– Kaip gali būti, kad vis dar taksi vairuotojai gali nedeklaruoti visų savo pajamų ir nerodyti, ką uždirba?

– Šiandien turime tokią situaciją, kad yra skirtingas teisės reglamentavimas. Vieni reikalavimai yra taikomi keleivių pavėžėjimo veiklą vykdantiems asmenims, kiti – taksi veiklą vykdantiems asmenims. Nustatyti reikalavimai keleivių pavėžėjimo veiklą vykdantiems asmenims yra prievolė papildomai platformoms mokesčių administratoriui pateikti duomenis ir atitinkamai remiantis tais duomenimis yra suformuojamos preliminarios deklaracijos. Ir tie asmenys neturi galimybės išvengti deklaruoti visų gaunamų pajamų ir privalo sumokėti visus mokesčius. Kalbant apie taksi, tai priklauso nuo paties taksi vairuotojo, kuriam yra prievolė įjungti taksometrą. Tačiau kaip rodo mūsų praktika, ne visais atvejais taksi vairuotojai jungia taksometrus ir fiksuoja visas gaunamas pajamas. Atitinkamai jų nedeklaruoja.

– Kodėl yra toks skirtingas deklaravimas tarp pavežėjų ir taksi paslaugas teikiančių įmonių? Kodėl neturime vienodo reguliavimo? Atrodo, kad paslauga yra tokia pati.

– Paslauga yra tokia pati, bet yra kitoks paslaugos suteikimo modelis. Kalbant apie pavėžėjimo paslaugas, pats užsakymas yra formuojamas elektroninės priemonėmis, dalyvaujant vežimo organizatoriui. Šitos platformos turi prievoles sugeneruoti ir dokumentą, kurio pagrindu yra formuojama mokėtina suma pačiam vairuotojui. Šitoj vietoj praktiškai nuslėpti gaunamų pajamų galimybės nėra. Tuo tarpu kai kalbame apie taksi sektorių, tai remiantis teisės aktų reikalavimais yra prievolė naudoti taksometrą, visas pajamas fiksuoti taksometru. Dėl šitų skirtingų praktikų ir atsiranda tam tikros galimybės išvengti deklaruoti pajamas. Todėl kai kalbam apie naujus teisės aktų pakeitimus, stengiamės eiti link vienodos praktikos tam, kad būtų užtikrintas pajamų deklaravimas tiek iš pavėžėjimo, tiek iš taksi sektoriaus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek taksi vairuotojai uždirba? Oficialiai jie deklaruoja, kad per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 400 eurų ir tai nėra atlyginimas į rankas, dar reikia remontuoti automobilį, pilti kurą.

– Pateiksiu tokius skaičius, kad iki prievolės nebuvimo, kai patys pavežėjai deklaruodavo pajamas, jie per metus deklaruodavo maždaug 20 mln. Už 2022 m. jau buvo deklaruota virš 100 mln. Matosi, kad prievolė skaidrina šitą sektorių. Kai kalbam apie taksi sektorių, šiandien vidutiniškai taksi vairuotojas deklaruoja apie 410 eurų per mėnesį. Pavežėjai deklaruoja apie tris kartus daugiau – vidutiniškai 1450 eurų. Tai gerokai matosi skirtumas, į kurį būtų tikslinga orientuotis.

– Ar ir taksi vairuotojas galėtų uždirbti tiek pat, kiek ir pavežėjas?

– Negalėčiau į tą klausimą atsakyti, nes viskas priklauso nuo paties taksi vairuotojo, kiek laiko jis tą veiklą vykdo, kaip tą veiklą vykdo. Priklauso nuo to, ar jis teikia paslaugas tik dispečerinių paslaugomis, ar paima keleivius ir iš gatvės. Nes pavėžėjimo veikloje to daryti negalima, galima naudotis tik pavėžėjimo platformų operatorių paslaugomis.

Kai kalbam apie taksi sektorių, šiandien vidutiniškai taksi vairuotojas deklaruoja apie 410 eurų per mėnesį. Pavežėjai deklaruoja apie tris kartus daugiau – vidutiniškai 1450 eurų.

– Ar turėtume tik taksistus prikalti prie šios gėdos lentos ar yra ir kitų sektorių, kurie galėtų neapskaityti visų savo lėšų?

– Turbūt reikėtų kalbėti, kad šiandien dienai pagrindinėse veiklose, kuriose vyrauja atsiskaitymai grynaisiais, vyrauja ir jų atitinkamas neapskaitymas.

– Sprendimas – kasos aparatas?

– Kalbant apie taksi sektorių, mūsų sprendimas yra kompleksinis. Visų pirma, reikia paminėt, kad atsiranda nauja pareiga dispečerinėms teikti duomenis apie preliminarias kelionės kainas. Kitas dalykas, nebebus galima naudoti taksi automobiliuose kitos programinės įrangos, kuri apskaičiuoja kelionės kainą, privalės būt jungiamas taksometras arba naudojamas kasos aparatas. Šiandien kasos aparatai gali būti įdiegiami į telefonus, planšetinius kompiuterius, tad nematome jokių kliūčių pradėti naudoti juos taksi automobiliuose.

Daugiausiai norinčių mokėti dideles sumas grynaisiais yra automobilių sektoriuje. Šio verslo atstovai sako bėgantys į Lenkiją, tačiau Mokesčių inspekcija pastebi, kad nemažai pardavėjų iš šešėlio jau išlindo.

„Pavyzdžiui, neveikia mobilus parašas ar neveikia „Smart-ID“ sistema. Jeigu atsitinka taip, kad užsienietis, pavyzdžiui, Baltarusijos pilietis įsigyja automobilį ir jis neturi atsidaręs sąskaitos ar neturi galimybės jos atidaryti, tai tokiais atvejais taikomos tam tikros išimtys“, – sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jei Mokesčių inspekcijos šie paaiškinimai neįtikina – laukia baudos. Jų išrašyta jau beveik pusantro šimto.

„Jeigu suma neviršija 2,5 tūkst., tai tokiu atveju sankcija pirmą kartą padarius pažeidimą yra nuo 100–500 eurų, jei juridinis asmuo, tai nuo 500–1 tūkst. eurų“, – aiškino R. Puncevičius.

Tačiau nuo nesąžiningų automobilių pardavėjų nukenčiantiems pirkėjams padedantys verslininkai pastebi, kad kas sukčiavo anksčiau, tas sukčiauja ir dabar.

„Tie, kurie visaip vengė mokesčių, tai jie ir toliau vengia mokesčių, tuos 5 tūkst. eurų, ką privaloma deklaruoti, jie tą deklaruoja iki 5 tūkst. eurų, visus kitus ima grynais“, – tikino „Autopretenzijos.lt“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.

Kiti sako, kad nemažai pardavėjų pabėgo pas kaimynus.

Jeigu atsitinka taip, kad užsienietis, pavyzdžiui, Baltarusijos pilietis įsigyja automobilį ir jis neturi atsidaręs sąskaitos ar neturi galimybės jos atidaryti, tai tokiais atvejais taikomos tam tikros išimtys.

„Labai daug prekybininkų atsidarė įmones ir sąskaitas Lenkijoje, daug verslo pabėgo, tai kiek daugiau surinko mokesčių šiuo žingsniu, tai neaišku, kiek iš jų pabėgo atgal į kitą pusę, sumažėjo ir pirkėjų, tie patys turgūs susitraukė“, – kalbėjo Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys.

Ypač tai palietė pirkėjus iš vidurio Azijos ir kitų trečiųjų šalių.

„Iš buvusių Sovietų Sąjungos valstybių žmonės net negali padaryti pavedimų, jeigu jie padaro pavedimą, tai užstringa tas pavedimas banke 2–3 savaites, mėnesį aiškinasi, ar nėra sankcionuoti, ar dar kažkokie pinigai, tai tiesiog kliuvinys, tie patys Lenkijos bankai to nedaro“, – teigė V. Baršys.

Kai kas pastebi, kad daugiau pirkėjų galėtų būti sąmoningesni.

„Pirkėjas perka automobilį ne kas dieną, o maždaug kas 3–5 metus. Ar jis gali susižiūrėti visus įstatymus, kaip ten kas gali padaryti tvarkingai, manau, kad ne. Tuo nesąžiningi perpardavinėtojai ir naudojasi“, – įsitikinęs R. Mackevičius.

Tačiau Mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad šios priemonės pasiteisino.

„Per pastaruosius metus padidėjo IV vykdančių asmenų apie 40 procentų, juridinių asmenų, registravusių veiklą, 11 procentų, taip pat per pastaruosius keletą metų papildomai į biudžetą kontrolės veiksmų metu nustatyta virš 4 mln. eurų nesumokėtų mokesčių“, – teigė R. Puncevičius.

Mokesčių inspekcija įspėja, kad negalima sandorio ir skaldyti. Negalima dalį sumos sumokėti grynaisiais, dalį pavedimu.

Jau daugiau kaip metus galioja tvarka, kad grynaisiais be jokių apribojimų galima atsiskaityti tik tada, jei suma neviršija penkių tūkstančių eurų.

– Visų pirma, kiekvienais metais mokesčių administratorius vis didesnį dėmesį skiria asmenims, tiek juridiniams, tiek fiziniams, kurie savo veiklą perkėlė į elektroninę erdvę. Jie vykdo įvairias stebėsenos, monitoringo programas, kurių metu identifikuoja rizikingiausius mokesčių mokėtojus ir vykdo jų kontrolę, jog jie mokėtų mokesčius.

– Internetinė platforma „Ebay“, arba kaip daug kas mėgsta sakyti – didžiausia pasaulio turgavietė, jau pradėjo skatinti smulkiuosius pardavėjus iš Lietuvos. Kokia mokesčių inspekcijos patirtis su elektroninėje erdvėje veikiančiais smulkiaisiais pardavėjais?

– Viena mūsų kryptis ir yra orientuota į tokias platformas: „Ebay“, „Etsy“, „Allegro“, „Amazon“. Mes skiriame ypatingą dėmesį, identifikuojame ūkio subjektus, kurie yra įsiregistravę kaip paslaugų tiekėjai ar prekių pardavėjai iš Lietuvos. Pagal tuos asmenis susigeneruojame, kiek prekių jie yra pardavę, matome pagal žmonių atsiliepimus. Pagal tai potencialiai paskaičiuojame vidutines prekių vertes, įvertiname, kokios pajamos yra uždirbtos ir pagal tai atsirenkame tuos mokėtojus, kurie deklaruoja ne visas pajamas. O tada jau vykdome standartinius kontrolės veiksmus.

– Anksčiau VMI dažnai sakydavo, kad internetiniai prekeiviai linkę nemokėti mokesčių. Kokia situacija dabar, kai tos elektroninės prekybos yra labai daug?

– Pati elektroninė prekyba arba elektroninė komercija yra labai plati. Jeigu mes pradėsime nuo įvairių elektroninių parduotuvių, įvairių tarptautinių platformų, pereisime prie prekiautojų kriptovaliutomis, prie asmenų, kurie užsiima įvairiais pokerio lošimais, nekilnojamojo turto nuoma per įvairias platformas – visa tai telpa po elektronine komercija. Todėl darbo turime tikrai nemažai. Tačiau mūsų padalinys kiekvienais metais plečiasi, daugėja atliekamų kontrolės veiksmų, didėja nustatyti rezultatai. Jeigu kalbėtume apie apie tai, kad viskas nedeklaruojama, tai tikrai negalėčiau taip pasakyti. Vis daugiau matome asmenų, kurie savanoriškai pradėjus vykdyti individualią veiklą ją įregistruoja ir atitinkamai deklaruoja mokesčius. Pažeidimai nustatomi įvairūs. Turime tokių atvejų, kai veikla būna neregistruota, nedeklaruojamos pajamos, bet dažniau pasitaiko tokių atvejų, kad laiku neįvykdomos tam tikros mokestinės prievolės, pavyzdžiui, pasiekus 45 tūkst. ribą atsiranda prievolė registruotis pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) mokėti. Labai dažnai tas terminas praleidžiamas ir PVM nesumokamas.

Jeigu atsirastų tokių ūkio subjektų, kurie prievolių nevykdytų, būtų imtasi vienokių ar kitokių priemonių.

– Tų platformų yra visokių. Pavyzdžiui, „Ebay“ ar „Amazon“ – šios platformos bendradarbiauja su mokesčių prievaizdais. Tačiau tikriausiai yra ir trečiųjų šalių internetinių platformų, kurios galbūt neteiktų jums kokios nors informacijos. Kaip sukontroliuoti tuos, kurie stengiasi prekiauti, bet nenorėtų susimokėti mokesčių?

– Mes turime įvairių metodų. Dažniausiai judame pagal pinigus. Matome, kokios platformos kokias pinigų atsiskaitymo priėmimo formas naudoja. Pinigus priimančių finansinių įstaigų mokesčių administratoriai mums pateikia tokius duomenis. Jeigu mes duomenų negauname iš pačių platformų, kreipiamės į pinigus priimančias įstaigas ir gauname iš jų. Bet jeigu kalbėtume apie pačias platformas, reikėtų nepamiršti ir to, kad veikia tarptautinės darbo grupės, kurios siūlo įvairius teisinius reglamentavimus. Kaip tik vienas jų buvo priimtas ir įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d., kai visos platformos turės teikti duomenis apie jose prekiaujančius tiek fizinius, tiek ir juridinius asmenis, apie jų gautas pajamas. Ta gauta informacija automatiškai sukris į gyventojo preliminarias deklaracijas ir gyventojas tiesiog negalės išvengti nesusimokėjęs privalomų mokesčių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar į tai įsijungs trečiosios šalys? Juk ten elektroninė komercija yra neįsivaizduojamo dydžio.

– Joms taip pat atsiranda naujos prievolės įsiregistruoti bent vienoje ES valstybėje ir per tos valstybės mokesčių administratorių teikti duomenis apie visus Europoje per tas platformas veiklą vykdančius asmenis.

– Ką reiškia, jeigu jie to nepadarys? Ar jie iš viso negalės prekiauti?

– Logika yra tokia, kad kiekvienas turi įsiregistruoti ir teikti duomenis. Jeigu atsirastų tokių ūkio subjektų, kurie prievolių nevykdytų, būtų imtasi vienokių ar kitokių priemonių.

– Kokių užsidirbti internetu būdų randa lietuviai?

– Reikėtų pasakyti, kad lietuviai nėra išimtis. Vis didesnė žmonių dalis tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje renkasi įvairias sritis, kuriose galima užsidirbti pinigų internetu. Tai gali būti nuomonės formuotojai, kurie veda tam tikrą gyvenimo būdą ir juo dalinasi viešoje erdvėje. Veikloje reklamuoja savo pačių bei kitų prekinių ženklų produkciją ir už tai gauna pajamas. Kita dalis žmonių pasirenka šiandien labai populiarų investavimo būdą – prekybą kriptovaliutomis. Jie perka ir parduoda kriptovaliutą, o tai atitinkamai uždirba pajamas. Trečia grupė žmonių renkasi kelią lošti įvairiuose internetiniuose pokerio turnyruose. Tai taip pat viena iš sričių, kur Lietuvos gyventojai pakankamai intensyviai žaidžia ir gauna tam tikras pajamas, nuo kurių taip pat privalu sumokėti mokesčius. Ketvirtoji grupė – žmonės, kurie pasinaudoja tarptautinių platformų pagalba, sukurtais įrankiais, tokiais kaip „Airbnb“, „booking“, pavežėjų platformos bei uždirba pajamas iš savo turimo turto. Jie arba naudoja savo automobilius keleiviams pavežti, arba nuomoja nekilnojamąjį turtą. Reikėtų nepamiršti, kad tokie gyventojai taip pat nuo uždirbtų pajamų turi susimokėti mokesčius.

– Kalbant apie nuomonės formuotojus, tai gana jauno amžiaus mokesčių mokėtojai, tiesa?

– Taip, tai dažniausiai jauno amžiaus gyventojai, kurie pasirenka tokią veiklą. Jie atitinkamai susiformuoja savo auditoriją: vieni orientuojasi į moksleivius, antri – studentus, treti į tam tikrą žmonių grupę, pavyzdžiui, mėgstančius madingai apsirengti, naudoti įvairius prekinius ženklus. Į juos orientuojamasi teikiant įvairias reklamos paslaugas, o iš užsakovų gaunamos pajamos.

– Gal galėtumėte pateikti kokį nors pavyzdį?

– Pavyzdžiui, nuomonės formuotojo teikiamos paslaugos, siūlančios tikslingai investuoti į kriptovaliutų rinką. Jis teikia konsultacijas, kokią kriptovaliutą gyventojas turėtų pasirinkti. Taip pat savo paskyrose jis reklamuojasi, kad ne tik teikia informaciją, į kokias kriptovaliutas orientuotis ir ką įsigyti, bet ir už kokias sporto varžybas geriausia statyti pinigus, kad būtų galima laimėti. Reklama yra įspūdinga, nes turi pritraukti tam tikrą žmonių auditoriją. Jis ypač mėgo fotografuotis su daug pinigų, kurie neva buvo laimėti iš įvairių statymų, prekybos kriptovaliutomis, taip sudarydamas labai sėkmingo asmens įspūdį ir tokiu būdu pritraukdamas auditoriją žmonių, kurie pasitikėjo juo ir pirko jo informaciją apie tai, kur geriau statyti pinigus ir į kokią kriptovaliutą investuoti.

– Kiek jis uždirbo?

– Per atitinkamą laikotarpį jis gavo virš 200 tūkst. eurų pajamų bei buvo jų nedeklaravęs ir nesumokėjęs privalomų mokesčių. Jam buvo paskaičiuota apie 30 tūkst. eurų mokesčių.

– Ar jis paaiškino, kodėl nedeklaravo savo gautų pajamų?

– Dažniausiai tai įvardinama kaip klaidos, nepastebėjimai ar pamiršimai.

– Kiti influenceriai reklamuoja, pavyzdžiui, laikrodį. Sakykime, vyksta barteriniai mainai. Ar jiems reikia tą laikrodį kaip nors deklaruoti?

Pasibaigus metams reikia nepamiršti tas pajamas deklaruoti ir susimokėti privalomus mokesčius.

– Jeigu tai yra nuolatinė veikla, siekimas per tam tikrą laikotarpį gauti pajamas, tai to laikrodžio gavimas yra laikomas kaip pajamos natūra ir nuo tokio sandorio jiems reikia apsiskaičiuoti gautas pajamas. Reikia minusuoti patirtas išlaidas, jeigu tokių buvo. Jeigu tokių išlaidų neturi ir gyventojas yra įregistravęs individualią veiklą, jis gali prisitaikyti 30 proc. sąnaudų pripažinimo principą ir nuo likusios sumos, iš gautų pajamų atėmus sąnaudas, susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Jeigu ta suma yra iki 20 tūkst. eurų, tai GPM tarifas yra 5 proc., jeigu suma didesnė, automatiškai tarifas didėja.

– Pakalbėkime apie internetinius lošimus. Ten sumos taip pat yra nemažos, tiesa?

– Iš tiesų, sumos yra nemažos, jas nustatyti sudėtingiau negu vykdomai influencerių veiklai, tačiau mokesčių administratorius turi tam tikrus įrankius ir periodiškai skenuoja informaciją, esančią tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir tam tikro profilio internetinėse svetainėse. Surinkęs informaciją, identifikavęs asmenis, kurie išlošė turnyruose, dažniausiai pokerio, atlieka kontrolės veiksmus. Pastaruoju metu atlikus kontrolės veiksmus bei stebėsenas surasti 25 asmenys, kurie turėjo deklaruoti ir susimokėti apie 300 tūkst. eurų mokesčių. Sumos būna įspūdingos, bet neretais atvejais būna ir labai dideli turnyro mokesčiai, praloštos sumos. Taip pat iš gautų pajamų minusuojamos patirtos išlaidos, o nuo likusio pelno paskaičiuojami mokesčiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką daryti, jeigu žmogus internetu prisiregistruoja į kokį nors internetinį kazino, jam nusišypso sėkmė ir laimi 100 tūkst. eurų. Ką tokiu atveju jam daryti?

– Pasibaigus metams reikia nepamiršti tas pajamas deklaruoti ir susimokėti privalomus mokesčius.

– Kokie tai mokesčiai?

– Jeigu kazino buvo pastatyta tam tikra suma, tai iš jos yra minusuojamos patirtos išlaidos, tam tikri statymo mokesčiai, o nuo likusios sumos yra privaloma sumokėti 15 proc. GPM.

– Taip pat yra labai populiaru naudotis įvairiomis internetinėmis platformomis ir nuomoti būstą. Kiek tokių žmonių yra Lietuvoje, kiek gyventojų užsiima tokiu verslu?

– Per internetines platformas tokiu verslu užsiimančių žmonių kiekvienais metais vis daugėja. Vis didesnė gyventojų dalis tą veiklą yra įteisinę, įregistravę kaip individualią veiklą arba metų gale deklaruoja pajamas iš vykdomos veiklos platformose ir susimoka mokesčius. Žinoma, kaip ir visur pasitaiko atvejų, dėl kurių mes atliekame kontrolės veiksmus. Dažniausiai orientuojamės į tuos gyventojus, kurie nuomoja ne po vieną, ne po du butus, o po tris ir daugiau. Pastaruosius keletą metų atlikę kontrolės veiksmus mes patikrinome apie 60 asmenų, deklaravo apie 100 tūkst. privalomų mokesčių iš nekilnojamojo turto nuomos, vykdomos per platformas.

– Kokių dar įdomesnių verslų žmonės susigalvoja internetu?

– Tų verslų tikrai yra pakankamai nemažai, viskas priklauso nuo fantazijos. Vykdoma įvairi prekyba, steigiamos internetinės parduotuvės, kuriami internetiniai žaidimai, jie platinami ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje bei pasaulyje. Sukūrus tam tikrus žaidimus, priemones nereikia pamiršti, kad už jas privalu sumokėti atitinkamus mokesčius.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skaičiuoja, kad sostinėje taksi paslaugas teikiančios įmonės sumoka gerokai daugiau mokesčių. Tačiau kol kas kalbėti apie šios rinkos skaidrėjimą nesiryžtama - ji išlieka viena rizikingiausių, rašo "Verslo žinios".

"Šiame sektoriuje pastebima sumokamų mokesčių augimo tendencija, tačiau, be abejonės, ši veiklos sritis ir toliau išlieka VMI akiratyje kaip viena rizikingiausių pajamų traukimo į apskaitą vengimo požiūriu", - sakė VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius.

2012 metų vasarį Vilniuje demaskuotas didžiausias taksi paslaugas teikusio šešėlinio verslo centras. Tuomet dėmesio ir kratų sulaukė daugiau nei 30 sostinės įmonių, kurios, skaičiuota, užėmė apie 70 proc. Vilniaus miesto taksi rinkos. R.Puncevičiaus teigimu, šiuo metu Lietuvos kriminalinės policijos biuras atlieka ikiteisminius tyrimus, todėl VMI pakomentuoti šio klausimo negali.