaliją, bet ir atkreipiame dėmesį į pasaulio ekologines problemas“, – teigia Žaliosios politikos instituto projektų koordinatorė Justina Anglickytė.

Gyventojai bei organizacijos tvarkė upių pakrantes, baidarių ir irklenčių sporto entuziastai švarins vandenį, o narai – upių dugną.

Tarptautinė iniciatyva „River Cleanup“ tuo pat metu vyks 15-oje Europos šalių, o Nerį ir Nemuną kartu su Lietuva valys Baltarusija bei Karaliaučiaus sritis.

Pagrindinis tvarkymas vyko Vilniuje ir Kaune.

„Nerį ir Nemuną pasirinkome ne tik dėl dydžio, bet ir istorinės bei kultūrinės svarbos Lietuvai. Šios upės yra dažnai pagerbiamos literatūros kūriniuose ir eilėraščiuose, prie jų yra įsikūrę svarbiausi miestai“, – teigė J. Anglickytė.

Belgijoje kilusi iniciatyva „River Cleanup“ pernai suvienijo 10 tūkst. dalyvių iš 59-ių Europos miestų, pavyko surinkti apie 100 tonų šiukšlių.

Šiais metais projektas išaugo iki dešimties upių tvarkymo: Volgos, Reino, Šeldės, Maso, Drino, Belajos, Dono, Dunojaus, Neries ir Nemuno. Skaičiuojama, kad bendras dalyvių skaičius šiemet turėtų siekti 20 tūkst. žmonių iš 200 miestų.