NATO nepasiruošusi atsakyti į Rusijos keliamą karinę grėsmę ir turi pakeisti savo strategiją, kad galėtų atsakyti į „nekonvencinę ataką“, ketvirtadienį perspėjo Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai.

„Rusijos atakos prieš kurią nors NATO narę rizika tebėra maža, bet reikšminga. Nesame įsitikinę, ar NATO yra pasiruošusi šiai grėsmei“, – sakė daugiapartinio Gynybos komiteto pirmininkas Rory Stewartas (Roris Stiuartas).

Komiteto pranešime 28 nares turintis Aljansas raginamas nuolat dislokuoti karius ir karinę įrangą Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, taip pat įkurti savo būstinę šiame regione.

Šis pasiūlymas buvo pateiktas tuo metu, kai Europos Sąjunga (ES) ir JAV paskelbė griežčiausias nuo Šaltojo karo sankcijas Rusijai, kaltindamos Maskvą nesistengiant deeskaluoti konflikto rytų Ukrainoje.

Gynybos komiteto dokumente įvykiai Ukrainoje įvardijami kaip „žadinantis skambutis“, kuris atskleidė „nerimą keliančius trūkumus NATO parengties būklėje“.

„Rusijos nekonvencinė ataka, naudojant asimetrinę taktiką, kurios naujausias pavadinimas yra „neaiškus karas“, pritaikyta praslysti žemiau NATO atsako slenksčio, būtų itin sunkiai atremiama“, – sakoma ataskaitoje.

Įstatymų leidėjai pažymėjo, kad tokios taktikos, įskaitant kibernetines atakas ir nereguliarių ginkluotų dalinių naudojimą, turėtų būtų pripažintos kaip potencialus pagrindas taikyti NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, pagal kurį visos narės yra įpareigotos padėti Aljanso šaliai, kuri yra puolama.

Ataskaitoje Britanijos vyriausybė raginama per rugsėjį Velse vyksiantį NATO viršūnių susitikimą „vadovauti NATO pertvarkai“ ir skatinti pokyčius, kurie leistų atremti Rusijos keliamą grėsmę.

„NATO aljansas 20 metų nelaikė Rusijos priešininke arba potencialia teritorine grėsme savo narėms, – rašoma dokumente. – Dabar jis verčiamas tai daryti dėl Rusijos pastarųjų veiksmų.“
Viena NATO atstovė sakė, kad ta ataskaita bus atidžiai išnagrinėta, pridūrusi, kad Aljansas jau ėmėsi stiprinti savo gynybos priemones ir kad per rugsėjį vyksiantį viršūnių susitikimą vyks diskusijos dėl „veiksmų plano“.

„NATO jau ėmėsi priemonių stiprinti kolektyvinę gynybą – ypač mūsų rytinių sąjungininkų: daugiau lėktuvų ore, daugiau laivų jūroje ir daugiau pratybų ant žemės“, – pažymėjo ji.