-
Į krantą traukiamas apvirtęs laivas kurėnas 5
„Mes patempėm apie pusę kilometro, iki Šturmų kaimo liko toks pat atstumas. Nutrūko virvė, dabar vėl bandome rišti“, – sakė V. Masiliauskas.
Jis sakė, kad tempimo operaciją sunkina didelis bangavimas ir seklumos. Laivą į krantą tikimasi atgabenti šiandien arba rytoj.
„Laivas buvo apsivertęs. Mes jį bandėme atversti, bet neišėjo. Laivas yra atsirėmęs į dugną“, – teigė V. Masiliauskas.
Šeštadienį vakare buvo rastas laivo kapitono Romaldo Adomavičiaus kūnas. Kūną vandens paviršiuje pastebėjo pasieniečiai.
Klaipėdos jūrų muziejui priklausantis laivas kurėnas Kuršių mariose apsivertė praėjusios savaitės antradienį. Du juo plaukusius įgulos narius pavyko išgelbėti, tačiau laivo kapitono, Laivybos istorijos skyriaus vyriausiojo muziejininko-istoriko R. Adomavičiaus iš pradžių rasti nepavyko.
Abu išgyvenusieji dėvėjo gelbėjimosi liemenes, o R. Adomavičius jos apsivilkęs nebuvo.
Vienas įgulos narys bandė išgelbėti į marias nublokštą kapitoną jam mesdamas plūdurą, bet jis jo nepagavo ir greitai dingo bangose.
Laivas plaukė į Nacionalinės ekspedicijos laivų sąplauką, ji turėjo vykti Kaune liepos 6 dieną.
Kurėnui plaukiant mariomis prasidėjo audra. Antradienį pajūryje vėjo greitis siekė 15–17 metrų per sekundę, gūsių metu – iki 20 metrų per sekundę, tačiau laivyba uoste ribojama nebuvo.
-
Marios pasiglemžė legendą 26
Paskambino iš greitosios
"Pirmoji žinia mus pasiekė po 14 valandos iš vieno portalo. Kompiuterio ekrane vis iššoka naujienos. Smiltynėje būtent tuo metu kilo sūkuringa audra. Pamatėme žinią, jog mariose apvirto kateris. Netrukus ji buvo patikslinta, sužinojome, kad išgelbėti du žmonės. Kažkas parašė bjaurų komentarą, aš pakomentavau, kad atsitiko nelaimė ir reikėtų atidžiau rinkti žodžius tokioje situacijoje. Ir tik tada paskambino Aurimas Rumša, mūsų Ūkio skyriaus vedėjas, kuris kartu su istoriku Daumantu Kiulkiu ir Romaldu Adomavičiumi plaukė kurėnu. Jis skambino iš greitosios medicinos pagalbos automobilio. Kalbėjo labai trumpai, buvo sušalęs ir ištiktas šoko", – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus atstovė spaudai Nina Puteikienė.
Tada muziejaus darbuotojai iš pirmų lūpų sužinojo, kad kurėnas nuskendo, A.Rumša ir D.Kiulkys išgelbėti, o R.Adomavičius dingo.
Abu jauni vyrai pateko į ligoninę, jiems diagnozuotas kūno atšalimas, bet tą patį vakarą jie grįžo namo.
Atsisakė pagalbos
Kurėnas iš pilies uostelio į marias išplaukė ankstų antradienio rytą.
Pirmadienį prasilenkiau su Romu koridoriuje, linksmai jį pakalbinau sakydama, kad prasideda Bonifacijaus atostogos. Jis man atsakė: "Prisicirkinsime."
Įgula tikėjosi pasiekti Raudondvarį Kauno rajone ir ten susitikti su "Nacionaline ekspedicija".
Lietuvos žmonių pamėgto projekto dalyviai ketino finišuoti Kaune su visais penkiais kada nors ekspedicijoje plaukusiais laivais.
R.Adomavičiaus žmona Audronė, dirbanti Jūrų muziejuje dailininke, su sūnumi išlydėjo vyrus.
Atsisveikinimas buvo trumpas, jokios nelaimės nuojautos nebūta.
Plokščiadugnės istorinės žvejų valties kapitonui bendradarbiai siūlė laivą gabenti tralu iki paskirtos vietos, kaip tai ne kartą buvo daryta, bet R.Adomavičius tam pasipriešino, jis norėjo plaukti pats.
Kapitonas tikėjo savo jėgomis ir buvo puikios nuotaikos.
Pasak N.Puteikienės, maždaug valandą iki nelaimės R.Adomavičius su sūnumi žvaliai telefonu kalbėjo apie tai, kad puikiai sekasi plaukti, jie buvo išskleidę burę ir įjungę variklį.
Panašu, stengėsi išnaudoti visas galimybes, kad judėtų greitai ir pasiektų tikslą.
Dar vidurdienį oras buvo ramus, o po valandos viskas pasikeitė.
"Kaip pasakojo A.Rumša, pakilo labai didelė banga ir užpylė valtį, vyrai sėmė vandenį kibirais. Vyrai išmetė inkarą, tikėdamiesi, jog taip pavyks kurėną pasukti, kad jo neblaškytų šoninės bangos. Kurėnas vertėsi tris kartus, Daumantas su Aurimu buvo arčiau vienas kito, Romą nubloškė toliau. Daumantas Romui metė krancą (tai guminis pripučiamas amortizatorius, kabinamas prie borto), bet jis nepagavo. Romas dingo jiems iš akių, vaikinai tiesiog nebematė Romo. D.Kiulkys įsikabino nulūžusio mažojo stiebo ir nudreifavo tolyn. Bangos jį nunešė maždaug už pusės kilometro nuo laivo. A.Rumša laikėsi nugrimzdusio laivo dugno. Bangos jį vis nublokšdavo į šoną, bet jis vėl grįždavo prie kurėno. Visa laimė, kad jaunesnysis R.Adomavičius, išlydėdamas vyrus, A.Rumšo telefoną įdėjo į neperšlampamą futliarą ir Aurimas galėjo išsikviesti pagalbą", – pasakojo N.Puteikienė.
Nina Puteikienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Gelbėtojai pirmiausia pasiekė 32 metų A.Rumšą, tik gerokai apsižvalgę jie pamatė tolumoje iš vandens kyšančią mėlyną gelbėjimosi liemenę, kurią vilkėjo jo bendraamžis D.Kiulkys.
Kai gelbėtojai prie jo priartėjo, bandė jam mesti virvę, bet ji vis išslysdavo jaunam vyrui iš rankų.
Gelbėtojai galiausiai jį pasiekė ir įkėlė į valtį. Tuo metu A.Rumša prarado sąmonę.
R.Adomavičiaus niekur nebuvo matyti.
Sūnus nuskubėjo į pamarį
Apie 16 val. į muziejų atėjo kariškių atstovas klausti, ar mariose nuskendęs laivelis yra jų, ir papasakojo, kad sraigtasparniu žvalgę marias vyrai nematė nieko panašaus į žmogų.
Muziejaus darbuotojai atviravo meldęsi ir mintyse linkėję savo bendradarbiui palankaus vėjo, kuris galėtų išnešti jį į krantą.
Mažytė viltis ruseno dar ir tada, kai Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras antradienį 21 val. nutraukė paieškas, o trečiadienį jų jau nebetęsė.
Vakar ryte trys Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai pasišovė patikrinti marių dugną ties nelaimės vieta.
Esama žinių, kad nugrimzdęs kurėnas yra maždaug už 3,4 km nuo Ventės rago, jį laiko inkaras.
Į marias ieškoti tėvo išplaukė ir dingusiojo sūnus. Jis su draugu žvalgėsi į piktų bangų šiaušiamas marias ir antradienio vakarą.
Atrodo, kad nelaimė įvyko ten, kur yra gilu ir teka stiprios srovės.
Laivą vienoje vietoje laiko inkaras. Kurėno stiebas nulūžęs, dalis jo įsmigo į dugną. Laivo dugnas pakilęs į viršų.
Tradicija: R.Adomavičiaus vairuojamas kurėnas visada plaukdavo Jūros šventės istorinių laivų flotilės priekyje. (Vytauto Petriko nuotr.)
Seniau liemenių nebuvo
Vienas pagrindinių klausimų, kuris kyla kiekvienam, išgirdusiam apie šią nelaimę, – kodėl R.Adomavičius nevilkėjo gelbėjimosi liemenės.
Jo jaunųjų bendrakeleivių sėkmė pavojingoje situacijoje byloja, kad liemenė audringose mariose tikrai gali išgelbėti.
"Jis buvo plataus mosto žmogus. Kalbant apie saugumą, be abejo, nesivilkti liemenės yra kvailystė. Kodėl jis taip elgėsi, lyg būtų nebijojęs audringų marių, jo nepažinojusiems žmonėms pasakyti sunku", – kalbėjo N.Puteikienė.
Ji prisiminė tvirtą R.Adomavičiaus pasakymą, kad istoriniuose laivuose tokių liemenių niekas nevilkėdavo.
Kurėne buvo daugiau gelbėjimo liemenių, šia valtimi plaukdavo muziejaus darbuotojai, tad apsaugos priemonės laivelyje buvo laikomos visą laiką.
Kodėl kilus vėjui kurėno statytojas ir gerai Kuršių marių ypatumus išmanantis vyras nesuskubo apsivilkti liemenės, neaišku.
"Pirmadienį prasilenkiau su Romu koridoriuje, linksmai jį pakalbinau sakydama, kad prasideda Bonifacijaus atostogos. Jis man atsakė: "Prisicirkinsime." Tai yra visiškas sutapimas, bet kai kažkas atsitinka, prisimename panašius dalykus ir manome, kad tai buvo pranašiški žodžiai", – kalbėjo N.Puteikienė.
Vyrų išvyka muziejaus laivu oficialiai vadinosi komandiruote.
Keisti ir skaudūs sutapimai
Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojus persekioja negeri sutapimai.
Prieš dešimtmetį, kai muziejus šventė 30-ąją gyvavimo sukaktį, mirė muziejaus direktorės Olgos Žalienės sūnus. Tada šventę aptemdė visų darbuotojų kartu su vadove išgyventas netekties skausmas.
Šiomis dienomis muziejaus darbuotojai ruošėsi jubiliejinei Jūros šventei, istorinių laivų paradą tradiciškai turėjo pradėti ir senųjų laivų flotilei vadovauti būtent R.Adomavičius.
Liepos 23 d. Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje buvo numatytas R.Adomavičiaus ir jo sūnaus parengtos knygos "Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai" pristatymas.
Liepos 28 d. ruoštasi atidaryti parodą prieš metus mirusio pirmojo ir ilgamečio muziejaus direktoriaus Aloyzo Každailio atminimui.
Po dienos vyks negrįžusių jūrininkų pagerbimo ceremonija prie skulptūros "Albatrosas".
Visi šie renginiai po antradienio tragedijos įgaus visai kitas, nei buvo sumanyta, spalvas.
R.Adomavičius turėjo daug planų, paliko nebaigtų darbų, todėl negalima sakyti, kad tai buvo tikro jūrininko mirtis. Vargu ar verta šiame įvykyje ieškoti simbolių ir mistikos.
"Romą vadinome jūrų vilku, tai – tikrų tikriausias profesionalas. Drauge su ekspedicija jis plaukė tris kartus ir šios ekspedicijos pabaigoje jo vadovaujamas laivas turėjo susitikti su mumis Raudondvaryje. Dėl ištikusios nelaimės teko atšaukti keletą planuotų susitikimų su žmonėmis. Nuotaikos ekspedicijoje – labai liūdnos", – kalbėjo projekto "Nacionalinė ekspedicija" vadovas profesorius Alfredas Bumblauskas.
Duoda tik 15 sekundžių
"Patys kuriame ekspozicijas apie nelaimes jūrose, laivų katastrofas ir jūreivių gelbėjimą. Vienoje jų kabo liemenės. Prašome lankytojus per 15 sekundžių apsivilkti tokią liemenę, nes, priešingu atveju, žmogus nuskęs. Romas buvo žmogus, kuris nebijojo plaukti, jo negąsdino marios. Visa tai jam buvo labai gerai pažįstama ir sava, ko gero, jis neįvertino galimos grėsmės", – neslėpė muziejaus atstovė spaudai.
R.Adomavičius kilęs iš Josvainių, Kėdainių rajono. Nepaisant to, jis visa savo esybe priminė jūros žmogų: aukštas, barzdotas, vėjo ir saulės išblukintais plaukais. Net jo natūra, pasak artimai pažinojusių žmonių, stipri, santūri, ištverminga, tai buvo turtingos prigimties asmenybė.
Kapitonas, istorikas, rašytojas, kūrėjas, vertęs J.Zembrickio Klaipėdos istoriją.
Prieš kelerius metus klaipėdiečiai gavo progą paskaityti jo išverstus Bruno le Coutre atsiminimus "Mano miestas Klaipėda, 1900–1939 metai".
Šioje knygoje publikuoti net eiliuoti tekstai, kuriuos meistriškai išvertė R.Adomavičius.
Muziejaus darbuotojus ši netektis sukrėtė, čia dirba ne tik jo žmona ir sūnus. Bendradarbiai tikino, kad jaučiasi taip pat esantys šeimos nariai, kadangi Romaldas ir Audronė muziejuje darbavosi didžiąją savo gyvenimo dalį ir patys yra tapę jo dalimi.
Kurėnas buvo pastatytas 2000-aisiais. R.Adomavičius iščiupinėjo kiekvieną jo detalę, pažinojo kiekvieną lentą, su šia valtimi reprezentavo ne tik muziejų, Klaipėdą, bet ir Lietuvą.
Tai buvo žmogus, kuris išties daug nusipelnė Lietuvos jūrinei kultūrai.
-
Ugniagesiai gelbėtojai tęsia nuskendusio kurėno kapitono paiešką (atnaujinta) 17
„Įvykio vietoje paiešką greitai pradės dvi ugniagesių gelbėtojų valtys“, – BNS sakė PAGD Klaipėdos pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas.
Pasak jo, ketvirtadienį ties Šturmų kaimu vandenyje iš oro pastebėtas tamsus daiktas, tačiau dėl didelio bangavimo jo rasti nepavyko, todėl paieška bus tęsiama penktadienį.
„Buvo kažkas pastebėta tamsaus iš lėktuvo, bet dėl didelio bangavimo nieko neradome“, – sakė V. Masiliauskas.
Ar ten kūnas, ar ten lenta – sunku pasakyti, nes buvo bangavimas.
Ugniagesiams paieškoje savanoriškai talkina Šilutės aeroklubas: jų lėktuvas teritoriją žvalgo iš oro. Jie ir pastebėjo tamsų objektą vandenyje.
„Ar ten kūnas, ar ten lenta – sunku pasakyti, nes buvo bangavimas“, – teigė ugniagesių atstovas.
Paieška vykdoma maždaug toje vietoje, kur trečiadienį rastas R. Adomavičiaus krepšys. Tačiau esama spėjimų, kad srovės velionį galėjo nunešti į Kaliningrado pusėje esančią Skenduolių įlankėlę. Paprastai, iš kurėno nelaimės vietos srovės nuneša žuvusių žmonių kūnus būtent ten.
Ketvirtadienį ugniagesiai taip pat aptiko mažąjį kurėno stiebą, todėl manoma, kad bangos viską iš įvykio vietos neša link kranto.
„Ten nėra didelis gylis – meldai, žolės. Taip pat šiandien 10 valandą paiešką atnaujins Šilutės aeroklubas“, – sakė V. Masiliauskas.
Paiešką ugniagesiai vykdė ir ankstesnėmis dienomis, tačiau jas apsunkino stiprus vėjas ir lietus.
Trečiadienio popietę tarp Preilos ir Šturmų Kuršių mariose rastas apvirtęs laivas. Pasak ugniagesių atstovo, laivas tebėra toje pačioje vietoje.
„Laivas yra apsivertęs dugnu į viršų. Vakar praskrido, jis tebėra vietoje, turbūt stiebu atsirėmęs į dugną“, – sakė ugniagesių atstovas.
Vėjui nurimus, laivo iškėlimu turėtų pasirūpinti Jūrų muziejus, jam laivas priklausė.
„Kai oro sąlygos pasikeis, direktorė kreipsis į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, į kitas įmones, kurios galėtų padėti“, – sakė muziejaus atstovė Nina Puteikienė.
Svarstoma, kad jis galėtų rasti vietą netoliese etnografinės pajūrio žvejo sodybos.
Kaip jau rašyta, antradienį Kuršių mariose apsivertė Klaipėdos jūrų muziejui priklausantis kurėnas.
Du juo plaukusius įgulos narius pavyko išgelbėti, tačiau laivo kapitono, Laivybos istorijos skyrius vyriausiojo muziejininko–istoriko R. Adomavičiaus rasti nepavyko.
Abu išgyvenusieji dėvėjo gelbėjimosi liemenes, o R. Adomavičius jos apsivilkęs nebuvo. Vienas įgulos narys bandė išgelbėti į marias nublokštą kapitoną jam mesdamas plūdurą, bet jis jo nepagavo ir greitai dingo bangose.
Trečiadienio popietę Kuršių mariose rastas kurėnas ir dingusio kapitono krepšys.
Laivas plaukė į Nacionalinės ekspedicijos laivų sąplauką, ji turėjo vykti Kaune liepos 6 dieną.
Kurėnui plaukiant mariomis prasidėjo audra. Antradienį pajūryje vėjo greitis siekė 15–17 metrų per sekundę, gūsių metu – iki 20 metrų per sekundę, tačiau laivyba uoste ribojama nebuvo.
Penktadienį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai susirinks prie muziejaus kieme augančio ąžuolo pagerbti žuvusio kolegos.
Daugeliui bendradarbių kol kas kyla daug neatsakytų klausimų, kodėl plokščiadugnė valtis apsivertė. Tikėtina, kad į juos pavyks atsakyti, kai kurėnas bus iškeltas ir atidžiai apžiūrėtas.
-
Naujausios žinios: Kuršių mariose rastas kurėnas ir dingusio kapitono krepšys 7
„Laivas aptiktas apvirtęs ir greičiausiai stiebu atsirėmęs į dugną tarp Preilos ir Šturmų kaimų“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Klaipėdos pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas.
PAGD kartu su dingusiojo kapitono sūnumi buvo priplaukę prie laivo ir jį pažymėjo plūduru. Laivą į krantą planuojama tempti aprimus orams.
Taip pat buvo rastas ir R. Adomavičui priklausantis krepšys.
Anksčiau buvo skelbta, kad PAGD narai bandys ieškoti dingusiojo kapitono kūno, tačiau paieška nebuvo pradėta.
„Po vandeniu, dėl labai blogų oro sąlygų, kūno ieškoti neįmanoma“, – sakė Jūrų muziejaus atstovė.
Antradienį Kuršių mariose apsivertė Klaipėdos jūrų muziejui priklausantis laivas, kurėnas. Du juo plaukusius įgulos narius pavyko išgelbėti, tačiau laivo kapitono, Laivybos istorijos skyrius vyriausiojo muziejininko–istoriko R. Adomavičiaus rasti nepavyko. Jis laikomas dingusiu iki šiol.
Abu išgyvenusieji dėvėjo gelbėjimosi liemenes, o R. Adomavičius jos apsivilkęs nebuvo.
Vienas įgulos narys bandė išgelbėti į marias nublokštą kapitoną jam mesdamas plūdurą, bet jis jo nepagavo ir greitai dingo bangose.
Laivas plaukė į Nacionalinės ekspedicijos laivų sąplauką, ji turėjo vykti Kaune liepos 6 dieną.
Kurėnui plaukiant mariomis prasidėjo audra. Antradienį pajūryje vėjo greitis siekė 15–17 metrų per sekundę, gūsių metu – iki 20 metrų per sekundę, tačiau laivyba uoste ribojama nebuvo.
-
Aiškėja tragiško kapitono likimo detalės: prieš nelaimę – pokalbis su sūnumi 24
Gyvo rasti nebesitikima
PAGD narai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tęsia R. Adomavičiaus paiešką.
„Dabar esame vietoje, Klaipėdos PAGD narai su pasieniečių laivu bandys žvalgyti teritoriją ir bandys nerti“, – BNS sakė PAGD Klaipėdos pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas.
Jis sakė, kad dingusiojo kūno bandys ieškoti trys narai.
Esama žinių, kad kurėną laiko inkaras ir jis yra matomas nuo vandens paviršiaus. Į marias išplaukė ir dingusiojo sūnus.
Karinės jūrų pajėgos atnaujinti paieškos nesiruošia.
„Šiuo metu nesiruošiame atnaujinti paieškos operacijos, pagal esančią metodiką, tiek laiko išbūti vandenyje ir išlikti gyvam yra praktiškai neįmanoma“, – BNS trečiadienį sakė Karinių jūrų pajėgų atstovas komandoras leitenantas Ramūnas Kažerskas.
Tam, kad galėtų būti atnaujinta gelbėjimo operacija, reikia gauti kažkokių faktinių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas, kad žmogus dar yra gyvas.
Bangos pasidarė labai didelės, jie vandenį bandė semti kibirais.
Bandė gelbėtis kibiru semdami vandenį iš laivo
Skęstant kurėnui, įgula bandė gelbėtis kibiru semdami vandenį iš laivo, trečiadienį BNS sakė Klaipėdos jūrų muziejaus viešųjų ryšių vadovė Nina Puteikienė.
„Išsigelbėjusieji sakė, kad laivą pradėjo semti vanduo. Bangos pasidarė labai didelės, jie vandenį bandė semti kibirais. Laivas virto ir Romą (laivo kapitoną R. Adomavičių – BNS) nubloškė toli nuo laivo“, – teigė ji.
Vienas iš kartu laivu plaukusiųjų darbuotojų R. Adomavičiui metė virvę, bet jis jos nepagavo ir greitai dingo bangose.
Pagalbos šauksmas – iš telefono
Kitas darbuotojas, telefoną turėjo neperšlampame dėkle, kurį jam padovanojo dingusiojo sūnus Romualdas Adomavičius, ir pats iškvietė gelbėjimo tarnybas. Gelbėjimo tarnybos atvyko po maždaug valandos.
Abu išgyvenusieji dėvėjo gelbėjimosi liemenes, o R. Adomavičius jos apsivilkęs nebuvo.
A. Mažūno ir V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.
N. Puteikienė sakė, kad šiuo metu išgelbėtieji yra išleisti iš ligoninės į namus, jų būklė yra gera. Muziejus laukia jų sugrįžtant į darbą.
Valandą iki nelaimės jam skambino sūnus, jis sakė, kad einasi puikiai tiek su bure, tiek su varikliu.
„Valandą iki nelaimės jam (dingusiajam R. Adomavičiui – BNS) skambino sūnus, jis sakė, kad einasi puikiai tiek su bure, tiek su varikliu. Panašu, kad jie stengėsi išnaudoti visas teikiamas galimybes, kad su kurėnu judėtų greitai ir pasiektų tikslą“, – sakė Jūrų muziejaus atstovė.
Kurėnui plaukiant mariomis prasidėjo audra. Antradienį pajūryje vėjo greitis siekė 15–17 metrų per sekundę, gūsių metu – iki 20 metrų per sekundę, o bangų aukštis siekė 2 metrus, tačiau laivyba uoste ribojama nebuvo.
„Mes dalijamės skausmu ir lenkiame žemai galvą tiek prieš Romą, tiek prieš jo šeimą“, – sakė N. Puteikienė.
Portalas primena, kad antradienį Kuršių mariose apsivertė Klaipėdos jūrų muziejui priklausantis laivas, kurėnas. Du juo plaukusius įgulos narius pavyko išgelbėti, tačiau 64 metų laivo kapitono, Laivybos istorijos skyriaus vyriausiojo muziejininko-istoriko R. Adomavičiaus, rasti nepavyko. Jis laikomas dingusiu iki šiol.
Apie nelaimę Kuršių mariose, kuri įvyko apie 3 km nuo Ventės rago, Bendrajam pagalbos centrui pranešta 13.54 val.
Nukentėjusiųjų gelbėjimą vykdė Valstybės sienos apsaugos pareigūnai su kateriu „Boomeranger“.
„14.37 val. į katerį jau buvo įkelti du išgelbėti žmonės“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.
Jis teigė, kad pasieniečiai plaukdami sudėtingomis oro sąlygomis rizikavo savo gyvybėmis.
Pasieniečių kateris buvo prišvartuotas Nidos prieplaukoje, iki įvykio vietos jam teko plaukti apie 13 kilometrų.
Laivas plaukė į Nacionalinės ekspedicijos laivų sąplauką, ji vyks Kaune liepos 6 dieną.
R. Adomavičius – žinomas istorikas
R. Adomavičius Klaipėdos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriuje ėjo vyriausiojo muziejininko-istoriko pareigas.
Jis buvo muziejaus plaukiojančio eksponato – kurėno – kapitonas.
R. Adomavičius 1978 metais baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, vėliau išvyko dirbti į Klaipėdą.
R. Adomavičius dar 1989 metais prisidėjo prie pirmojo Jūrų muziejaus kurėno nuleidimo į Kuršių marias.
Jo žmona ir sūnus taip pat dirba Jūrų muziejuje.
