Tai pirmadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Nova.bg“.

R. Radevas savo sprendimą motyvavo tuo, kad „deputatai nebuvo pakankamai susipažinę su konkrečiomis karinės technikos perdavimo sąlygomis“.

Todėl, Bulgarijos prezidento manymu, parlamentarai neturėjo galimybės objektyviai įvertinti, ar ši technika yra pasenusi.

Pasak R. Radevo, nebuvo atsižvelgta nei į Vidaus reikalų ministerijos užduotis karo metu, nei į Vyriausiųjų pasienio policijos ir priešgaisrinio saugumo valdybų poreikius.

Prezidento nuomone, šarvuotieji transporteriai, kuriuos ketinama perduoti Ukrainai, galėtų būti naudojami  saugant Bulgarijos sieną ir teikiant pagalbą gyventojams katastrofų ir nelaimingų atsitikimų atveju, taip pat ir sunkiai pasiekiamuose rajonuose.

„Aš vadovaujuosi įsitikinimu, kad Bulgarijos piliečių saugumas, sveikata ir gyvybė turi būti svarbiausias prioritetas“, – pareiškė R. Radevas.

Portalas primena, kad lapkričio 22 d. Bulgarijos Nacionalinis Susirinkimas ratifikavo tarpvyriausybinį Sofijos ir Kyjivo susitarimą, reglamentuojantį 100 nurašytų Bulgarijos VRM šarvuotųjų transporterių perdavimą Ukrainai.

Susitarimas buvo sudarytas dar šių metų liepą, Sofijoje dokumentas buvo pasirašytas rugpjūtį, o Kyjive – lapkričio 13 d. Kadangi jis susijęs su kariniu-techniniu bendradarbiavimu, jį papildomai turėjo ratifikuoti Bulgarijos parlamentas.

Penktadienį per spaudos konferenciją, kurioje kalbėjo apie neseniai įvykusį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, prezidentas Rumenas Radevas žurnalistams sakė, jog norėjo „aiškiai parodyti, kad Ukraina primygtinai reikalauja kariauti šiame kare“.

„Tačiau taip pat turėtų būti aišku, kad sąskaitą apmoka visa Europa“, – pridūrė jis.

Šių pastabų pažėręs prorusiškasis lyderis vis stengiasi, kad Bulgarija nedalyvautų bendroje ES karinėje paramoje Ukrainai.

Ukrainos ambasada Sofijoje šeštadienį paskelbtame pareiškime pabrėžė, jog Kyjivas deda visas įmanomas pastangas atkurti taiką, ir atmetė R. Radevo poziciją, kad ginklų tiekimas Ukrainai kursto ir ilgina karą.

Kaltinti dėl karo Ukrainą, kurią „klastingai užpuolė šiaurinė kaimynė, yra viena dažniausių Rusijos propagandos ir hibridinio karo Europoje skleidžiamų tezių“, pažymėjo ambasada.

Ji pabrėžė, kad gynybos lėšų skyrimas Ukrainai nepadidina aukų skaičiaus, bet reiškia, kad galima išgelbėti daugiau gyvybių.

Per politinę krizę, kuri pastaruosius dvejus metus buvo apėmusi ES ir NATO narę Bulgariją, R. Radevas pasinaudojo savo įgaliojimais ir paskyrė laikinąsias vyriausybes, kurios, kaip ir jis, nepritarė ginklų tiekimui Kyjivui. Tačiau birželio mėnesį šalyje buvo suformuota nauja provakarietiška vyriausybė ir tai pakirto šias jo pastangas.

Penktadienį Bulgarijos ministras pirmininkas Nikolajus Denkovas suskubo paprieštarauti R. Radevo pozicijai ir kaltę dėl Rusijos invazijos į Ukrainą suvertė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bei jo administracijai.

„Priešingai, kariauti šį karą primygtinai reikalauja ratas aplink V. Putiną. Jie pradėjo šį karą“, – sakė N. Denkovas.

„Dar kartą kartoju: greičiausias būdas sustabdyti šį karą – tam pačiam ratui paraginti savo karius pasitraukti“, – pridūrė premjeras.

„Vasario 3 dieną išleisiu dekretą dėl parlamento paleidimo, o parlamento rinkimus skelbsiu balandžio 2 dieną“, – žurnalistams sakė prezidentas Rumenas Radevas.

Po paskutiniųjų rinkimų spalio mėnesį skurdžiausioje Europos Sąjungos šalyje sudarytas labai susiskaldęs parlamentas.

Dvi didžiausios partijos – konservatyvioji GERB ir prieš korupciją kovojanti „Tęsiame pokyčius“ (PP) – nesugebėjo surinkti pakankamai paramos, kad galėtų suformuoti darbo kabinetą.

Tada R. Radevas paprašė socialistų, jo pasirinktos partijos, suformuoti vyriausybę. Tačiau antradienį jų pasiūlymas taip pat baigėsi nesėkme.

„Sudėtinga politinė situacija ir vėl nepadėjo rasti sprendimo, todėl artėjame prie kitų pirmalaikių parlamento rinkimų“, – sakė R. Radevas.

Ši politinė pertrauka Bulgarijoje neturi precedento nuo 1989 metų, kai baigėsi komunizmas. Didžiąją pastarųjų dvejų metų dalį valdė laikinosios vyriausybės.

Politikos analitikai teigia, kad mažai tikėtina, jog balandžio mėnesį vyksiančio balsavimo metu bus suformuotas stabilus ministrų kabinetas, o kai kurie prognozuoja, kad šeštieji rinkimai įvyks jau rudenį – tai gali pakenkti šalies siekiui 2024 metais prisijungti prie euro zonos.

Nors Socialistų partijos sėkmės tikimybė maža, frakcijos lyderis Georgis Svilenskis sakė, kad partija pakvies kitas tris buvusios koalicijos grupes pabandyti dar kartą.

G. Svilenskis R. Radevui pasakė dėsiantis visas pastangas mandatui įvykdyti, nes visuomenei, jo teigimu, reikia ramybės ir tikrumo.

Anksčiau dviem pagrindinėms parlamento grupėms – reformistų partijai „Tęsiame pokyčius“ (PP) ir centro dešinės GERB – nepavyko užbaigti Europos Sąjungos ir NATO narės naujausios politinės krizės tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos.

Premjero Kirilo Petkovo, kuris į valdžią pernai gruodį atėjo žadėdamas nulinę toleranciją korupcijai, provakarietiškos vyriausybės nušalinimas padėjo sudaryti sąlygas naujiems rinkimams, o analitikai prognozavo, kad po jų parlamente sustiprės nacionalistų ir prorusiškos grupės.

Socialistai yra sakę, jog siūlys kandidatą į premjerus skirti iš PP, nes ji yra didžiausia parlamente.

Jei, kaip prognozuoja analitikai, derybos dėl koalicijos žlugs, prezidentas privalės paleisti parlamentą, paskirti laikinąją vyriausybę ir sušaukti dar vienus pirmalaikius parlamento rinkimus,

Jie vyktų spalio pradžioje ir būtų ketvirti Bulgarijos parlamento rinkimai nuo 2021 metų balandžio.

Politikos analitikai mano, kad naujo balsavimo rezultatai bus panašūs ir tik padidins politinę aklavietę skurdžiausioje ES valstybėje.

Jie taip pat prognozuoja, kad politinis nestabilumas trukdys Bulgarijai gauti lėšų iš ES atsigavimo po pandemijos fondo ir 2024 metais įsivesti eurą.

Tai pranešė naujienų agentūra BGNES.

Priimtame dokumente kalbama apie humanitarinę, finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai.

Jame taip pat pažymima, kad Bulgarija rems Ukrainos pastangas įstoti į ES, teiks pagalbą pabėgėliams ukrainiečiams, sudarys galimybę gabenti ukrainietiškus grūdus per Varnos uostą, plėtos bendradarbiavimą energetikos srityje.

Už dokumentą balsavo 200 deputatų, taip pat ir prorusiškai Bulgarijos socialistų partijai atstovaujantys parlamentarai, kurie grasino pasitrauksią iš valdančiosios koalicijos, jeigu bus nuspręsta tiekti Ukrainai ginkluotę. Tad koalicija Bulgarijoje išlieka.

Prieš karinę pagalbą Ukrainai pasisako ir Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas, garsėjantis savo prorusiškais pareiškimais.

Išvakarėse jis sakė, jog žmonės, priimantys sprendimus dėl pagalbos Ukrainai, pirmiausia turi rūpintis bulgarų saugumu.

Antradienį portalas „aktuality.sk“ pranešė, kad Ukrainos karinė technika bus remontuojama ir modernizuojama Slovakijoje.

„Rizika, kad karas peraugs į visos Europos ir net pasaulinį (karą), yra reali“, – sekmadienį per gegužės 1-ąją sakė R. Radevas. Jis sakė, kad sprogimai aidi „Europos širdyje“. „Mūsų namai, vaikai, mūsų tėvynė ir gamta gali tapti šio eskalavimo aukomis“, – perspėjo R. Radevas.

Prorusišku laikomas R. Radevas toliau sakė, kad „mūsų patriotinė pareiga“ yra neleisti Bulgarijai įsitraukti į Ukrainos karą. Taip jis prieštarauja ministrui pirmininkui Kirilui Petkovui, kuris nori, kad Bulgarija siųstų ginklus Ukrainai. Dėl karinės pagalbos Ukrainai Bulgarijos liberalų-socialistų keturių partijų koalicija yra susiskaldžiusi. Socialistai grasina trauktis iš vyriausybės, jei bus nuspręsta siųsti ginklų ir amunicijos. Nacionalinė asamblėja Sofijoje šį trečiadienį svarstys galimą karinę pagalbą Kyjivui.

Nors R. Radevas, buvęs naikintuvo pilotas, yra populiariausias šalies politikas, praėjusį sekmadienį surinkęs 49 proc. balsų, pačioje Bulgarijoje parlamentas tebėra susiskaldęs, partijoms nesugebėjus sukurti stabilios vyriausybės, reikalingos susidoroti su giliai įsišaknijusia korupcija ir prastėjančia padėtimi dėl koronaviruso pandemijos.

„Šis balsavimas yra dviejų vizijų susidūrimas: švelnios tolerancijos endeminei korupcijai ir tvirto pasipriešinimo valdymo modeliui, kuris išnaudoja viešąją valdžią privatiems tikslams“, – šią savaitę tinklaraštyje rašė Naujojo Bulgarijos universiteto politikos mokslų profesorius Antonijus Todorovas.

Aiški 58 metų R. Radevo pergalė galėtų atnešti politinio stabilumo periodą, praeitą savaitgalį vykusius rinkimus – trečius per šiuos metus – netikėtai nugalėjus naujai antikorupcinei partijai.

Politinis susivienijimas „Tęsiame pokyčius“ dabar tikisi surasti koalicinius partnerius ir nutraukti pusmetį besitęsiančią aklavietę, sukėlusią didžiausią politinę krizę nuo komunizmo žlugimo prieš tris dešimtmečius.

58-erių A. Gerdžikovas pirmame ture surinko tik 23 proc. balsų, bet Sofijos universiteto rektorių remia buvusio konservatorių premjero Boiko Borisovo partija GERB, kuri visuotiniuose rinkimuose užėmė antrąją vietą.

A. Gerdžikovas taip pat tikriausiai sulauks stipraus palaikymo iš didelės turkų mažumos, kurios atstovai sudaro apie 9 proc. iš 7 mln. gyventojų.

Rinkimų apylinkės veikia nuo 7 val. iki 18 val. (vietos ir Lietuvos laiku), o pirmųjų balsavusiųjų apklausų rezultatų laukiama iškart po to.

Populiaraus dainininko Slavio Trifonovo įkurta ITN per liepos 11 dieną įvykusius rinkimus surinko daugiausiai balsų (kiek daugiau nei 24 proc.) ir nereikšminga persvara įveikė ekspremjero Boiko Borisovo konservatyviąją partiją GERB.

R. Radevas formuoti vyriausybę pavedė ITN kandidatui į premjerus parlamentarui Plamenui Nikolovui, netrukus po to, kai partija paskelbė apie šį savo pasirinkimą.

ITN atsisako formuoti formalią koaliciją su kitomis partijomis ir vietoje to siekia mažesnių frakcijų paramos savo mažumos vyriausybei, kad galėtų vykdyti teismų, sveikatos apsaugos, socialinę bei kitų sričių reformas.

Tačiau pastarosiomis dienomis derybos strigo dėl ITN atsisakymo paskelbti bet kokios informacijos apie paskirtąjį ministrą pirmininką ar siūlomus ministrus. Toks požiūris supykdė potencialius partnerius, atsisakančius pasirašyti „tuščią čekį“.

„Bulgarams atėjo laikas sužinoti, kas yra paskirtasis premjeras ir kokie yra tikrieji rinkimų nugalėtojų ketinimai“, – pabrėžė R. Radevas.

44-erių P. Nikolovas, ITN parlamentaras, turintis patirties versle ir teisės, politikos ir ekonomikos filosofijos daktaro laipsnį, yra netikėtas pasirinkimas ir mažai žinomas vardas Bulgarijoje.

Pirmajame lakoniškame komentare jis pasakė, kad padarys „viską, kas įmanoma“, kad per konstitucijoje numatytą septynių dienų terminą pristatytų ministrų kabinetą.

R. Radevui suteikus oficialius įgaliojimus ITN, ji turės per savaitę suburti kabinetą ir sulaukti parlamento pritarimo.

Jei partijai nepavyks patvirtinti kabineto, užduotis suformuoti vyriausybę bus pavesta antroje vietoje esančiai GERB.

Pastaroji politinė jėga, kuri po dešimtmetį trukusio dominavimo Bulgarijos politikos dabar liko be galimų sąjungininkų, pareiškė, kad grąžintų mandatą, nesiūlydama savo kabineto.

Tokiu atveju R. Radevas įteiktų trečią ir paskutinį mandatą savo pasirinktai partijai.

Jeigu ir tai partijai nepavyktų suformuoti vyriausybės, šalyje būtų šaukiami pirmalaikiai rinkimai – tai būtų jau trečias balsavimas po rinkimų, įvykusių balandį ir liepą.

Pasak analitikų, jei ITN nepavyks suformuoti vyriausybės, pirmalaikiai rinkimai iš tikrųjų taps labiausiai tikėtina baigtimi šioje šalyje, kuri yra skurdžiausia ir labiausiai korumpuota Europos Sąjungos narė.

Pastaruoju metu ITN siunčia nevienareikšmiškus signalus. Penktadienį kai kurie partijos nariai teigė, kad kitoms politinėms jėgoms „durys [deryboms] nėra uždarytos“.

Tačiau partijos pirmininko pavaduotojas Toško Jordanovas ketvirtadienį pareiškė, kad dar vienerių rinkimų galimybė neatmetama.

Naujoji prieš isteblišmentą nusistačiusi partija „Yra tokia tauta“ (ITN), nedidele persvara įveikė visas varžoves per pirmalaikius rinkimus, pasinaudojusi visuomenės nepasitenkinimu po pernai kilusių masinių protestų prieš korupciją.

Tris kadencijas išdirbusio konservatyviojo premjero Boiko Borisovo partija GERB liko antra.

Liepos 11 dieną įvykę rinkimai buvo surengti po balandį įvykusio balsavimo, taip pat nulėmusio susiskaldžiusį parlamentą. Tuomet nei GERB, nei kitos partijos nesugebėjo suformuoti valdančiosios koalicijos.

Prezidentas Rumenas Radevas paragino šalis siekti kompromiso, kad būtų įmanoma sudaryti kabinetą, kuris vadovautų skurdžiausiai ir, anot NVO „Transparency International“, labiausiai korumpuotai Europos Sąjungos narei.

„Turime ir toliau konsoliduoti teisinę valstybę, garantuoti investuotojams palankią teisinę bazę... ir išspręsti neatidėliotinas teismų reformos problemas“, – pabrėžė R. Radevas.

Spėjama, kad kitą savaitę valstybės vadovas paves populiaraus dainininko Slavio Trifonovo vadovaujamai ITN formuoti vyriausybę.

Iki tol ITN ketina susitikti su politikais iš visų politinių jėgų, išskyrus varžovę GERB, siekdama sudaryti mažumos vyriausybę, kurią tokiais svarbiais klausimais kaip kova su korupcija remtų kitos partijos.

„Jei nesulauksime [palaikymo], tikriausiai vėl įvyks nauji rinkimai“, – sakė ITN vicepirmininkas Toško Jordanovas.

S. Trifonovas daugelį nustebino, kai netrukus po rinkimų pareiškė turįs teisę formuoti vyriausybę, paskelbė ministrų sąrašą ir pareikalavo kitų partijų paramos.

Vėliau 54 metų politikas atsisakė dalies savo potencialaus kabineto sudėties ir pareiškė esąs atviras deryboms, kad galėtų suburti mažumos vyriausybę, kuri sugebėtų sulaukti parlamento patvirtinimo.

Per vėliausius rinkimus ITN užsitikrino apie 24 proc. balsų ir laimėjo 65 iš 240 vietų parlamente.

B. Borisovo GERB, pastarąjį dešimtmetį praktiškai nenutrūkstamai vadovausi šiai ES narei, liko antroje vietoje, surinkusi kiek mažiau nei 24 proc. balsų.

Pirmadienį atvykęs į Estiją R. Radevas dalyvavo Trijų jūrų iniciatyvos forume, o paskui nuvyko į savo viešbutį karantinuotis.

Trijų jūrų iniciatyvos konferencijos interneto transliacija rodė, kad R. Radevo grupėje, be kitų, buvo Lenkijos ir Estijos valstybės vadovai. Kaukių niekas nedėvėjo.

„Vakar po pietų sužinota, kad prieš atvykdamas į Estiją prezidentas Radevas turėjo kontaktų su asmeniu, kuriam testais nustatyta COVID-19“, – antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.

„Šiai informacijai pasiekus Estiją buvo imtasi visų būtinų priemonių ir Bulgarijos delegacija pradėjo saviizoliaciją viešbutyje“, – pridūrė ji.

K. Kaljulaid nurodė, kad R. Radevo oficialus antradienio vizitas Estijoje atšauktas, bet nepatikslino, kiek laiko Bulgarijos prezidentas bus Estijoje.

Vėliau antradienį Bulgarijoje šios šalies sveikatos apsaugos ministras Kostadinas Angelovas paaiškino, kad R. Radevas, kurio vaidmuo didele dalimi yra reprezentacinis, bendravo su vienu pareigūnu, kuris taip pat karantinavosi.

Bulgarijoje pastarosiomis savaitėmis reikšmingai padaugėjo naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų; daugeliui provincijų ligoninių jau sunku pasirūpinti visais COVID-19 pacientais.