„Toliau nei vandenynas“ – pirmasis autoriaus romanas, kuriame jis prisiliečia prie paslapties, gaubiančios pradingusiuosius, ir, užuot konstatavęs faktus ar pateikdamas atsakymus, užduoda klausimus: kodėl žmogus keliauja, kas jį verčia rinktis savo kelią, kokios priežastys lemia pasirinkimus, ir, galų gale, kas įvyksta su žmogumi, kai jis pradingsta?

N. Kairio romanas „Toliau nei vandenynas“ lapkričio 21 dieną 18 val. bus pristatytas Kauno Centriniame knygyne, o drauge su autoriumi pristatyme dalyvaus literatūros kritikas Saulius Vasiliauskas. Knygos dizainą kūrė dailininkas Jurgis Griškevičius, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

N. Kairio romano pagrindinė figūra – jaunuolis, išsiruošęs į piligriminę kelionę ir dėl vienų ar kitų priežasčių „dingęs be žinios“. „Toliau nei vandenynas“ – dienoraščio forma aprašyta piligriminė kelionė, kuri leidžia pagrindiniam knygos veikėjui ne tik reflektuoti save patį, bet kartu kaleidoskopiškai apžvelgti ir jį supantį išorinį pasaulį. Veikėjo kelionė prasideda Vilniuje ir per visą Europą tęsiasi į vakarus iki Atlanto vandenyno.

Vilnius, kaip vėlių, šmėklų, pamėnų miestas, romane atsiskleidžia kaip esminė vieta, kuri praranda konkrečias geografines koordinates ir virsta veikiau namų tropu. Viso romano metu lieka abejonė, ar personažas iš tiesų paliko Vilnių. Intrigą aštrina dvilypis personažo charakteris: nuolatinis svyravimas, puolimas į kraštutinumus ir kartu puoselėjamas dvasingumas.

Knygos veiksmas vyksta 2010 m. kovo-balandžio mėnesį ugnikalnio Islandijoje išsiveržimo fone, taigi persipynę mikro ir makro įvykiai kuria dramatinę įtampą: pasaulio pabaiga išryškėja ne kaip visą planetą apėmusi katastrofa, o pirmiausia kaip asmeninė tragedija. Be to, konkreti data leidžia fiksuoti ir aprašyti atitinkamą istorinį laikotarpį, turintį ne tik aibę įvairiausių tik jam būdingų laiko žymenų, kurios, neaprašytos dėl pasikeitusių aplinkybių, tiesiog išnyktų, bet kartu yra tarsi įžanga į nuo 2011 m. prasidėjusius reikšmingus sociopolitinius įvykius, suteikusius istorinę tapatybę šiuolaikiniam žmogui.

Šis romanas galėtų prasidėti taip: 2010 m. kovo 9 d. išėjo iš namų Vilniuje ir iki šiol negrįžta. Knygos herojus leidžiasi į piligriminę kelionę pėsčiomis: palikęs už nugaros gimtąjį miestą ir mylimą žmogų, keliauja autostopu, o vėliau – su padirbtais traukinių bilietais į Europos pietus. Kankinamas abejonių ir baimių, nuolatos pasinerdamas į pasaulio svaigulį, sutikdamas kelyje įvairiausių žmonių ir klausydamas jų neįtikėtinų istorijų, retkarčiais patirdamas gyvenimo pilnatvę, jis pamažu ima suprasti, ką iš tiesų reiškia eiti viena koja žemėje, o kita – dangumi. Tuo tarpu Islandijoje išsiveržia ugnikalnis. Kas tai – pikta lemiantis ženklas ar, priešingai, viltis, kad net ir tuomet, kai atrodo, jog nėra kelio atgal, tavęs visąlaik kas nors laukia grįžtant?

N. Kairys – rašytojas, vertėjas, kino kritikas, žmogaus teisių dokumentinio kino festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytojas, dėstytojas. Rašydamas autorius derina skirtingas disciplinas ir lygmenis: literatūros tradiciją, antropologiją, filosofiją ir asmenines patirtis. Jo prozos kūriniai – antropologinės fikcijos – ir publicistiniai tekstai (recenzijos, straipsniai, interviu) spausdinami pagrindiniuose Lietuvos kultūros leidiniuose. „Toliau nei vandenynas“ – pirmasis autoriaus romanas.

Romano pristatymas vyks lapkričio 21 d. (ketvirtadienį) 18 val. Kauno Centriniame knygyne „Pegasas“. Visi maloniai kviečiami dalyvauti.